- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-04-13
- Bylos Nr.
- A2.6.-3804-369/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03046-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas
- Pažeidėjas
- G. G.
- Nukentėjusysis
- R. V., A. Š.
- Kategorijos
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. G. 2015-02-28 apie 15.41 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 1.80 prom. girtumas, neturėdamas teisės vairuoti, vairavo automobilį Ford Escort, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į stovintį automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jį apgadino ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Šiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 126, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130² straipsnyje, 127 straipsnio 3 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.
Teismo posėdžio metu G. G. nurodė, kad kaltę dėl padarytų pažeidimų pripažįsta, dėl savo elgesio gailisi. Prašė jam paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti dalimis. Taip pat paaiškino, kad įvykio metu jis vairavo R. V. priklausantį automobilį, kurio raktelius jam davė pats R. V..
Teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis R. V. teismui paaiškino, kad jis yra automobilio Ford Escort, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas. Šio automobilio raktelius jis iš vakaro prieš įvykį davė G. G.. Kai padavė raktelius - G. G. buvo blaivus. Nukentėjusysis teismui paaiškino, kad jam G. G. nurodė, kad yra įgijęs teisę vairuoti.
Teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis A. Š. nurodė, kad įvykio dieną jis matė, kaip į kiemą (P. Vileišio g. 23, Vilniuje) atvažiavo automobilis Ford Escor, kuriame buvo itin triukšminga kompanija. Po kurio laiko, minėtas automobilis pradėjo manevruoti atbuline eiga ir užkliudė jam priklausančio automobilio BMW šoną. Nukentėjusysis nurodė, kad automobilį Ford Escort vairavo būtent G. G.. A. Š. taip pat paaiškino, kad jo automobilis draustas Kasko draudimu, todėl jam eismo įvykiu padaryta žala jau yra atlyginta.
Be G. G. prisipažinimo, jo kaltė, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 130² straipsnyje, 127 straipsnio 3 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir administracinio teisės pažeidimo protokolu, pažyma apie asmens baustumą, iš kurios matyti, jog G. G. 2013-04-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu buvo baustas už pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, Eismo įvykio vietos schema, Papildomų duomenų apie eismo įvykį pažyma, A. Š. rašytiniu paaiškinimu bei jo parodymais teisme, alkotesterio kvito duomenimis, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, išrašu iš policijos registruojamų įvykių registro, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu, kita bylos medžiaga.
Motyvuojamoji dalis
G. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis dėl padarytų pažeidimų prisipažino ir gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Už ATPK 130² str. numatyto pažeidimo padarymą numatytos nuobaudų rūšys su transporto priemonės konfiskavimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog transporto priemonės konfiskavimas už LR ATPK 130² str. numatyto pažeidimo padarymą gali būti netaikomas ir LR ATPK 30¹ str. nuostatų taikymas yra galimas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-3213/2010). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus; jo įgyvendinimo tvarka bendriausia prasme nustatyta šio straipsnio 2 ir 3 dalyse. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinoje pripažįstama, kad vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala (1997 m. balandžio 8 d. nutarimas). Nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pažeidimo padarymo priemonių (transporto priemonės) konfiskavimas paprastai laikomas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems LR ATPK numatytiems pažeidimams (administracinė byla Nr. 2AT-2-2013).
Pažymėtina, kad ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje dėl teisės į nuosavybės apsaugą, nustatytos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) protokolo Nr. 1 1 straipsnyje, iš esmės nekvestionuojama, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė. Be kita ko, ja gali būti siekiama užkirsti kelią atitinkamos transporto priemonės naudojimui kitų nusikalstamų veikų padarymui kenkiant visuomenei (Yildirim v. Italy, no. 38602/02, decision of 10 April 2003; C.M. v. France, no. 28078/95, decision 26 June 2001). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, turto konfiskavimas patenka į nuosavybės naudojimo kontrolės sritį pagal Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio 2 dalį, kurioje valstybėms suteikiama teisė priimti įstatymus, jų manymu, reikalingus, kad būtų galima kontroliuoti nuosavybės naudojimą atsižvelgiant į bendrąjį interesą. Tam, kad nuosavybės teisių apribojimas atitiktų šią nuostatą, jis turi būti nustatytas įstatymo, juo siekiama teisėto tikslo, o panaudotos priemonės – pagrįstai proporcingos šiam tikslui. Spręsdamas dėl viešojo intereso poreikių ir asmens intereso teisingos pusiausvyros nustatymo, Teismas palieka valstybei plačią vertinimo laisvę dėl įgyvendinimo priemonių pasirinkimo ir vertinimo, ar šio įgyvendinimo padariniai pateisinami atsižvelgiant į bendrąjį interesą siekiant atitinkamo įstatymo tikslo. Teisinga pusiausvyra pažeidžiama tuo atveju, kai asmeniui užkraunama „individuali ir pernelyg didelė našta“ (Yildirim v. Italy; Het Financieele Dagblad B.V. v. the Netherlands, no. 577/11, decision of 28 June 2011).
Manytina, kad teismo nagrinėjamoje byloje, pritaikius automobilio konfiskavimą, nurodyta teisinga pusiausvyra nebus pažeista. Pabrėžtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog vien ta aplinkybė, kad atitinkama transporto priemonė priklauso ne administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, bet kitam asmeniui (pavyzdžiui, automobilių lizingo paslaugas teikiančiai bendrovei ir pan.), savaime nėra pagrindas neskirti šios papildomos administracinės nuobaudos, kai nustatomi atitinkami, automobilio konfiskavimą numatantys ATPK numatyti pažeidimai. ATPK 26 str. 1 d. numatyta, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997-04-08 nutarime konstatuota, kad draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Savininkas kitiems asmenims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika. Be to, Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 1 d. yra nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Taigi, tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl ko savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Tačiau nepaisant to asmuo gali reikalauti iš teisės pažeidimą padariusio daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Tokios teisminės praktikos laikosi ir Vilniaus apygardos teismas (teismo nutartis Nr. ATP-1231-487/2012).
Iš bylos medžiagos yra matyti, kad G. G. administracinius teisės pažeidimus padarė transporto priemone, kuri nuosavybės teise priklauso R. V.. G. G. minėtą automobilį Fors Escort vairavo neblaivus, automobilio raktelius G. G. atidavė pats R. V.. Teismui nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad transporto priemonės savininkas būtų ėmęsi kokių nors priemonių tam, kad apsaugotų transporto priemonę nuo to, kad ja pasinaudos teisės vairuoti neturintis ir neblaivus asmuo bei užkirstų tam kelią (praneštų teisėsaugos institucijoms ar pan.). Priešingai, byloje esančių įrodymų visuma rodo, kad automobilio teisėtas valdytojas leido juo pasinaudoti administracinėn atsakomybėn traukiamam G. G..
Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidėjo asmenybę (praeityje ne kartą baustas administracine tvarka už KET reikalavimų pažeidimus), į padarytų pažeidimų pobūdį - jis padarė vieną iš pavojingiausių administracinį teisės pažeidimą – sukėlė eismo įvykį, būdamas neblaivus, toks pažeidimas kelia grėsmę ne tik pačiam pažeidėjui, bet ir kitiems asmenims, o kartu ir visam eismo saugumui, be to jis praeityje buvo baustas už tai, kad vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, tačiau išvadų dėl savo elgesio nepadarė ir vėl vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Šių nustatytų faktinių duomenų pagrindu teismas sprendžia, kad pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas nėra, bei daro išvadą, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti G. G. skiriant nuobaudas, artimas įstatymo straipsnių, numatančių atsakomybę už padarytus pažeidimus, sankcijų vidurkiui.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalies nuostatomis, jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas (pareigūnas), galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose.
Atsižvelgiant į bylos medžiagą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą, paskirtos baudos mokėjimas išdėstytinas 24 mėnesių laikotarpiui.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje, skirti 1300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) baudą, su transporto priemonės Ford Escort, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.
G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje skirti 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) baudą su transporto priemonės Ford Escort, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.
G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, skirti 1300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) baudą, su transporto priemonės Ford Escort, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, G. G. paskirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) baudą su transporto priemonės Ford Escort, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.
Vadovaujantis ATPK 313 straipsnio 3 dalimi, paskirtos 1500 Eur baudos sumokėjimą išdėstyti per 24 (dvylikos) mėnesių laikotarpį, įpareigojant pirmus 23 mėnesius mokėti po 64 Eur baudos, o likusį 1 mėnesį (dvidešimt ketvirtąjį) sumokėti 28 Eur baudos, nustatytą dalį baudos sumokant iki einamojo mėnesio paskutinės dienos.
Bauda mokama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 6030.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.