- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-09-08
- Bylos Nr.
- 2-2430-615/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Plučas
- Ieškovas
- I. N.
- Atsakovas
- L. D., V. D.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto
- Advokatai
- Sonata Žukauskienė
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno miesto apylinkės teisėjas Mindaugas Plučas, sekretoriaujant Vilmai Mikelionienei, dalyvaujant ieškovei I. N., jos atstovei advokatei Karinai Račkauskienei, atsakovams L. D. ir V. D., jų atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei, nedalyvaujant trečiųjų asmenų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus, VĮ Registrų centro Kauno filialo atstovams, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės I. N. ieškinį atsakovams V. D. ir L. D., dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, bei atsakovų V. D. ir L. D. priešieškinį I. N., dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė Kauno miesto apylinkės teisme pareikštu patikslintu ieškiniu (I t., b.l. 63-64) prašo nustatyti naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal ieškovės I. N. pateiktą žemės sklypo vidinio pasidalinimo planą, ieškovei I. N. palikti naudojimuisi žemės sklypo dalis, plane pažymėtas indeksais „B-l“, 286 kv.m.; „B-2“, 4 kv.m.; „B-3“, 16 kv.m;, „B-4“, 11 kv.m., „B-5“, 9 kv.m., viso 326 kv.m., atsakovams L. D. ir V. D. palikti bendram naudojimui žemės sklypo dalį „C“, 279 kv.m., o žemės sklypo dalį, pažymėtą, indeksu „A“ palikti bendram I. N., L. D. ir V. D. naudojimui; bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad ieškovei ir atsakovams bendrosios nuosavybės teisėmis priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ieškovei priklauso 467/793 žemės sklypo, atsakovei L. D. 163/793 dalys sklypo, ir V. D. 163/793 dalys žemės sklypo. Tarp ieškovės ir bendrasavininkės L. D. nuolat kyla konfliktai dėl naudojimosi žemės sklypu, todėl tikslinga naudojimosi santykius įteisinti formaliai. Sutinkamai su LR CK 4.75 straipsniu bendrosios nuosavybės objektu naudojamasi bendraturčių susitarimu. 2006-07-14 ieškovė nusiuntė atsakovams savo siūlomą naudojimosi tvarkos žemės sklypu projektą, tačiau atsakovai iki ieškovės nurodyto termino atsakymo nedavė, o L. D. žodžiu pasakė, kad su projektu nesutinka. Todėl ginčas spręstinas teisme. Ieškovės siūloma naudojimosi tvarka visiškai atitinka dalis, turimas bendrosios nuosavybės teise, be to, ji yra racionali, kadangi maksimaliai sumažina nesutarimus-bendram naudojimuisi lieka tik žemės sklypo dalis, esanti po gyvenamuoju namu, bei reikalinga gyvenamojo namo eksploatacijai, be to, ji iš esmės neprieštarauja tarp bendraturčių faktiškai susiklosčiusiems naudojimosi žemės sklypu santykiams. Todėl laikytina, kad ši naudojimosi žemės sklypu tvarka nepažeidžia atsakovų teisių. Be to, žemės sklypo dalys sudarant jo pirkimo-pardavimo sutartį buvo nustatytos ne remiantis 1978 m. sutartimi dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, o 1992 metų bendraturčių susitarimu dėl perkamo žemės sklypo dalių nustatymo. Be to, atsiliepimo argumentas, kad nėra pagrindo keisti 1978 m. sutarties dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, kadangi jokio ginčo dėl naudojimosi tvarkos nėra, kadangi šalys iki šiol naudojasi žemės sklypu pagal 1978 m. sutartį, yra nepagrįstas. Atlikus ginčo žemės sklypo geodezinius matavimus pasikeitė žemės sklypo dydis nuo 782 kv.m. iki 793 kv.m. Be to, buvo nugriautas ūkinis pastatas unikalus nr. (duomenys neskelbtini), 30 kv.m. Kadastro duomenų fiksavimo data- 2006-05-09. Todėl nebeliko būtinybės palikti bendro naudojimo žemę priėjimui prie minėto pastato. Šalys tapo žemės sklypo savininkėmis, todėl naudojimosi tvarka turi atitikti šalių dalis bendrojoje nuosavybėje. Bendrosios dalinės nuosavybės objekto (daikto) atžvilgiu nustatytos tvarkos pakeitimas esant bent vieno iš bendraturčių iniciatyvai yra leistinas, jei toks pakeitimas yra pozityvus, pagrįstas racionaliu daikto naudojimu, o tokia yra ieškovės prašoma nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarka. Atsakovai pateikdami priešieškinį, kuriuo iš esmės prašo nustatyti kitokią naudojimosi žemės sklypu tvarką, negu ji buvo nustatyta 1978 m. sutartimi, savo veiksmais pripažino būtinybę nustatyti naują naudojimosi žemės sklypu tvarką. Be to, gyvenamojo namo eksploatavimui yra palikta žemės bendram naudojimui. Iš ieškovės siūlomo projekto matyti, kad atsakovams palikta naudotis bendrai žemės dalis gyvenamojo namo eksploatavimui iš abiejų namo pusių ties jiems priklausančia namo dalimi. Tuo tarpu patys atsakovai savo projekte gyvenamojo namo eksploatavimui palieka bendrai naudotis žemės sklypo dalį tik iš vienos namo pusės. Visiškai nesuprantamas atsiliepimo į ieškinį teiginys, kad pagal ieškovės siūlomą naudojimosi tvarkos nustatymo projektą atsakovų dukra neteks galimybės įvažiuoti į garažą. Žemės sklype (duomenys neskelbtini), niekada nebuvo privažiavimo. Jis ėjo per šalia esantį žemės sklypą, tačiau jį privatizavus, servitutas nebuvo nustatytas. Tokiu būdu įvažiuoti į ginčo žemės sklypą nėra jokių galimybių nei ieškovei nei atsakovams. Todėl atsakovai nenurodė nei vieno argumento, dėl ko ieškovės prašoma nustatyti naudojimosi tvarka pažeidžia jų teises.
Atsiliepimas
Atsakovai rašytiniu atsiliepimu su ieškovės pareikštu patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad jokio ginčo dėl žemės sklypo naudojimosi nėra, nes jo naudojimosi tvarka buvo nustatyta dar 1978 metais visų namo bendraturčių susitarimu- sutartimi, kuri patvirtinta pas notarą ir įregistruota Inventorizacijos biure (dabar – VĮ Registrų centras). Atsakovai 1982.12.08 įgijo nuosavybės teises į 1/4 dalį pastatų (duomenys neskelbtini) iš A.S. I. ir perėmė jo teisę pagal 1978 m. sutartį naudotis galine 236 kv.m sklypo dalimi bei 178 kv.m bendro naudojimo kiemo ir 169 kv.m užstatyto ploto. Ir iki šiol atsakovai naudojasi šiomis sklypo dalimis, pagal 1978 m. sklypo naudojimosi sutartį susitarė ir žemės sklypą išsipirko. Ieškovė nuosavybės teises į gyvenamąjį namą įsigijo iš V.A. Ž., M.S. J. ir O.K. V., tačiau nenorėjo ir nenori sutikti su 1978 m. sutartimi dėl naudojimosi tvarkos, nes nori valdyti kuo didesnę sklypo dalį. Kad taip yra ir kad ji neteisi patvirtina įsiteisėjęs Kauno miesto apylinkės teismo 2005.04.26 sprendimas civilinėje byloje Nr.2-703/05 bei jos patikslintas 2006.08 ieškinys. Kadangi galioja 1978.10.27 sutartis dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo - ji nenuneigta, galioja minėtas įsiteisėjęs teismo sprendimas, todėl pagrindo keisti tiek metų galiojančią naudojimosi tvarką nėra įstatyminio pagrindo. Ieškovė jo nenurodo, kaip neužsimena ir apie minėtus sutartį ir sprendimą. Kitas nesutikimo motyvas yra tai, kad pagal ieškovės siūlomą projektą atsakovams atitektų naudotis kieme tik siauras takelis, o tai grubiai pažeistų atsakovų teises - prie bendro namo jie turėtų priėjimą tik iš vienos pusės, tai prieštarauja ir įstatymų nuostatoms apie tinkamą bendro turto priežiūrą. Atsakovų naudojamoje sklypo dalyje yra garažas, su atsakovais kartu gyvenantis šeimos narys -atsakovų dukra, turi automobilį, todėl tokiu siauru kiemo takeliu, kokį siūlo ieškovė ji į garažą nepatektų. Be to nurodo, kad ieškovė neteisėtai siekė įsigyti didesnę žemės sklypo dalį ir šį atsakovų teiginį patvirtina įsiteisėjęs Kauno m. apyl. teismo 2005.04.26 sprendimas Nr.2-703/2006. Kadangi ieškinys buvo atmestas, ieškovė siekia pakeisti nusistovėjusią ir raštu įtvirtintą žemės sklypo naudojimosi tvarką, nors tam jokių objektyvių priežasčių nėra. Be to, žemės sklypas buvo perkamas pagal 1992.06.10 namo bendrasavininkų susitarimą, tačiau ieškovė neigia akivaizdžius dalykus - šis susitarimas atitinka 1978 m. sutartį dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, t.y. perkamos žemės sklypo dalies dydis nebuvo nustatinėjamas pagal turimą nuosavybės dalį į pastatus, o pagal 1978 m. sutartį dėl naudojimosi tvarkos ir naudojamo sklypo dalies dydį. Be to, iš esmės keisti beveik trisdešimt metų egzistuojančią žemės sklypo naudojimosi tvarką nėra jokio pagrindo, o ir ieškovė būtinybės tai daryti nenurodo, apart savo norų. Priešieškiniu, priešingai, nei teigia ieškovė, atsakovai neprašo iš esmės keisti nusistovėjusios naudojimosi tvarkos. Atsakovai pripažįsta, kad po atliktų matavimų nustatytas sklypo plotas padidėjo, tačiau tai ne pagrindas keisti tiek metų egzistavusią naudojimosi tvarką. Atsakovai prašo jiems skirti naudotis tą plotą, kuriuo naudojasi nuo to laiko, kai įsigijo namo dalį iš A.S. I. ir palikti to paties dydžio kiemą, kuriuo taip pat pagal 1978 m. sutartį atsakovai naudojasi, plotas po namu taip pat nepasikeitė. Tiesa, nelikus kieme sandėliukų- ūkinio statinio, šiek tiek keičiasi kiemo išsidėstymas. Be to, blogus tarpusavio santykius palaikyti siekia pati ieškovė. Ji, tapusi bendraturte, nesilaikė esamos naudojimosi sklypu tvarkos, neteisėtai buvo įgijusi didesnę sklypo dalį, dėl ko kildavo nesutarimai, kuriuos spręsti buvo būtina susitarimu ar teisme, kaip ir nurodoma policijos raštuose. Kada teismas atstatė atsakovų pažeistas teises ir panaikino ieškovės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovė nenurimo ir toliau savo neteisėtais veiksmais siekė ir siekia atsakovams pakenkti, provokuoja barnius ir kviečia policiją. Policija reikalinga dėl to, kad ieškovė galėtų raštą teismui pateikti. Kad ieškovė, savivaliauja ir savivaldžiauja, naikindama be atsakovų sutikimo jų bendrą turtą, patvirtina Kauno miesto apylinkės teismo civ. byla Nr.2-4997-52/2006 - ji nugriovė dalį bendro turto, ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), 30 kv.m. dydžio, teismo prašė nustatyti juridinį faktą, kad likusi pastato dalis priklauso atsakovams (pastatas nebuvo padalintas), bet vykstant teismams, vėjas ir ieškovės vyras (tai užfiksuota Registrų centro inventorinėje knygoje centro darytose nuotraukose) nugriovė likusią pastato dalį. Teismas, nutraukdamas bylą, ypatingoje teisenoje iš ieškovės atsakovams priteisė bylinėjimosi išlaidas, kas reiškia, kad pripažino ieškovės savavaldžiavimą. Tačiau net tai, kad šalių santykiai nėra draugiški, nereiškia, kad reikia naikinti kiemą ir palikti atsakovams tik takelį praeiti, kaip to nori ieškovė, neatsižvelgiant į atsakovų norą privažiuoti iki garažo ir ūkio pastatų. Be to, atsakovai įsigijo dalį pastato iš vieno asmens, todėl jų naudojama sklypo dalis ir yra vienoje vietoje, o ieškovė įgijo trijų asmenų dalis, tai ir sklypo dalys nėra vienoj vietoj. Kadangi ieškovė, pažeisdama įstatymus ir atsakovų teises į nuosavybę, savavališkai nugriovė ūkinį pastatą, tai mano, kad ieškovei buvo labai brangi ir reikalinga po juo buvusi žemė, todėl atsakovai ir siūlo ją paskirti jai naudotis. Be to, ieškovė klysta, teigdama, kad atsakovų projekte yra numatytas priėjimas prie namo tik iš vienos pusės. Atsakovų sklype pravažiavimas į atsakovų ūkinį pastatą, garažą buvo ir yra kiemas, dėl to atsakovams ir aktualu, kad išliktų kiemas, o ne takelis. Ieškovė klaidina teismą, teigdama, kad privažiavimas prie šių pastatų buvo šalia esančiame kieme. Taip, įvažiavimo iš (duomenys neskelbtini) gatvės į atsakovų žemės sklypą nėra, nebuvo ir nėra galimybės jo įrengti. Įvažiavimas visada buvo per (duomenys neskelbtini) sklypą į atsakovų kiemą prie namo kampo, tai užfiksuota visuose dokumentuose. Atsakovai ketina kreiptis dėl servituto nustatymo. Tad ieškovės teiginys, neva įvažiuoti į atsakovų žemės nėra jokių galimybių, neatitinka tiesos.
Šalies argumentai
Atsakovai pateiktu priešieškiniu (I t. b.l. 88-89) prašo nustatyti 793 kv.m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal atsakovų L. ir V. D. pateiktą 2006.07.31 UAB „Geodezininkai“ specialistų paruoštą sklypo vidinio pasidalijimo planą- projektą taip: atsakovams L. ir V. D. skirti naudotis 239 kv.m. sklypo, plane pažymėtus raide „E“ žalia spalva, I. N. skirti naudotis 207 kv.m. sklypo, plane pažymėtais raidėmis „B“, „C“ ir „D“, oranžinė spalva, o 347 kv.m. dydžio sklypo dalį (įėjimas iš gatvės į kiemą, kiemas ir žemė po bendru namu), plane pažymėtą raide „A“, balta spalva skirti bendram naudojimui; priteisti iš I. N. visas bylinėjimosi išlaidas L. D..
Nurodo, kad iš esmės jokio ginčo dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nėra, žemės sklypo naudojimosi tvarka nesikeičia nuo 1978 m, ginčas gali būti tik dėl 11 kv.m. LR CPK 182 str. nustato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, o LR CPK 18 str. nurodo, kad įsiteisėję teismo sprendimai yra privalomi visiems ir turi būti vykdomi. Kauno miesto apylinkės teismas įsiteisėjusiu 2005.04.26 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-703/2005 nustatė, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarka tarp bendrasavininkų sutarimu nustatyta 1978 m. spalio 27 d. sutartimi, patvirtinta notaro ir įregistruota registrų centre (tada Inventorizacijos biuras), kad nuo to laiko bendraturčiai žeme naudojasi pagal šią sutartį, kad pagal šią sutartį jie pageidavo išsipirkti sklypo dalis ir kad atsakovai ir ieškovė, nusipirkę namo dalis iš kitų bendrasavininkų, 1978.10.27 sutarties dalyvių, įgijo tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvę savininkai. Ir atsakovai, ir ieškovė nuosavybės teises į žemės sklypo dalis (duomenys neskelbtini) įsigijo ir naudojasi sklypu minėtų susitarimų pagrindu. Nėra įstatymo nustatytų pagrindų keisti nuo 1978 m. egzistuojančią žemės sklypo naudojimosi tvarką ir ją nustatančią sutartį, kuri galioja iki šiol. Ieškovė ir nenurodo jokių priežasčių ir pagrindų keisti egzistuojančią faktinę sutartinę naudojimosi tvarką. Atsakovams žinoma, kad ieškovė šiuo ieškiniu nori spręsti ne neesamą ginčą, o nori vykdyti statybas. Be to, atsakovų naudojama sklypo dalis yra sklypo gale, jei žiūrėti iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Ten yra atsakovams priklausantis sandėlys kurui, garažas. Kartu gyvenanti atsakovų dukra turi automobilį. Įvažiavimo į atsakovų sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės nėra, jis buvo ir yra iš gretimo sklypo. Ieškovės noras praktiškai panaikinti kiemą, bendro naudojimo žemės sklypo dalį, pažeidžia atsakovų teises tinkamai ir pagal paskirtį naudotis nuosavybe- garažu, kuro sandėliu, nes jie transportu bus nepasiekiami takeliais, kuriuos ieškovė siūlo atsakovams naudotis. Nepalikta vietos privažiuoti specialios paskirties transportui- greitajai pagalbai, avarinei tarnybai. Be to, nepalieka ieškovė savo projekte, naikindama kiemą, atsakovams naudotis ir būtino bendro naudojimo ploto, kad atsakovai netrukdomai nors iš dviejų pusių galėtų prieiti, reikalui esant (pvz. remontuoti) prie bendro turto- gyvenamojo namo. Be to, atsakovai mano, kad nuo 1978 m. egzistuojančią naudojimosi žemės sklypu tvarką keisti nėra jokio pagrindo, tačiau šiek tiek ją patikslinti būtina dėl vienos priežasties – žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plotas po 2002 m. geodezinių matavimų ir tikslinimų prieš sklypo žemės pardavimą, padidėjo 11 kv.m - buvo 782 kv.m, dabar 793 (faktiškai nepadidėjo, tik atlikti tikslūs matavimai). Dėl to atsakovai teikia priešieškinį, kuriuo prašo nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką iš esmės nekeičiant 1978 m. notarine sutartimi nustatytos naudojimosi tvarkos. Atsakovai ir toliau naudosis galine sklypo dalimi „E“ 239 kv.m. dydžio (buvo pagal sutartį 236), o 347 kv.m. kiemu, žymimu raide „A“ naudosis bendrai, kitomis sklypo dalimis, projekte pažymėtomis raidėmis „B“, „C“ ir „D“ naudosis ieškovė. Kieme neliko kitokių, apart gyvenamojo namo (140 kv.m) pastatų, todėl jo kaip bendrojo naudojimo objekto plotas turėtų būti nustatytas didesnis nei buvo- 207 kv.m. (buvo 178 kv.m. plius 169 kv.m. užstatyto ploto). Iš kiemo pusės ir iš bendro įėjimo iš (duomenys neskelbtini) gatvės į kiemą atsakovai, ieškovė taip pat, turės galimybę prieiti be ginčų prie atsakovų įėjimo į namą, prie namo iš dviejų pusių, jei reikėtų savo dalį remontuoti. Be to, sklypo dalyje „E“ atsirado atsakovų garažas, kuro sandėlis ir privažiavimui iki jų iš kiemo turi būti didesnis plotis (virš 5 m), nei kažkada buvo praėjimas ir nei siūlo ieškovė (apie 1,5 m). Atsakovams nuosavybės teise priklauso 326 kv.m., ieškovei - 467 kv.m. Atsakovai mano, kad jų pateiktas projektas iš esmės nekeičia esamos sutartinės ir faktinės naudojimosi žemės sklypu tvarkos, jame atsižvelgiama į galimybę patekti į kiemą, prie namo, į garažą, kuro sandėlį, į ieškovės daržą, nepažeidžiant nei ieškovės, nei atsakovų teisių. Pirkdama žemės sklypo dalį ieškovė puikiai žinojo, kad sklype yra kiemas - bendrojo naudojimo vieta, tai nustatyta 1978 m. susitarime, taip yra iki šiol. Todėl jos teiginiai, neva atsakovai siekia pakeisti nusistovėjusią naudojimosi tvarką, absoliučiai nepagrįsti. LR Aukščiausiasis teismas ne vienoje nutartyje išaiškino, kad nustatant naudojimosi tvarką žemės sklypu, atsižvelgiama į nusistovėjusią naudojimosi tvarką ir nebūtinai tai turi atitikti turimą nuosavybės dydį, nes tai nėra atsidalinimas. Dėl to ieškovės priekaištai, neva pagal atsakovų planą atsakovai naudosis didesne žemės sklypo dalimi, nei priklauso, nepagrįsti - kiemas visada buvo, ieškovė pirkdama tai žinojo, 1978 m. susitarimo nepakeitė, neužginčijo. Dėl to atsakovų pateiktas žemės sklypo projektas atitinka 1978 m. susitarimą, faktinę naudojimosi tvarką. Be to, kaip jau minėta, ieškovė, nugriovė atsakovų ir jos bendrą sandėliuką, t.y. savavališkai sunaikino atsakovų turtą - ūkinį pastatą, todėl po juo esančią žemę atsakovai ir pasiūlė jai naudotis, manė, kad ji jai labai reikalinga, jei ryžosi nusikaltimui, kuris LR BK įvardintas kaip savavaldžiavimas, tyčinis svetimo turto sunaikinimas. Kita vertus, 1978 m. nustatyta naudojimosi tvarka ir jos pagrindu pagal susitarimą parduotas žemės sklypas kažkada priklausė keturiems naudotojams, todėl jų naudojamos dalys buvo ne vienoje vietoje. Ieškovė nusipirko trijų buvusių žemės naudotojų dalis, todėl jos sklypo dalis negali būti vientisas plotas, atsakovai gi- vieno.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į priešieškinį, tripliku nurodė, kad atsakovų teiginys, kad nėra pagrindo keisti žemės sklypo naudojimosi tvarkos yra paneigtas jų pačių priešieškiniu, kuriuo prašo nustatyti iš esmės kitokią naudojimosi tvarką, nei ji buvo nustatyta 1978 metų sutartimi. Teiginys, kad atsakovams nėra paliekama galimybė privažiuoti prie garažo ir kuro sandėlio yra paneigtas atsakovų siūlomu žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektu, iš kurio matyti, kad toks privažiavimas nėra numatytas ir jų projekte. Be to, žemės sklype (duomenys neskelbtini), niekada nebuvo privažiavimo. Jis ėjo per šalia esantį žemės sklypą, tačiau jį privatizavus, servitutas nebuvo nustatytas. Tokiu būdu įvažiuoti į ginčo žemės sklypą nėra jokių galimybių nei ieškovei, nei atsakovams. Būtinas bendro naudojimo plotas pagal ieškovės projektą yra paliktas iš abiejų namo pusių. Atsakovų siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka yra neracionali, pažeidžianti ieškovės teises- yra paliekama daug ploto bendram naudojimui. Toks naudojimas nepagrindžiamas. Esant konfliktiniams santykiams tarp šalių tokia naudojimosi žemės sklypu tvarka visiškai neužtikrina šalių interesų. Be to, ieškovei siūloma naudotis žemės sklypo dalis yra išskirstoma į tris sklypus, kurie išmėtyti po namų valdą. Tai pažeidžia ieškovės interesus turėti naudojimui vientisą sklypo dalį, kaip kad siūloma atsakovams. Todėl atsakovų teiginys, kad jie tik tikslina 1978 metais nustatytą naudojimosi tvarką yra visiškai nepagrįstas. Remiantis minėta sutartimi ieškovei (prieš ją buvusiems žemės naudotojams) buvo palikta naudotis vientisas žemės sklypo plotas, kuris sudarė 199 kv.m., tuo tarpu dabar toje vietoje siūloma palikti tik 143 kv.m.(plotas pažymėtas indeksu B). Žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu C buvo bendro naudojimo. Todėl ta aplinkybė, kad pagal atsakovų siūlomą projektą ši žemės dalis paliekama ieškovei dar kartą patvirtina faktą, kad atsakovai ne patikslina 1978 metų sutartį, o prašo nustatyti kitą naudojimosi tvarką. Atsakovai nenurodė argumentų dėl kokių priežasčių šią dalį palieka naudotis ieškovei ir kodėl ieškovei tenkanti naudotis žemės sklypo dalis yra išskirstomą po visą žemės sklypą. Pagal atsakovų siūlomą naudojimosi tvarkos projektą patiems atsakovams nebelieka priėjimo gyvenamojo namo eksploatavimui nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Atsakovai elgiasi nesąžiningai teigdami, kad jie prašo tik patikslinti 1978 metais nustatytą naudojimosi tvarką, kadangi iš aukščiau paminėtų aplinkybių akivaizdu, kad atsakovų siūlomame projekte yra remtasi tik atsakovams naudingomis 1978 metų sutarties sąlygomis, ieškovės atžvilgiu tos tvarkos netaikant. Be to, atsakovų siūloma naudojimosi tvarka žymiai nukrypsta nuo bendrasavininkų dalių bendrojoje nuosavybėje. Atsakovams bendrai priklauso 326 kv.m. žemės, tuo tarpu be jokios būtinybės paliekant bendram naudojimui 347 kv.m. žemės, jų naudojimui tenka net 412,5 kv.m. Be to, nagrinėjamoje byloje aplinkybių visetas yra šios teisiškai reikšmingos aplinkybės- 1) šalių dalys bendrojoje nuosavybės teisėje naudojimosi tvarka turi kuo labiau atitikti šalių dalių bendrojoje nuosavybėje nuostatą; 2) laikytina racionalia tokia naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektais tvarka, kuri pašalina arba maksimaliai sumažina nesutarimus; 3) aplinkybė, kad tam tikrą laiką daiktas buvo bendrai naudojamas, savaime nereiškia, kad ir pasikeitus aplinkybėms jis paliktinas bendrai naudotis; 4) jeigu tam tikri būtini pertvarkymai atitinka abiejų bendraturčių interesus, galimas atitinkamas su tuo susijusių pareigų (įskaitant lėšų skyrimą) šalims paskyrimas. Mano, kad ieškovės siūloma naudojimosi tvarka atitinka aukščiau nurodytus kriterijus, kuriais remiantis turi būti sprendžiamas ginčas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Be to, sutinkamai su LR CPK 178 str. šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovė savavališkai sunaikino jų turtą. Savo tariamai pažeistų teisių jie įstatymo nustatyta tvarka negynė, atvirkščiai, visų bendraturčių prašymu buvo išregistruotos nuosavybės teisės į ūkinį pastatą. Todėl šie atsakovų teiginiai atmesti kaip deklaratyvūs, teisiškai nepagrįsti.
Šalies argumentai
Ieškovė teismo posėdžio metu patikslintą ieškinį palaikė pilnai, prašė jį tenkinti, priešieškinį atmesti, patvirtino patikslintame ieškinyje, kituose jos pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Nurodė, kad 1978 m. buvo pasirašytas tarp savininkų susitarimas dėl naudojimosi tvarkos. Tačiau nuo to laiko pasikeitė sklypo plotas, jį permatavus išperkant žemę. Be to, ūkinis pastatas yra nugriautas. Servitutas nustatytas nebuvo. Pagal atsakovų projektą nėra 1 m. praėjimo. Ieškovė pagal atsakovų pateiktą projektą bendra dalimi nesinaudoja, o taip pat C dalimi. A dalimi taip pat niekas nesinaudoja, atsakovai ja tik praeina, o pagal 1978 m. sutartį naudojosi iki ūkinio pastato- sandėliuko, nugriovimo. Sandėliukai nugriauti maždaug prieš tris metus, abi šalys nugriovė savo dalis.
Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu patikslintą ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, priešieškinį atmesti. Nurodė, kad ūkinis pastatas buvo nugriautas, pasikeitė aplinkybės, išnyko bendro naudojimo takų poreikis, todėl reikalinga nustatyti naują naudojimosi žemės sklypu tvarką. Techninės galimybės važinėti automobiliu nėra, reikalavimas dėl servituto nustatymo atmestas. Atsakovų pateiktas projektas pažeidžia ieškovės teises. Pagal atsakovų pateiktą projektą nepagrįstai didelė ploto dalis patektų į bendro naudojimo plotą, ir tai neatitiktų racionalumo kriterijaus. Šalių santykiai konfliktiški, bendram naudojimui turi būti paliekama minimali dalis, o ne 347 kv.m.
Atsiliepimas
Atsakovė L. D. teismo posėdžio metu patikslintą ieškinį prašė atmesti, priešieškinį tenkinti. Nurodė, kad ieškovė pažeidžia atsakovų teises. Atsakovai 1978-12-02 d. (pagal atsiliepimą- 1982-12-08) pirko dalį namo, nuo to laiko naudojasi ir žeme. Atsakovų pateiktas projektas atitinka senus planus. Atsakovai automobilį laiko garaže, reikia automobiliui pravažiavimo, kreipsis ateityje dėl servituto nustatymo. Kelią atsakovai naudoja nuo įgijimo. Nugriautų sandėliukų vietoje dar yra ieškovės daiktai: padangos, strypai. Nuo 1978 m. nežymiai pasikeitė tik žemės sklypo plotas, jis dar netikslus. Pagal 1978 m. planą, ieškovė naudojasi D, C, B dalimis. Atsakovų planu siūloma ieškovei palikti žemę nuo gatvės pusės. Į garažą atsakovai dabar neįvažiuoja, įvažiuodavo iki 1998-03-20, atsakovai pralaimėjo bylą teisme dėl kelio servituto. Tačiau Kauno apygardos teismo Civilinių teisėjų kolegijos nutartis jiems palieka galimybę ateityje kreiptis dėl kito servituto nustatymo. Dabar atsakovai ketina nusistatyti kelio servitutą per namą Nr. 45. Šiuo metu į garažą patekti negalima, tačiau ateityje atsakovai reikš reikalavimą. Atsakovų santykiai su ieškove normalūs.
Atsakovas V. D. teismo posėdžio metu patikslintą ieškinį prašė atmesti, priešieškinį tenkinti. Paaiškino, kad byloje esančioje fotografijoje matomas išmintas kelias yra naudojamas. Plane pažymėtoje B dalyje yra ieškovės žolytė, obelys, kelias šalia. Plane numatytas 347 kv.m. bendras plotas yra reikalingas, čia įskaičiuota ir po namu esanti žemė. Kabeliai eina po keliu į garažą. Keliu atsakovai nesinaudoja automobiliu važiuoti nuo 1998 m., bet vaikšto. Kelio danga- skalda. Atsakovas ginčo sklype gyvena, kartais būna adresu (duomenys neskelbtini).
Atsakovų atstovė teismo posėdžio metu patikslintą ieškinį prašo atmesti, priešieškinį tenkinti. Paaiškino, kad sklypas yra 793 kv.m. ploto. 1978 m. sutartimi buvo nustatyta naudojimosi juo tvarka. Taigi naudojimosi tvarka jau yra nustatyta, šalys šia tvarka naudojasi jau dešimtmečiais. Poreikis šiek tiek pakeisti tvarką atsirado tik prieš 3 metus, pačiai ieškovei savo iniciatyva nugriovus ūkinius pastatus. Ši aplinkybė negali būti pagrindu keisti iš esmės per dešimtmečius nusistovėjusią naudojimosi tvarką.
Liudytoja Z. O. parodė, kad yra atsakovės kaimynė. Ieškovė yra nauja kaimynė. Liudytoja turėjo konfliktą su ieškove. Ginčo žemės sklype garažo durys būna atidarytos, kelias į garažą visada buvo, juo naudojosi atsakovai, išvažiuodavo iš garažo, kelio ribos matosi. Sandėliukus- ūkinį statinį ieškovė nusigriovė, kažkas yra dar ten likę. Ieškovė pasistatė metalinį garažą. Liudytoja mato, kai praeina, mažą gabaliuką ieškovės sklypo. Vietoje sandėliukų yra kažkas likę, tačiau kam tai priklauso liudytoja nežino. Pravažiavimą sudaro pieva, vėžės, truputis žvyro. Automobiliu atsakovai dabar nesinaudoja. Tuo keliu mašinos važiuojančios liudytoja nematė jau daug metų. Atsakovas V. D. sklype būna retai, liudytojos nuomone, ten gyvena nenuolatinai. Liudytoja nežino, kokie ieškovės ir atsakovų santykiai. Kelyje šiuo metu niekas nieko nedaro.
Liudytoja I. D. parodė, kad yra ieškovės ir atsakovų kaimynė. Liudytojos santykiai su abiem pusėm normalūs, nuoskaudų liudytoja turi ieškovei. Liudytoja žino ginčo žemės sklypo ribas. Iki L. D. sklypu naudojosi I., sklype buvo pravažiavimas į sandėliukus, garažą. Dabar atsakovams pravažiavimą užtvėrė kiti kaimynai. Kelio žeme naudojasi L. D., kartais praeina ir ieškovė. Kelio žemė naudojama praėjimui, automobiliais ja nevažiuoja apie 10 metų. Kelio žymės matosi, yra vėžės. Šalia ieškovės žemė matosi, ten- sodas, gėlytės, veja. Riba matosi. Toje vietoje, kur buvo ieškovės ūkiniai sandėliai, tenai netvarkoma, tokia tvarka buvo visą laiką. Žeme nuo (duomenys neskelbtini) g. pusės naudojasi ieškovė, ją tvarko. Liudytoja nežino, kokie ieškovės ir atsakovų santykiai, ginčo nematė. Ūkinis pastatas, kuris nugriautas, atsakovei L. D. nepriklausė. V. D. name būna dažnai. Kelias dabar užtvertas. Per savo valdą važiuoti liudytoja niekada neleis. Dalis ūkinio pastato atsakovams priklausė, buvo registracija jų vardu, dabar nesinaudoja. Ieškovė dalimi „D“ nuo gatvės (I t., b.l. 92) naudojasi, apsitvėrusi.
Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą informuotas tinkamai, prašymų iki teismo posėdžio pradžios negauta.
Trečiojo asmens VĮ Registrų centro Kauno filialo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą informuotas tinkamai, gautas prašymas civilinę bylą nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas, priešieškinys atmestinas.
Civilinės bylos medžiaga yra nustatyta, kad ieškovei ir atsakovams bendrosios nuosavybės teisėmis priklauso 793 kv. m. ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovei priklauso 467/793 dalys žemės sklypo, atsakovams L. D. ir V. D. po163/793 šio žemės sklypo dalis. Notarine tvarka patvirtinta sutartimi 1978-10-27 buvo nustatyta bendrasavininkų naudojimosi nurodytu žemės sklypu tvarka (I t. 94, 59 b.l.). Kauno miesto apylinkės teismo 2005-04-26 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-703/2005 taip pat yra nustatyta, kad ši tvarka buvo įregistruota tuometiniame Inventorizacijos biure (I t. 59 b.l.). Civilinės bylos nagrinėjimo metu šalys neginčijo, kad bendrasavininkų nuosavybės dalių žemės sklype proporciniai dydžiai nepasikeitė. Ieškovė ir atsakovai iš esmės prašo pakeisti 1978-10-27 naudojimosi aukščiau nurodytu žemės sklypu tvarką. Šie reikalavimai atmestini.
Dėl ieškinio. Ieškovė prašo nustatyti naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarką pagal UAB „Žemėtvarkos darbai“ paruoštą projektą (I t. 67 b.l.). Teismas naudojimosi bendra nuosavybe tvarką gali nustatyti tiktai pagal pateiktus specialistų parengtus planus. Pats teismas civilinėje byloje negali parengti kokių nors planų. Teismui nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal planą, ši naudojimosi tvarka yra įregistruojama VĮ Registrų centras, o specialistų parengtas planas, pagal kurį naudojimosi žeme tvarka yra nustatoma, tampa sudėtine nuosavybės objekto kadastro bylos dalimi (CK 4.254 straipsnio 7 punktas, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Todėl teismas gali nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką tiktai pagal tokį planą, kuris atitinka Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo reikalavimus. Ieškovės teismui pateiktas UAB „Žemėtvarkos darbai“ paruoštas ginčo žemės sklypo planas nurodyto įstatymo reikalavimų neatitinka. Pagal imperatyvius Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 2 dalies reikalavimus, mieste esančių žemės sklypų kadastriniai matavimai turi būti atliekami nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Jokių išimčių mieste esantiems žemės sklypams, įstatymas nenumato. Tuo tarpu UAB „Žemėtvarkos darbai“ paruoštame ginčo žemės sklypo plane žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės yra nustatytos ne valstybinėje, o vietinėje Kauno miesto koordinačių sistemoje (I t. 67 b.l. 2 pusė). Kadangi ieškovės pateiktas ginčo žemės sklypo planas, pagal kurį ieškovė prašo nustatyti naudojimosi žeme tvarką, neatitinka imperatyvių įstatymo reikalavimų, ieškinys atmestinas. Pažymėtina, kad teismas 2011-01-06 nutartimi (I t. 167 b.l.) ieškovei buvo sudaręs galimybę patikslinti ieškinio pagrindą ir dalyką, tačiau ieškovė šia savo teise nepasinaudojo (II t. 3-5 b.l.). Taip pat pažymėtina, kad ieškovė viso civilinės bylos nagrinėjimo metu turėjo jai kvalifikuotą teisinę pagalbą teikiančią advokatę.
Be to, kaip jau yra nurodyta sprendime aukščiau, naudojimosi ginčo sklypu tvarka yra nustatyta notariškai patvirtinta 1978-10-27 sutartimi ir įregistruota įstatymų nustatyta tvarka. Pati ieškovė teismo posėdžio metu pripažino, kad būtinumas nustatyti naują naudojimosi žemės sklypu tvarką, jai kilo tiktai po to, kai ieškovė ir atsakovai prieš tris metus nugriovė sklype buvusius sandėliukus- ūkinius statinius. Ieškovė teismo posėdžio metu taip pat pripažino, kad jai priklausiusią sandėliukų- ūkinių statinių dalį, ji nusigriovė savo pačios iniciatyva. Tačiau pagal pateiktą projektą ieškovė siekia ne patikslinti jau nustatytą naudojimosi žemes sklypu tvarką, o ją pakeisti iš esmės.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010-05-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2010 pažymėjo, kad nustačius naudojimosi tvarką, atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir dalinė nuosavybės teisė nei visiškai, nei iš dalies nepasibaigia. Tai reiškia, kad ir po naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo kiekvienas bendraturtis turi teisę į visą žemės sklypą (CK 4.72 straipsnio 1 dalis), todėl, įvykus tam tikriems juridiniams faktams, turi teisę reikalauti pakeisti nustatytą žemės sklypo naudojimosi tvarką. Tačiau nustatytos tvarkos pakeitimas galimas tik išskirtiniais atvejais, nes civilinių teisinių santykių stabilumo siekis reikalauja, kad nustatyta naudojimosi tvarka būtų pastovi ir keistųsi tik tada, kai yra svarbios priežastys. Mažaverčių statinių nugriovimas savo paties iniciatyva, negali būti laikomas juridiniu faktu, kuris suteiktų pagrindą keisti nustatytą naudojimosi žeme tvarką.
Kaip jau yra nurodyta sprendime aukščiau, Ieškovė teismo posėdžio metu taip pat pripažino, kad jai priklausiusią sandėliukų- ūkinių statinių dalį, ji nusigriovė savo pačios iniciatyva. Ieškovė civilinėje byloje neįrodinėjo ir neįrodė, kad nugriauti sandėliukai- ūkiniai statiniai, turėjo didelę vertę ir buvo itin reikšmingi žemės sklypo naudojime (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad pagal pateiktą projektą ieškovė siekia ne patikslinti jau nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką, kuria šalys naudojosi dešimtmečiais, t.y. siekia ne tik nustatyti naudojimosi žeme, buvusia po nugriautais sandėliukais- ūkiniais statiniais tvarką, o siekia iš esmės pakeisti naudojimosi visu žemės sklypu tvarką, nurodytos aplinkybės taip pat yra atskiru ir savarankišku pagrindu ieškinį atmesti.
Dėl priešieškinio. Atsakovai prašo nustatyti naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarką pagal UAB „Geodezininkai“ paruoštą projektą (I t. 92 b.l.). Teismas naudojimosi bendra nuosavybe tvarką gali nustatyti tiktai pagal pateiktus specialistų parengtus planus. Pats teismas civilinėje byloje negali parengti kokių nors planų. Teismui nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal planą, ši naudojimosi tvarka yra įregistruojama VĮ Registrų centras, o specialistų parengtas planas, pagal kurį naudojimosi žeme tvarka yra nustatoma, tampa sudėtine nuosavybės objekto kadastro bylos dalimi (CK 4.254 straipsnio 7 punktas, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Todėl teismas gali nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką tiktai pagal tokį planą, kuris atitinka Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo reikalavimus. Atsakovų teismui pateiktas UAB „Geodezininkai“ paruoštas ginčo žemės sklypo planas nurodyto įstatymo reikalavimų neatitinka. Pagal imperatyvius Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 2 dalies reikalavimus, mieste esančių žemės sklypų kadastriniai matavimai turi būti atliekami nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Jokių išimčių mieste esantiems žemės sklypams, įstatymas nenumato. Tuo tarpu UAB „Geodezininkai“ paruoštame ginčo žemės sklypo plane žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės yra nustatytos ne valstybinėje, o vietinėje Kauno miesto koordinačių sistemoje (I t. 92 b.l. 2 pusė). Kadangi atsakovų pateiktas ginčo žemės sklypo planas, pagal kurį atsakovai prašo nustatyti naudojimosi žeme tvarką, neatitinka imperatyvių įstatymo reikalavimų, priešieškinys atmestinas. Pažymėtina, kad teismas 2011-01-06 nutartimi (I t. 167 b.l.) atsakovams buvo sudaręs galimybę patikslinti ieškinio pagrindą ir dalyką, tačiau atsakovai šia savo teise nepasinaudojo (II t. 4-5 b.l.). Taip pat pažymėtina, kad atsakovai civilinės bylos nagrinėjimo metu buvo atstovaujami jiems kvalifikuotą teisinę pagalbą teikiančių advokatų.
Be to, atsakovų siūlomas nustatyti naudojimosi žemės sklypu planas akivaizdžiai neatitinka atskirų bendrasavininkų naudojimuisi priskirtinų sklypo dalių ir bendram bendrasavininkų naudojimuisi priskirtinos žemės sklypo dalies proporcingumo principo bei racionalumo kriterijų- pagal atsakovų siūlomą nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, bendram naudojimuisi būtų priskirta beveik pusė žemės sklypo (347 kv. m. iš 793 kv.m.). Juo labiau, kad santykiai tarp bendrasavininkų yra konfliktiški (II t. 20 b.l.). Be to, pagal atsakovų siūlomą nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, ieškovei būtų priskirtos naudotis trys visiškai atskiros tarpusavyje nesusisiekiančios sklypo dalys, o atsakovai naudotųsi vientisa žemės sklypo dalimi, kas aiškiai neatitiktų bendrasavininkių interesų pusiausvyros principo. Todėl nurodytos aplinkybės taip pat yra atskirais ir savarankiškais pagrindais priešieškinį atmesti.
Atmetus tiek ieškinį, tiek priešieškinį, iš ieškovės ir atsakovų priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovės I. N. ieškinį atsakovams V. D. ir L. D., dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, atmesti.
A. V. Dulskio ir L. D. priešieškinį ieškovei I. N., dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, atmesti.
Priteisti iš ieškovės I. N., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), teismo turėtas išlaidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu 41,26 Lt. valstybei. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija, įm. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660.
Priteisti iš atsakovų V. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir L. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), teismo turėtas išlaidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu po 20,63 Lt. valstybei. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija, įm. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.