- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-01-24
- Bylos Nr.
- eI-811-821/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03009-2016-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Iveta Pelienė, Violeta Petkevičienė, Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- T. G.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Advokatai
- Lijana Paulauskienė
- Kategorijos
- 7.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio, dalyvaujant vertėjai Anastasijai Osinai, pareiškėjai T. G., jos atstovei advokato padėjėjai Lijanai Paulauskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. G. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos departamento socialinių išmokų skyriaus sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą patikslintu skundu prašydama: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento socialinių išmokų skyriaus (toliau – Socialinių išmokų skyrius) 2016-07-05 sprendimą Dėl prašymo laidojimo pašalpai gauti Nr.A740-2811(16(2.11.4.1-SR7); 2) atnaujinti T. G. praleistą Lietuvos Respublikos paramos mirties atveju įsakymo 5 str. 1 dalyje terminą prašymui dėl laidojimo pašalpos gavimo pateikti; 3) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų ir sveikatos departamento socialinių išmokų skyrių teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais priimti sprendimą išmokėti T. G. laidojimo pašalpą už 2015-08-10 mirusį N. G.; 4 ) priteisti iš atsakovės pareiškėjos byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja nurodo, kad Socialinių išmokų skyrius 2016-07-05 sprendimu Nr. A740-2811(16(2.11.4.1.-SRT) netenkino jos prašymo skirti laidojimo pašalpą, 2015-08-10 mirus N. G., gim. 1924, motyvuodamas tuo, kad dėl laidojimo pašalpos pareiškėja kreipėsi vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės atsiradimo dienos. Su minėtu sprendimu nesutinka. Paaiškina, kad gyvena Maskvoje 20 metų ir 2015 m. rugpjūčio pradžioje atvyko aplankyti sergančio tėvo N. G.. Tėvas mirė (duomenys neskelbtini), jis buvo pensininkas. Laidotuves organizavo pareiškėja.
2015-09-04 kreipėsi į Valstybinio socialinio fondo valdybos Vilniaus skyrių (toliau – ir VSDVF Vilniaus skyrius) su prašymu išmokėti laidojimo pašalpą. VSDVF Vilniaus skyriaus darbuotoja priėmė prašymą bei dokumentus ir informavo, kad laidojimo pašalpa bus išmokėta pavedimu į nurodytą sąskaitą banke. VSDVF Vilniaus skyrius 2015-09-08 išmokėjo 398,00 Eur sumą, pervesdamas pinigus į sąskaitą.
Šalies argumentai
2016-06-22 apsilankius VSDFV Vilniaus skyriuje pareiškėja sužinojo, kad išmokėta suma nėra laidojimo pašalpa ir, kad Vilniaus miesto savivaldybė mirusįjį (pensininką) palaidojusiam asmeniui skiria laidojimo pašalpą, todėl 2016-07-01 prašymu kreipėsi į Socialinių išmokų skyrių laidojimo pašalpai gauti. Socialinių išmokų skyrių laidojimo išmokėti atsisakė, nes prašymas pateiktas praleidus Lietuvos Respublikos paramos mirties įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytą 6 mėnesių terminą.
Pareiškėja teigia, kad VSDFV Vilnius skyrius 2015-09-08 išmokėdamas 398 Eur sumą ją suklaidino, nes paaiškėjo, jog tai ne laidojimo pašalpa, o pensija, išmokama už mirusį pensininką jį laidojusiam asmeniui, todėl mano, kad praleistas terminas prašymui dėl laidojimo pašalpos gavimo pateikti turėtų būti atnaujintas, nes jis praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjos valios nepriklausančių aplinkybių.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjos teiginius, jog ji buvo suklaidinta VSDFV Vilnius skyriaus darbuotojos vertina kritiškai. Pareiškėja nepateikė jokių objektyvių duomenų iš kurių būtų galima daryti prielaidą, kad VSDFV darbuotoja, suteikė jai klaidingą informaciją dėl laidojimo pašalpos mokėjimo. VSDFV Vilnius skyriaus darbuotoja negalėjo suteikti tokio pobūdžio informacijos pareiškėjai, nes VSDFV skyrius nėra kompetentingas mokėti laidojimo pašalpą, todėl nėra pagrindo manyti kad, pareiškėjai buvo suteikta tokio pobūdžio informaciją. Pareiškėja nesikreipdama dėl laidojimo pašalpos į Socialinių išmokų skyrių per nustatytą šešių mėnesių terminą veikė pasyviai ir nepakankamai atidžiai, todėl laiku ir tinkamai neįgyvendino savo teisės gauti laidojimo pašalpą. Atsakovės manymu, pareiškėja skunde nenurodė svarbių priežasčių, kurioms esant šešių mėnesių terminas galėtų būti atnaujintas.
Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovė palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Pareiškėja papildomai paaiškino, kad gavusi mirties liudijimą nelabai suprato kur kreiptis ir kreipėsi į Šiaurės miestelyje esantį VSDFV skyrių. Perskaitė, kad parašyta dėl laidojimo pašalpos, užpildė dokumentus, jai buvo pervesti pinigai. Po kokių 3-4 mėn. 2016 m. vasarį kalbėdama su kaimyne sužinojo, kad turėjo kreiptis į Kauno g. Pasikreipus buvo pasakyta, kad jau vėlu, kad reikia pratęsti terminus. Pareiškėja paaiškino, jog Maskvoje baigė universitetą, ten dirbo, pas tėvus atvažiuodavo per atostogas. Dabar jau 22 metus gyvena čia. Prašo atnaujinti terminą.
Atsakovo atstovai į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Ginčas byloje kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus 2016-07-05 sprendimo Nr. A740-2811/16(2.11.4.1-SR7) teisėtumo bei pagrįstumo. Taip pat pareiškėja prašo atnaujinti praleistą Lietuvos Respublikos paramos mirties atveju įsakymo (toliau – Paramos mirties atveju įstatymo, Įstatymo) 5 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą prašymui dėl laidojimo pašalpos gavimo pateikti.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas N. G., gyvenęs ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 7). Mirties liudijimas AANr.817551 išduotas 2015-08-11 (b.l. 5). 2015-08-28 pareiškėja kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ąjį poskyrį dėl vienkartinės išmokos išmokėjimo, kuri 2015-09-08 buvo pervesta į prašyme nurodytą banko sąskaitą (b.l. 34, 35, 36).
2016-07-01 pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyrių su prašymu laidojimo pašalpai gauti. Su prašymu patiekė reikiamus dokumentus (b.l. 28-29).
Ginčijamu 2016-07-05 Socialinių išmokų skyriaus raštu Nr. A740-2811/16(2.11.4.1-SR7) pareiškėja išformuota, kad vadovaujantis paramos mirties atveju įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad dėl laidojimo pašalpos gavimo kreipiamasi ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šios teisės atsiradimo dienos. Teisės į laidojimo pašalpą atsiradimo diena yra asmens mirties data. Atsakovas nurodė, jog laidojimo pašalpa, 2015-08-10 mirus N. G., negali būti skiriama, nes dėl laidojimo pašalpos kreiptasis vėliau kaip per šešis mėnesiu nuo teisės atsiradimo dienos. Taip pat išaiškino, jog teismas gali atnaujinti Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, tuomet su dokumentais savivaldybei pateikiamas teismo nutarties nuorašas (b.l. 4).
Lietuvos Respublikos paramos mirties atveju įsakymo (redakcija galiojusi nuo 2014-07-01 iki 2016-09-30, teisės gauti laidojimo pašalpą atsiradimo ir ginčijamo sprendimo priėmimo metu) 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad laidojimo pašalpa mokama mirus Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenančiam asmeniui ir pagal šio straipsnio 2 dalį pašalpa išmokama asmenis laidojančiam asmeniui. Laidojimo pašalpos mokamos iš valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams (Įstatymo 6 str.).
Paramos mirties atveju įstatymo 5 straipsnyje reglamentuota laidojimo pašalpos mokėjimo tvarka. Laidojantis asmuo dėl laidojimo pašalpos gavimo turi kreiptis į savivaldybės administraciją pagal mirusio asmens buvusią deklaruotą gyvenamąją vietą arba laidojančio asmens deklaruotą gyvenamąją vietą ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šios teisės atsiradimo dienos, pateikdamas prašymą ir mirties liudijimą (tais atvejais, kai vaikas gimė negyvas, – gimimo įrašo nuorašą) (Įstatymo 5 str. 1 d.). Įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisės į laidojimo pašalpą atsiradimo diena yra asmens mirties data (rasto mirusio asmens – mirties liudijimo išdavimo data).
Byloje nustatyta, kad pareiškėjos tėvas N. G. mirė (duomenys neskelbtini). Mirties liudijimas buvo išduotas 2016-08-11, o 2015-08-28 pareiškėja kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ąjį poskyrį dėl išmokos už mirusį pensininką jį laidojusiam asmeniui mokėjimo. Minėta išmoka buvo išmokėta 2015-09-08. Kaip paaiškino pareiškėja šios išmokos mokėjimas ją suklaidino, ji manė, kad tai yra laidojimo pašalpa ir tik vėliau paaiškėjo, kad dėl laidojimo pašalpos turi kreiptis į savivaldybę, kur ji kreipėsi 2016-07-01.
Atsakovės teigimu, pareiškėjas praleido įstatyme nustatytą terminą kreiptis dėl laidojimo pašalpos mirus N. G.. Byloje nėra ginčo dėl N. G. mirties datos, taip pat dėl to, jog apie jo mirtį pareiškėja sužinojo nedelsiant ir 2015-08-28 kreipėsi į VSDFV poskyrį, kur buvo išmokėta iš socialinio draudimo fondo lėšų mokama išmoka. Teismo vertinimu, byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu, aiškinant Paramos mirties atveju įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatas darytina išvada, jog pareiškėjos teisės į laidojimo pašalpą atsiradimo diena turi būti laikoma N. G. mirties data. Įvertinus tai, jog pareiškėja į atsakovą kreipėsi tik 2016-07-01, kaip nurodė skunde dėl nežinojimo ir suklydimo, teismas daro išvadą, jog atsakovas tinkamai vertino pareiškėjos prašyme nurodytas faktines aplinkybes, o pastarųjų pagrindu priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kad pareiškėja praleido Paramos mirties atveju įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 6 mėnesių terminą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos skundo reikalavimas panaikinti Socialinių išmokų skyriaus 2016-07-05 sprendimą Nr. A740-2811/16(2.11.4.1-SR7) yra atmetamas kaip nepagrįstas.
Minėtu 2016-07-05 sprendimu pareiškėja informuota, jog Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą gali atnaujinti teismas, tuomet kreipiantis į savivaldybę su dokumentais savivaldybei pateikiamas teismo nutarties nuorašas (b.l. 4). Pareiškėja teismo taip pat prašo atnaujinti įsakymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą prašymui dėl laidojimo pašalpos gavimo pateikti.
Teisėjų kolegija pažymi, jog šiuo metu galiojančiame (nauja įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2016-09-30). Tačiau, 2016-09-20 įstatymu Nr. XII-2612 nustatyta, kad tuomet, jeigu teisė gauti laidojimo pašalpą atsirado iki įstatymo Nr. XII-2612 įsigaliojimo, skiriant laidojimo pašalpą taikomos iki įstatymo Nr. XII-2612 įsigaliojimo galiojusios Lietuvos Respublikos paramos mirties atveju įstatymo nuostatos. Atsižvelgiant į tai, jog tiek pagal galiojančio, tiek pagal galiojusio įstatymo nuostatas teisės į laidojimo pašalpą atsiradimo diena yra asmens mirties data (rasto mirusio asmens – medicininio mirties liudijimo išdavimo data), o N. G. mirė (duomenys neskelbtini), nagrinėjamu atveju taikytina įstatymo redakcija galiojusi iki 2016-09-30.
Paramos mirties atveju įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje (redakcija galiojusi iki 2016-09-30) nustatyta, jog teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, jeigu jis praleistas dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis. Tokiu atveju kartu su visais šio straipsnio 1 dalyje nurodytais dokumentais savivaldybės administracijai pateikiamas teismo nutarties nuorašas.
Teisėjų kolegija pažymi, jog tai, ar įstatymo nustatytas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas turi nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju, vertindamas bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Kiekvienas atvejis yra individualus, priklausantis nuo objektyvių ir subjektyvių aplinkybių. Ginčo santykius reglamentuojančio Įstatymo nuostatos nenustato, kokios aplinkybės laikytinos svarbiomis. Atitinkamai, jas vertinant būtina vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais kaip tai numato Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 7 dalis.
Skunde pareiškėja nurodė, jog terminą praleido, nes buvo suklaidinta VSDFV skyriaus išmokėtos pašalpos, ilgą laiką (20 metų) gyveno Maskvoje ir 2015 m. rugpjūčio pradžioje atvyko aplankyti sergančio tėvo, 2016-06-22 sužinojo, jog išmokėta suma nėra laidojimo pašalpa. Tačiau, teismo posėdžio metu pareiškėja paaiškino, jog Maskvoje gyveno anksčiau, kai mokėsi ir dirbo. Dabar jau 22 metus gyvena Lietuvoje. Apie tai, jog dėl laidojimo pašalpos turėjo kreiptis į Kauno g. (savivaldybės skyrių) sužinojo 2016 m. vasarį kalbėdama su kaimyne.
Vertinant pareiškėjos argumentus apie tai, jog ji buvo suklaidinta VSDFV skyriaus išmokėtos pašalpos, pažymėtina, kad VSDFV skyrius nėra kompetentingas mokėti laidojimo pašalpą. Pagal Paramos mirties atveju įstatymo nuostatas laidojimo pašalpas moka savivaldybės. Byloje nėra duomenų kurie leistų spręsti, jog pareiškėjai būtų suteikta klaidinga informacija ir ji butų kažkokiu būdu suklaidinta VSDFV darbuotojų. Teismo nuomone, pareiškėjos įvardintos aplinkybės nelaikytinos pagrindu konstatuoti, jog ji neturėjo galimybės aktyviai domėtis ir rinkti informaciją apie mirties atveju mokamas išmokas.
Pareiškėjos elgesys realizuojant savo teises vertintinas jo atitikimo panašioje situacijoje vidutiniškai apdairaus ir rūpestingo asmens elgesio standartui aspektu. Teismo posėdžio metu pareiškėja paaiškino, jog po 3-4 mėn., t.y. 2016 m. vasarį, pokalbio su kaimyne metu sužinojo, jog dėl laidojimo pašalpos mokėjimo turėjo kreiptis į Kauno g. (savivaldybės skyrių), tačiau, kaip matyti iš į bylą pateiktų dokumentų, į atsakovą pareiškėja kreipėsi tik 2016-07-01, t.y. po keturių mėnesių. Pripažintina, kad pareiškėja, būdama bent minimaliai rūpestinga ir apdairi, galėjo laiku pasidomėti išmokų mokėjimo tvarka, o nuo sužinojimo apie laidojimo pašalpą mokančią įstaigą, t.y. 2016 m. vasario mėn., kreiptis į savivaldybę dėl laidojimo pašalpos. Protingumo principas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Tokia nuostata įpareigoja ne tik kitus asmenis veikti pagal įstatymus, bet ir patį suinteresuotą asmenį įpareigoja veikti taip, kad būtų išvengta kliūčių, užkertančių kelią pasiekti tikslą, šiuo atveju – kreiptis dėl įstatyme numatytos išmokos. Pareiškėjos delsimas nuo 2016 m. vasario mėn. kreiptis į savivaldybę sietinas su netinkamu bei pasyviu pareiškėjos elgesiu.
Atsižvelgiant į šias teismo nustatytas aplinkybes pripažintina, jog pareiškėja nebuvo apdairi ir rūpestinga, o nuo 2016 m. vasario mėn. elgėsi pasyviai, kas pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką vertintina kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybės, priklausančios nuo asmens valios. Nežinojimas apie išmokų mokėjimą ir nesugebėjimas įgyvendinti įstatymo suteiktų teisių gali būti vertinamas kaip termino atnaujinimo pagrindas tik tuo atveju, kai šias teises aktyviai buvo siekiama įgyvendinti, tačiau tokie siekiai neįgyvendinti dėl nuo asmens valios nepriklausančių priežasčių. Šiuo atveju vėliausiai nuo 2016 m. vasario mėn. pareiškėja nesiėmė jokių veiksmų ir į savivaldybę dėl savo teisių įgyvendinimo nesikreipė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos nurodytos termino praleidimo priežastys nėra objektyvaus pobūdžio, yra susijusios tik su pareiškėjos subjektyviu situacijos vertinimu bei jos subjektyviu asmeniniu pasirinkimu, kaip elgtis (domėtis ar nesidomėti išmokų mokėjimo tvarka, kreiptis ar nesikreipti į atsakovą dėl šios išmokos mokėjimo).
Teismas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti teisinių santykių stabilumo principo įgyvendinimą, į pareiškėjos įvardintas aplinkybes, daro išvadą, jog pareiškėjos nurodytos priežastys nėra svarbios bei nesudaro pakankamo ir savarankiško pagrindo atnaujinti praleistą Įstatymo nustatytą terminą. Skundą atmetus pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos T. G. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai atmesti.
Netenkinti pareiškėjos prašymo atnaujinti Paramos mirties atveju įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą.
Sprendimas per mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.