Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui UAB „Nemenčinės komunalininkas“ dėl žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas, kurio esmė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnyje, apibrėžiančiame šalių įrodinėjimo pareigą. Lietuvos Respublikos CPK 17 straipsnyje nustatyta, kad šalių teisės ir pareigos yra lygios, o Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje – kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse nustatytas išimtis. Pažymėtina, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal pirmiau nurodytą Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu ir jo pagrindu daromomis prielaidomis, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos A. T. nutartys Nr. 3K-3-98/2008; Nr. 3K-3-428/2010; kt.).

Nagrinėjamoje byloje yra kilęs šalių ginčas dėl to, kas yra atsakingas už atsiradusią žalą – ar atsakovas UAB „Nemenčinės komunalininkas“, kuris administruoja ieškovo nurodomus daugiabučius namus, ar kiti asmenys. Ginčo dėl ieškovo nurodytų faktų, jog aukščiau nurodytos žalos trečiųjų asmenų butams buvo padarytos, dėl pačio žalos dydžio, šioje byloje nėra.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 1 dalies nuostatas, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 4.83 straipsnio 3 dalis).

Formuojamoje teismų praktikoje išaiškinta, jog administratoriaus skyrimas nustatytas CK 4.84 straipsnyje, kuris įtvirtina, jog jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Administratorių skiria savivaldybės meras (valdyba) arba jo (jos) įgaliotas atstovas. Administratorius administruoja turtą CK 4.240 straipsnio pagrindu. CK 4.240 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto paprastojo administravimo atveju administratorius privalo priimti turto duodamus vaisius ir pajamas, registruoti skolas ir jas apmokėti iš administruojamo turto, taip pat įgyvendinti kitas teises, susijusias su turto valdymu ir naudojimu; iš administruojamo turto gaunamas lėšas administratorius turi teisę saugiai investuoti pagal CK XIV skyriaus normas. Pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Analogiškas administravimo tikslas įtvirtintas ir Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 3 punkte (Lietuvos A. T. nutartis Nr. 3K-3-505-706/2015).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta šios taisyklės išimtis, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos A. T. nutartis Nr. 3K-7-515/2009; kt.). Teisėjų kolegija pažymi, kad sisteminis CK 4.83 straipsnio aiškinimas leidžia daryti išvadą, jog ši norma reguliuoja bendraturčių savitarpio teises ir pareigas, įpareigodama bendraturtį prisidėti prie daugumos savininkų sprendimu valdomų bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir įvardydama išimtinius atvejus, kada jis nuo tokios pareigos atleidžiamas. Taigi CK 4.83 straipsnio 4 dalis nustato bendraturčių pareigos atlyginti namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros išlaidas apimtis. Ji taikytina tais atvejais, kai kyla bendraturčių (kartu ir kitų su jais sutartiniais santykiais susijusių subjektų) ginčai dėl šių pareigos apmokėti turėtas išlaidas. Vien tai, kad, remdamasis CK 4.83 straipsnio 4 dalimi, inter alia namo administratorius gali reikalauti bendraturčio sumokėti atliekant darbus, skirtus privalomiesiems reikalavimams užtikrinti, patirtas išlaidas, nesudaro pagrindo šios normos laikyti nustatančia pareigą namo administratoriui atlikti namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros darbus, jeigu jie nėra privalomieji (Lietuvos A. T. nutartis Nr. 3K-3-612/2013).

P. B. ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (Suvestinė redakcija, galiojusi nuo 2011 m. spalio 19 d. iki 2015 m. rugpjūčio 12 d.), reglamentavimą, pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat namui priskirto žemės sklypu naudojimu ir priežiūra (4 punktas). Administratorius, be kita ko, turi teisę priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, pagal kompetenciją kontroliuoti, kaip patalpų savininkai laikosi privalomųjų reikalavimų, ir teikti atitinkamoms institucijoms pasiūlymus dėl asmenų, pažeidusių nustatytus reikalavimus, patraukimo atsakomybėn (6.1–6.2 punktai).

Privalomieji reikalavimai nustatyti Statybos įstatyme, aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame STR 1.12.05:2002. Ginčo įvykių metu galiojusioje STR 1.12.05:2002 redakcijoje (Suvestinė redakcija, galiojusi nuo 2011 m. lapkričio 23 d. iki 2016 m. balandžio 4 d.) buvo nustatyti gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka (1 punktas). Be kitų, Daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindinių darbų sąraše nurodomų privalomų reikalavimų, yra nustatytas reikalavimas namo vandentiekio sistemos (vamzdynų ir uždaromosios armatūros) sandarumo palaikymas, vamzdynų ženklinimas ir dažymas, smulkių defektų šalinimas (STR 1.12.05:2010 15 punktas), namo nuotekų šalinimo sistemos pralaidumo ir sandarumo palaikymas, smulkių defektų šalinimas (STR 1.12.05:2010 16 punktas). Privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas užtikrinamas nuolatinių daugiabučio namo techninės priežiūros darbų ir organizacinių priemonių, susijusių su Namo bendrojo naudojimo objektų būklės stebėjimu, vertinimu, atnaujinimo darbų planavimu, techninės priežiūros dokumentacijos tvarkymu, bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinių sistemų techniniu aptarnavimu, saugaus naudojimo užtikrinimu ir Namo bendrojo naudojimo objektų smulkių defektų šalinimu, atliekant paprastojo remonto darbus, kurie nenumatyti metiniame ir/ar ilgalaikiame Namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų plane, taip pat kitais darbais, būtinais Namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimui (STR 1.12.05:2010 15 Daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindinių darbų sąrašo preambulė).

Dėl daugiabučių namų adresu (duomenys neskelbtini), Nemenčinės m., Nemenčinės sen., Vilniaus r. sav. ir (duomenys neskelbtini), Avižienių k., Avižienių sen., Vilniaus r. sav., administravimo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Nemenčinės m., Nemenčinės sen., Vilniaus r. sav. yra draustas AB „Lietuvos draudimas“.

2014-08-01 Turto sunaikinimo aktas ir jo priedas patvirtina, kad trūkus 2014-07-24 bendram stovui minėtas butas adresu (duomenys neskelbtini), Nemenčinės m. buvo užpiltas (rudos dėmės lubose wc patalpoje, rudos dėmės lubose ir sienose koridoriuje, atšokę dažai virtuvėje).

Iš 2014-08-08 UAB „Nemenčinės komunalininkas“ rašto Dėl informacijos pateikimo AB „Lietuvos draudimas“ nustatyta, kad UAB „Nemenčinės komunalininkas“ kaip namo, esančio (duomenys neskelbtini) Nemenčinėje administratorius, informavo ieškovą, jog minėto namo šalto vandentiekio, nuotekyno bei šildymo sistemos vamzdynai, uždaromoji armatūra yra nusidėvėję ir gali bet kuriuo metu trūkti, įvykti butų užpylimai, ir dėl ko įvyko buto Nr. 27 buto užpylimas.

Lokalinė sąmata ir 2014-08-01 Draudimo išmokos paskaičiavimas patvirtina, kad draudimo išmokos sumą sudarė 461 Lt (po išskaitos).

2014-08-01 Pranešimas apie žalos atlyginimą ir 2014-08-04 mokėjimo nurodymas patvirtina apie buto savininko A. K. informavimą dėl sprendimo išmokėti jam 461 Lt išmoką priėmimą ir išmokos sumokėjimą pavedimu.

Iš Pažymos 2014-08-18 Dėl išmokos išieškojimo nustatyta, kad AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į UAB „Nemenčinės komunalininkas“ dėl 461 Lt draudimo išmokos atlyginimo, nukentėjus nuo 2014-07-24 įvykio butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Nemenčinėje.

2014-09-08 raštas Dėl išmokos išieškojimo patvirtina, kad UAB „Nemenčinės komunalininkas“ sumokėti 461 Lt draudimo išmoką AB „Lietuvos draudimas“ naudai atsisakė.

Taip pat iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Avižienių k., Avižienių sen., Vilniaus r. sav. yra draustas AB „Lietuvos draudimas“.

2014-11-18 Turto sugadinimo aktas ir jo priedas patvirtina, kad 2014-11-04 iškviesti UAB „Nemenčinės komunalininkas“ darbininkai tvarkė vandentiekio vamzdyną ir sugadino grindų dangą (nuimtos grindų plytelės, išdaužytas nuimtas betono sluoksnis wc ir vonioje) aukščiau minėtame bute.

Iš Lokalinės sąmatos ir 2014-12-08 Draudimo išmokos paskaičiavimo nustatyta, kad draudimo išmokos suma sudarė 513 Lt (po išskaitos).

2014-12-10 Pranešimu apie žalos atlyginimą ir 2014-12-11 mokėjimo nurodymu buto savininkas V. K. informuotas apie priimtą sprendimą jam išmokėti 513 Lt išmoką, sumokant pavedimu.

Kaip matyti iš 2015-01-06 rašto Dėl išmokos išieškojimo, UAB „Nemenčinės komunalininkas“, būdamas namo, esančio (duomenys neskelbtini) Avižieniuose, administratorius, informavo ieškovą, apie nustatytą minėto namo nuotekų, šalto vandentiekio, šildymo sistemos vamzdynų nusidėvėjimą bei tai, kad įrenginiai gali bet kuriuo metu trūkti, įvykti butų užpylimai, ir dėl ko nukentėjęs butas Nr. 36, supuvus nuotekų vamzdynui esančiam po minėto buto grindimis, t.y. tekėjo kanalizacinis vanduo į gruntą. Minėtu raštu UAB „Nemenčinės komunalininkas“ atsisako sumokėti 513 Lt draudimo išmoką.

Taip pat nustatyta, kad daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Avižieniuose, patalpų (butų) savininkų susirinkimo, įvykusio 2014-09-10, Protokolu užfiksuota, jog svarstyta namo nusidėvėjusios nuotekų sistemos kur nėra rūsio pakeitimo nauju klausimai; 25000 Lt sumą už sistemos pakeitimo darbus surinkti iki 2014-10-01. Nutarta kreiptis dėl banko paskolos, kurią savininkai grąžintų per 1-2 metus.

Iš byloje esančio 2014-09-15 dokumento nustatyta, jog medžiagų kanalizacijos įvado keitimo, montavimo darbų bendra suma sudaro 21921,02 Lt.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius 2009-01-20 Į. D. butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriaus skyrimo Nr. A27-43, paskyrė atsakovą UAB „Nemenčinės komunalininkas“ vykdyti daugiabučių namų, esančių Avižienių, Bezdonių, Buivydžių, Maišiagalos, Nemenčinės, Paberžės, Riešės, Sužionių, Zujūnų, Nemenčinės m. seniūnijose, bendrojo naudojimo objektų priežiūros administratoriumi (konkretizuojant daugiabučių adresus pagal Priedą Nr. 1, 10).

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius 2011-02-03 Į. D. Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje esančių daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo darbų sąrašo bei daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų nuolatinės priežiūros (eksploatavimo) darbų Nr. A27-185, patvirtina, kad nustatytas Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje esančių daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo darbų sąrašas bei daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų nuolatinės priežiūros (eksploatavimo) darbų sąrašas (Priedas Nr. 1 ir Nr.2).

Šalių, jų atstovų paaiškinimais ir byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog atsakovas yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), Nemenčinė, ir namo, esančio (duomenys neskelbtini), Avižienių k., administratorius, eksploatuojantis ir prižiūrintis bendrąsias gyvenamųjų namų inžinerines sistemas: (a) vandentiekio sistemą (geriamojo vandens vamzdynus ir uždaromąją armatūrą namo viduje nuo geriamojo vandens apskaitos prietaiso namo įvade iki patalpų įvado atšakos) ir (b) nuotekų šalinimo sistemą (nuotekų tinklą nuo patalpų nuotekų tinklų įsijungimo į stovo trišakį iki pirmo nuotekų šulinio už namo sienos).

Abiem atvejais, nurodyti ieškovo įvykiai įvyko butų savininkams priklausančiuose vamzdynuose.

Kaip matyti, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-01-20 ir 2011-02-03 Įsakymais, atsakovas buvo paskirtas namo, esančio (duomenys neskelbtini), Nemenčinės m., Nemenčinės sen., Vilniaus r. sav. ir namo, esančio Sudervės g. 1B, Avižienių k., Avižienių sen., Vilniaus r. sav., administratoriumi, kuris organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą,

Atsakovas įvykių, dėl kurio atsirado žala, metu, buvo namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Nemenčinės m., Nemenčinės sen., Vilniaus r. sav. ir esančio Sudervės g. 1B, Avižienių k., Avižienių sen., Vilniaus r. sav., bendrojo naudojimo objektų prižiūrėtoju (administratoriumi).

Pripažintina, jog atsakovas, būdamas savo srities specialistas (namo prižiūrėtojas), kuriam taikomi padidinto rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, privalėjo žinoti veiklos specifiką, įvertinti riziką, kuri galėjo atsirasti vykdant namo objektų priežiūros darbus. Nors atsakovas atsiliepimu nurodė, kad minėtų butų savininkai aplaidžiai vertino vamzdynų susidėvėjimą, nebuvo išreiškę noro keisti nusidėvėjusius vamzdynus, tačiau tokių atsakovo nurodytų aplinkybių bylos medžiaga nepagrindžia, kadangi byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų atlikęs administruojamuose namuose jo veiklą atitinkančius veiksmus: rengęs vamzdynų apžiūras, duomenis įformindamas apžiūrų aktais, teikęs informaciją apie įrenginių būklę savininkams ir šaukęs susirinkimus dėl sprendimų priėmimo ir pan. Pastebėtina, kad pagal byloje esančius duomenis nustatyta, jog atsakovas tik pasireiškus vamzdyno defektui (drėgmės, kondensato susidarymui rūsyje) name, esančiame Sudervės g. 1B, Avižienių k., Avižienių sen., Vilniaus r. sav., ėmėsi aktyvių veiksmų, t.y. sušaukė namo gyventojų susirinkimą informuodamas savininkus apie vamzdyno būklę. Tačiau kaip matyti, atsakovas organizavo tik vienintelį namo savininkų susirinkimą ir tik jau esant vamzdyno kritinei būklei, todėl teismas sprendžia, kad nebuvo sudarytos galimybės gyventojams priimti sprendimus dėl daugiabučio gyvenamojo namo vamzdyno įrenginio remonto, juo labiau, kad remonto darbams, priešingai nei nurodė atsakovas, pritarė, ketindami imti banko paskolą. Taip pat iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas netinkamai vykdydamas namo, esančio Sudervės g. 1B, Avižienių k., Avižienių sen., Vilniaus r. sav. objektų techninę priežiūrą, šalindamas vamzdyno defektus, darbus atliko nerūpestingai ir netinkamai.

Įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir kitus įrodymus (fotonuotraukas), teismas konstatuoja, kad būtent atsakovas netinkamai vykdė jam priskirtinų daugiabučių namų objektų techninės priežiūros pagrindinius darbus – bendrojo naudojimo objektų nestebėjo ir jų nevertino, nefiksavo savalaikiai duomenų dėl įrenginių būklės, neteikdamas apie tai informacijos savininkams, dėl ko tretieji asmenys patyrė žalą, neplanavo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų ir pan. Atsakovas minėtų gyvenamųjų namų objektų techninės priežiūros dokumentacijos ar kitokių registruojamų duomenų ginčo laikotarpiu į bylą nepateikė. Teismas daro išvadą, kad ieškovo prašomas priteisti žalos atlyginimas priteistinas iš atsakovo, kadangi būtent jo veiksmuose yra visi įstatymo nustatyti pagrindai civilinei atsakomybei kilti. Atsakovas neveikė tinkamai, t.y. neatliko veiksmų, kurie užkirstų kelią žalos atsiradimui, tarp atsakovo neveikimo yra tiesioginis priežastinis ryšys su kilusiomis pasekmėmis t.y. žalos atsiradimu trečiųjų asmenų butams. Taigi, atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reguliavimą bei teismų formuojamą praktiką, o taip pat įvertinęs įrodymų visumą, teismas daro išvadą, jog yra visi pagrindai taikyti atsakovui civilinę atsakomybę, todėl ieškovo ieškinys kaip pagrįstas tenkintinas – ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 282,09 Eur žalos atlyginimo suma (CK 6.246–6.249 straipsniai, (duomenys neskelbtini)178 straipsniai, 185 straipsnis).

Dėl ieškinio senaties termino

Ieškovas, reikšdamas atsakovui ieškinį, remiasi Lietuvos Respublikos CK 6.263 straipsniu (žalos atsiradimas delikto pagrindu) ir Lietuvos Respublikos CK 6.1015 straipsniu (draudėjo teisių į žalos atlyginimo perėjimą draudikui pagrindu). Lietuvos Respublikos CK 6.1015 straipsnio 2 dalis numato, jog reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius.

Atsakovas, atsikirsdamas ieškovui nurodė, jog jis surengė butų savininkams susirinkimą, pateikė sąmatą vamzdynų tvarkymui, tačiau butų savininkai nesutinka tvarkyti vamzdynus, paaiškindamas, jog atsakovas savo galimybėmis ir iniciatyva negali atlikti nurodytų remonto darbų be savininkų sutikimo ir atitinkamai išskaičiuoti išlaidas už remontą. Taip pat prašo taikyti vienerių metų sutrumpintą ieškinio senaties terminą.

Nagrinėjamu atveju įvykus draudžiamiems įvykiams, pagal Lietuvos Respublikos CK 6.1015 straipsnio pagrindą, vietoj draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas (ieškovas), perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį (atsakovą). Ir kaip jau minėta, Lietuvos Respublikos CK 6.1015 straipsnio 2 dalis numato, jog reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, t.y. ieškinio senaties termino skaičiavimui taikytinos bendros taisyklės (CK 1.127 straipsnio 1-2 dalys). Taigi, nagrinėjamu atveju reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikytinas ieškinio senaties terminas yra sutrumpintas trejų metų terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis), bet ne sutrumpintas vienerių metų terminas (CK 1.125 straipsnio 7 dalis), kaip nurodo atsiliepimu atsakovas. Todėl draudikui, atlyginus tretiesiems asmenims 2014-08-04 ir 2014-12-11 žalą, atsirado reikalavimo teisės (atsakovo atveju - žalos atlyginimo prievolė) į atsakovą, prasidėjo ieškinio senaties termino pradžia ir kurio pabaiga būtų 2017-08-05 ir 2017-12-12. Kadangi ieškovas su ieškiniu kreipėsi į teismą 2016-11-24, todėl laikytina, kad jis nepraleido įstatyme nustatyto termino kreiptis į teismą su tokio pobūdžio ieškinio reikalavimu.

Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat yra pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 15,00 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Tenkinus ieškinį, iš atsakovo valstybės naudai priteistinas valstybės patirtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimas – 5,59 Eur (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo UAB „Nemenčinės komunalininkas“, į.k. (duomenys neskelbtini), ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, naudai 282,09 Eur žalos atlyginimo, 6 (šešių) procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-11-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovo UAB „Nemenčinės komunalininkas“, į.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 5,59 Eur pašto išlaidų, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.