- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-26
- Bylos Nr.
- 2A-620-460/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07125-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė (pirm.), Danguolė Martinavičienė, Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- O. M.
- Atsakovas
- I. Ž., D. Ž.
Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-620-460/2012
2012 m. balandžio 26 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės, Erikos Misiūnienės, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-8860-122/2011 pagal ieškovės O. M. ieškinį atsakovėms I. Ž. ir D. Ž. dėl skolos priteisimo bei atsakovės (apeliantės) I. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė 2011-06-02 kreipėsi į teismą prašydama iš atsakovių solidariai priteisti 5 460 Lt skolos, 121,91 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2009-08-01 tarp ieškovės ir atsakovės I. Ž. buvo sudaryta buto nuomos sutartis. Atsakovė minėtame bute 10 mėnesių gyveno ir tvarkė bendrą namų ūkį kartu su savo nepilnamečiais vaikais bei pilnamete dukra D. Ž.. Atsakovės 2010 metų gegužės mėnesį išsikraustė iš buto iš anksto nepranešusios apie vienašalį buto nuomos sutarties nutraukimą ir nesusimokėjusios už susidariusius įsiskolinimus. Liko nesumokėtos eksploatacinės išlaidos, iš viso 5 460 Lt, kurias ieškovė pati sumokėjo. Nurodo, jog atsakovės skolą pripažįsta, nes 2010-05-28 atsakovė D. Ž. išrašė skolos lapelį, kuriame patvirtino, kad jos yra skolingos už buto mokesčius. Taip pat atsakovė D. Ž. 2010-05-28 išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kurį įsipareigojo apmokėti iki 2010-12-15. Pažymi, jog atsakovės ne kartą tiek žodžiu, tiek raštu buvo ragintos skolą sumokėti, tačiau atsakovės geranoriškai skolos nesumokėjo. Ieškovė dublike pažymėjo, kad skolos raštelyje ir vekselyje sumos nesutampa todėl, kad derinant sumas į skolos raštelį nebuvo įtraukta skola už sunaudotas dujas.
Atsiliepimas
Atsakovės 2011-06-30 pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog nesutinka su skolos dydžiu. Pripažino, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis tarp šalių buvo sudaryta. Teigė, kad pablogėjus finansinei padėčiai nebebuvo galimybės mokėti nuomos mokestį, bet visada buvo mokami mokesčiai už butui teikiamas komunalines paslaugas. Pažymėjo, jog atsakovė D. Ž. nuomojamame bute niekada negyveno ir nėra atsakinga už skolą. Nurodė, kad pagal ieškovės ranka rašytą raštelį skola už nuomą sudaro 5 360,46 Lt, todėl nesuprantami ieškovės reikalavimai dėl 5 460 Lt skolos priteisimo. 2011-09-14 pateiktame triplike atsakovės nurodė, jog ieškovė neteisingai yra nurodžiusi skolos sumą, kadangi įtraukė į ją mokesčius už buto komunalines paslaugas, o atsakovės už paslaugas yra visiškai sumokėjusios.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-11-02 sprendimu ieškinį tenkino; priteisė solidariai iš atsakovių I. Ž. ir D. Ž. 5 460 Lt skolos, 121,91 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 5 581,91 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-06-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei O. M.; priteisė iš atsakovės I. Ž. 583,50 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei; priteisė iš atsakovės D. Ž. 583,50 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei. Nurodė, jog prievoliniai teisiniai santykiai susiklostė ne tik tarp ieškovės ir atsakovės I. Ž., bet taip pat ir su atsakove D. Ž.. Konstatavo, jog atsakovės I. Ž. ir atsakovės D. Ž. prievolė ieškovei yra solidari. Atsakovių atsikirtimas, jog ieškovė neteisingai yra skaičiavusi skolą į ją įtraukdama buto komunalines išlaidas, kurias atsakovės yra sumokėjusios, atmestinas kaip neįrodytas, kadangi atsakovės savo atsikirtimo nepagrindė jokiais įrodymais.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu apeliantė prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-02 sprendimą ir civilinę bylą atsakovei D. Ž. nutraukti; sumažinti ieškovei priteistas 1 167 Lt bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismas neteisingai šioje byloje nustatė, kad pagal ieškovės pateiktą skolos raštelį už buto nuomą solidariai yra skolingos abi atsakovės – I. Ž. ir jos dukra D. Ž.. Pažymi, kad D. Ž. nebuvo buto nuomos sutarties šalimi ir šiame bute negyveno. Apeliantei išvykus iš ieškovės buto dukra tik atvyko suderinti skolą. Iš paprastojo vekselio matyti, kad mokėtojo pavardė nurodyta – Ženevičienė, o ne Ženevičiūtė. Skiriasi mokėtina suma, nurodyta skolos suderinimo raštelyje (5 360 Lt) ir vekselyje (5 460 Lt). Palyginus parašą ir prierašą skolos suderinimo raštelyje, akivaizdu, kad vekselį pasirašė ne D. Ž., nes parašas skiriasi. Be to, iš vekselio matyti, kad vekselį surašė dešiniarankis žmogus, o D. Ž. rašo kaire ranka, ir tai akivaizdžiai matosi iš skolos suderinimo raštelyje parašyto prierašo. Mano, kad teismas nepagrįstai atmetė jos prašymą sumažinti bylinėjimosi išlaidas remdamasis 2004-04-02 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio. Ieškovei byloje advokatas neatstovavo.
Atsakovė D. Ž. teismui pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo. Prašo apeliacinį skundą tenkinti. Nurodo, jog sutinka su skunde pateiktais motyvais ir pareikštais reikalavimais.
Atsiliepimas
Ieškovė teismui pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Juo prašo apeliantės skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog apeliantės teiginys, kad teismas neteisingai nustatė, jog pagal ieškovės pateiktą skolos raštelį už buto nuomą atsakingos abi atsakovės solidariai, yra nepagrįstas. Teismas pagrįstai nevertino aplinkybės, kad skolos grąžinimo aplinkybių suderinimo raštelį surašė ieškovė, taip pat vertindamas D. Ž. paprastąjį neprotestuotiną vekselį kaip įrodymą, pagrindžiantį abiejų atsakovių solidariąją atsakomybę. Pažymėjo, jog apeliantės teiginys, kad teismas nepagrįstai atmetė jos prašymą sumažinti bylinėjimosi išlaidas motyvuodama tuo, kad išnagrinėta byla buvo nedidelės apimties ir nesudėtinga, joje nebuvo reikalingos specialios žinios, ieškovės advokatas teismo posėdyje nedalyvavo, ieškovė galėjo pasirinkti ir ekonomiškesnį ginčo sprendimo būdą, yra nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog ieškovė O. M. ir atsakovė I. Ž. 2009-08-01 sudarė buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį (b. l. 10). Butas, esantis (duomenys neskelbtini), registruotas K. M. vardu nuo 1992-01-16 (b. l. 8); ieškovė O. M. ir K. M. nuo 1983-10-01 yra susituokę (b. l. 9). Ieškovė sudaryta nuomos sutartimi įsipareigojo išnuomoti minėtą butą atsakovei, o atsakovė įsipareigojo už buto nuomą mokėti 500 Lt dydžio nuomos mokestį kas mėnesį ir nuomojamų patalpų eksploatacines išlaidas (už elektros energiją, dujas, bendrų patalpų valymą, aplinkos tvarkymą, šiukšlių išvežimą, internetą, kabelinę televiziją) (b. l. 10; sutarties 2 dalis). Atsakovė įsipareigojo nuomos mokestį mokėti iki einamojo mėnesio 30 d., už eksploatacines išlaidas – iki mėnesio 30 d. (b. l. 10; sutarties 2 dalis). Byloje teismui pateiktas 2010-05-28 paprastasis neprotestuotinas vekselis, kuriuo yra įsipareigota ieškovei iki 2010-12-15, jei vekselio turėtoja nepareikalaus anksčiau, sumokėti 5 460 Lt sumą (b. l. 11). Atsakovė D. Ž. ranka rašytame raštelyje, kurį patvirtino parašu, pažymėdama, kad su visais reikalavimais sutinka, yra nurodžiusi, jog ji ir jos mama I. Ž. lieka ieškovei O. M. skolingos 5 360,46 Lt skolos už buto mokesčius, kuriuos pervedinės į O. M. vardu atidarytą sąskaitą kiekvieną mėnesį (b. l. 12). Ieškovės O. M. atstovas 2011-05-18 pateikė atsakovėms pretenziją dėl įsiskolinimo sumokėjimo, tačiau atsakovės susidariusios skolos ieškovei nesumokėjo (b. l. 13–15). Atsakovė I. Ž. teismui pateiktuose savo procesiniuose dokumentuose pripažino, jog pinigų sumas, skirtas apmokėti buto komunalines paslaugas, perduodavo ieškovei, kad ji pati atliktų mokėjimus (b. l. 50). Byloje esantys duomenys patvirtina mokesčių už butui teikiamas komunalines paslaugas mokėjimą, kurį atlikdavo ieškovė (b. l. 32–42).
Dėl netinkamo atsakovo
Apeliantė teigia, kad jos dukra atsakovė D. Ž. negyveno ieškovės bute, todėl teismas neteisingai nustatė, kad už buto nuomą susidariusią skolą I. Z. ir D. Ž. privalo atlyginti solidariai. Apeliantės nuomone, ieškovei skolinga yra tik ji.
Teisėjų kolegija primena, jog CK 6.6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis; ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Pažymėtina, kad solidariosios prievolės nustatomos tam, kad kreditorius turėtų užtikrinimą, jog vieno skolininko prievolės neįvykdymas neturės įtakos prievolės įvykdymui, nes galima reikalauti, kad ją įvykdytų kitas bendraskolis. Nagrinėjamu atveju ieškovė ir atsakovė D. Ž., pasirašydamos 2010-05-28 raštą, susitarė, jog I. Ž. ir ji, D. Ž., yra skolinga už buto mokesčius. Taigi minėtu 2010-05-28 raštu atsakovė D. Ž. pasirašytinai patvirtino, kad ieškovei už buto nuomą yra skolinga ne tik atsakovė I. Ž., tačiau skolingos yra abi atsakovės (b. l. 12). Apibendrindama tai, kas pasakyta, teisėjų kolegija mano, jog šalys – ieškovė ir atsakovės – CK 6.6 straipsnyje nustatyta tvarka – susitarimu – susitarė, jog prievolė ieškovei yra solidari, todėl apeliantės teiginys, kad teismas neteisingai nustatė, kad pagal ieškovės pateiktą 2010-05-28 skolos raštelį už buto nuomą atsakingos abi atsakovės solidariai, yra nepagrįstas (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 197 straipsnis). Be to, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovė D. Ž. 2010-05-28 išdavė ieškovei paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo iki 2010-12-15 sumokėti ieškovei 5 400 Lt. Šiuo vekseliu atsakovė D. Ž. patvirtino ne tik skolos faktą, tačiau ir solidarios prievolės faktą.
Dėl parašo, pavardės bei mokėtinos sumos vekselyje
Apeliante teigia, kad vekselyje pasirašė ne atsakovė D. Ž., be to, vekselyje ir skolų suderinimo raštelyje skiriasi skolos ieškovei dydis.
Teisėjų kolegija primena, jog įrodinėjimo pareigos paskirstymas bylos šalims nustatytas CPK 178 straipsnyje – šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Apeliantė, neigdama parašo tikrumą, tvirtindama, kad vekselyje pasirašė ne atsakovė D. Ž., savo teiginių nepagrindė jokiais įrodymais. Apeliantės teiginiai apie galimą parašo suklastojimą grindžiami ne atitinkamus faktus patvirtinančiais įrodymais, bet prielaidomis. Be to, apeliantė turėjo teisę pirmosios instancijos teismo prašyti skirti rašysenos ekspertizę, tačiau tokia galimybe nepasinaudojo. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentą dėl parašo tikrumo (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 197 straipsnis).
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnio norma reiškia, kad joje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. S. ir G. B. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. P. N. , bylos Nr. 3K-3-440/2008; 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K. v. UAB ,,GeoTec-Baltija“, bylos Nr. 3K-3-20/2009; 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. M. v. R. J. ,bylos Nr. 3K-3-546/2011). Nagrinėjamu atveju apeliantė teigia, kad skiriasi mokėtina suma, nustatyta vekselyje ir skolų suderinimo rašte. Apeliantė tik ginčija vekselyje nustatytą 5 400 Lt sumą, tačiau jokių įrodymų ar duomenų, kodėl ta suma yra neteisinga ar nepagrįsta, tuo labiau savo skaičiavimų nepateikia, todėl šis apeliantės argumentas atmestinas (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis). Priešingai, ieškovė nurodė, jog į 2010-05-28 skolos raštelį nebuvo įtraukta skola už sunaudotas buitines dujas, todėl minėta skola ir buvo įskaičiuota į vekselyje nustatytą sumą. Be to, ieškovė teismui pateikė įrodymus apie butui teikiamų komunalinių paslaugų mokėjimą (b. l. 32–42) (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 197 straipsnis).
Apeliantė nurodo, jog vekselyje yra įrašyta ne atsakovės D. Ž. pavardė, todėl ne ji yra atsakinga ieškovei. Su tokiu vertinimu teisėjų kolegija nesutinka. Pabrėžtina, kad vekselyje mokėtojo vardas yra nurodytas „D.“ , mokėtojo asmens kodas yra nurodytas atsakovės D. Ž.. Be to, pabrėžtina, jog ir pati apeliantė teigė, kad būtent atsakovė D. Ž. su ieškove derino skolos dydį bei atsiskaitymo terminus (b. l. 25).
Dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio pirmosios instancijos teisme
Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jos prašymą sumažinti bylinėjimosi išlaidas, motyvuodama tuo, kad išnagrinėta byla buvo nedidelės apimties ir nesudėtinga, joje nebuvo reikalingos specialios žinios, ieškovės advokatas teismo posėdyje nedalyvavo, ieškovė galėjo pasirinkti ir ekonomiškesnį ginčo sprendimo būdą.
Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apeliantės teiginiu ir mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi 2004-04-02 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).
CPK 98 straipsnio 2 dalis nurodo, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Advokatūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalis apibrėžia advokatų teikiamų paslaugų sąvoką: tai teisės konsultacijos (patarimai teisės klausimais), teisinę reikšmę turinčių dokumentų rengimas, atstovavimas teisės klausimais, gynyba bei atstovavimas bylų procese, kai šie veiksmai atliekami už atlyginimą. Taigi atstovavimas bylų procese yra tik viena iš advokato teikiamų paslaugų, didžiąją darbo dalį sudaro teisinių konsultacijų teikimas, teisinę reikšmę turinčių dokumentų rengimas.
Nagrinėjamu atveju ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė įrodymus, jog patyrė 167 Lt žyminio mokesčio, 1 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti parengiant ieškinį (b. l. 5, 17). Minėtos ieškovės patirtos išlaidos atitinka ir neviršija Rekomendacijos 8.2 punkte nustatytos maksimalios sumos, kuri vien tik už ieškinio parengimą gali būti 3MMA, t. y. 2 400 Lt, todėl teisėjų kolegija mano, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai priteisė patirtas 1 167 Lt išlaidas iš atsakovių ieškovei (CPK 93 straipsnio 1 dalis, Rekomendacijos 8.2 punktas). Be to, priteista bylinėjimosi išlaidų suma yra žymiai mažesnė ir nesiekia nė 50 procentų Rekomendacijos 8.2 punkte nustatytos maksimalios sumos. Dar daugiau, ieškovė pateikė ne tik ieškinį, bet ir dubliką (b. l. 29–31), kurio maksimalus dydis Rekomendacijos 8.3 punkte yra nustatytas 1,75MMA, t. y. 1 400 Lt.
Apibendrindama anksčiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, nepadarė proceso teisės normų pažeidimų, kurie galėtų turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui, todėl apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Nagrinėjamu atveju ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus, jog patyrė 250 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 26). Minėtos ieškovės patirtos išlaidos atitinka ir neviršija Rekomendacijos 8.11 punkte nustatytos maksimalios sumos, kuri už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą gali būti 1,5MMA, t. y. 1 200 Lt, todėl ieškovės patirtos išlaidos priteistinos iš atsakovių ieškovei (CPK 93 straipsnio 1 dalis, Rekomendacijos 8.11 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės I. Ž. 125 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei O. M. apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovės D. Ž. 125 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei O. M. apeliacinės instancijos teisme.