Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso nustatyta tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tokvila“ dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė išmokėjo draudėjai atitinkamas draudimo išmokas ir pareiškė ieškinį pardavėjai, teigdama, kad už padarytą žalą yra atsakinga atsakovė, nes parduodama automobilį privalėjo garantuoti perkamo daikto kokybę. Atsakovė yra atsakinga už daikto trūkumus. Automobilis sudegė esant kokybės garantijos terminui. Kadangi automobilis turėjo kokybės trūkumų, atsakovė turi atlyginti ieškovės patirtus nuostolius.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, kad UAB „Bennet Distributors“ sudarė sutartį dėl transporto priemonės Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo vienerių metų laikotarpiui (nuo 2015-06-28 iki 2016-06-27) už 13500,00 Eur sumą, ką patvirtina Liudijimas TIA Nr. (duomenys neskelbtini) (I tomas, el.b.l. 8-10). (Duomenys neskelbtini) Turto priėmimo-perdavimo akte (priedas prie Lizingo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)) užfiksuota, kad pagal minėtą Pirkimo-pardavimo sutartį, atsakovė pardavė automobilius, taip pat ir automobilį Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (I tomas, el.b.l. 78-79, 122 - 128). Ieškovės sudarytame Turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), automobilyje Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kilusio gaisro, buvo sunaikintas garažas su ūkiniu pastatu, kuriame ir buvo minėtas automobilis (I tomas, el.b.l. 22.). 2016-02-11, 2016-04-11 Turto sunaikinimo, sugadinimo aktuose nurodytos gaisravietėje rastų daiktų liekanos, nurodyti apgadinti pastatai (I tomas, el.b.l. 62, 73 - 77). (Duomenys neskelbtini) apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2016-01-20 pažymoje dėl kilusio gaisro Nr. 1672668 nurodyta labiausiai tikėtina gaisro priežastis - avarinis darbo rėžimas automobilio elektros instaliacijoje, kaltininkas nenustatytas (I tomas, el.b.l. 54). 2016-04-27 Ekspertizės, neturinčios teismo ekspertizės statuso akte Nr. 65-4 (EA) užfiksuota, kad gaisro židinio zona yra automobilio Toyota Yaris , valst. Nr. (duomenys neskelbtini), variklio skyriaus zonoje, todėl nėra galimybės nustatyti gaisro kilimo automobilyje priežasties (I tomas, el.b.l. 11-21). Transporto priemonės techninės priežiūros akte nurodyta, kad po minėto įvykio automobilio Toyota Yaris , valst. Nr. (duomenys neskelbtini), liekanos yra 364 Eur vertės metalo laužas (el.b. 50-51 b.l.). Ieškovė, reaguodama į UAB „Bennet distributors“ prašymą išmokėti draudimo išmoką, 2016-02-18 pranešimu ją informavo, jog atlygino 13136,00 Eur dydžio žalą už suniokotą automobilį (I tomas, el.b.l. 55, 56). Ieškovė 2016-03-04 kreipėsi į atsakovę dėl išmokos išieškojimo, prašydama atlyginti 13 889,20 Eur draudimo išmoką, kurią ieškovė išmokėjo minėto įvykio metu nukentėjusių automobilių Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojams UAB „Bennet distributors“ ir D. V. (I tomas, el.b.l. 52, 80 - 82). Atsakovė 2016-03-15 pranešė ieškovei, kad neturi pagrindo atlyginti nuostolius dėl įvykio, nes ekspertai nerado įrodymų, leidžiančių teigti apie gaisro priežasties ryšį su automobilio techniniais trūkumais (I tomas, el.b.l. 92-93). Atsakovė 2018-10-12 elektroniniu laišku atsakydama į ieškovės 2018-09-11 elektroninį laišką nurodė, kad nėra trumpojo jungimo ar kuro sistemos pažeidimų požymių, leidžiančių gaisro priežastį susieti su automobilio Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ar jo techniniais trūkumais (I tomas, el.b.l. 92, 97). Tyrimo rezultatų ataskaitos išvadoje nurodyta, kad tyrimo metu transporto priemonės užsidegimo šaltinis nerastas, kaip ir nerasta trumpojo jungimo ženklų bei degalų sistemos pažeidimų (I tomas, el.b.l. 136-144).

Ieškovė pateikė 2016-04-27, specialisto išvadą, pagal kurią buvo keliamos kelios versijos tikslu išsiaiškinti gaisro kilimo priežastį - dėl automobilio elektros instaliacijos avarinio darbo režimo, dėl savaiminio medžiagų užsiliepsnojimo, dėl pašalinio atvirtos ugnies šaltinio poveikio ar dėl gedimų automobilio kuro padavimo sistemoje. Tačiau atlikto tyrimo metu minėtos versijos nepasitvirtino ir padaryta išvada, kad nėra galimybės nustatyti gaisro kilimo automobilyje priežasties. Minėtame akte pažymėta, kad versiją dėl automobilio elektros instaliacijos avarinio darbo režimo galima patvirtinti tik apžiūros metu aptikus elektros instaliacijos laidų liekanas su vizualiais avariniam darbo režimui būdingais požymiais ir jas papildomai ištyrus laboratorijoje, arba jeigu tyrimui pateiktoje medžiagoje būtų pakankamai duomenų apie automobilio elektros instaliacijos ar jame buvusių elektros įrenginių avarinį darbo režimą. Automobilio apžiūros metu (2016-02-04) elektros instaliacijos laidų ar jų liekanų su vizualiais avariniam darbo režimui būdingais požymiais neaptikta.

Teismo 2020-05-04 nutartimi buvo paskirta kompleksinė teismo ekspertizė automobilio Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gaisro priežastimis nustatyti. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertams buvo pavesta atsakyti į klausimą, ar pateiktuose tirti automobilio Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) elektros instaliacijos laiduose yra trumpojo jungimo, kitokio avarinio darbo režimo ar elektroterminio kaitimo požymių? Jei taip, tai kokių ir ar tai galėjo būti gaisro priežastimi, ar šie požymiai pasireiškė iki gaisro, ar gaisro metu ? Teismo ekspertui A. Č. pavesta atsakyti į klausimus: 1) Kokia buvo (duomenys neskelbtini) kilusio automobilio Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gaisro priežastis? 2) Ar pagal civilinėje byloje esančius duomenis galima gaisro kilimo priežastį susieti su kokiais nors automobilio Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techniniais trūkumais. Jei taip, tai su kokiais ?

Lietuvos teismo ekspertizės centro Medžiagų ir gaminių ekspertizių skyriaus vyriausioji ekspertė J. S. 2020-06-11 pateikė išvadą, kad tyrimui pateiktuose automobilio Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) elektros instaliacijos fragmentuose, laiduose, ir jungtyse trumpajam jungimui ar kitokiam avarinio darbo režimui būdingų požymių nėra. Tirti pateikti automobilio Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) elektros instaliacijos fragmentai gaisro metu termiškai paveikti gaisro šilumos (II tomas, el.b.l. 139, 140).

Teismo ekspertas A. Č. 2020-07-24 pateikė išvadas, kad 1) gaisro židinio zona yra automobilio Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) variklio skyriuje (žr. 1 pav.). Gaisro priežasties pagal ekspertiniam tyrimui pateiktą medžiagą nustatyti negalima; 2) nenustačius automobilio gaisro kilimo priežasties atsakyti, ar ji gali būti siejama su kokiais nors automobilio techniniais trūkumais, negalima (II tomas, el.b.l. 143-152).

Teismo ekspertas A. Č. iškėlė tris galimas gaisro kilimo versijas: 1) dėl automobilio elektros instaliacijos avarinio darbo režimo; 2) dėl automobilio kuro sistemos gedimo; 3) dėl pašalinio atviros ugnies šaltinio poveikio. Visas tris versijas teismo ekspertas atmetė. Tirdamas antrą versiją teismo ekspertas atsižvelgė į automobilį Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš gaisro įvykį eksploatavusio A. V. paaiškinimus, duotus draudimo bendrovės žalų vertintojui, kad (duomenys neskelbtini) vakare grįžęs pastatė automobilį į garažą ir nuėjo į šalia esantį gyvenamąjį namą. Maždaug po 10 - 15 min. pastebėjęs, kad pro uždarytus garažo vartus skverbiasi dūmai A. V. nubėgo į garažą, kur pamatė, kad dūmai ir liepsnos veržiasi iš po automobilio Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) variklio dangčio (2016-04-27 Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Gaisrinių tyrimų centro Ekspertizės, neturinčios teismo ekspertizės statuso akto Nr. 65-4 (EA) 6 psl., I tomas, el.b.l. 16, 56 ).

Teismas vadovaujasi teismo paskirtos ekspertizės ekspertų išvadomis bei pažymi, kad ir 2016-04-27 Ekspertizės, neturinčios teismo ekspertizės statuso akto Nr. 65-4 (EA) išvados yra iš esmės tokios pačios, kaip teismo pavedimu atliktos ekspertizės. Pastebėtina, kad 2016-04-27 Ekspertizės, neturinčios teismo ekspertizės statuso akto Nr. 65-4 (EA) skirsnyje „Pradiniai duomenys“ nurodyta, kad „Gaisro metu bandydamas gesinti gaisrą A. V. apdegė dešinės rankos plaštaką, jam buvo suteikta pirmoji pagalba“ (Akto 3 psl., I tomas, el.b.l. 16). Tai, kad pats automobilio naudotojas, pastebėjas gaisrą ėmėsi skubių veiksmų jį užgesinti leidžia teigti, jog nebuvo jokių tyčinių automobilio naudotojo veiksmų siekiant sukelti gaisrą, bei nėra jokių duomenų apie galimus trečiųjų asmenų neteisėtus veiksmus.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.333 straipsnio 3 dalį, kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daikto perdavimo pirkėjui, ir jis nėra atsakingas už trūkumų atsiradimą. Tai reiškia, kad pardavėjas garantiniu laikotarpiu yra atsakingas už parduoto daikto kokybę, jeigu neįrodo, kad pirkėjo nurodyti trūkumai atsirado po daikto perdavimo pirkėjui dėl pirkėjo, kitų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos poveikio. Todėl remiantis CK 6.333 straipsnio 3 dalimi pirkėjas, pateikdamas ieškinį turi nurodyti nupirkto daikto trūkumą, o pardavėjui tenka pareiga įrodyti, kad jis nėra atsakingas už pirkėjo nurodytą trūkumą, kuris atsirado per parduoto daikto kokybės garantijos terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2009).

Nėra reikalaujama, jog daikto perdavimo metu jau būtų akivaizdus defektas, – pakanka, kad būtų priežastys tokiam defektui išryškėti ar atsirasti ateityje garantinio laikotarpio metu. Tai ypač aktualu kalbant apie kompleksinius ir technologiškai sudėtingesnius daiktus, kadangi jų trūkumams (kuriuos sukeliančios priežastys jau yra daikto perdavimo metu) išryškėti gali reikėti daugiau laiko, tačiau vėlesnis jų paaiškėjimas nepaneigia nei fakto, jog tai – trūkumas, nei to, kad daikto kokybė buvo netinkama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-915/2018, 23 punktas).

Pardavėjo prievolė patvirtinti daikto kokybę yra garantija pagal įstatymą (CK 6.317 straipsnio 2 dalis), todėl ji pasižymi didžiausiu vykdymo intensyvumu. Tai reiškia, kad pardavėjas garantuoja, jog parduodamų daiktų kokybė atitinka reikalavimus daiktui (CK 6.327 straipsnis), o iš kitos pusės atsakomybė pardavėjui už netinkamą daikto kokybę netaikoma tik įstatyme ar sutartyje aiškiai apibrėžtais pagrindais. Pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį, pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau. Tai reiškia, kad pagal šią nuostatą už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui. Pagal CK 6.327 straipsnio 4 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės, įskaitant tinkamumą naudoti, pažeidimo pasekmė.

Pastebėtina, kad perduodant pirkėjui naują automobilį akivaizdžių techninių trūkumų pastebėjimas yra ribotas, nes kai pirkėjas normaliomis sąlygomis gali naudotis nauju automobiliu, t.y. neišryškėja jokie trūkumai automobilio eksploatavimo metu pirkėjui nėra jokio reikalo aiškintis automobilio techninę būklę, tikrinti elektros instaliacijos sistemą ir pan., t.y. važiuoti į automobilių servisą patikrinti, ar automolis neturi techninių trūkumų. Pirkėjui tenka pareiga įrodyti realų daikto trūkumą, tačiau jis neturi įrodinėti techninės priežasties, dėl kurios daikto trūkumas paaiškėjo pasinaudojus daiktu tam tikrą laiką. Šiame ginče akivaizdu, kad stovėdamas garaže užsidegė iš esmės naujas automobilis su 10 817 km. rida. Dėl gaisro kilimo nenustatyta jokių trečiųjų asmenų kaltė, nebuvo nenugalimos jėgos aplinkybių ir nenustatyti jokie automobilio Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudotojo neteisėti veiksmai, todėl yra pakankamas automobilio trūkumo faktui konstatuoti.

Atsakovė 2021-01-18 paaiškinimuose (7 psl.) nurodė, kad galima tik tokia išvada, jog gaisras kilo dėl aplinkybių, atsiradusių po automobilio perdavimo arba dėl to, kad ieškovas pažeidė automobilio naudojimo ar saugojimo taisykles, tačiau atsakovė nedetalizavo tų aplinkybių ir nenurodė, kokios konkrečios naudojimo ar saugojimo taisyklės galėjo būti pažeistos. Taip pat atsakovė nurodė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kuriomis vadovaudamasi atsakovės teigia, jog pareiga įrodyti parduotų daiktų trūkumų faktą, t.y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kt. kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, - įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), tenka pirkėjui. Taip pat teigia, kad įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų prezumpcijos, todėl pirkėjas, reikšdamas ieškinį turi nurodyti parduodamo daikto konkrečius trūkumus, o daikto kokybės garantijos atveju pardavėjui tenka pareiga įrodyti, kad jis nėra atsakingas už pirkėjo nurodytą trūkumą. Dėl šių atsakovės argumentų teismas pažymi, kad minėtose kasacinio teismo nutartyse nurodytų bylų aplinkybės nesutampa, todėl teismas neturi pagrindo jas taikyti kaip tiesioginio precedento. Akcentuotina, kad atsakovės parduotas automobilis užsidegė stovėdamas garaže po kelių mėnesių nuo eksploatacijos pradžios – nupirktas (duomenys neskelbtini), perduotas naudoti (duomenys neskelbtini), pats įvykis įvyko (duomenys neskelbtini). Kaip minėta, tiesioginiam automobilio naudotojui nebuvo jokio reikalo manyti apie galimus naujo automobilio techninius trūkumus, kol automobilis be jokių įspėjančių signalų galėjo važiuoti savo eiga. Dėl kilusio gaisro automobilis yra sunaikintas, pagal ekspertizės išvadas gaisro židinio zona yra variklio skyriuje. Ekspertams negalint nustatyti gaisro kilimo priežasties, nesant jokių duomenų apie nenugalimos jėgos poveikį ir automobilio eksploatavimo pažeidimus bei trečiųjų asmenų neteisėtus veiksmus, teismo nuomone, pirkėjas objektyviai negali nurodyti konkrečių buvusių daikto trūkumų bei negalėjo jų nurodyti pardavėjui iš anksto. Tokiu atveju, kai daiktas yra visiškai sugadintas, pardavėjas turėjo įrodyti, jog automobilis užsidegė ne dėl automobilio – sudėtingo techninio įrenginio trūkumų. Teigtina, kad atsakovė to neįrodė, todėl pardavusi pirkėjui daiktą su trūkumais, kuris dėl tų trūkumų buvo sunaikintas (taip pat žala padaryta šalia buvusiam turtui) per garantijos terminą, atsakovė yra atsakinga už padarytą žalą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (subrogacija). Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Teigtina, kad yra visos žalą padariusio asmens, šiuo atveju pardavėjo, suteikusio daikto naudojimo garantijos terminą, civilinės atsakomybės sąlygos. Todėl draudiko reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, nes atsakovė žalos dydžio ir neginčijo. Iš atsakovės priteistina 20 280,56 Eur žalai atlyginti (12 666 Eur su automobiliu susijusi žala ir 6 459,38 Eur su pastatu ir garažu susijusi žala).

Dėl procesinių palūkanų

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Remiantis CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito, todėl iš atsakovės priteistinos minėtos palūkanos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Todėl, tenkinant ieškinį, iš atsakovės ieškovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos – 912 Eur žyminio mokesčio ir 1 428 Eur patirtų atstovavimo išlaidų (718,24 + 350 + 360), iš viso 2 340,24 Eur (I tomas, el.b.l. 146 - 149, II tomas, e.b.l. 9, 28 – 30, 172, 173).

Iš atsakovės valstybės naudai nepriteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, nes jos neviršija nustatytos minimalios sumos (CPK 92, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263, 270, 307 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tokvila“, įmonės kodas 110590949, 20 280,56 Eur žalai atlyginti, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (20 280,56 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme - 2018-12-21, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 340,24 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, naudai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.