Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2021-04-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-282-1122/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-04-20
Bylos Nr.
1-282-1122/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-22920-2020-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Dambrauskienė
Kaltinamasis
A. U.
Nukentėjusysis
I. U.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-282-1122/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22920-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.7.9; 1.1.8.14; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 20 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Dambrauskienė,sekretoriaujant Raimondai Bingelytei,vertėjaujant Olgai Macijauskienei,dalyvaujant prokurorei Kristinai Minko (nuotoliniu būdu),kaltinamajam A. U. (nuotoliniu būdu),nukentėjusiajai I. U. (nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. U., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. U. smurtaudamas nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui, o būtent:

jis 2020 m. birželio 12 d. apie 11.40 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, žodinio konflikto metu, tyčia sudavė vieną kartą dešinės rankos kumščiu sutuoktinei I. U. į dešinės veido pusės sritį, sugriebė už rankų, su savo koja atsistojo ant jos dešinės kojos, taip padarydamas nukentėjusiajai odos nubrozdinimą veido dešinėje, poodines kraujosruvas dešinėje rankoje ir dešinėje pėdoje, kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Tokiais veiksmais A. U. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis A. U. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies ir nurodė, kad 2020 m. birželio 12 d. (penktadienį) iš ryto su sūnumi ir žmona buvo išvykę – sūnui reikėjo paimti apsaugos darbuotojo pažymą. Grįždamas namo parsinešė butelį, atsisėdo, žmona paruošė užkandą, jis pasiūlė žmonai (išgerti), tačiau ji atsisakė. Jis išgėrė 3 stikliukus. Žmona pasakė, kad jis ne tiek serga, kiek apsimeta. Dėl to jis įsižeidė ir pasakė „moterie, ką tu kalbi“ ir auklėdamas sudavė rankos plaštakos išorine dalimi žmonai per dešinės pusės veido sritį, tokiu būdu užgavo veidą dešinėje pusėje prie žando. Užgavo žmoną sėdėdamas. Pripažino, jog sužeidimai veido srityje galėjo būti padaryti dėl jo smūgio. Tačiau pabrėžė, jog negriebė už rankų, nestojo ant kojų. Medicininėje ekspertizėje yra nurodyta ne mėlynės, o nubrozdinimas – jo nuomone, I. U. galėjo nusibrozdinti bet kur (ir per duris, ar dar kur nors). Patikino, jog nesmogė kumščiu, o tik išorine rankos puse paauklėjo žmoną, kad sustabdytų ją nuo isterikos, įžeidus jį žodžiu. Niekas nematė smūgio sudavimo fakto. Žmona pradėjo isterikuoti, šaukti sūnų. Kaltinamasis pakilo, sūnus jį griebė ir už nugaros apsikabino, liepė nusiraminti. A. U. atsitūpė ir pasakė, kad paleistų jį, nes nusiramino. Sūnus paleido, kaltinamasis vėl atsisėdo. Žmona skambino dukrai, kuri iškvietė policiją. Dukra skambindama į policiją, kiek žino, buvo perspėjusi, kad jis buvęs karys, gali labai daug nemalonumų padaryti, dėl to buvo atvykę net 3 ekipažai, kad jį suimtų, ir greitoji. Kai jie (sūnus su žmona) pradėjo triukšmauti, jis pakilo, susirinko savo vaistus, paėmė cigaretes, dokumentus, apsirengė ir susiruošė išeiti į lauką. Žmona nervinosi, isterikavo, jos visas veidas buvo raudonas, ne tik žandikaulis, ar po akimis. Išeidamas į lauką (iš buto), iškvietė liftą, ir matė kaip laiptais kyla policininkas ir policininkė. Paklausė, kur jie vyksta, pareigūnai atsakė, kad į 14 butą, kaltinamasis pasakė, kad pas jį, pakvietė užeiti. Pareigūnai užėjo (į butą), jie pradėjo bendrauti ramiai, jokio triukšmo nebuvo, tačiau isterikavo žmona, garsiai kalbėjo, šūkavo. Jis norėdamas parūkyti ir nenorėdamas klausyti jos, paprašė išeiti į lauką. Išėjęs į lauką ir pamatė, jog ten dar 2 ekipažai buvo atvykę, greitoji. Pareigūnai pasiūlė važiuoti į nuovadą, kaltinamasis atsisėdo į automobilį ir galiausiai jie nuvažiavo į nuovadą, kur jam skyrė atskirą „kambariuką“ ir kaltinamasis visą parą buvo ten. Pabrėžė, jog jeigu būtų pataikęs į veidą smūgiuodamas kumščiu, pasekmės būtų labai blogos. Prieš įvykį jokių sužalojimų ant žmonos veido, rankų, kojų ar dar kur nors kitur nematė. Jis atsiprašė žmonos, ji žadėjo pareiškimą atsiimti, jei jis duos skyryboms sutikimą, tačiau pareiškimo neatsiėmė. Mano, jog viskas buvo numatyta ir suplanuota iš anksto, girdėjo savo dukrą įkalbinėjant motiną skirtis su juo. Pripažino, jog buvo išgėręs, tačiau alkoholis neturėjo įtakos jo reakcijai į žmonos žodžius (visada išgėręs atsiguldavo ir miegodavo). Atkreipė dėmesį, jog jam girtumą tikrino iš karto po išgėrimo, todėl tiek pripūtė. Taip pat pažymėjo, jog (duomenys neskelbtini). Patikino, jog panašių konfliktų su sutuoktine nebuvo, tą pačią dieną konfliktų su kitais šeimos nariais nebuvo, gyveno gražiai, nustebęs dėl bylos ir skyrybų pareiškimo. Dabar vienas gyvena tame bute. Pažymėjo, jog praeityje nebuvo teistas.

Nukentėjusioji I. U. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tą dieną (kai įvyko konfliktas), iš ryto jie važiavo su automobiliu atsiimti pažymėjimo sūnui, vyras buvo blaivus. Grįžus sutuoktinis jiems pasakė, kad eitų į viršų, o jis tuoj ateis. Kaltinamasis atėjo su buteliu, paprašė, kad ji padėtų ant stalo užkandos, ir sėdėjo, išgėrinėjo. Ji buvo užimta savo reikalais, sūnus irgi. Kaltinamasis pakankamai nemažai išgeria, todėl ji nutarė pasakyti, kad užtenka gerti, kadangi jis serga, vartoja antibiotikus, ir dėl to prasidėjo žodinis konfliktas. Ji paėmė telefoną ir pasakė, kad paskambins jo draugui, tegul pasižiūri, ką jis daro. Kaltinamasis pradėjo atiminėti telefoną, buvo ir už rankų suėmęs, ir dėl to pas ją atsirado mėlynės, taip pat ir ant kojos, ant kurios netyčia atsistojo. Kai jis norėjo atimti telefoną, sudavė jai kumščiu. Smūgį pamatė į kambarį įėjęs sūnus (viso konflikto dėl telefono sūnus negirdėjo, atėjo dėl keliamo triukšmo) ir paklausė, ką jis daro, o vyras su buteliu norėjo sūnui suduoti. Sūnus iš nugaros paėmė jį ir prispaudė ant grindų. Kaltinamasis norėjo nuo stalo paimti peilį ir dar su dėže sudavė per pečius. Ji paskambino dukrai, kad ši apramintų tėvą, tačiau dukra iškvietė policiją ir greitąją pagalbą. Patikino, jog nei sūnui, nei dukrai kviesti policijos neliepė. Sūnus laikė tėvą ant grindų, kol jis apsiramino, paprašė paleisti, pasakė, kad nori išeiti (mano, jog kaltinamasis norėjo išeiti, išgirdęs, jog dukra ruošiasi iškviesti policiją). Kaltinamasis ruošėsi išeiti iš buto, kai įėjo policija. Kaltinamasis paklausė, ko jie čia atvažiavo. Policija A. U. išvedė, atėjo medicinos darbuotojas, davė raminamųjų, o policija rašė pareiškimą. Automobilyje buvo vertėjas ir apklausinėjo ją, paskui ir sūnų. Pažymėjo, jog įvykio metu buvo blaiva. Jai skaudėjo po smūgio, ir ledą reikėjo dėti prie veido, ir raminamųjų. Tą dieną ji išvažiavo gyventi pas dukrą, šiuo metu su vyru gyvena atskirai. Patvirtino, jog kaltinime nurodyti sužalojimai įvyko konflikto metu, iki įvykio dienos nebuvo niekur susižeidusi, po įvykio, iki medicinos apžiūros irgi niekur nebuvo susižeidusi. Patikino, jog anksčiau su kaltinamuoju turėjo žodinius konfliktus, jokios prievartos nebūdavo. Ji buvo pasakius, jog jei jis jai suduos – išeis. Davė prašymą skyryboms, nes jaučiasi negerbiama, ją dažnai vyras įžeidinėja, jie konfliktuoja. Patikino, jog nežadėjo atsiimti pareiškimo (dėl smurto), žadėjo dukra. Kai nuėjo pas tyrėją ir paklausė, ar gali atsiimti pareiškimą, jai paaiškino, kad ne. Kaltinamasis jai iškėlė sąlygas: arba atsiimti dokumentus, arba jis neduos skyrybų. Su vyru nebendrauja, nes jaučia iš jo moralinį spaudimą, jie negali ramiai bendrauti.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. U. parodė, jog 2020 m. birželio 12 d. prabudus nuvažiavo (kartu su tėvais) paimti kursų užbaigimo dokumento. Grįžus namo tėvas pas kaimyną nuėjo paimti degtinės, o jis (liudytojas) nuėjo į savo kambarį. Išgirdęs kilusį ginčą, atėjo ir pamatė, kad tėvas sėdi, įsakinėja mamai, o motina stovėdama su telefonu pasakė „kiek galima gerti, tau reikia vaistus gerti, reikia savo sveikatą prižiūrėti, reikia kaimynui, kuris tau davė ant užstato degtinę, parodyti ką daro su žmogumi“. Matė, jog tėvas neblaivus. Tėvas pradėjo keiktis visokiais žodžiais, motina pradėjo skambinti kaimynui. Tėvas užsimojo ranka, tačiau jis (liudytojas) jį sulaikė dviem rankom, sugriebdamas priešingą ranką, kad negalėtų smogti (visa jėga), todėl motinai smūgis nebuvo stiprus. Jis (tėvas) pamatęs tai, paėmė butelį ir užsimojo į jį (liudytoją), tačiau pamatęs, kad butelis pradėjo piltis, padėjo jį ant stalo. Liudytojas parvertė tėvą ant žemės ir prašė nusiraminti. Ilgą laiką tramdė, kol jis apsiramino, pradėjo tėvą paleisti, tačiau jis norėjo griebti ant stalo buvusius peilį, šakutę ir katino dėžutę. Liudytojas bandė nustumti šakutę su peiliu, motinos paprašė, kad patrauktų, ir užlaužęs tėvui rankas, prašė, kad apsiramintų, tačiau jis paėmė katino dėžutę ir pradėjo trankyti jam (liudytojui) per petį. Tuo metu mama sesei paskambino, kuri iškvietė policiją. Jis (liudytojas) toliau tramdė (galimai 5 minutes) tėvą kol dėžutė sulūžo ir nebuvo su kuo trankyti (nuo šio trankymo liudytojui liko žymės ant peties – kaip kraujospūdžiai ar įdrėskimai). Motina liepė paleisti tėvą, nors jis norėjo toliau laikyti, kol policija atvyks. Tada tėvas pradėjo prašyti, kad ji surinktų daiktus, tačiau jie liepė pačiam rinktis. Tėvas rinkdamas daiktus toliau prasivardžiavo, keikėsi, elgėsi agresyviai. Tėvas išėjo iš buto ir paspaudė šalia durų esantį lifto mygtuką, kai 2 policininkai pakilo laiptais. Pareigūnai jo (liudytojo) paklausė, ar čia jis (kaltinamasis), jis tai patvirtino. Tėvas policininkus pravardžiavo, tačiau jie gražiai pasakė įeiti į butą. Policija paprašė jų visų dokumentų. Tėvą išsivedė, kitas pareigūnas liko bute. Tėvas prieš išeinant pradėjo grasinti, kad „rytoj, kai aš išeisiu – jūs pamatysite“. Sulaukę vertėjo nuėjo į apačią užpildyti dokumentus. Pareigūnai nurodė, jog tėvą laikys uždarę 24 val. Išvykus pareigūnams paskambino sesei, susitarė, ką toliau daryti. Žinodami, kad turi laiko iki rytojaus, susirinko drabužius ir išvažiavo į (duomenys neskelbtini) pas sesę, susirado atskirą butą nuomai. Iš karto pastebėjo tik sužalotą motinos veidą. O vėliau pradėję apžiūrinėti, pamatė, kad ir ant kojos, ir ant rankos buvo mėlynės. Pridūrė, jog konfliktai tarp tėvų dažnai kildavo, nes jis (tėvas) ilgą laiką gerdavo, visi konfliktai kildavo dėl alkoholinių gėrimų.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. A. parodė, jog jis yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiasis patrulis. Kaltinamojo nepažįsta. Liudytojas patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, paskelbus juos teisiamojo posėdžio metu. Pridūrė, jog į įvykio vietą atvyko jau po nagrinėjamo įvykio pabaigos, kai kaltinamasis ruošėsi išeiti iš namų. Mano, jog sutiko jį dar esant bute. Kaltinamasis atvykus pareigūnams elgėsi su jais agresyviai (nemaloniai bendravo), buvo stipriai neblaivus (vertino pagal nerišlią kalbėseną, agresyvų elgesį, svirduliavimą), situacijos neaiškino. Atkreipė dėmesį, jog bendravimas su kaltinamuoju užfiksuotas ant jo buvusia „Body Camera“. Pareigūnai taip pat kalbėjo su nukentėjusiąja ir jos sūnumi, kuris paaiškino, kad būdamas savo kambaryje išgirdo, jog tėvas puolė jo mamą, todėl jis atėjo pas juos ir ėmė ginti mamą, susistumdė. Nukentėjusioji buvo streso būsenoje, išsigandusi, neatsimena, ar matė sužalojimų. Pasikalbėjus pareigūnai nusivedė kaltinamąjį į tarnybinį automobilį, iškvietė medikus. Kaltinamasis pareiškė, kad jam bloga, medikai jį apžiūrėjo, tačiau nieko blogo nenustatė. Kitas ekipažas kaltinamąjį išsivežė. Liudytojas su kolega grįžo pas nukentėjusiąją atlikti procesinius veiksmus. Liudytojas patvirtino 2020 m. birželio 12 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodytas aplinkybes, pažymėjo, jog pranešime fiksuojami fiziškai matomi sužalojimai, ne žodžiu nurodyti. Papildomai pažymėjo, kad galimai jiems pabendravus su nukentėjusiąja atvyko tyrėjas su vertėju.

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. birželio 13 d. įtariamuoju apklaustas A. U. parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, įtarimo esmę suprato, neprisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas. Sutinka duoti parodymus, parodymus duos lietuvių kalba. Neregistruotas narkologo, psichiatro įskaitoje. Apie 35 m. gyvena kartu su žmona I. U. Šiuo metu gyvena nuomojamame 3-jų kambarių bute adresu (duomenys neskelbtini). Su jais gyvena jų sūnus V. U., 25 m. 2020 m. birželio 12 d. ryte, bute, (duomenys neskelbtini), svetainėje, vienas išgėrė apie 0,5 litro degtinės. Žmona paruošė jam užkandžių, pateikė ant stalo. Dar pasiūlė jai kartu su juo išgerti degtinės, bet ji atsisakė. Tuomet vienas sėdėdamas svetainėje po truputį gėrė degtinę, o žmona tuo metu kažką darė virtuvėje. Apie 11.30 val. žmona Irena užėjus į svetainę pradėjo jį įžeidinėti, kad niekur nedirba. Dėl to supykęs pasakė jai ,,jei dar burną atidarysi, gausi į veidą“. Neketino naudoti fizinio smurto žmonos atžvilgiu, tai pasakė, nes buvo supykęs. Sūnus V., išgirdęs konfliktą, atėjo į svetainę, pasidomėjo, kas įvyko, bei paprašė jo nusiraminti. Paaiškino sūnui, kad yra ramus, tai motina kelia konfliktus. Po ko surinkęs savo daiktus išėjo iš buto. Jam išėjus iš buto, laiptinėje, jį sulaikė policijos pareigūnai bei pristatė į policijos įstaigą. Nori patikslinti, kad nemušė žmonos I., buvo tik žodinis konfliktas, kurį pradėjo I. Kol vyks ikiteisminis tyrimas, gyvens (duomenys neskelbtini) (b. l. 65–67).

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. rugsėjo 11 d. pakartotinai įtariamuoju apklaustas A. U. parodė, kad iš dalies prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kuria yra įtariamas. Apie įvykį, kuris buvo 2020 m. birželio 12 d., gali papasakoti tiek, kad tą dieną jis su žmona ir sūnumi buvo mieste, su reikalais, po to grįžo į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi niekur nebereikėjo daugiau važiuoti, jis šiek tiek išgėrė alkoholio. Žmona tada atsisakė vartoti alkoholį. Jie kalbėjo ir ji jį įžeidė, pasakydama, kad jis neserga, o tik apsimeta. Tada tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Tada jis jai su savo dešinės rankos delnu nesmarkiai pliaukštelėjo į jos dešinės pusės veido sritį, norėdamas paklausti jos, ką ji kalba. Smūgis buvo nestiprus, tik pliaukštelėjo, tikrai nenorėjo jos užgauti. Konflikto metu, ji pradėjo isterikuoti, kviesti sūnų, po to iškvietė policiją. Jokių panašių veiksmų, kurie nurodyti pranešime apie įtarimą, jis nedarė, prieš savo žmoną nesmurtavo, kaip ir minėjo, norėdamas ją paauklėti, vieną kartą jai pliaukštelėjo per žandą, daugiau jokio smurto nenaudojo. Taip pat nori pasakyti, kad jis niekada nėra smurtavęs prieš savo žmoną (b. l. 74–75).

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. birželio 12 d. liudytoja apklausta nukentėjusioji I. U. parodė, kad 2020 m. birželio 12 d. ji buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Apie 11.40 val. namuose jos sutuoktinis A. U. pradėjo gerti degtinę. Kadangi jis dėl sveikatos negali vartoti alkoholinių gėrimų, ji norėjo atimti iš jo butelį, todėl tarp jų kilo konfliktas, kurio metu, kai ji buvo kambaryje prie stalo, A. U. dešinės rankos kumščiu vieną kartą trenkė jai į dešinės pusės veido sritį, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Tai pamatęs jų sūnus V. U. sugriebė tėvą iš už nugaros ir juos išskyrė. Tėvas bandė pulti sūnų, tačiau sūnus jį nugriovė ant grindų ir laukė, kol jis nusiramins. Tuo metu ji paskambino dukrai E. ir pasakė, kad girtas tėvas mušasi. Dukra pasakė, kad tuoj paskambins policijai. Maždaug po 20 min. į namus atvažiavo policijos pareigūnai, kurie sulaikė A. U. Dėl šio įvykio buvo atvykusi greitosios medicinos pagalba, kurie ją apžiūrėjo vietoje, davė raminamųjų tablečių, kadangi buvo labai susijaudinusi. Kadangi sužalojimai padaryti nežymūs, į ligoninę jos nevežė. Ji kartu su sutuoktiniu gyvena apie 35 metus. Santykiai yra normalūs, A. U. būna priekabus, kai tik pavartoja alkoholinius gėrimus, tačiau fizinį smurtą prieš ją naudoja pirmą kartą. Kai išvyko policijos pareigūnai, ji sutvarkė kambarį (b. l. 15–18).

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. rugpjūčio 7 d. liudytoja papildomai apklausta nukentėjusioji I. U. parodė, kad 2020 m. birželio 12 d. apie 9 val. ji kartu su sūnumi ir vyru išvyko į miestą, sūnui reikėjo į ekskomisarų biurą, todėl vyras jį nuvežė. Iš ryto jis dar buvo blaivus, viskas buvo gerai, jokio konflikto tarp jų nebuvo. Tačiau vėliau, apie 10.30 val., kai grįžo iki namų, jis net neužėjo į namus, pasakė, kad eina pas kaimyną, sakė, kad jis turi alkoholio butelį. Tada jis išėjo pas kaimyną. Grįžęs iš kaimyno, jis atsinešė vieną litrą alkoholinio gėrimo ir namuose adresu (duomenys neskelbtini), svetainėje pradėjo vienas gerti. Jam išgėrus pakankamai daug alkoholio, paprašė jo nustoti gerti, nes jis serga ir geria vaistus. Jis pradėjo jai priekaištauti. Tada ji bandė paskambinti kaimynui, kuris jam davė butelį, kad papriekaištautų, kad jis jos vyrui davė alkoholio. Tada tai išgirdęs jos vyras labai supyko ant jos ir bandė atimti telefoną. Jis ją griebė už rankų ir jas spaudė, bandydamas atimti iš jos telefoną, trenkė su kumščiu jai į veido sritį, konkrečiai pataikė į dešinę akį. Tą smūgį pamatė ir jų sūnus bei pabandė juos išskirti. Sūnus griebė tėvui iš už nugaros, bandydamas jį sulaikyti. Tada jos vyras pradėjo griebtis už peilio ir šakutės, tačiau sūnus neleido jam šių įrankių paimti, o tada tėvas griebė už plastikinės dėžutės ir trenkė sūnui per kairį petį. Muštynių metu ji paskambino savo dukrai, kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Dukra pradėjo raminti tėvą telefonu, tačiau jos vyras ir ją pradėjo plūsti įvairiais necenzūriniais žodžiais. Tada dukra pasakė, kad kvies policiją ir greitąją, po to ji ir iškvietė pagalbą. Tai išgirdęs, vyras pradėjo rinktis daiktus, kad pabėgtų iki atvažiuojant policijai. Tačiau nespėjo, nes tuo metu policija jau buvo prie durų. Kaip ir minėjo, jis jai buvo sugriebęs už rankų bei vieną kartą trenkė į dešinę akį. Taip pat buvo atsistojęs ant kojos, nežino, tyčia ar ne, tačiau dėl visų jo veiksmų ji jautė fizinį skausmą. Daugiau jokių sužalojimų nepatyrė. Taikytis su juo kategoriškai atsisako, nes iki šio įvykio anksčiau būdavo tik grasinimai, bet ji jam buvo sakiusi, kad jei jis jai trenks, ji jam neatleis, taip pat po įvykio pradėjo skyrybų procesą. Iš karto po konflikto ji išvažiavo pas dukrą. Ikiteisminiame tyrime civilinio ieškinio neteiks (b. l. 30–32).

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. rugpjūčio 20 d. liudytoja papildomai apklausta nukentėjusioji I. U. papildė ankstesnes apklausas tuo, kad jai vyras šiuo metu grasina, jog jei ji neatsiims pareiškimo, jis su ja neišsiskirs. Tačiau ji nori skyrybų, nes jo bijo. Po įvykio ji išsikraustė su sūnumi į kitą butą, nes bijo dėl savo ir sūnaus sveikatos. Tačiau ji nori, kad jis atsakytų už savo veiksmus ir ikiteisminio tyrimo nutraukti nenori, taikytis su juo kategoriškai atsisako. Apie patį įvykį, kaip viskas vyko, ji jau papasakojo ankstesnės apklausos metu, nieko papildyti neturi (b. l. 34–35).

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. birželio 12 d. liudytoju apklaustas V. U. parodė, kad 2020 m. birželio 12 d. jis buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini). Namuose svetainėje jo tėtis A. U. vienas vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 11.40 val. namuose išgirdo, kad kambaryje–svetainėje barasi jo tėvai, nes mama neleido jam vartoti alkoholinių gėrimų. Kai jis atėjo į kambarį, jis jiems pasakė, kad nusiramintų, tačiau tėtis ir toliau šaukė ant mamos ir pradėjo šaukti ant jo, keiktis necenzūriniais žodžiais. Kai jis iš jo atėmė degtinės butelį ir pastatė ant stalo, jis pro jį prasiveržė ir sudavė jo mamai I. U. vieną kartą kumščiu į veido sritį. Tada jis sugriebė tėvui už nugaros ir atitraukė nuo mamos, kad daugiau nemuštų. Tada jis puolė ant liudytojo, jis (liudytojas) jį (tėtį) pargriovė ant grindų ir laukė, kol jis nusiramins. Tuo metu mama paskambino jo sesei E., kuri iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai sulaikė jo tėvą. Kai jį puolė tėvas, jis apsigynė, jis jam fizinio skausmo nesukėlė, todėl jam pretenzijų neturi (b. l. 38–39).

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. rugsėjo 3 d. liudytoju apklaustas A. A. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinėje. 2020 m. birželio 12 d. dirbo kartu su vyr. patruliu D. L. ir apie 11.41 val. gavo iškvietimą, kad paskambino pranešėjai mama ir pasakė, kad tėtis puola muštis, mušasi rankomis ir brolį muša, yra smurtavęs ir anksčiau. Nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), moteris pasakė, kad vyras ją užsipuolė, trenkė jai, nepamena kuria ranka, į veido sritį. Taip pat namuose buvo ir sūnus, kuris ją puolė ginti, tačiau sūnus sužalojimų nepatyrė. Moteris daugiau jokių sužalojimų nenurodė, sakė tik, kad vieną kartą ranka trenkė į veido sritį. Ar ant moters veido tuo metu matėsi kokie nors sužalojimai, jis nepamena. Kai tik atvyko, vyras buvo agresyviai nusiteikęs, tačiau kai nusivedė prie tarnybinio automobilio, jis apsiramino. Tada atvyko greitoji pagalba, apžiūrėjo moterį, o vėliau ir vyriškiui pasidarė bloga, todėl apžiūrėjo ir vyriškį. Po to jie iškvietė kitą ekipažą, kuris pristatė vyrą į Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyrių. Dėl ko kilo konfliktas, tiksliai nežino, moteris tik minėjo, kad vyras prieš tai vartojo alkoholį (b. l. 41–42).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2020 m. birželio 12 d. 11.41 val. Bendrajame pagalbos centre (toliau – ir BPC) registruotas privataus fizinio asmens A. D. pranešimas telefonu, kad jai mama paskambino ir pasakė, kad tėtis puola muštis, mušasi rankomis ir muša brolį (25 m amžiaus). Yra smurtavęs anksčiau, yra agresyvus. Nurodė, jog vaikų nėra, mano, jog reikia greitosios medicininės pagalbos. Pranešėjos skambučio pradžios data ir laikas: 2020 m. birželio 12 d. 11.37 val. Patikrinus informaciją nustatyta, jog atvykus pareigūnus pasitiko I. U., gimusi (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad jos vyras A. U., gimęs (duomenys neskelbtini), ją muša, o būtent dešinės pusės rankos kumščiu trenkė jai į dešinės pusės veido sritį, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Įvykį matė sūnus V. U., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris sulaikė tėvą nuo tolimesnių smurtavimo veiksmų ir teigė, kad pats nenukentėjo. Atvykusi greitoji medicinos pagalba nukentėjusią apžiūrėjo vietoje. A. U. sulaikė ir pristatė į komisariatą. Filmuota „Bodycam“ Nr. 1728. Pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 7–8).

Iš 2020 m. birželio 12 d. I. U. protokolo–pareiškimo matyti, kad I. U. pareiškė, kad 2020 m. birželio 12 d. apie 11.40 val. adresu (duomenys neskelbtini), namuose jos sutuoktinis A. U., kilus konfliktui dėl alkoholio, prieš ją naudojo fizinį smurtą, t. y. sudavė dešinės rankos kumščiu vieną kartą jai į dešinės pusės veido sritį, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 15–18).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. birželio 16 d. specialisto išvados Nr. G1579/2020 (01) matyti, kad I. U. nustatytas odos nubrozdinimas veido dešinėje, poodinės kraujosruvos dešinėje rankoje ir dešinėje pėdoje. Sužalojimai galimai padaryti 4–7 paros iki apžiūros. Sužalojimai padaryti mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais. Sužalojimai visumoje ir kiekvienas atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Sužalojimų padarymo metu I. U. jautė fizinį skausmą (b. l. 27–28).

Iš 2020 m. liepos 1 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas skambučio garso įrašas, pateiktas Bendrojo pagalbos centro, tarp pranešėjos ir BPC darbuotojos. „BPC darbuotoja: 112. Pranešėja: Laba diena. BPC darbuotoja: Laba diena. Pranešėja: Noriu pasiteirauti Jūsų keistu klausimu, nes skambinu iš (duomenys neskelbtini), bet norėčiau iškviesti į (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnus. Sakykite, ar yra tokia galimybė? BPC darbuotoja: Nu taip, sakykit adresą. Pranešėja: Jo, nes tiesiog mama paskambino, tėtis labai stipriai mušasi. Nu nežinau kas ten, jis puola, nu užpuolęs jis ten mušasi, žodžiu yra. BPC darbuotoja: O puola, tai jis turi daiktą kokį ar rankomis? Pranešėja: Rankomis mušasi. BPC darbuotoja: Pasakykit adresą. Pranešėja: (duomenys neskelbtini). BPC darbuotoja: Palaukit minutėlę. Pranešėja: Mhm. BPC darbuotoja: Tai bus (duomenys neskelbtini). Pranešėja: (duomenys neskelbtini). BPC darbuotoja: (duomenys neskelbtini), taip? Pranešėja: Taip. BPC darbuotoja: O durų kodas yra laiptinėje ar ne? Pranešėja: Žinokit nežinau, tikrai. Jis yra, bet aš tikrai nežinau. BPC darbuotoja: Aha, nes gali būti, kad. Na, dienos metas gal bus, kas nors įleis. Pranešėja: Na taip taip, gal tiesiog. BPC darbuotoja: Supratau, nepilnamečių vaikų ten yra namuose? Pranešėja: Ne, yra 25-erių mano brolis. BPC darbuotoja: Ar greitoji reikalinga? Pranešėja: Nežinau, greičiausiai reikalinga, taip, nes motina skambina, visa, sakė ir brolį sumušė ir ją sumušė. BPC darbuotoja: Greičiausiai, kad reikia. Pranešėja: Manau, kad taip, žinot, žmogus kariuomenėj tarnavo tiek metų, moka daužyt. BPC darbuotoja: Tai reiškia mamą muša ir brolį muša, 25-ių metų, sakėt? Pranešėja: Taip. BPC darbuotoja: O čia pirmą kartą smurtauja? Pranešėja: Ne, prieš tai yra smurtavęs daug kartų. BPC darbuotoja: Tai yra smurtavęs prieš tai, taip? Pranešėja: Taip ir mes tiesiog žinom, aš žinau, kaip jis smurtauja, žinot. BPC darbuotoja: Agresyvus jis yra? Pranešėja: Taip, iki sąmonės netekimo ten, agresyvus labai. BPC darbuotoja: Supratau. Gerai, dar turiu paklausti, ar nėra ten karščiuojančių arba bendravusių su užsienyje buvusiais? Pranešėja: Ne. BPC darbuotoja: Nėra koronos rizikos? Pranešėja: Ne, nėra. BPC darbuotoja: Supratau, Jūsų vardas, pavardė? Pranešėja: Mano vardas yra (duomenys neskelbtini). BPC darbuotoja: (duomenys neskelbtini), taip ir pavardė? Pranešėja: (duomenys neskelbtini). To piktadario dukra. BPC darbuotoja: Gerai, supratau, informuojam policiją ir greitąją. (duomenys neskelbtini). Pranešėja: Taip. BPC darbuotoja: Jeigu sužinotumėt durų kodą, galit perskambinti. Pranešėja: Gerai, ačiū labai. BPC darbuotoja: Gerai, informuojam, viso gero“ (b. l. 45–47).

Iš 2020 m. rugsėjo 3 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektai yra 6 vaizdo įrašai iš „Body“ kameros, kurie filmuoti įvykio vietoje.

MP4 Video faile „2020_0612_115045_005“ yra „Body“ kameros užfiksuotas 2020 m. birželio 12 d. 11.50 val. vaizdo įrašas, kuriame matosi į daugiabučio laiptinę užeinantys du pareigūnai, kurie laiptais pakyla iki buto, iš kurio į laiptinės aikštelę, tuo metu išeina apkūnus vyras, laikantis rankoje kažkokius daiktus. Pareigūnas pasisveikina, klausia: „Kur Jūs?“. Apkūnus vyras kažką neaiškiai atsakė. Pareigūnai jo prašo praeiti į butą. Vyras pirmas, o pareigūnai iš paskos užeina į butą. Girdisi moteriškas balsas rusų kalba: „Pastoviai, kaip tik išgeria tai ir prasideda...(kalba neaiškiai). Pinigus ir viską duoda.., aš sakau skambinu...išrovė telefoną. Sūnus atėjo, kad jį nuramintų... Jis ir sūnui sudavė... Aš jus abu... gerai sūnus suaugęs... (kalba neaiškiai, trukdo per pareigūnų raciją gaunami pranešimai)“. Buto koridoriuje stovintis jaunas vyras kažką pasako neaiškiai, tada apkūnus vyras garsiai sušaukė: „Oi, oi, oi...“. Pareigūnas paklausia apkūnaus vyro: kuo jis vardu, ar jis girdi? Vyras atsako rusų kalba: kad girdi puikiai. Pareigūnas dar kartą paklausia: kuo jis vardu, prašo nusiraminti. Taip pat iš kambario girdisi moters balsas rusų kalba: „T., nusiramink prašau“. Pareigūnas prašo apkūnaus vyro dokumento. Iš kambario išėjusi moteris su apkūniu vyru persimeta keliomis frazėmis rusų kalba. Apkūnus vyras keikėsi rusų kalba: „Blat, ką veltui gumą tampi, ką veltui vaikus nutempei... blat suka nachuj. Aš atsiprašau… (kalba neaiškia) oi, suka“. Moteris už kadro rusų kalba klausia, ar jai persirengti. Apkūnus vyras rusų kalba pasako: „Nu suka blat, aš sugrįšiu, pizda nachuj-tai tikrai pažadu, kurva blat“. Po to lietuvių kalba pasako: „Einam į mašiną“. Jis išeina į laiptinės aikštelę, lietuvių kalba pasako: „Bet aš grįšiu blat, neužilgo, aš jiems parodysiu, kaip gyventi blat“. Leidžiasi su pareigūnais liftu. Kai išeina iš laiptinės juos pasitinka du paramedikai. Vyras sako, kad jam reikia medikų dėl cukraus, spaudimo. Tačiau paramedikai išsiaiškina, kad moteris nukentėjusioji ir užeina į laiptinę. Įrašas baigiasi kuomet apkūnus vyras eina šaligatviu.

MP4 Video faile „2020_0612_115546_006“ yra „Body“ kameros užfiksuotas 2020 m. birželio 12 d. 11.55 val. vaizdo įrašas, kuriame matosi, kaip šaligatviu prie daugiabučio eina apkūnus vyras, kurį pareigūnai ruošiasi įsodinti į tarnybinį automobilį. Vyras keikiasi, rūko stovėdamas prie automobilio, sako rusų kalba, kad jis net nemušė, jei būtų pradėjęs mušti...Vyras kalbasi su pareigūnu (blogai girdisi). Vaizdo įrašas baigiasi.

MP4 Video faile „2020_0612_120045_007“ yra „Body“ kameros užfiksuotas 2020 m. birželio 12 d. 12 val. vaizdo įrašas, kuriame matosi tas pats prie policijos tarnybinio automobilio stovintis apkūnus vyras, kuris keikiasi, kažką neaiškiai kalba rusų kalba, vėliau paprašo prisėsti. Įrašas baigiasi, kai prie sėdinčio apkūnaus vyro prieina paramedikas, jie kalbasi (girdisi neaiškiai).

MP4 Video faile „2020_0612_120544_008“ yra „Body“ kameros užfiksuotas 2020 m. birželio 12 d. 12.05 val. vaizdo įrašas, kuriame matosi, kaip policijos tarnybiniame automobilyje (galinėje dalyje) sėdi ant grindų apkūnus vyras, kažką neaiškiai sako. Pareigūnas jam paduoda butelį vandens, jis atsigeria. Vėliau atsistoja, nueina iki kito policijos automobilio. Iš laiptinės išeina paramedikė. Du policijos pareigūnai nueina į laiptinę ir pakyla į butą. Įrašas baigiasi, kai pareigūnai paruošia apklausai nukentėjusiosios moters kompiuterį buto kambaryje.

MP4 Video faile „2020_0612_121043_009“ yra „Body“ kameros užfiksuotas 2020 m. birželio 12 d. 12.10 val. vaizdo įrašas, kambaryje yra moteris, jaunas vyras. Moteris pareigūnams rusų kalba pasakoja: „Viską įdėjau, nori valgyti – yra valgyti, (duomenys neskelbtini)... Aš tik čia galiu miegoti (rodo į sofą)... gerai gulk čia, sauskelnės... viską padarėm... ir sūnus...“. Moteris tvarkosi kambaryje, nuneša butelį, sako, kad vakar buvo jau, geria, kad sūnus namuose buvo, o tai neaišku, kuo pasibaigtų. Moteris pasakoja rusų kalba: „Iš ryto atsikėlė. Sūnus turėjo gauti dokumentą apsaugininko, mes nuvažiavome, jis pats buvo už vairo, nuvežė iki „Ekskomisarų“. Sūnus nuėjo paimti pažymėjimo, iš ten nuvažiavome, kur policijos Ševčenkos gatvėje, ten pasakė užsiregistruoti, kad būtų registracija. Nuvažiavome namo. Kol mes namo nuėjome, jis nuėjo butelį paėmė pas kaimyną... Paėmė butelį, sėdo: „Duok man valgyti“... gerai, pastačiau ir prasidėjo žodis po žodžio, žodis po žodžio. Pas jį pastoviai, aš net įrašinėju...“. Pareigūnas paklausė, kiek kartų sudavė. Moteris atsako: „vieną kartą sudavė, po to sūnus sugriebė už pečių“. Pareigūnas klausia, kuria ranka sudavė. Moteris atsako, kad dešine. Pareigūnas klausia: „delnu ar..?“ Įrašas nutrūksta.

MP4 Video faile „2020_0612_121542_010“ yra „Body“ kameros užfiksuotas 2020 m. birželio 12 d. 12.15 val. vaizdo įrašas prasideda pareigūno klausimų: „Delnu ar kumščiu?“ Moteris atsako, kad kumščiu, parodo kaip. Tada moteris parodo, kaip vyras butelį sugriebė nuo stalo ir sūnui pagrasino, kad ir jį primuš. Pareigūnas klausia sūnaus, ar jį mušė. Moteris atsako, kad ne. Jis norėjo jį buteliu, o sūnus katės dėžute (neaiškia kalba, ką padarė). Moteris sako, kad ji ant tiek bijo, kad užrašinėja (rodo telefoną), sako, kad pastoviai kelia skandalus. Rodo pareigūnui kažką telefone, sako: „Tai ne pirmas kartas, jis nuolat rėkia, grasina, pastoviai keikiasi, vadina „šalava“, o ryte pabunda ir lyg taip ir reikia, viskas normaliai, viskas ramu, žmogus adekvatus, normaliai bendrauja. Jis buvęs kūno kultūros mokytojas, mokykloje dirbo. Dabar iki ligos dirbo vairavimo instruktoriumi, irgi normaliai. Tai jo kvailas įprotis (parodo ir paima butelį nuo stalo)“. Pareigūnas atsistoja, pasako, kad valandos–dviejų bėgyje atvažiuos tyrėjas. Moteris pasako, kad ji namie. Pareigūnas atsisveikina ir išeina. Vaizdo įrašas baigiasi (b. l. 48–50).

Iš 2020 m. birželio 12 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, jog užfiksuoti I. U. sužalojimai – patinimas po dešine akimi. I. U. būsena – šoko būsena, didelis susijaudinimas, akivaizdi baimė. I. U. paaiškino, kad jos vyras A. U. ją muša, o būtent dešinės pusės rankos kumščiu trenkė jai į dešinės pusės veido sritį, ji pajautė fizinį skausmą (b. l. 52–54).

Iš alkotesterio Alcotest 6810 Nr. ARAA-0129 rodmenų matyti, kad 2020 m. birželio 12 d. 12.27 val. A. U. nustatytas 2,35 promilių neblaivumas (b. l. 76).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia artimo giminaičio ar šeimos nario mušimu ar kitokiu smurtavimu prieš jį. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017). Todėl svarbią reikšmę įgyja ne tik tiesioginiai (pačių konflikto dalyvių parodymai), tačiau ir netiesioginiai įrodymai (pvz., parodymai asmenų, kuriems nukentėjusysis pasakojo apie konfliktą), ypač atvejais, kuomet nukentėjusiajam sukeliamas tik fizinis skausmas, nepadarant jam sunkesnių sužalojimų. Įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad sukeliami atitinkami, BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodyti padariniai.

Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pasitvirtino. A. U. kaltinimas buvo pareikštas dėl to, kad jis 2020 m. birželio 12 d. apie 11.40 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,35 promilių neblaivumas), žodinio konflikto metu sukėlė sutuoktinei I. U. nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. tyčia sudavė vieną kartą dešinės rankos kumščiu į dešinės veido pusės sritį, sugriebė už rankų, su savo koja atsistojo ant jos dešinės kojos, taip padarydamas nukentėjusiajai odos nubrozdinimą veido dešinėje, poodines kraujosruvas dešinėje rankoje ir dešinėje pėdoje.

Tai, kad kaltinamasis A. U. atliko minėtus smurtinio pobūdžio veiksmus bei nukentėjusioji I. U. patyrė kaltinime išvardintus padarinius – nežymų sveikatos sutrikdymą, patvirtina tiek teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios I. U., liudytojų V. U., A. A. duoti parodymai, tiek ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys (nukentėjusiosios I. U., liudytojų parodymai, specialisto išvada, Bendrojo pagalbos centro pateikti duomenys, garso ir vaizdo įrašų apžiūrų protokolai, vaizdo įrašai, tarnybinis pranešimas), kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

Baudžiamojo proceso metu pats kaltinamasis A. U. nebuvo nuoseklus. Pirmojoje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu jis apskritai savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino, teigė, kad nemušė žmonos, buvo tik žodinis konfliktas, paaiškino, kad jam įvykio metu vartojant alkoholį namie žmona I. U. jį įžeidė priekaištaudama, kad jis niekur nedirba, dėl ko jis jai tik pagrasino, neketino naudoti fizinio smurto žmonos atžvilgiu, o tai pasakė, nes buvo supykęs, atėjusiam pas juos sūnui paaiškino, kad yra ramus, tai motina kelia konfliktus. Antrosios apklausos metu A. U. jau nurodė, jog kaltę iš dalies pripažįsta, paaiškino, kad jam bevartojant alkoholį namie žmona jį įžeidė, pasakydama, kad jis neserga, o tik apsimeta, o tarp jų įvykus žodiniam konfliktui, jis jai savo dešinės rankos delnu nesmarkiai pliaukštelėjo į jos dešinės pusės veido sritį, tačiau smūgis buvo nestiprus, tikrai nenorėjo jos užgauti, žmona konflikto metu isterikavo, kvietė sūnų, policiją, tačiau jokių panašių veiksmų, kurie nurodyti pranešime apie įtarimą, jis nedarė, prieš savo žmoną nesmurtavo. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis taip pat teigė, kad kaltę pripažįsta tik iš dalies, nes auklėdamas (įžeistas žmonos) sudavė rankos plaštakos išorine dalimi žmonai per dešinės pusės veido sritį, tokiu būdu užgavo jai veidą dešinėje pusėje prie žando, tačiau negriebė už rankų, nestojo ant kojų, nors ir pripažino, jog sužeidimai veido srityje galėjo būti padaryti dėl jo smūgio, kiti sužalojimai galėjo atsirasti kitu būdu, ne dėl jo veiksmų. Patikino, jog nesmogė žmonai kumščiu. Atėjęs sūnus jį griebė už nugaros, apsikabino, liepė nusiraminti, jis nusiramino, o žmona skambino dukrai, kuri iškvietė policiją. Žmonos veidas buvo raudonas, nes ji nervinosi, isterikavo. Patvirtino, kad prieš įvykį jokių sužalojimų ant žmonos veido, rankų, kojų ar dar kur nors kitur nematė. Pripažino, jog buvo išgėręs, tačiau alkoholis neturėjo įtakos jo reakcijai į žmonos žodžius. Patikino, jog panašių konfliktų su sutuoktine nebuvo, tą pačią dieną konfliktų su kitais šeimos nariais nebuvo, gyveno gražiai. Taigi iš kaltinamojo parodymų seka, kad jis pripažįsta kaltę dėl tam tikro fizinio skausmo (ar sužalojimų veido srityje) sukėlimo nukentėjusiajai, tačiau neigia atlikęs mušimo kumščiu ar kitokius smurtinio pobūdžio veiksmus jos atžvilgiu.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji I. U. nuosekliai tvirtino, kad sutuoktinis A. U. tą dieną namie vartojo alkoholį, dėl ko ji jam išreiškė pretenzijas, kad užtenka gerti, kadangi jis serga, vartoja vaistus, dėl to prasidėjo žodinis konfliktas. Ji paėmė telefoną ir pasakė, kad paskambins jo draugui, kuris buvo davęs jam alkoholio, o A. U. pradėjo atiminėti telefoną, suėmė už rankų, dėl ko atsirado mėlynės, taip pat ir ant kojos tuo metu užlipo, o vėliau dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė jai į dešinės pusės veido sritį, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Smūgį pamatė į kambarį įėjęs sūnus, kuris norėdamas tėvą nuraminti ir ją apginti, suėmė A. U. iš nugaros ir prispaudė ant grindų. A. U. dar ir sūnui ketino suduoti buteliu bei kitais daiktais, buvusiais ant stalo. Ji tuo metu paskambino dukrai, kad ji apramintų tėvą, tačiau dukra iškvietė policiją ir greitąją pagalbą. A. U. nespėjo pasišalinti iš namų, nes atvyko policija, medikai suteikė jai pagalbą – davė raminamųjų. Pažymėjo, jog jai skaudėjo po smūgio, ir ledą reikėjo dėti prie veido, ir raminamųjų. Patvirtino, jog kaltinime nurodyti sužalojimai įvyko konflikto metu, iki įvykio dienos nebuvo niekur susižeidusi, po įvykio, iki medicinos apžiūros, irgi niekur nebuvo susižeidusi. Patikino, jog anksčiau su kaltinamuoju turėjo žodinius konfliktus, A. U. būna priekabus, kai tik pavartoja alkoholinius gėrimus, tačiau fizinį smurtą prieš ją naudojo pirmą kartą. Dabar su juo negali bendrauti, jis ją įžeidinėja, jie konfliktuoja, jaučia iš jo moralinį spaudimą, dėl to dabar gyvena atskirai, pradėjo skyrybų procesą.

Kaip matyti iš liudytojo V. U. parodymų teisiamojo posėdžio metu, tą dieną grįžus su tėvais namo iš miesto, tėvas iš kaimyno parsinešė butelį degtinės, vartojo alkoholį. Po kurio laiko išgirdęs kilusį ginčą tarp tėvų, atėjo į svetainę ir pamatė, kad jie barasi, motina ketino telefonu skambinti kaimynui, dėl ko tėvas geria, o tėvas, būdamas neblaivus, pradėjo keiktis, užsimojo ranka, trenkė motinai, tačiau jis (liudytojas) jį sulaikė, dėl ko smūgis nebuvo toks stiprus. Tėvas paėmęs butelį užsimojo ir į jį (liudytoją), tačiau buteliui pradėjus piltis, padėjo jį ant stalo, o liudytojas parvertė tėvą ant žemės, prašė nusiraminti, tai truko ilgą laiką, kol jis apsiramino, norėjo tėvą paleisti, tačiau jis vėl bandė griebti ant stalo buvusius peilį, šakutę, dėžutę, dėl ko užlaužęs tėvui rankas vėl prašė nusiraminti, tačiau tėvas paėmė dėžutę ir pradėjo trankyti jam (liudytojui) per petį. Tuo metu mama paskambino sesei, kuri iškvietė policiją. Jis (liudytojas) toliau tramdė tėvą, kol dėžutė sulūžo, motina liepė paleisti tėvą. Tėvas susirinko savo daiktus, toliau prasivardžiavo, keikėsi, elgėsi agresyviai, išėjo iš buto, tačiau nespėjęs iškviesti lifto laiptinėje sutiko policijos pareigūnus. Jis (liudytojas) iš karto po konflikto pastebėjo sužalotą motinos veidą, o vėliau mėlynes ant kojos ir ant rankos. Pridūrė, jog konfliktai tarp tėvų dažnai kildavo, nes jis (tėvas) ilgą laiką gerdavo, visi konfliktai kildavo dėl alkoholinių gėrimų. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. U. taip pat nurodė, jog tą dieną namuose svetainėje jo tėtis A. U. vienas vartojo alkoholinius gėrimus, vėliau išgirdo svetainėje barantis tėvus, nes mama neleido jam vartoti alkoholinių gėrimų. Kai jis atėjo į kambarį, prašė jų nusiraminti, tačiau tėtis ir toliau šaukė ant mamos, pradėjo šaukti ant jo, keiktis necenzūriniais žodžiais. Kai jis iš jo atėmė degtinės butelį ir pastatė ant stalo, jis pro jį prasiveržė ir sudavė mamai I. U. vieną kartą kumščiu į veido sritį. Tada jis sugriebė tėvui už nugaros ir atitraukė nuo mamos, kad daugiau nemuštų. Tada jis puolė ant jo (liudytojo), jis (liudytojas) jį (tėtį) pargriovė ant grindų ir laukė, kol jis nusiramins. Tuo metu mama paskambino jo sesei, kuri iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai sulaikė jo tėvą.

Liudytoju ikiteisminio tyrimo metu apklaustas pareigūnas A. A. nurodė, jog 2020 m. birželio 12 d. apie 11.41 val. gavo iškvietimą, kad pranešėjai paskambino mama ir pasakė, jog tėtis puola muštis, mušasi rankomis ir brolį muša. Nuvykus nurodytu adresu, moteris pasakė, kad vyras ją užsipuolė, trenkė jai, nepamena kuria ranka, į veido sritį. Taip pat namuose buvo ir sūnus, kuris ją puolė ginti, tačiau sūnus sužalojimų nepatyrė. Moteris daugiau jokių sužalojimų nenurodė, sakė tik, kad vieną kartą ranka trenkė į veido sritį. Kai tik atvyko, vyras buvo agresyviai nusiteikęs, vėliau apsiramino. Atvykusi greitoji pagalba apžiūrėjo moterį, o vėliau ir vyriškį, kuriam pasidarė bloga. Dėl ko kilo konfliktas, tiksliai nežino, moteris tik minėjo, kad vyras prieš tai vartojo alkoholį. Teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytojas A. A. patvirtino ir palaikė šiuos savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, pridūrė, jog į įvykio vietą atvyko jau po nagrinėjamo įvykio pabaigos, kai kaltinamasis ruošėsi išeiti iš namų. Kaltinamasis atvykus pareigūnams elgėsi su jais agresyviai (nemaloniai bendravo), buvo stipriai neblaivus (vertino pagal nerišlią kalbėseną, agresyvų elgesį, svirduliavimą), situacijos neaiškino. Pareigūnai taip pat kalbėjo su nukentėjusiąja ir jos sūnumi, kuris paaiškino, kad būdamas savo kambaryje išgirdo, jog tėvas puolė jo mamą, todėl jis atėjo pas juos ir ėmė ginti mamą, susistumdė. Nukentėjusioji buvo streso būsenoje, išsigandusi, neatsimena, ar matė sužalojimų. Pasikalbėjus pareigūnai nusivedė kaltinamąjį į tarnybinį automobilį, iškvietė medikus. Liudytojas patvirtino 2020 m. birželio 12 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodytas aplinkybes, pažymėjo, jog šiame tarnybiniame pranešime fiksuojami fiziškai matomi sužalojimai, o ne žodžiu nurodyti.

Kaip matyti iš Bendrojo pagalbos centro pateiktų duomenų, 2020 m. birželio 12 d. 11.41 val. Bendrajame pagalbos centre registruotas pranešėjos D. pranešimas telefonu, kad jai mama paskambino ir pasakė, kad tėtis puola muštis, mušasi rankomis ir muša brolį (25 m amžiaus). Yra smurtavęs anksčiau, yra agresyvus. Nurodė, jog vaikų nėra, mano, jog reikia greitosios medicininės pagalbos. Pranešėjos skambučio pradžios data ir laikas: 2020 m. birželio 12 d. 11.37 val. Taip pat iš minėtos ataskaitos matyti, kad į įvykio vietą 2020 m. birželio 12 d. 11:43:36 val. buvo išsiųstas ekipažas V1723, kuris į vietą atvyko 11:47:30, baigimo laikas 12:30:02. 2020 m. liepos 1 d. apžiūros protokolu apžiūrėtas gautas garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro patvirtina, kad pranešėja D. prašo policijos pagalbos adresu (duomenys neskelbtini), nurodydama, kad mama paskambino, tėtis mušasi rankomis, muša ir 25-erių jos brolį, greitoji pagalba greičiausiai reikalinga, tėtis kariuomenėj tarnavęs, smurtauja ne pirmą kartą, agresyvus.

Iš byloje esančio vaizdo įrašų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti vaizdo įrašai iš pareigūnų, vykusių į minėtą iškvietimą, „Body“ kameros. Iš pateiktų apžiūrai vaizdo įrašų matyti, kad atvykę policijos pareigūnai prie buto laiptinės aikštelėje sutinka ką tik išėjusį kaltinamąjį, jo prašo praeiti į butą, bute buvusi nukentėjusioji kalba, kad nuolat kai tik vyras išgeria, prasideda, ji pasakė, kad skambino, o jis telefoną atėmė, sūnus atėjo, kad jį nuramintų, o jis ir sūnui sudavė. Kaltinamasis pakeltu tonu kalba, keikiasi, grasina, kad kai sugrįš parodys, pareigūnas prašo jo nusiraminti. Kaltinamasis išeina iš buto su pareigūnais, sutinka medikus, vėliau eina link tarnybinio automobilio, pareigūnai kaltinamąjį ruošiasi įsodinti į tarnybinį automobilį, o šis keikiasi, rūko stovėdamas prie automobilio, sako rusų kalba, kad jis net nemušė, jei būtų pradėjęs mušti...Vyriškis iš vieno tarnybinio automobilio įsodinamas į kitą tarnybinį automobilį. Pareigūnai pakyla ir bute bendrauja su nukentėjusiąja bei jos sūnumi, kurie paaiškina, kad iš ryto visi nuvažiavo iki „Ekskomisarų biuro“, sūnus pasiėmė pažymėjimą, parvažiavo namo, vyras nuėjo butelį paėmė pas kaimyną, paprašė jos užkandos, ji tai padarė ir prasidėjo žodis po žodžio. Pareigūnui paklausus, kiek kartų sudavė, nukentėjusioji atsako, kad vieną kartą sudavė, po to sūnus sugriebė už pečių. Pareigūnui paklausus, kuria ranka sudavė, nukentėjusioji atsako, kad dešine. Pareigūnui paklausus delnu ar kumščiu, nukentėjusioji atsako, kad kumščiu, parodo kaip. Tada ji parodo, kaip vyras butelį sugriebė nuo stalo ir sūnui pagrasino, kad ir jį primuš. Pareigūnas klausia sūnaus, ar jį mušė. Nukentėjusioji atsako, kad ne, norėjo buteliu, bet tik katės dėžute. Nukentėjusioji priduria, kad vyras nuolat kelia skandalus, tai ne pirmas kartas, jis nuolat rėkia, grasina, keikiasi, viskas dėl alkoholio.

Galiausiai Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. birželio 16 d. specialisto išvada Nr. G1579/2020 (01) patvirtina, kad nukentėjusiajai I. U. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas – odos nubrozdinimas veido dešinėje, poodinės kraujosruvos dešinėje rankoje ir dešinėje pėdoje, šie sužalojimai galimai padaryti 4–7 paros iki apžiūros, mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais, sužalojimų padarymo metu I. U. jautė fizinį skausmą. Taip pat ir 2020 m. birželio 12 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, jog I. U. sužalojimai – patinimas po dešine akimi, jos būsena – šoko būsena, didelis susijaudinimas, akivaizdi baimė, ji paaiškino, kad jos vyras A. U. ją muša, o būtent dešinės pusės rankos kumščiu trenkė jai į dešinės pusės veido sritį, ji pajautė fizinį skausmą. Alkotesterio Alcotest 6810 Nr. ARAA-0129 rodmenys patvirtina A. U. 2020 m. birželio 12 d. 12.27 val. nustatytą vidutinį neblaivumo laipsnį.

Taigi, minėti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu surinkti duomenys bei asmenų parodymai apie įvykio aplinkybes yra nuoseklūs, neprieštaringi, atitinka kitas bylos aplinkybes ir neabejotinai patvirtina, kad kaltinamojo A. U. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis, 2020 m. birželio 12 d. apie 11.40 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,35 promilių neblaivumas), žodinio konflikto metu sukėlė sutuoktinei I. U. nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. tyčia sudavė vieną kartą dešinės rankos kumščiu į dešinės veido pusės sritį, sugriebė už rankų, su savo koja atsistojo ant jos dešinės kojos, taip padarydamas nukentėjusiajai odos nubrozdinimą veido dešinėje, poodines kraujosruvas dešinėje rankoje ir dešinėje pėdoje. Minėti duomenys bei asmenų parodymai apie įvykio aplinkybes neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis A. U. sudavė nukentėjusiajai vieną kartą dešinės rankos kumščiu į dešinės veido pusės sritį, sugriebė už rankų ir su savo koja atsistojo ant jos dešinės kojos, taip padarydamas jai nustatytus sužalojimus. Minėtų padarinių (fizinių sužalojimų) kilimą nukentėjusiajai aiškiai suprato ir nukentėjusiosios I. U. sūnus V. U., gynęs motiną nuo tėvo, dukra, paskambinusi pagalbos numeriu, taip pat atvykę į įvykio vietą policijos pareigūnai iš nukentėjusiosios paaiškinimų suprato, kad nukentėjusiosios atžvilgiu buvo vartojamas smurtas, ant nukentėjusiosios matėsi smurto požymiai (patinimas prie dešinės akies), buvo atvykę ir medikai, o specialisto išvadoje konstatuoti atitinkami sužalojimai, taigi, aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad A. U. veika – panaudotas fizinis smurtas prieš nukentėjusiąją I. U., tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais – nežymiu sveikatos sutrikdymu. Abejoti konkrečiai V. U. ir I. U. parodymais nėra pagrindo, kadangi juos patvirtina kiti byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti bei jau minėti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

Pažymėtina ir tai, kad tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji duodami parodymus patvirtino, jog veikos padarymo metu jiedu buvo susituokę. Kadangi A. U. smurtavo prieš savo sutuoktinę, pastaroji aplinkybė, vadovaujantis BK 248 straipsnio 2 dalimi bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 38 straipsniu, sudaro pagrindą kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuoti kaip padarytą prieš šeimos narį, t. y. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Vertinant kaltinamojo A. U. padarytos nusikalstamos veikos subjektyviąją pusę, nekyla abejonių dėl to, jog šiuo atveju smurtaudamas prieš sutuoktinę, jis suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti nurodyti padariniai ir nors jų ir nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti, taigi jis veikė netiesiogine tyčia. Nors kaltinamasis teigė, kad nemušė sutuoktinės, o tik ją auklėdamas užgavo, tačiau tokie veiksmai rodo, jog kaltinamojo elgesys buvo sąmoningas ir kryptingas, jis suvokė tokių veiksmų pavojingumą, nepaisant to, kad kilusių padarinių – nežymaus sveikatos sutrikdymo, jis galbūt ir nenorėjo.

Bausmės skyrimo motyvai ir kiti klausimai

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto nusikaltimo padarymą nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. U., teismas, vadovaudamasis bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, pirmiausia atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, t. y. kad šiuo atveju padarytas baigtas nesunkus tyčinis smurtinis nusikaltimas žmogaus sveikatai.

Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, jog jis veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, t. y. kad A. U. yra vedęs, turi du suaugusius vaikus, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 79–81), neteistas (b. l. 84), administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis per pastaruosius 5 metus administracine tvarka baustas 3 kartus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 82–83), yra neįgalus, turi 35 proc. neįgalumo lygį, duomenų apie gydymą nuo priklausomybių ar psichiatrine tvarka nepateikta.

Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, tai, kad kaltinamasis nusikalto pirmą kartą, į lengvinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą, ir esant nustatytai sunkinančiai atsakomybę aplinkybei, kaltinamojo asmenybę, teismas mano, kad šiuo atveju kaltinamajam turi būti skiriama laisvės apribojimo bausmė, kurios terminas nustatytinas artimas minimaliam, t. y. 9 mėnesiams, kartu paskiriant įpareigojimus ir draudimus, kurie padėtų pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir, teismo nuomone, darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui, t. y. įpareigojimą pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, tarp jų – ir alkoholį (BK 48 str. 4 d. 4 p., 5 d. 4 p.).

Taip pat, kadangi kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką šeimos nariui, jam skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² str.).

Kaltinamasis A. U. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. birželio 12 d. 12.15 val. iki 2020 m. birželio 13 d. 16.00 val. (dvi dienos) (b. l. 57, 68). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, A. U. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 69–70) – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su garso ir vaizdo įrašais, prisegtas prie galinio bylos viršelio vidinės dalies – paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 5 dalies 4 punktu, A. U. paskirti:

1) įpareigojimą pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

2) draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas, tarp jų – ir alkoholį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, skirti A. U. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti A. U. dvi laikinajame sulaikyme išbūtas dienas nuo 2020 m. birželio 12 d. 12.15 val. iki 2020 m. birželio 13 d. 16.00 val., jas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms.

A. U. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su garso ir vaizdo įrašais, saugomą voke, prisegtame prie bylos galinio viršelio vidinės dalies, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti A. U., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551).

Nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

Nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė ir vykdoma intensyvi priežiūra, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Dambrauskienė