Šiaulių apygardos teismo nutartis

2017-05-29 · Civilinė byla Nr. 2S-474-569/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-05-29
Bylos Nr.
2S-474-569/2017
Teisminio proceso Nr.
2-47-3-00240-2017-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Muchtarovienė
Pareiškėjas
A. Č.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-474-569/2017Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00240-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.2.3; 3.3.2.5; 3.5.1(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 29 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Č. atskirąjį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. Č. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui V. D., Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas skundu prašė panaikinti areštą jo sąskaitai, esančiai (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. Nurodė, kad nesutinka su antstolio 2017-01-25 patvarkymu, kuriuo buvo areštuotos jam priklausančios piniginės lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Teigė, kad areštavus jo lėšas, esančias asmeninėje sąskaitoje, nepaisant viršija jos ar ne vieną minimalią mėnesinę algą (toliau – MMA), jam nelieka jokių pajamų, kurias galima būtų naudoti savo reikmėms.

2. Antstolis V. D. su skundu nesutiko ir 2017-02-08 patvarkymu skundą atmetė kaip nepagrįstą bei perdavė jį nagrinėti Telšių rajono apylinkės teismui. Antstolis teigė, kadangi išieškojimas iš skolininko gaunamų kitų pajamų yra galimas atliekant išskaitas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 736 straipsnį, nėra pagrindo sutikti su pareiškėju, jog išieškojimas galimas tik iš pinigų sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Telšių rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 24 d. nutartimi pareiškėjo A. Č. skundą atmetė. Teismas vertino, kadangi antstolis patvarkyme nurodė, kad areštas taikomas visoms skolininko gautoms pajamoms per vieną kalendorinį mėnesį, išskaičiuojant 70 procentų iš skolininko gautų per mėnesį lėšų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 procentų nuo gautų lėšų dalies, neviršijančios MMA, tokiu būdu antstolis ne tik kad nenukrypo, o priešingai, laikėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Teismas sprendė, kadangi iš skolininko neišskaitoma 100 procentų jo pajamų, likusią dalį jis turi teisę naudoti savo reikmėms.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Atskiruoju skundu pareiškėjas A. Č. prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartį ir panaikinti areštą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) arba leisti pareiškėjui naudoti pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais :

4.1. Neteisinga skundžiama nutartis, kadangi pagal kasacinio teismo praktiką, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreiptas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytą vieną MMA, nedarant jokių išimčių, kai išieškoma iš laisvės bausmę atliekančių asmenų. Bausmę atliekančio asmens lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, yra nuteistojo turtas, iš kurio negali būti vykdomas išieškojimas pagal CPK 668 straipsnio 1 dalį. Antstolis V. D. neteisingai rėmėsi CPK 736 straipsniu, nes nagrinėjamu atveju antstolis vykdo išieškojimą iš skolininko turto, o ne jo gaunamų pajamų.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis V. D. prašo atmesti pareiškėjo atskirąjį skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Pareiškėjas nepagrįstai interpretuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, susijusią su išieškojimu iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA dydį. Kadangi išieškojimas iš skolininko gaunamų kitų pajamų yra galimas atliekant išskaitas pagal CPK 736 straipsnį, todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėju, jog išieškojimas galimas tik iš pinigų sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, areštuojant pinigines lėšas skolininkui pervedamas į įkalinimo įstaigoje esančią sąskaitą, pripažinimo neteisėtais, pagrįstumo ir teisėtumo.

7. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis V. D. vykdo išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtoje pagal Klaipėdos apygardos teismo 2001-03-20 vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1720 Lt (498,15 Eur) išieškojimo iš skolininko A. Č. išieškotojai Valstybinei ligonių kasai. Antstolis nustatęs, kad skolininkas yra laisvės atėmimo įstaigoje – (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, 2017-01-25 priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš A. Č. priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Dėl šio antstolio patvarkymo pareiškėjas pateikė skundą.

8. Nagrinėjamu atveju, remdamasis CPK 668 straipsniu, apeliantas nesutiko su skolos išieškojimu, nukreipiant jį į skolininkui priklausančią pinigų sumą, esančią įkalinimo įstaigos sąskaitoje. Teigė, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartyje Nr. 3K-3-154-313/2016 yra išaiškinta, kad iš nuteistojo, kuris yra įkalinimo vietoje, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią vieną MMA, nes ši pinigų suma yra būtina jo minimaliems poreikiams patenkinti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie apelianto argumentai yra nepagrįsti.

9. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje) ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius).

10. Pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią normą – CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje, kurios 93.6 punkte nurodyta, kad išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus iš fizinių asmenų negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA.

11. CPK LI skyriuje (733 –743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima.

12. Išdėstytos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia apelianto poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas visiškai nėra galimas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia (be kita ko), pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija MMA. Teisingai apeliantas nurodo, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų, tačiau neteisingai interpretuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, susijusią su išieškojimu iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatyto vieno MMA dydžio (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016).

13. Vadovaujantis išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 733–743 straipsnių normomis, antstolis pagrįstai areštavo skolininkui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, priverstinį išieškojimą nukreipdama į skolininko pinigų sumą, esančią (duomenys neskelbtini) pataisos namų sąskaitoje. Antstolis patvarkyme nurodė, kad areštas taikomas visoms skolininko gautoms pajamoms per vieną kalendorinį mėnesį, išskaičiuojant 70 procentų iš skolininko gautų per mėnesį lėšų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA, ir 20 procentų nuo gautų lėšų dalies, neviršijančios MMA. Taigi, antstolis priimdamas 2017-01-25 patvarkymą, vadovavosi CPK 736 straipsnio nustatytomis taisyklėmis bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad antstolio veiksmai priimant 2017-01-25 patvarkymą buvo teisėti, todėl nėra teisinio pagrindo minėtą patvarkymą naikinti.

14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde, atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytas aplinkybes daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis apelianto atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų. Atsižvelgiant į tai, Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Lina Muchtarovienė