- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-20
- Bylos Nr.
- 2S-281-603/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02819-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Pareiškėjas
- APPOLO ELECTRONIC“, B. D., V. S.
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo ,,APPOLO ELECTRONIC“ sp. z.o.o. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo ,,APPOLO ELECTRONIC“ sp. z.o.o. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. N2-8247-595/2012 m. pagal pareiškėjų B. D. ir V. S. dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių patvirtinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas ,,APPOLO ELECTRONIC“ sp. z.o.o. kreipėsi į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XVIII skyriuje nustatyta tvarka, prašydamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. N2-8247-595/2012. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad 2014 m. gruodžio mėnesį ieškovas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-05-30 sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių dalies pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo. Vilniaus apygardos teismas ieškinį priėmė, tačiau vadovaujantis CPK 34 straipsniu, nutartimi perdavė bylą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytu pagrindu, kadangi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-05-30 sprendimu nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių. Nurodo, kad atsakovai, kreipdamiesi į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, neinformavo kreditoriaus (pareiškėjo), kuriam atsakovas V. S. buvo įsipareigojęs pagal 2011-01-10 vekselį bei laidavimo sutartį (o dar anksčiau turėjo analogiškus įsipareigojimus pagal 2009-03-03 Papildomą laidavimo sutartį), nors tokią pareigą turėjo. Tokie atsakovų veiksmai sudarė objektyvias kliūtis pareiškėjui įstoti į civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, trečiuoju asmeniu. Pranešimai apie santuokos nutraukimą ir turto padalijimą nebuvo įteikti. Apie tai, kad teiktinas prašymas atnaujinti procesą, pareiškėjas sužinojo gavęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-08 nutartį pašalinti trūkumus pateikiant prašymą dėl proceso atnaujinimo, todėl CPK 268 straipsnyje nustatytas terminas prašymui atnaujinti procesą pateikti, nėra praleistas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo V. S. nurodė, kad visos prievolės, atsiradusios pagal 2011-01-01 vekselį ir laidavimo sutartį yra atsakovo V. S., o ne jo buvusios žmonos B. D., asmeninės prievolės, be to, atsakovo V. S. žiniomis, yra pateiktas ieškinys, kuriuo prašoma pripažinti 2011-01-01 vekselį 100 000 JAV dolerių sumai ir laidavimo sutartį negaliojančiais. Todėl, kol nebus išnagrinėta minėta byla, nėra pagrindo kelti klausimo dėl atsakovo ir jo verslo partnerių atsakomybės pagal vekselį ar laidavimo sutartį. Taip pat nurodė, kad UAB ,,Baltic Retail System“ (tuo pačiu ir vekselio davėjo bei laiduotojų prievolės) įsiskolinimas pareiškėjui ,,Appollo Electronics“ sp.z.o.o. atsirado tik 2012 m. spalio mėnesį, t. y. po atsakovų santuokos nutraukimo, ką pripažįsta ir pats pareiškėjas, nurodydamas neapmokėtas sąskaitas-faktūras, išduotas nuo 2012-10-12 iki 2013 m., ir teigdamas, kad iš vekselio kylanti suma susidaro nuo neapmokėtų sąskaitų-faktūrų. Dėl šių aplinkybių atsakovų santuokos nutraukimo metu pareiškėjas nebuvo atsakovo V. S. kreditoriumi, todėl prašymas atnaujinti procesą, turi būti atmestas.
Suinteresuotas asmuo B. D. atsiliepimu į prašymą dėl proceso atnaujinimo nesutiko su pareiškėjo prašymu dėl proceso atnaujinimo. Nurodė, kad pareiškėjas praleido CPK 368 straipsnyje nustatytą trijų mėnesių terminą kreiptis į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo. Iš byloje esančio ieškinio matyti, kad apie savo tariamai pažeistą teisę ieškovas sužinojo dar iki ieškinio padavimo. Ieškinyje rašoma, kad, apie tai, jog atsakovas nebeturi turto, į kurį būtų įmanoma nukreipti išieškojimą pagal vykdomąjį raštą, buvo sužinota 2013 m. spalio 9 d., kai antstolė I. K. informavo, kad vykdomojoje byloje visi keturi laiduotojai pagal 2011-01-10 vekselį neturi pakankamai turto, į kurį būtų įmanoma nukreipti išieškojimą. Iš nurodytų aplinkybių daro išvadą, kad įstatyme nustatytas 3 mėnesių terminas kreiptis į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo pasibaigė 2014-01-09. Nurodo, kad pareiškėjo teiginiai, jog atsakovų ištuokos metu turtas padalintas siekiant išvengti prievolių vykdymo, nepagrįsti, kadangi suinteresuotam asmeniui V. S., nutraukiant santuoką padalinus turtą liko pakankamai pajamų savo asmeninėms prievolėms vykdyti. Pažymi, kad atsakovo V. S. prievolė yra išimtinai asmeninė jo prievolė ir realiai pareiškėjas savo reikalavimus gali patenkinti iš atsakovui V. S. po santuokos nutraukimo likusio turto.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-12-18 nutartimi pareiškėjo ,,APPOLO ELECTRONIC“ sp. z.o.o. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė. Teismas konstatavo, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (Lietuvos Respublikos – (toliau CPK 18 straipsnis). Siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, turi būti reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą tokiu sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007). CPK 366 str. įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, tai yra teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis). Įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai. Teismas, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, nustato, ar subjektas įgijo jo nurodomas teises, kad būtų galima spręsti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia šio subjekto teises.
Šalies argumentai
Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad vadovaujantis CPK 368 straipsnio 1 dalies asmuo gali pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią paduodantis prašymą asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba.
Pareiškėjas, teismui pateikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, nurodė, kad CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatyto trijų mėnesių termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti nepraleido, kadangi apie tai, jog teiktinas prašymas atnaujinti procesą, pareiškėjas sužinojo gavęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-08 nutartį pašalinti trūkumus pateikiant prašymą dėl proceso byloje atnaujinimo. Nurodo, kad pareiškėjas buvo pareiškęs ieškinį dėl atsakovo V. S. ir trečiojo asmens B. D. sudarytos sutarties dalies pripažinimo negaliojančia. Iki bylos perdavimo kitam teismui, ieškinį priėmęs Vilniaus apygardos teismas nebuvo nustatęs poreikio teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo. Šis klausimas paaiškėjo tik 2014 m. balandžio mėnesį, o ieškovas apie šią teismo poziciją buvo informuotas tik 2014 m. gegužės 12 d.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas su šiomis pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis nesutiko ir konstatavo, kad Civilinio proceso įstatymas nustato, kad skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo ar galėjo sužinoti apie savo teisinį pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip apdairus ir rūpestingas. Taip pat pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iš 2013 m. gruodžio 10 d. ieškinio matyti, jog ieškovas apie jo materialinių teisių pažeidimą sužinojo 2013 m. spalio 9 d., t. y. antstolei I. K. informavus, kad visi laiduotojai, tame tarpe ir atsakovas V. S. neturi pakankamai turto, į kurį būtų įmanoma nukreipti išieškojimą, o trečiajam asmeniui UAB ,,Baltic Retail Systems“ yra iškelta bankroto byla. Ir dėl šių priežasčių konstatuota, kad, būtent nuo 2013-10-09 skaičiuotinas CPK 368 straipsnio 1 dalies nustatytas terminas pateikti prašymą atnaujinti procesą. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas sprendė, kad pareiškėjas atstovaujamas profesionalaus advokato (tiek kreipiantis į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-05-30 sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių dalies pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, tiek su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-8247-595/2012), kuriam, kaip savo srities profesionalui, taikytini didesni atsakingumo bei rūpestingumo kriterijai, ir kuris pasirinko atitinkamą teisių gynimo būdą pareikšdamas ieškinį apygardos teismui. Todėl pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis pareiškėjas rėmės teikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, dalyje dėl termino pateikti prašymą atnaujinti procesą, teismas laikė nepagrįstas.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei į tai, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo teisme gautas 2014-05-27, t. y. praėjus septyniems mėnesiams nuo to momento, kai pareiškėjas sužinojo apie jo pažeistas materialines teises, ir pareiškėjas neprašė praleisto termino atnaujinti, teismas padarė išvadą, jog prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas praleidus CPK 368 str. 1 d. nustatytą trijų mėnesių terminą. CPK 368 str. 1 d. nustatyto termino praleidimas yra pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą nepriklausomai nuo to, ar prašymas pagrįstas CPK 366 str. 1 d. nustatytais pagrindais, todėl pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo tesimas atmetė (CPK 368 str. 1 d., 370 str. 3 d.).
Šalies argumentai
Pareiškėjas (apeliantas) ,,APPOLO ELECTRONIC“ sp. z.o.o. atskiruoju skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-18 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. N2-8247-595/2012.
Nurodo, kad 2014 m. gruodžio mėn. ieškovas ,,APPOLO ELECTRONIC“ sp. z.o.o. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012-05-30 sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių dalies pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo. Vilniaus apygardos teismas ieškinį priėmė, tačiau pagal CPK 34 str. nutartimi perdavė bylą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Ieškiniu pareiškėjas prašė pripažinti negaliojančia sprendimu patvirtintą sutartį, kuria buvo padalytas sutuoktinių turtas. Ieškovas ginčijo, kad sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktiniams priklausęs turtas buvo padalytas neteisingai, tokiu būdu V. S. sudarė tokią situaciją, kuomet sukūrė savo nemokumo būseną ir šiuo metu negali atsiskaityti su kreditoriais, visą turtą, iš kurio būtų buvę galimybė nukreipti išieškojimą į turtą, perleido buvusiai sutuoktinei.
Be to, nors ir V. S. žinojo apie savo įsipareigojimus pagal vekselį, suklaidino teismą ir nenurodė, kad ieškovas ,,APPOLO ELECTRONIC“ sp. z.o.o. yra V. S. kreditorius ir turi būti įtrauktas į bylą. To nepadarius buvo pažeisti kreditoriaus interesai.
Šalies argumentai
Teismo manymu, pareiškėjas apie savo pažeistas teises sužinojo 2013-10-09, buvo atstovaujamas profesionalaus advokato, su prašymu atnaujinti procesą kreipėsi tik 2014-05-26, todėl nesant prašymo atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą, prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė.
Pažymi, kad pareiškėjas ieškinį dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-05-30 sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių dalies pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo pateikė 2013-12-11, t. y. nepraleidęs CPK 368 str. 1 d. nustatyto termino. Vilniaus apygardos teismas šį ieškinį 2013-12-13 rezoliucija priėmė, neradus V. S., paskelbė Specialiame teismo internetiniame puslapyje specialios formos pranešimą, Vilniaus apygardos teismas 2014-04-14 nutartimi perdavė bylą nagrinėti kitam teismui, nes buvo pažeistos teismingumo taisyklės, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-05-08 priėmė nutartį dėl trūkumų pašalinimo ir pareiškėjas juos savalaikiai pašalino. Todėl visiškai nepagrįstai teismas laikė, jog pareiškėjas pažeidė CPK 368 str. 1 d. nurodytą trijų mėnesių terminą. Skundžiamą 2014-12-18 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-22665-967/2014 priėmęs Vilniaus miesto apylinkės teismas be pagrindo netaikė CPK 115 str. 3 d. normos, neatsižvelgė į tai, jog civilinė byla iškelta dar 2013-12-13 ir procesinis dokumentas priimtas, o vėliau tinkamai ištaisyti jo trūkumai. Šią situaciją teismas be pagrindo prilygino visiškai naujai pateiktam prašymui atnaujinti procesą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo B. D. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo teismo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjas atskirajame skunde aiškina, kad jis nepraleido CPK 368 str. nustatyto termino, nes per šį terminą jis kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su Actio Pauliano ieškiniu dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo. Sužinojimo momentą apie savo tariamai pažeistą teisę pareiškėjas ieškinyje kildino ir terminą skaičiavo nuo 2013-10-09, kuomet gavo antstolės I. K. pranešimą, kad nėra pakankamai turto, į kurį galima būtų nukreipti išieškojimą vykdomojoje byloje. Tuo tarpu 2014-05-26 prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas termino skaičiavimo pradžia nurodo visai kitą datą – 2014-05-12, kuomet gavo teismo nutartį, įpareigojančią pašalinti nustatytus terminus. Taip pat nurodo, kad pareiškėjas tapo V. S. kreditoriumi praėjus pusei metų po santuokos nutraukimo. Tą patvirtina UAB ,,Baltic Retail System“ bankroto byloje esantys dokumentai.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme. Teismas absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Ginčas byloje kilęs dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo (apelianto) ,,APPOLO ELECTRONIC“ sp. z.o.o. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-8247-595/2012 pagal pareiškėjų B. D. ir V. S. prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių patvirtinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Teismas, remdamasis bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bylos aplinkybes, netinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį (CPK 263 str. 1 d.).
Teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Vadovaujantis CPK 365 straipsnio 1 dalimi, bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas CPK XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis). Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Pažymėtina, kad proceso atnaujinimas neturi būti priemonė vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir kita.
Pareiškėjai galimybe teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo turi pasinaudoti per CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, kuris skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią paduodantis prašymą asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Pareiškėjas, pateikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas (CPK 369 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. nurodyti konkrečią datą, kada pareiškėjas sužinojo aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, ir tai patvirtinančius įrodymus. CPK 370 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo teisė, priėmus prašymą dėl proceso atnaujinimo, pareikalauti papildomų įrodymų, kad nėra praleistas CPK 368 straipsnyje nustatytas terminas. Klausimą, ar prašymas paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, teismas sprendžia antrojoje prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo stadijoje, t. y. kai prašymas nagrinėjamas teismo posėdyje. Pažymėtina, kad CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas yra atnaujinamasis, todėl tuo atveju, kai pareiškėjas paduoda prašymą praleidęs nustatytą trijų mėnesių terminą arba teismo posėdžio metu paaiškėja aplinkybių, patvirtinančių termino praleidimą, jis prie prašymo dėl proceso atnaujinimo turi pateikti prašymą dėl šio termino atnaujinimo, nurodydamas jo praleidimo priežastis (CPK 78 straipsnio 2, 3 dalys). Teismas, posėdyje nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, visų pirma turi išspręsti klausimą dėl šio termino atnaujinimo. Teismas praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis ir termino atnaujinimo klausimą sprendžia pagal bendrąsias CPK 78 straipsnio taisykles. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimas yra pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą nepriklausomai nuo to, ar prašymas pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais. Praleisto trijų mėnesių termino atnaujinimo klausimas negali būti sprendžiamas, jei prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas, praleidus CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytą naikinamąjį penkerių metų terminą.
Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo prašymą, konstatavo, jog pareiškėjas praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodytą trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo teismui paduoti. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagą, nesutinka su tokiu teismo sprendimu ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, prieštaraudamas byloje esantiems duomenims, vertino, jog pareiškėjo ,,APPOLO ELECTRONIC“ sp. z.o.o. prašymas dėl proceso atnaujinimo teisme gautas 2014-05-27, t. y. jau praėjus septyniems mėnesiams nuo to momento, kai pareiškėjas sužinojo apie jo pažeistas materialines teises ir pareiškėjas neprašė praleisto termino atnaujinti, kai trijų mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti konkrečiu atveju skaičiuotinas nuo 2013-10-09, t. y. nuo tada, kai pareiškėjas apie jo materialinių teisių pažeidimą sužinojo 2013-10-09 iš antstolės I. K. pateiktos informacijos apie išieškojimo negalimumą. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad apie aplinkybes dėl jo pažeistų materialinių teisių pažeidimo, jis sužinojo 2013-10-09 – antstolei I. K. informavus apie tai, jog laiduotojas V. S. neturi pakankamai turto, į kurį būtų įmanoma nukreipti išieškojimą, o trečiajam asmeniui UAB ,,Baltic Retail Systems“ yra iškelta bankroto byla. Pažymėtina, kad skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip apdairus, rūpestingas asmuo. Konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas įvertinęs išdėstytas faktines aplinkybes, turi pagrindo išvadai, jog apeliantas ,,APPOLO ELECTRONIC“ sp. z.o.o. iš tikrųjų apie savo pažeistas materialines teises sužinojo 2013-10-09 ir kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas (apeliantas) ,,APPOLO ELECTRONIC“ sp. z.o.o. 2013-12-11 kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui V. S., prašydamas teismo pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-05-30 sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalį, kuria atsakovas V. S. nekilnojamąjį turtą – pastatą- negyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), perleido B. D. (b. l. 1 - 10). Taip pat bylos medžiaga patvirtina, kad ieškinys teisme buvo priimtas 2013-12-13 teisėjo rezoliucija (b. l. 1) ir tik Vilniaus apygardos teismo 2014-04-14 nutartimi išaiškinus pareiškėjui teisę pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-08 nutartimi nustačius terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti pareiškėjas 2014-05-27 pateikė teismui procesinį dokumentą, kuriame prašė teismo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-8247-595/2012 bei tenkinti jo ieškinį dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-05-30 sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių dalies pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo (b. l. 81 - 85). Taigi, kaip matyti iš pareiškėjo (apelianto) minėto pradinio procesinio dokumento, priimto 2013-12-13 Vilniaus apygardos teisme, ir pateikto patikslinto procesinio dokumento, priimto 2014-06-02 Vilniaus miesto apylinkės teisme, pareiškėjas (apeliantas) siekia įsiteisėjusio Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012-05-30 sprendimo, kuriuo buvo nutraukta santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pakeitimo pagal CPK 371 str. 2 d. prasmę, ir apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nevisiškai tikslus pradiniame procesiniame dokumente dalyko suformulavimas ir tuo labiau šiuos procesinio dokumento trūkumus pašalinus pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-08 nustatytą terminą trūkumams pašalinti iki 2014-05-27 (b. l. 81), nesudaro pagrindo laikyti, jog pareiškėjas (apeliantas) prašymą atnaujinti procesą padavė praleidus terminą, nustatytą CPK 368 straipsnyje.
Spręsdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo, teismas neturi vadovautis vien formaliais argumentais, o teisės normas turi taikyti atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, nes asmeniui, kurio interesus pažeidžia neteisėti ir nepagrįsti sprendimai, įstatyme nustatyta galimybė atnaujinti procesą užbaigtoje byloje paprastai yra vienintelė priemonė jo teisių ir interesų pažeidimui pašalinti (CPK 3 str. 1 d., CK 1.5 str.). Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), procesas gali būti atnaujintas CPK 366 str. nustatytais pagrindais. Procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų (CPK 366 str. 1 d. 7 p.). Pareiškėjas savo prašymą grindė būtent šiuo CPK 366 str. 1 d. 7 punkte reglamentuotu proceso atnaujinimo pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, jog pareiškėjas nepraleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-8247-595/2012 pateikti, todėl pirmosios instancijos teismas atsisakydamas tenkinti pareiškėjo prašymą tuo pagrindu, netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo bei terminų skaičiavimo taisykles, objektyviai neįvertino bylos aplinkybių, nepagrįstai netikrino ir neanalizavo pareiškėjo nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo 2014-12-18 nutartis panaikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nagrinėdamas bylą iš naujo pirmosios instancijos teismas turi įvertinti ir patikrinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, sudarančias pagrindą proceso atnaujinimui (LR CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, LR CPK 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytais argumentais bei Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti pakartotinai.