Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolantas Tadeušas Volkovskis,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą (toliau-byla), kurioje M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenis neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, gyvena (duomenis neskelbtini)., deklaruota gyvenamoji vieta (duomenis neskelbtini), nevedęs, nuo 2020-03-20 registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau-Užimtumo tarnyba), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 260 straipsnio 1 dalyje-du epizodai; E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenis neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenis neskelbtini)., vedęs, vykdantis individualią veiklą, Lietuvoje neteistas, kaltinamas padaręs pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau, kaip iki 2021-07-13 22.18 val. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, tikslu parduoti ar kitaip platinti įgijo, laikė ir 2021-07-13 22.18 val. iš „Omniva“ paštomato, esančio (duomenis neskelbtini)., E. B. išsiuntė 6 (šešis) maišelius su psichotropine medžiaga - glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų vaisiakūniais ir jų dalimis, turinčiais psilocibido ar psilocino, kurių masė 12,341 g (toliau-psichotropinė medžiaga), (t.1, b.l. 145, 151-152, t. 2, b.l. 13).

Jis gi, tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau, kaip iki 2021-10-07 iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo ir savo namuose, esančiuose (duomenis neskelbtini)., laikė 12 (dvylika) maišelių su psichotropine medžiaga - glotniagalvių (Psilocybe) genties grybai, kurių masė 23,674 g (toliau-psichotropinė medžiaga) ir 1 (vieną) maišelį su narkotine medžiaga (toliau-narkotinė medžiaga), - kanapėmis (antžeminės dalys), kurių masė 0,991 g, tetrahidrokanabinolio kiekis jose 11,0 %, iki kol 2021-10-07 9.00 val. kratos metu jas rado ir paėmė policijos pareigūnai (t.1, b.l. 145, 151-152, t. 2, b.l. 13).

E. B. pasikėsino neteisėtai įgyti psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, o būtent:

jis, 2021 m. liepos mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, telefonu pas M. K. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, užsisakė psichotropines medžiagas - glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų vaisiakūnius ir jų dalis, turinčius psilocibido ar psilocino, kurių masė 12,341 g., kurias pastarasis 2021-07-13 22.18 išsiuntė jam iš OMNIVA paštomato, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes siunta buvo sulaikyta UAB „Omniva“ darbuotojų (t.1, b.l. 188, t. 2, b.l. 13-14).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų kaltę dėl inkriminuotų nusikaltimų ir pasikėsinimo padaryti nusikaltimą įrodyta ir kita bylos medžiaga (t.1, b.l. 6, 23-24, 55-64, 83, 85, 100, 134-136, 142).

Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla ir tuo atveju, kai narkotinės ar psichotropinės medžiagos ne tik parduodamos, bet ir kitaip platinamos, o kitokiu platinimu laikomas narkotinių ar psichotropinių medžiagų perleidimas kitiems asmenims, išmainant jas į kitus daiktus, dovanojant, atlyginant už darbą ar kitas paslaugas, jomis grąžinant ankstesnes skolas, neatlygintinai duodant tokias medžiagas pavartoti išbandymui ir panašiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-126/2005, 2K-294/2008, 2K-350/2009 ir kt.).

Teismas įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma patvirtina kaltinamojo M. K. kaltę padarius dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje.

Subjektyvieji BK 260 straipsnio 1 dalies požymiai yra susiję su objektyviaisiais, todėl asmens, neteisėtai disponavusio narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, kaltės turinys, nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjami remiantis ne vien kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant klausimą dėl kaltininko kaltės, jo turėto tikslo disponuojant narkotinėmis ar/ir psichotropinėmis medžiagomis, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju, ir kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-166/2010, 2K-113/2011, 2K-352/2013, 2K-7-173/2014, 2K-52-699/2015, 2K-155-693/2016, 2K-35-1073/2019).

Byloje neginčijamai nustatyta, kad M. K. iš tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, tikslu parduoti ar kitaip platinti įgijo, laikė ir 2021-07-13 22.18 val. iš „Omniva“ paštomato, E. B. išsiuntė 6 maišelius su psichotropine medžiaga - glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų vaisiakūniais ir jų dalimis, turinčiais psilocibido ar psilocino, kurių masė 12,341 g..

Be to, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo ir savo namuose laikė 12 maišelių su psichotropine medžiaga - glotniagalvių (Psilocybe) genties grybai, kurių masė 23,674 g. ir 1 (vieną) maišelį su narkotine medžiaga - kanapėmis (antžeminės dalys), kurių masė 0,991 g, tetrahidrokanabinolio kiekis jose 11,0 %, iki kol kratos metu jas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Kaltinamasis M. K. nurodė, jog iš nepažįstamo asmens įgijo grybų. Apie tai, kad grybuose esanti medžiaga draudžiama ir yra psichotropinė žinojo ir suprato, platino labai atsakingai, žmonėms kurie suprato grybuose esančios medžiagos reikšmę ir vadovavosi vartojimo instrukcija. Parduodavo nedideliais kiekiais, jo tikslas buvo neuždirbti, o padėti žmonėms. Kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku išsiuntė E. B. siuntą per ,,Omniva" paštomatą iš Nemenčinės. E. B. žinojo, kad tie grybai yra draudžiami, jie apie tai yra kalbėję viename iš seminarų. E. B. už siuntą jam buvo sumokėjęs apie 70 eurų. Pilnai prisipažįsta, kad tokiu būdu platino psichotropines medžiagas, tai yra tuos grybus ir dėl to gailisi. Kratos metu jo namuose policijos pareigūnai rado 12 pakuočių tų pačių psichotropinių medžiagų grybų ir vieną pakuotę kanapių. Kanapes įsigijo tik sau, jų niekada niekam nepardavė. Grybus rastus namuose laikė taip pat sau, tačiau jei kas būtų paprašęs, būtų pardavęs. Pardavimas nebuvo tikslas užsidirbti, kaip ir sakė, pats yra žolininkas, tie grybai padeda atsipalaiduoti, lengvina emocinę būseną.

Be to kaltinamasis M. K. iki 2021-10-07 iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo ir savo namuose laikė 12 dvylika maišelių su psichotropine medžiaga - glotniagalvių (Psilocybe) genties grybai, kurių masė 23,674 g. ir 1 (vieną) maišelį su narkotine medžiaga - kanapėmis (antžeminės dalys), kurių masė 0,991 g, tetrahidrokanabinolio kiekis jose 11,0 %.

Esant įrodytam tiek psichotropinės ir narkotinės medžiagos disponavimo tikslui, tiek dalies psichotropinės medžiagos perdavimo kitam asmeniui faktui, kaltinamojo veika pagal BK 260 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai, nes net ir tais atvejais, kai asmuo neteisėtai pardavė arba kitaip platino nedidelį kiekį psichotropinės ar narkotinės medžiagos, kaltininko veiksmai kvalifikuotini pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (du epizodai).

Esminis kriterijus, atribojantis BK 259 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytą neteisėtą šių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą nuo BK 260 straipsnio 1, 2 dalyse nurodyto neteisėto šių medžiagų gaminimo, perdirbimo, įgijimo, laikymo, gabenimo ar siuntimo, yra tikslo parduoti ar kitaip platinti turėjimas. Šio tikslo turėjimas yra subjektyvusis neteisėtų veikų požymis, jis reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti narkotines ar psichotropines medžiagas bent vienam asmeniui. Pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-516/2011, Nr. 2K-352/2013, Nr. 2K-435/2014).

Teismo vertinimu, kaltinamojo kaltė padarius BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas yra visiškai įrodytos. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Dėl bausmės M. K. skyrimo

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį yra svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet taip pat ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai, teisingas bausmes. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmė turi būti adekvati nusikalstamai veikai, už kurią ji nustatyta, negalima nustatyti tokios bausmės ir tokio jos dydžio, kuris būtų akivaizdžiai neadekvatus nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir dydį. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų, esant BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnio numatytiems pagrindams.

BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, 2K-P-89/2014, 2K-186-942/2015). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-340-648/2017, 2K-64-303/2018).

Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje nurodoma, kad teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Taigi, švelnesnės bausmės paskyrimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu iš esmės yra išimtinis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtinta nuostata, kad BK 54 straipsnio 3 dalis suteikia teismui galimybę pašalinti prieštaravimą teisingumo principui, nors baudžiamasis įstatymas nepateikia šio principo apibrėžimo. Turint omenyje teisingumą teisingos bausmės paskyrimo prasme, tai, visų pirma, teisingumas reiškia įstatymo nustatytą optimalų kaltininkui pasitaisyti reikalingą bausmės dydį. Teisingumo principui prieštarauja tiek aiškiai per griežtos, tiek ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas negali būti suprastas kaip išimtis, kuriai negalioja BK 41 straipsnio 2 dalies ir 54 straipsnio 2 dalies nuostatos. Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį svarbu ir tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų išvadą, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Būtent šių aplinkybių viseto įvertinimas teismams leidžia daryti išvadą dėl bausmės atitikties teisingumo principui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-456/2013). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, ne vienoje nutartyje yra pasisakęs, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

Kaltinamasis anksčiau neteistas, iki nusikalstamos veikos padarymo buvo baustas administracine tvarka ne už šiukštus administracinius nusižengimus, visos baudos sumokėtos, registruotas Užimtumo tarnyboje. Nurodė, jog gyvenimo būdas, pragyvenimo šaltinis yra žolininkystė, renka įvairias vaistažoles, jomis prekiauja, pats jas vartoja, gyvenime užsiima meditacija, savanoryste. Vertinant kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo amžių, teismas sprendžia, kad šiuo atveju kaltinamajam vienintelės BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės, kuri laikoma griežčiausia už nusikalstamą veiką skirtina bausmė, paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) šiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nesant galimybės kaltinamajam taikyti BK 62 straipsnio nuostatų (nustatyta tik viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė), šiuo atveju parenkant bausmės rūšį kaltinamajam pagal BK 260 straipsnio 1 dalį yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti švelnesnę bausmės rūšį, nei numato BK 260 straipsnio 1 dalies sankcija. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai kaltinamojo M. K. atžvilgiu, bus pasiekti M. K. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, paskyrus švelnesnę nei BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą. Bausmės dydį nustatant maksimalų įstatyme nustatytą terminą (BK 48 straipsnio 2 dalis). Paskirtos bausmės bendrintinos BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies bausmių sudėjimo būdu.

Laisvės apribojimo laikotarpiu, vadovaujantis BK 48 straipsniu M. K. skirtini įpareigojimai ir draudimai:

– dalyvauti elgesio pataisos programoje, įpareigojimas privalo būti įvykdytas per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio gavimo Probacijos tarnyboje dienos;

– per 6 (šešis) mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

– dirbti arba visą bausmės atlikimo laiką, būti registruotam Užimtumo tarnyboje;

– draudimas visą bausmės atlikimo laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Teismo įsitikinimu, įpareigojimų ir draudimų visuma leis pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus ir užtikrins teisingo nubaudimo principo įgyvendinimą.

Byla išnagrinėta sutrumpintu įrodymų tyrimu (BPK 273 straipsnis), kaltinamasis prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir tokiu būdu skirtina galutinė laisvės apribojimo bausmė su minėtais įpareigojimais ir draudimais.

Galutinės bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio pateikimo vykdyti Probacijos tarnybai dienos (t. 2, b.l. 21).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimas paliktini galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikintinos ir asmens tapatybės kortelę grąžintina kaltinamajam (t. 1, b.l. 162-165, 168-169).

Dėl E. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Šioje byloje kaltinamasis E. B. pasikėsino padaryti vieną nesunkų nusikaltimą.

Kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, kas pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Kaltinamasis anksčiau Lietuvoje neteistas, baustas administracine tvarka ne už šiurkštus administracinius nusižengimus, paskirtos baudos sumokėtos, šiuo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturi, vedęs, vykdantis individualią veiklą.

Byloje yra pateiktas laiduotojos A. B. prašymas atleisti E. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Būti laiduotoja byloje pateikusi prašymą A. B. yra kaltinamojo žmona. Prašo atleisti vyrą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Iš A. B. paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad ji gyvena kartu daugiau negu 14 metų, augina du sunūs, juos sieja artimi santykiai, ji gali kontroliuoti vyro elgesį. Vyro elgesį vertina kaip visiškai blogą ir netinkamą. Mano, kad gali daryti vyrui teigiamą įtaką patarimais, bei, kad yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad A. B. neteista, nebausta administracine tvarka, dirba.

Teismas spręsdamas ar yra pagrindas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės turi įvertinti ar yra įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Kaltinamasis E. B. yra kaltinamas vieno nusikaltimo padarymu, teisiamas pirmą kartą, anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, byloje gautas kaltinamojo žmonos prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės. E. B. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto baudžiamojo nusižengimo. Nusikalstama veika žala nepadaryta. Byloje esantys duomenys, charakterizuoja kaltinamąjį kaip asmenį ne visada besilaikantį nustatytų taisyklių ir draudimų, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra epizodinis, nepastovūs, už administracinius nusižengimus paskirtos baudos sumokėtos, kas sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamojo žmona, kuri siekia būti laiduotoja yra neteista, administracine tvarka nebausta, užsiima verslu, kritiškai vertina tokį savo vyro poelgį, daro įtaką vyrui, kad šis daugiau nenusikalstų. A. B. teismui sudarė įspūdį asmens, turinčio atsakingą požiūrį į gyvenimo vertybes, atsakomybės, pareigingumo suvokimą bei galinčio gali daryti teigiamą įtaką vyro elgesiui.

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali, o jei padaro naują tyčinį nusikaltimą – privalo, spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 40 straipsnio 7, 8 dalys). Šiuo atveju, atsižvelgiant į teigiamai E. B. apibūdinančias aplinkybes, į tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, žala nepadaryta, teisiamas pirmą kartą, yra jauno amžiaus, neigiamai vertina savo elgesį, galima daryti pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismo nuomone, pats baudžiamasis procesas, laikinas sulaikymas, turės kaltininkui pakankamą auklėjamąjį poveikį, leis jam kritiškai vertinti savo veiksmus ir paskatins jį ateityje laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų.

Įvertinęs byloje esančius duomenis ir atsižvelgęs į tai, jog kaltinamasis E. B. pasikėsino nusikalti pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, pats kaltinamasis teigia padaręs išvadas dėl neteisėto savo elgesio, labai gailisi dėl įvykdyto pasikėsinimo padaryti nusikalstamą veiką, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra, teismas sprendžia, jog yra pagrindas manyti, kad E. B. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, o jo žmona A. B., atsižvelgus į jos asmenines savybes, jos ir kaltinamojo tarpusavio santykius, yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti vyrui teigiamą įtaką. Šios aplinkybė rodo, kad byloje yra visos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, suponuojančios pagrindą atleisti E. B. nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyto pasikėsinimo padaryti nusikalstamos veikos padarymą pagal laidavimą be užstato, nustatant laidavimo terminą, lygų įstatyme numatytam minimaliam laidavimo terminui, ir baudžiamąją bylą nutraukti (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nėra atleidimas nuo atsakomybės apskritai. Visų pirma, teismo išreikštas pasitikėjimas ir atleidimas yra sąlyginis ir jei asmuo nesilaiko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų, sprendžiama dėl jo atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Antra, asmuo padaręs šiurkštų teisės pažeidimą neturi tikėtis išvengti bet kokių neigiamų pasekmių, suvaržymų, kurie gali užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir įtakoti asmens apsisprendimą dėl panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje. Baudžiamojo poveikio priemonės atlieka nubaudimo ir prevencinę funkciją, todėl pagal baudžiamąjį įstatymą gali būti taikomos atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui. Sprendžiant, ar skirti baudžiamojo poveikio priemones asmenims, kurie yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tokių priemonių proporcingumo įvertinimas yra esminis momentas, leidžiantis tiek nubausti veiką padariusį asmenį, tiek atgrasyti jį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės E. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (t. 1, b.l. 172-186, t. 2, b.l. 22, 29-33).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam E. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikintina (t. 1, b.l. 194-195).

Priimant nuosprendį išsprendžiamas ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Pagal BPK 94 straipsnio 1 dalį daiktai, kurie nėra nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, bei daiktai, kurių apyvarta neuždrausta, grąžinami teisėtiems jų savininkams arba sunaikinami. Daiktais, turinčiais įrodomosios reikšmės, tiriant nusikalstamą veiką ir nagrinėjant bylą teisme, kurie vis dar saugomi prie bylos pripažintini:

–kartoninė dėžutė, kurioje popierinis paketas, laikraštis, 6 vnt. plastikinių maišelių, popierinis vokas, kuriame du popieriniai vokai, geltonas maišelis, 14 vnt. plastikinių maišelių ir 1 popierinis užspaudžiamas maišelis, 2022-02-24 kvitu Nr. KA VPK 008565, saugomi Kauno apskrities VPK aptarnavimo skyriuje (t. 1, b.l. 30-32, t. 2, b.l. 16), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

-likusios po tyrimo Glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų vaisiakūniai ir jų dalimis, turinčiais psilocibido ar psilocino, kurių masė 11,782 g, saugomi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyryje, Liepyno g. 7, Vilnius (t. 1, b.l. 21-22, t. 2, b.l. 16), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

-likusios po tyrimo Glotniagalvių (Psilocybe) genties grybai, kurių masė 23,253 g, kanapės (antžeminės dalys), kurių masė 0,869 g, saugomi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyryje, Liepyno g. 7, Vilnius (t. 1, b.l. 27-29), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 273, 297-298, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 2 ir 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 4, 5 ir 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 5, 6 ir 7 dalimis,

nusprendžia:

M. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje (1 epizodas) ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

M. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje (2 epizodas) ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti 1 (vienerių) metų 2 (dvejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės pridedant švelnesnę ir M. K. paskirti subendrintą bausmę nustatyti 2 (dvejus) metus laisvės apribojimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, M. K. paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams.

Galutinės laisvės apribojimo bausmės metu įpareigojant: dalyvauti elgesio pataisos programoje ir įpareigojimas privalo būti įvykdytas per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio Probacijos tarnyboje gavimo dienos; per 6 (šešis) mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios neatlygintinai išdirbti 120 (vieno šimto dvidešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; visą bausmės atlikimo laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

Laisvės apribojimo bausmės metu uždraudžiant –vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį, narkotines ir psichotripines medžiagas).

Galutinės bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio pateikimo vykdyti Probacijos tarnybai dienos.

Išaiškinti M. K., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas galutinę bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

Išaiškinti M. K., kad jeigu nuteistasis vengs atlikti galutinę laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo M. K. palikti nepakeistas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimą, o jam įsiteisėjus, jas panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, asmens tapatybės kortelę Nr. http://teismai.liteko/default.aspx?item=mypage saugomą byloje grąžinti M. K..

E. B. už padarytą pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką, numatytą 22 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojos A. B. atsakomybei, vienerių metų terminui, ir baudžiamąją bylą Nr. 1-476-269/2022 jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės E. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL, t.y. 500 EUR (penkių šimtų eurų) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant į šio fondo sąskaitą Nr. LT88 4010 0510 0467 0332, esančią banke Luminor Bank AS per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo E. B. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o jam įsiteisėjus, ją panaikinti.

Išaiškinti E. B., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti E. B., jog asmuo, kuris vengs įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Išaiškinti laiduotojai A. B., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

–kartoninę dėžutę kartu su popieriniu paketu, laikraščiu, 6 vnt. plastikinių maišelių, popierinį voką kartu su 2 popieriniais vokais, geltonu maišeliu, 14 vnt. plastikinių maišelių, 1 popieriniu užspaudžiamu maišeliu, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

-likusius po tyrimo Glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų vaisiakūnius ir jų dalis, turinčiais psilocibido ar psilocino, kurių masė 11,782 g, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

-likusius po tyrimo Glotniagalvių (Psilocybe) genties grybus, kurių masė 23,253 g ir kanapes (antžeminės dalys), kurių masė 0,869 g, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.