Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. P. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. sausio 17 d. nuosprendžio, kuriuo M. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 1 dalyje ir paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės visiškai pridėta Telšių apylinkės teismo 2018 m. sausio 17 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalis, tai yra 11 MGL (418 Eur) bauda ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 9 (devyni) mėnesiai laisvės atėmimo ir 11 MGL (418 Eur) bauda.

M. P. laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo jo sulaikymo momento bausmės atlikimui.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas D. B., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. M. P. nuteistas už tai, kad jis ir D. B. 2018 m. vasario 4 d., tiksliai ikiteisminio ir teisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdami adresu: (duomenys neskelbtini) veikdami kartu, slapta pagrobė svetimą, o būtent: M. V. priklausantį turtą – mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy J3“, kurio vertė 130 eurų, su 8 GB atminties kortele, 10 eurų vertės, taip pat A. G. priklausantį turtą – mobilaus ryšio telefoną „Huawei P8 Lite“, kurio vertė 70 eurų, ir nešiojamą kompiuterį „HP Pavilion“ su įkrovikliu, kurio vertė 150 eurų, taip padarydami M. V. 140 eurų turtinę žalą ir A. G. 220 eurų turtinę žalą, iš viso padarydami 360 eurų turtinę žalą.

3. Teismo posėdyje nuteistasis M. P. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir panaikinti nuosprendžio dalį, kuria subendrinta skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė su ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – 11 MGL bauda.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

4. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančią medžiagą, priimtą nuosprendį ir skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės, M. P. nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija teismo nustatytų faktinių nusikaltimo aplinkybių, inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau prašo paskirti bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu, o apeliacinės instancijos teismo posėdyje prašė atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Dėl to apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

5. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat skiriamos bausmės dydis, skaičiuojant nuo jos vidurkio.

5.1. Pažymima, kad skiriant bausmę turi būti vadovaujamasi ir teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais. Kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kurią paskyrus būtų pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

5.2. Kolegija, patikrinusi bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimą reglamentuojančias normas taikė tinkamai. Parenkant bausmės rūšis ir nustatant jos dydį buvo įvertinta tiek M. P. padaryta nusikalstama veika, tiek jo asmenybę apibūdinančios aplinkybės.

5.2.1. M. P. padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaip M. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatyta, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, taip pat nustatyta jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jog jis nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, būdamas neblaivus ir būdamas recidyvistu.

5.2.2. Kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistasis M. P. teistas penkis kartus, baustas administracine tvarka, nuosprendžio priėmimo metu nedirbo. Nusikaltimu padaryta žala nėra didelė, civilinių ieškinių byloje nėra, nukentėjusiesiems pavogti daiktai sugrąžinti.

5.3. Kolegijos įsitikinimu, nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas įvertino tinkamai ir už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmę. Skirti kitos rūšies bausmę, įvertinus nuteistojo nusikalstamo elgesio sistemiškumą, anksčiau taikytos bausmės neveiksmingumą ar kitaip švelninti nuteistojo teisinę padėtį šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo. Konstatuojama, kad bausmė M. P. individualizuota tinkamai. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, M. P. už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nesunkaus nusikaltimo padarymą pirmosios instancijos teismas skyrė švelnesnę nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmę, todėl mažinti apeliantui paskirtą laisvės atėmimo bausmę nėra pagrindo.

6. Bausmių bendrinimo taisyklės taip pat nepažeistos. Teismas subendrindamas skundžiamu nuosprendžiu M. P. paskirtą bausmę su ankstesniu, t. y. 2018 m. sausio 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme, pagrįstai vadovavosi BK 64 straipsnio nuostatomis ir naujai paskirtą bausmę subendrino su neatlikta ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme – bauda. Teismas pasirinko visiško sudėjimo bausmių sudėjimo būdą ir prie naujai paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridėjo neatliktą bausmę, t. y. likusią nesumokėtą 11 MGL baudą. Nors prie apeliacinio skundo nuteistasis M. P. pateikė Kasos pajamų orderį, teigdamas, kad jis sumokėjo ankstesniu nuosprendžiu paskirtą ir nesumokėtą 11 MGL (418 Eur) baudą, prokuroras apeliacinės instancijos teismo posėdyje prašė skundžiamu nuosprendžiu nebendrinti ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir nesumokėtos baudos dalies, tačiau pažymima, jog M. P. baudą sumokėjo 2019 m. sausio 25 d. (2 t., b. l. 72), t. y. jau po to kai 2019 m. sausio 17 d. paskelbtas skundžiamas nuosprendis, todėl konstatuojama, kad galutinė subendrinta bausmė nuteistajam yra paskirta teisingai.

7. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir kad ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais bei šeima ir pan.), todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą. Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑61-895/2015, 2K‑66-303/2015 ir kt.). Pažymima ir tai, kad įstatymas tiesiogiai nedraudžia teismui taikyti BK 75 straipsnio, kai nuteistasis anksčiau yra padaręs nusikalstamas veikas, turi neišnykusį teistumą. Ši diskrecinė teismo teisė iš esmės suponuoja pareigą papildomai (dar kruopščiau) įvertinti kaltininko asmenybę ir šis vertinimas neturi būti atsietas nuo kaltininko ankstesnės nusikalstamos veikos.

7.1. Kaip jau buvo minėta, M. P. teistas penkis kartus, nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, nesumokėjęs ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos baudos, turėdamas galiojančių administracinių nuobaudų.

7.2. Kita vertus, be minėtų, M. P. neigiamai apibūdinančių duomenų, nustatyta ir tai, kad ankstesniais nuosprendžiais paskirtas bausmes yra atlikęs. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad po šios nusikalstamos veikos padarymo M. P. laikėsi įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nedarė. Be to, vertintina ir tai, kad M. P. iš karto prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, davė nuoširdžius parodymus, nusikaltimu padarytos žalos nėra didelės, pavogti daiktai grąžinti nukentėjusiesiems, civiliniai ieškiniai byloje nėra pareikšti. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, M. P. pateikė kasos pajamų orderį, iš kurio matyti, kad po skundžiamo nuosprendžio paskelbimo 2019-01-25 sumokėjo ankstesniu nuosprendžiu paskirtą ir nesumokėtą 11 MGL baudą. Taip pat prie apeliacinio skundo pateikė darbo sutartį, iš kurios matyti, jog jis dirba pas G. R., kuris užsiima individualia veikla (2 t. b. l. 81–82). Pateikė darbdavio surašytą charakteristiką (2 t., b. l. 80), kurioje M. P. apibūdinamas kaip draugiškas, atsakingas, nuoširdus ir bendraujantis darbuotojas, pasižymintis geru strateginiu mąstymu, sugebantis operatyviai priimti sprendimus, susijusius su paskirtu darbu, yra punktualus, pareigingas. Minėtoje charakteristikoje nurodoma ir tai, kad M. P. dirbdamas grąžino skolas Valstybiniam socialiniam draudimo fondo valdybai bei mokėjo mokesčius už gyvenamąjį būstą. Šios aptartos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia spręsti, kad nuteistasis M. P. nėra toks pavojingas, kad vienintelė bausmė, kuri jį pataisytų ir pasiektų tikslus, yra realus laisvės atėmimas.

7.3. Nors M. P. nusikalto ne pirmą kartą, nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusi teistumą, tačiau vertinant aptartas aplinkybes - jog jis dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, naujų nusikalstamų veikų nėra padaręs, sumokėjo ankstesniu nuosprendžiu paskirtą baudą, kritiškai vertina savo nusikalstamą elgesį ir pažada ateityje laikytis įstatymų ir nenusikalsti, teisėjų kolegija daro išvadą, kad M. P. resocializacija už nesunkaus nusikaltimo padarymą galima ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taikant jam BK 75 straipsnio nuostatas, kurios šiuo atveju leidžia pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Kolegijos nuomone, žinojimas, kad bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu toliau darant teisės pažeidimus kaltinamasis gali būti nukreiptas vykdyti paskirtą bausmę, kad net ir pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimui ateityje padaryti teisės pažeidimai gali būti vertinami kur kas griežčiau, teismui sudaro pagrindo manyti, kad kaltinamasis pakeis savo elgesį ir daugiau nenusikals. Todėl skundžiamas Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. sausio 17 d. nuosprendis keistinas ir M. P. taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos, t. y. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas dvejiems metams.

7.4. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta , kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas skiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šioje normoje išvardytas pareigas. Įvertinus tai, kad nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką sąlygojo alkoholio vartojimas, ankstesnės nusikalstamos veikos taip pat buvo daromos esant M. P. neblaiviam, todėl jam skirtinas įpareigojimas, numatytas BK 75 straipsnio 2 dalies 10 punkte – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Šis įpareigojimas kartu su pareigomis, numatytomis BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 7 punktuose, teisėjų kolegijos nuomone, ribos nuteistojo elgesį, skatins laikytis įstatymų ateityje ir sudarys prielaidas siekti ir kitų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. sausio 17 d. nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 10 punktais, M. P. paskirtos 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.