- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-08-01
- Bylos Nr.
- eA-1211-502/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03009-2016-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Dalia Višinskienė
- Pareiškėjas
- T. G.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos T. G. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl termino atnaujinimo, sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja T. G. (toliau – ir pareiškėja) 2016 m. liepos 24 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–3), kurį vėliau patikslino (b. l. 14–16), prašydama: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus 2016 m. liepos 5 d. sprendimą Nr. A740-2811/16(2.11.4.1-SR7) „Dėl prašymo laidojimo pašalpai gauti“ (toliau – ir Sprendimas); 2) atnaujinti praleistą Lietuvos Respublikos paramos mirties atveju įstatymo (toliau – ir Paramos įstatymas) 5 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikti prašymui dėl laidojimo pašalpos gavimo; 3) įpareigoti Administraciją teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais priimti sprendimą išmokėti pareiškėjai laidojimo pašalpą už 2015 m. rugpjūčio 10 d. mirusį N. G. (N. G.).Pareiškėja nurodė, kad jau 20 metų gyvena Maskvoje, o 2015 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje atvyko į Lietuvą aplankyti sergančio tėvo, kuris mirė 2015 m. rugpjūčio 10 d. Pareiškėja paaiškino, kad 2015 m. rugsėjo 4 d. kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Vilniaus skyrių su prašymu išmokėti laidojimo pašalpą. 2015 m. rugsėjo 8 d. gavo 398 Eur sumą ir tik 2016 m. birželio 22 d. sužinojo, kad ši suma nėra laidojimo pašalpa ir, kad laidojimo pašalpą skiria Vilniaus miesto savivaldybė. Pareiškėja nurodė, kad 2016 m. liepos 1 d. Administracijai pateikė laidojimo pašalpos prašymą, mirties liudijimą ir kitus dokumentus. Administracija ginčijamu Sprendimu atsisakė skirti laidojimo pašalpą, nes pareiškėja praleido 6 mėnesių terminą prašymui pateikti. Pareiškėjos nuomone, terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl teismas šį terminą turėtų atnaujinti ir įpareigoti Administraciją priimti sprendimą išmokėti pareiškėjai laidojimo pašalpą.Pareiškėja pastebėjo, kad Laidojimo pašalpų skyrimo ir mokėjimo tvarkos apraše, patvirtintame Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. spalio 8 d. sprendimu Nr. 1-2043 (toliau – ir Tvarkos aprašas), nėra nurodyta, per kiek laiko mirusįjį palaidojęs asmuo turi kreiptis dėl laidojimo pašalpos skyrimo.Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 24–25).Administracija nurodė, kad pareiškėjos tėvas mirė 2015 m. rugpjūčio 10 d., o pareiškėja prašymą dėl laidojimo pašalpos skyrimo Administracijai pateikė 2016 m. liepos 1 d., t. y. praleidusi Paramos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytą 6 mėnesių terminą.Administracijos nuomone, pareiškėjos teiginiai, kad ji buvo suklaidinta VSDFV vertintini kaip pareiškėjos gynybinė pozicija. Pasak Administracijos, pareiškėja veikė pasyviai ir nepakankamai atidžiai, todėl laiku ir tinkamai neįgyvendino savo teisės gauti laidojimo pašalpą. Be to, Administracijos nuomone, pareiškėja nenurodė svarbių priežasčių, kurioms esant 6 mėnesių terminas galėtų būti atnaujintas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 24 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė ir netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti Paramos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą (b. l. 56–60).Teismas nurodė, kad Paramos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog laidojantis asmuo dėl laidojimo pašalpos gavimo turi kreiptis į savivaldybės administraciją ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šios teisės atsiradimo dienos, pateikdamas prašymą ir mirties liudijimą. Teismas konstatavo, kad Administracija tinkamai vertino faktines aplinkybes, jog pareiškėja minėtą terminą praleido, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą.Teismas taip pat nurodė, kad Paramos įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog minėtą 6 mėnesių terminą gali atnaujinti teismas, jeigu terminas praleistas dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis. Paramos įstatymas nenustato, kokios aplinkybės laikytinos svarbiomis, todėl teismas konstatavo, kad būtina vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismas pažymėjo, jog protingumo principas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai.Teismas nurodė, kad teismo posėdžio metu pareiškėja paaiškino, jog Maskvoje gyveno anksčiau, o dabar jau 22 metus gyvena Lietuvoje. Apie tai, kad dėl laidojimo pašalpos pareiškėja turėjo kreiptis į savivaldybę, pareiškėja paaiškino sužinojusi 2016 m. vasario mėnesį, kalbėdama su kaimyne. Teismas pastebėjo, kad pareiškėja į Administraciją kreipėsi tik 2016 m. liepos 1 d. Pareiškėjos delsimas kreiptis į savivaldybę teismo buvo siejamas su netinkamu ir pasyviu pareiškėjos elgesiu.Teismas taip pat konstatavo, kad byloje nėra duomenų, kurie leistų spręsti, kad pareiškėja būtų suklaidinta VSDFV darbuotojų. Teismo nuomone, pareiškėjos nurodytos aplinkybės nelaikytinos pagrindu konstatuoti, kad pareiškėja neturėjo galimybės aktyviai domėtis ir rinkti informaciją apie mirties atveju mokamas išmokas. Teismas pripažino, kad pareiškėja nebuvo apdairi ir rūpestinga, o nuo 2016 m. vasario mėnesio elgėsi pasyviai, kas vertinama kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybės, priklausančios nuo asmens valios ir subjektyvaus pasirinkimo, kaip elgtis (domėtis ar nesidomėti išmokų mokėjimo tvarka, kreiptis ar nesikreipti į Administraciją dėl išmokos mokėjimo). Atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti teisinių santykių stabilumo principo įgyvendinimą ir į pareiškėjos nurodytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad pareiškėjos nurodytos priežastys nėra svarbios bei nesudaro pakankamo ir savarankiško pagrindo atnaujinti praleistą terminą.
III.
Pareiškėja T. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti visiškai (b. l. 64–66).Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėja jau 22 metus gyvena Lietuvoje. Pareiškėja paaiškina, kad į Lietuvą atvyko tik 2015 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje ir tik nuo tada gyvena Lietuvoje. Pareiškėja pažymi, kad iki apsilankymo VSDFV Vilniaus skyriuje dėl laidojimo pašalpos už mirusį tėvą išmokėjimo jokių reikalų su valstybinėmis institucijomis neturėjo ir negalėjo žinoti socialinių išmokų mokėjimo teisinio reglamentavimo ypatumų.Pareiškėja taip pat nurodo, kad tikrovės neatitinka teismo išvada, jog pareiškėja nebuvo VSDFV suklaidinta. Pareiškėja pastebi, kad pagal galiojančią VSDFV klientų aptarnavimo tvarką, priėmimui pas darbuotoją privaloma registruotis terminale, kuriame yra išskirta nuoroda „Laidojimo pašalpa (aptarnaujama be eilės)“. Be to, VSDFV Vilniaus skyrius 2016 m. rugpjūčio 1 d. raštu patvirtino, kad pareiškėja kreipėsi dėl vienkartinės išmokos išmokėjimo mirus N. G., o 2015 m. rugsėjo 8 d. pareiškėjai buvo pervesta 398 Eur išmoka.Pareiškėja nesutiko su teismo išvada, kad pareiškėja nebuvo bent minimaliai rūpestinga ir apdairi, kad pareiškėja elgėsi pasyviai ir savalaikiai nesidomėjo išmokų mokėjimo tvarka. Pareiškėja paaiškina, kad ne kartą kreipėsi į savivaldybę, tačiau jos darbuotojas pareiškėjos prašymą priėmė tik tada, kai pareiškėja jam nurodė, kad kreipsis į teismą dėl atsisakymo priimti pareiškėjos prašymą. Pareiškėjos nuomone, jos nurodytos termino praleidimo priežastys yra objektyvios ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais laikytinos svarbiomis, nepriklausiusiomis nuo pareiškėjos valios ir veiksmų.Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 69–70).Administracija nurodo, kad nėra būtina turėti reikalų su konkrečia institucija, kad žmogus suprastų apie tos institucijos veiklą ir jos teikiamas paslaugas, paramą, informaciją. Pasak Administracijos, pareiškėja nesielgė apdairiai ir rūpestingai, o 6 mėnesių terminas buvo pakankamas pasirūpinti reikiamų dokumentų pateikimu. Administracija atkreipia dėmesį, kad įstatymų nustatyti terminai atnaujinami tik ypatingais atvejais, kai nustatomos neabejotinai objektyvios, nuo asmenų valios nepriklausančios priežastys, sukliudžiusios asmenims realizuoti savo teises iki įstatymu nustatyto termino.Administracija pastebi, kad iš teismo posėdžio garso įrašo aiškiai girdėti, kad pati pareiškėja teigia, jog ji Lietuvoje gyvena 22 metus. Administracija taip pat nurodo, kad pareiškėjos teiginiai dėl Administracijos darbuotojo atsisakymo priimti pareiškėjos prašymą yra nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Administracija pažymi, kad teismas gali atnaujinti terminą paramai mirties atveju gauti, tačiau nėra jokio pagrindo naikinti Administracijos teisėtą ir pagrįstą Sprendimą.Administracija pažymi, kad pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, jog apie savivaldybės mokamą laidojimo pašalpą sužinojo iš kaimynės po 3–4 mėnesių nuo pinigų iš VSDFV gavimo momento. Pareiškėja teigia, kad pinigus iš VSDFV gavo 2015 m. rugsėjo 8 d., todėl, pasak Administracijos, darytina prielaida, kad pareiškėja apie teisę į laidojimo pašalpą, kurią moka savivaldybė, vėliausiai sužinojo 2016 m. sausio 8 d., tačiau į Administraciją kreipėsi praėjus 5 mėnesiams nuo šio momento. Administracijos nuomone, toks delsimas yra nepateisinamas ir termino praleidimo priežastys negali būti pripažįstamos objektyviomis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl pareiškėjos teisės į laidojimo pašalpą Paramos įstatymo nustatyta tvarka.Paramos įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad teisės į laidojimo pašalpą atsiradimo diena yra asmens mirties data. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad pareiškėjos tėvas mirė 2015 m. rugpjūčio 10 d. Taigi, būtent ši data yra pareiškėjos teisės į laidojimo pašalpą pagal Paramos įstatymą atsiradimo diena. Atitinkamai, ginčui nagrinėti taikytina Paramos įstatymo redakcija, galiojusi 2015 m. rugpjūčio 10 d.Laidojimo pašalpos mokėjimo tvarką reglamentuoja Paramos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d.) 5 straipsnis, kurio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad laidojantis asmuo dėl laidojimo pašalpos gavimo turi kreiptis į savivaldybės administraciją ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šios teisės atsiradimo dienos. Ši teisė pareiškėjai atsirado, kaip minėta, 2015 m. rugpjūčio 10 d., todėl paskutinė diena pareiškėjai kreiptis į Administraciją dėl laidojimo pašalpos gavimo buvo 2016 m. vasario 10 d. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiškėja į Administraciją dėl laidojimo pašalpos gavimo kreipėsi 2016 m. liepos 1 d., t. y. praleidusi Paramos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytą 6 mėnesių terminą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Administracija ginčijamu Sprendimu teisėtai ir pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą dėl laidojimo pašalpos skyrimo. Šios išvados nepaneigia ir tai, kad įstatymų leidėjas vėlesnėje Paramos įstatymo redakcijoje įtvirtino ilgesnį (12 mėnesių) terminą kreiptis į savivaldybės administraciją dėl laidojimo pašalpos gavimo. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. galiojanti Paramos įstatymo redakcija buvo priimta 2016 m. rugsėjo 20 d. Lietuvos Respublikos paramos mirties atveju įstatymo Nr. I-348 pakeitimo įstatymu Nr. XII-2612, kurio 2 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad jeigu teisė gauti laidojimo pašalpą atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo, skiriant laidojimo pašalpą taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios Paramos įstatymo nuostatos. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, pareiškėjos teisė į laidojimo pašalpą atsirado 2015 m. rugpjūčio 10 d., t. y. iki naujos redakcijos Paramos įstatymo įsigaliojimo (t. y. iki 2016 m. rugsėjo 30 d.), todėl pareiškėjai taikomos iki 2016 m. rugsėjo 30 d. galiojusios Paramos įstatymo nuostatos, taip pat ir nuostatos dėl kreipimosi į savivaldybės administraciją terminų.Kaip minėta, pareiškėja, kreipdamasi į teismą, prašė atnaujinti praleistą terminą ir įpareigoti Administraciją skirti pareiškėjai laidojimo pašalpą.Paramos įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, jeigu jis praleistas dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis. Pirmosios instancijos teismas atsisakė atnaujinti praleistą terminą, nepripažinęs, kad terminą pareiškėja praleido dėl svarbių priežasčių.Paramos įstatymas nereglamentuoja, kokios termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis, todėl tai yra teismo diskrecijos klausimas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad būtina vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais ir pažymėjo, jog protingumo principas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pareiškėja nebuvo apdairi ir rūpestinga, o nuo 2016 m. vasario mėnesio elgėsi pasyviai. Atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti teisinių santykių stabilumą, teismas darė išvadą, kad pareiškėjos nurodytos priežastys nėra svarbios bei nesudaro pakankamo ir savarankiško pagrindo atnaujinti praleistą terminą. Pareiškėja su šiomis teismo išvadomis nesutiko, pažymėdama, kad iki apsilankymo VSDFV Vilniaus skyriuje, kuriame ji buvo suklaidinta, jokių reikalų su valstybinėmis institucijomis neturėjo ir negalėjo žinoti socialinių išmokų mokėjimo teisinio reglamentavimo ypatumų. Be to, pareiškėja atkreipė dėmesį į tai, kad Tvarkos apraše nėra nustatyta per kiek laiko reikia kreiptis dėl laidojimo pašalpos skyrimo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pareiškėjos nurodytų termino praleidimo priežasčių taip pat nepripažįsta svarbiomis, todėl daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai skundžiamu sprendimu neatnaujino termino pareiškėjai kreiptis į Administraciją dėl laidojimo pašalpos gavimo.Laidojimo pašalpos mokėjimo tvarką (taip pat ir kreipimosi dėl minėtos pašalpos terminus), kaip minėta, reglamentuoja Paramos įstatymas, kuris kaip ir kiti valstybės įstatymai yra viešai paskelbtas. Tai, kad asmuo nėra susipažinęs su įstatymais, reglamentuojančiais jam aktualius teisinius santykius, nėra laikytina svarbia aplinkybe, sudarančia pagrindą atnaujinti praleistą terminą, įtvirtintą įstatyme. Šios išvados nekeičia aplinkybė, jog asmens gyvenamoji vieta nėra Lietuvoje. Tai, kad pareiškėja gavusi išmoką iš VSDFV, klaidingai manė, kad laidojimo pašalpa iš Administracijos nepriklauso, taip pat negali būti laikomas svarbia aplinkybe dėl kurios gali būti atnaujinamas praleistas terminas.Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pareiškėjos apeliacinį skundą atmeta, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą.Pareiškėja už skundą 2016 m. liepos 23, 26 d. sumokėjo iš viso 23 Eur žyminio mokesčio, o 2017 m. vasario 20 d. už apeliacinį skundą sumokėjo 15 Eur. Pagal Paramos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d.) 5 straipsnio 6 dalį, laidojantis asmuo bylose dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodyto termino atnaujinimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai grąžintina sumokėto žyminio mokesčio suma – iš viso 38 Eur. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi, jeigu kreipiamasi ne vėliau kaip per 2 metus nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjai išaiškintina, kad ši teismo nutartis yra neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (t. y. nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos T. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Pareiškėjai T. G. grąžinti 38 Eur (trisdešimt aštuonis eurus 00 ct) sumokėto žyminio mokesčio.
Nutartis neskundžiama.