- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-07-12
- Bylos Nr.
- 1A-356-106-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-94-1-00730-2010-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rasa Valentinienė (pirm.), Aurelija Sadauskaitė, Violeta Miliuvienė
- Nuteistasis
- A. S.
- Advokatai
- Danguolė Žilinskienė
Pranešėja Rasa Valentinienė Teisėja Daiva JazbutienėBaudžiamoji byla Nr. 1A-356-106/2012Teisminio proceso Nr. 1-94-1-00730-2010-8Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.; 1.2.14.1.2.2.; 1.2.14.12. (S)
NUOSPRENDIS
2012 m. liepos 12 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Valentinienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šilutės rajono apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. nuosprendžio, kuriuo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 2 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. S. buvo kaltinamas tuo, kad 2010 m. spalio 1 d., apie 9 val., Šilutės m., “(duomenys neskelbtini)”, sulaužius durų spynelę, pro duris įsibrovė į D. J. butą ir iš ten pagrobė I. Š. priklausantį turtą – mobiliojo ryšio telefoną NOKIA 2730, 180 litų vertės, su jame buvusia papildymo kortele LABAS, 5 litų vertės, mobiliojo ryšio telefoną NOKIA 6020,50 litų vertės, su jame buvusia SIM kortele, 5 litų vertės, televizoriaus imtuvą TV STAR T1000, 219 litų vertės, moteriškus kvepalus „Armani Emporio Diamonds“, 200 litų vertės, vyriškus kvepalus „Versace“, 200 litų vertės, kompiuterinį žaidimą „Play Station“, 100 litų vertės, fotoaparatą „Samsung“, 180 litų vertės, biošveitimo rinkinį, 40 litų vertės, tuo padarydamas I. Š. bendrą 1179 litų turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Šilutės rajono apylinkės prokuratūra prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. nuosprendį dėl A. S. išteisinimo panaikinti ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį: pripažinti A. S. kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam dviejų metų laisvės atėmimo bausmę. Taikant BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, prie 2011 m. kovo 23 d. nuosprendžiu jam paskirtos bausmės pridėti nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir galutinę subendrintą bausmę jam nustatyti 4 metų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Nurodoma, jog teismas visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis ir kitas bylos aplinkybes traktavo vienpusiškai kaltinamojo A. S. naudai, todėl pastarojo atžvilgiu išteisinamasis nuosprendis priimtas nepagrįstai. A. S., kuris šiuo atveju buvo kaltinamas vagystę įvykdęs 2010 m. spalio 1 d., iki tol nuteistas 16 kartų (didžia dalimi - už vagystes), o pastarąjį - už būtent 2010 m. rugsėjo - gruodžio mėnesiais įvykdytas 8 vagystes, taip pat Šilutės mieste. Šių vagysčių metu jo pagrobto turto vertė - nuo 500 litų mažiausiai iki 10200 litų. Tokiu būdu, tikrai visiškai neįtikėtina, ką nuosprendyje pripažįsta ir teismas, jog A. S. tarp šių vagysčių darymo, už 150 litų nusipirko iš nepažįstamo asmens daiktų, kuriuos iš Šilutės vežė į Klaipėdos miestą parduoti ir užsidirbti „net“ 70 litų, nes pardavė, beje, ne savo vardu, už 220 litų. Pažymi ir tai, kad A. S. ikiteisminio tyrimo metu parodymų nedavė, ko nebūtų, jei iš tikro būtų nekaltas, ir tik teisme, jau žinodamas situaciją, iškėlė neįtikėtiną savo gynybinę versiją. Tokiu būdu, kai asmuo, disponuojantis vogtais daiktais, iš pradžių apie tai negali paaiškinti nieko, o vėliau aiškina taip, kad, kaip teismas nuosprendyje ir nurodė, „kokiu būdu juos įgijo, taip ir nenustatyta“, tai jau nebe gynybinė versija, o paprasčiausias neturėjimas ką pasakyti. Taigi, tiek A. S. kaltės tiesioginius, tiek kad ir netiesioginius, tačiau įrodymus teismas traktavo tik kaip abejones. Kaltinamojo parodymai, kai jie, būdami nebaudžiamai melagingi, prieštarauja byloje esančiai duomenų visumai, vertintini kritiškai ir nuosprendis priimtinas įvertinus realiai susiklosčiusią situaciją. Kiekvienas priimtas procesinis sprendimas turi būti teisėtas ir teisingas, tačiau nors šiuo atveju nuosprendis formaliai procesiškai yra teisėtas, tačiau iš esmės - neteisingas.
Teigia, kad A. S. pripažintinas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, skiriant jam bausmę, atsižvelgtina į tai, kad nusikalstamą veiką įvykdė turėdamas neišnykusį teistumą, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti tik skiriant BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį - laisvės atėmimą, jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą A. S. prašo skundą atmesti ir palikti galioti Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendį nepakeistą.
Prokuroras nepalaiko apeliacinio skundo ir pateikė prašymą pakeisti kaltinamajame akte išdėstytas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis ir pranešti A. S., kad jis kaltinamas tuo, kad įgijo bei realizavo nusikalstamu būdu įgytą nedidelės vertės turtą: jis 2010 m. spalio 1 d., ryte prie lombardo, esančio prie turgaus Šilutės mieste iš nenustatyto nepilnamečio asmens nusipirko už 150 Lt., ir taip įgijo, žinodamas, kad turtas gautas nusikalstamu būdu, mobiliojo ryšio telefoną NOKIA 2730, 180 litų vertės, su jame buvusia pildymo kortele „LABAS“, 5 litų vertės, mobiliojo ryšio telefoną NOKIA 6020, 50 litų vertės, su jame buvusia SIM kortele, 5 litų vertės, kompiuterinį žaidimą „Play Station“, 100 Lt, ir šiuos daiktus 2010 m. spalio 1 d. realizavo juos priduodamas per M. K. bei T. E. lombarde UAB „Amnikas“, Taikos pr. 115A, Klaipėdos m. už 220 Lt. Tokiais veiksmais A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 3 dalyje.
Išteisintasis ir jo gynėja prašo apeliacinį skundą atmesti ir dėl pareikšto kaltinimo apeliantą išteisinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas, dėl pakeisto kaltinimo A. S. išteisintinas.
Pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, byloje surinkti ir su bylos nagrinėjimo dalyku susiję duomenys teisiamajame posėdyje patikrinti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, padarytos išvados yra teisingos. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad kaltinamasis A. S. dalyvavo padarant jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Prokuroro apeliacinis skundas atmestinas, naikinti išteisinamąjį nuosprendį pagrindo nėra.
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad kaltinamasis A. S. turėjo kai kuriuos iš I. Š. pavogtus daiktus ir juos atidavė į lombardą, tačiau byloje nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo surinkta objektyvių, neginčytinų įrodymų, kad jis šiuos daiktus pagrobė iš D. J. buto, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Nors išteisintasis ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus, tačiau teisme savo kaltės nepripažino ir parodė, jog 2010 m. spalio mėnesio pradžioje išėjo į miestą, prie jo priėjo nepažįstamas nepilnametis vaikinukas ir pasiūlė pirkti 2 mobiliojo ryšio telefonus ir žaidimą. Pirko daiktus už 150 Lt. Nusipirko, nes buvo pigu. Su T. A. nuvyko į Klaipėdą, jam paskambino E., kuris atvažiavo ir atidavė daiktus į lombardą. Už daiktus gavo 220 Lt. Vežė daiktus į Klaipėdą, nes ten daugiau moka (t. 2, b. l. 3).
Liudytojai T. A. ir T. E. patvirtino kaltinamojo parodymus, kad pastarojo prašymu Klaipėdos mieste atidavė lombarde daiktus ir gautus pinigus atidavė A. S. (t. 2, b. l. 4, 15).
Byloje nėra nei vieno įrodymo, galinčio paneigti šią A. S. versiją. Taip pat byloje nėra nei vieno liudytojo, kuris galėtų patvirtinti matęs A. S. darant jam inkriminuotą veiką– įsibrovimą į D. J. butą, bei I. Š. daiktų pagrobimą. Kitų objektyvių duomenų, kad A. S. 2010 m. spalio 1 d., apie 9 val., Šilutės m., “(duomenys neskelbtini)”, sulaužius durų spynelę, pro duris įsibrovė į D. J. butą ir iš ten pagrobė I. Š. priklausantį turtą, byloje nėra. Priešiningai, iš specialisto išvados Nr. 21 matyti, kad vienas rankos delno pėdsakas ir du rankos pirštų pėdsakai paimti apžiūrint įvykio vietą, dėl vagystės iš buto, esančio Šilutėje, “(duomenys neskelbtini)”, yra palikti ne A. S., bet kitų asmenų rankomis (t. 1, 33-34).
Prokuroras apeliaciniame skunde pabrėžia, kad A. S. teistas 16 kartų (didžia dalimi - už vagystes), o pastarąjį - už būtent 2010 m. rugsėjo - gruodžio mėnesiais įvykdytas 8 vagystes, taip pat Šilutės mieste. Tai, kad A. S. turėjo iš buto pavogtus daiktus ir tai, kad jis praeityje yra daug kartų teistas už vagystes, neįrodo jo kaltės. Tokia prokuroro išvada tėra prielaida. Teisėjų kolegija pažymi, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamos prielaidomis. Teismo išvados dėl asmens kaltumo turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais, kad šis asmuo padarė veiką, numatytą konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje.
Prokuroras apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį į tai, kad A. S. ikiteisminio tyrimo metu nedavė parodymų. Pažymėtina, kad įtariamajam suteiktos teisės procese išvardintos BPK 21 straipsnio 4 dalyje, jos detalizuotos ir kituose BPK straipsniuose. Nekvestionuojama, kad parodymų davimas tėra įtariamojo teisė, bet ne pareiga. Atsisakančiam duoti parodymus įtariamajam dėl to jokios sankcijos netaikomos. Kolegijos nuomone tai, kad A. S. atsisakė duoti parodymus ikiteisminio tyrimo metu neįrodo jo kaltės padarius inkriminuotą nusikaltimą.
Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes ir faktus, daroma išvada, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. nuosprendis dėl A. S. išteisinimo yra teisėtas, teisingas ir pagrįstas, todėl tenkinti apeliacinio skundo jame išdėstytais motyvais, panaikinti išteisinamąjį nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, nėra teisinio pagrindo.
Prokuroras apeliacinėje instancijoje pateikė A. S. naują kaltinimą. Pagal esamą teismų praktiką kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka, atsižvelgus į bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas, apeliaciniame procese gali būti keičiami. Kadangi prokuroras apeliacinės instancijos teisme pateikė prašymą pakeisti kaltinamajame akte išdėstytas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis bei veiką kvalifikuoti pagal BK 189 straipsnio 3 dalį, todėl apeliacinės instancijos teismui išnagrinėti šį kaltinimą nėra kliūčių.
A. S. dėl naujai pareikšto kaltinimo teisme parodė, jog kaltės nepripažįsta. Jei būtų žinojęs, kad daiktai vogti, jų nebūtų pirkęs, nes jam ir taip su policija buvo problemų. Galvojo, kad tie daiktai yra pardavėjo asmeniniai, nes jis nepilnametis ir pardavinėjo žaidimą „Play Station“ (t. 2, b. l. 59).
Pagal BK 189 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas įgijo, naudojosi arba realizavo nedidelės vertės turtą, žinodamas, kad tas turtas ar vertybės yra gauti nusikalstamu būdu. Įgijimu laikomas bet kokios formos sandoris, kuriuo neteisėtu būdu gautas turtas perduodamas kaltininkui, o realizavimu laikomas iš anksto nepažadėtas nusikalstamu būdu gauto turto perdavimas tretiesiems asmenims. Šio nusikaltimo padarymo subjektyvioji pusė pasireikšti turi tik tiesiogine tyčia, t.y., kaltininkas turi suvokti, kad įgyja, naudoja arba realizuoja turtą, kuris gautas yra nusikalstamu būdu ir to norėti. Tai įpareigoja kaltinimą, faktiniais duomenimis byloje pagrįsti, kad kaltininkas tikrai žinojo, jog įgyja ir realizuoja žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą.
A. S. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis nežinojo, kad turtas, kurį jis įgyja, gautas nusikalstamu būdu.
Nepilnametis asmuo, iš kurio įsigijo A. S. daiktus, nėra surastas ir apklaustas.
Kolegija pažymi, jog įsigytų daiktų vertė nėra didelė. Iš gyvenimiškos patirties žinoma, kad beveik visi nepilnamečiai turi mobiliuosius telefonus, žaidžia kompiuterinius žaidimus. Byloje nėra jokių duomenų, kuriuos būtų galima laikyti įrodymais, patvirtinančiais, kad A. S. žinojo, kad turtas, kurį jis įgijo iš nepilnamečio asmens, gautas nusikalstamu būdu. Prokuroro nurodytos aplinkybės (A. S. turėjo suvokti, kad nepilnamečio turimi daiktai yra nepigūs ir nėra asmens teisėtai valdomi) taip pat tik patvirtina spėjimą, kad A. S. turėjo žinoti, kad jo įgyti daiktai gauti nusikalstamu būdu. Tai tik leidžia daryti prielaidą, kad jis galimai įgijo bei pardavė jam žinomai vogtus daiktus, tačiau spėjimais bei prielaidomis grįsti apkaltinamąjį nuosprendį įstatymai draudžia.
Kolegija daro išvadą, kad A. S. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 189 straipsnio 3 dalyje sudėties, todėl jis ir dėl šio kaltinimo išteisintinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
Šilutės rajono apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą atmesti, 2012 m. vasario 13 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo A. S. išteisintas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, palikti nepakeistą.
A. S. dėl naujo kaltinimo pagal BK 189 straipsnio 3 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.