Vilniaus apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo UAB „Barketa“ atstovui advokatui M. P., atsakovo bankrutavusios kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ atstovui M. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Barketa“ patikslintą ieškinį atsakovams UAB „Scandia“ bei bankrutavusiai kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ dėl 2013 m. gruodžio 19 d. pirkimo – pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. TPV-7172, pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys UAB „Metro capital“, Vilniaus r. 3 – ojo notaro biuro notaras T. P. V.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

patikslintu ieškiniu ieškovas prašo pripažinti 2013 m. gruodžio 19 d. pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. TPV-7172, negaliojančia ir taikyti dvišalę restituciją, grąžinant šalims tai, ką jos perleido pagal ginčijamą sandorį; priteisti iš atsakovo UAB „Scandia“ ieškovo naudai 382 528, 31 Eur skolos, išieškojimą nukreipiant į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą, tiek kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti; priteisti iš atsakovo UAB „Scandia“ ieškovo naudai 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad 2011 m. birželio 1 d. UAB „Scandia“ sudarė su UAB „Metro capital“ rutulinių tamponų įrengimo sukūrimo sutartį Nr. 2011/1 pagal kurią UAB „Scandia“ įsipareigojo parduoti UAB „Metro capital“ pagamintą vieną rutulinių tamponų (ball-sponge) įrenginį, skirtą sugerti kraują ir kitus skysčius operacijų metu. Įrenginys turėjo būti parduotas UAB „Metro capital“ iki 2012 m. birželio 1 d. tuo atveju, jeigu pardavėjas iki 2012 m. birželio 1 d. neparduos įrenginio pirkėjui, pardavėjas įsipareigojo sumokėti pirkėjui 150 000 litų (ekvivalentas eurais – 43 443 Eur) dydžio baudą.

2012 m. birželio 4 d. UAB „Scandia“ sudarė su UAB „Metro capital“ susitarimą prie 2011 m. birželio 1 d. rutulinių tamponų įrenginio sukūrimo ir pardavimo sutarties Nr. 2011/1, kuriuo susitarė, jog atsižvelgiant į tai, kad pardavėjas iki 2012 m. birželio 1 d. nepardavė įrenginio, tai pagal 2011 m. birželio 1 d. rutulinių tamponų įrenginio sukūrimo ir pardavimo sutarties Nr. 2011/1 3.4. punktą pardavėjas įsipareigoja sumokėti pirkėjui 150 000 litų (ekvivalentas eurais – 43 443 Eur) dydžio baudą. Šalys šiuo susitarimu susitarė atidėti baudos sumokėjimą iki 2017 m. spalio 15 d., o pardavėjas UAB „Scandia“ įsipareigojo, kol nebus sumokėta bauda pirkėjui UAB „Metro capital“, nebloginti savo finansinės padėties: nedidinti finansinių įsipareigojimų, neįkeisti, neparduoti pardavėjui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo, kilnojamojo ar kito turto.

2012 m. birželio 4 d. UAB ‚Metro capital“ raštu informavo, UAB „Scandia“, kreditorius, įskaitant KU „Vilniaus taupomoji kasa“, apie sudarytą su UAB „Scandia“ susitarimą dėl baudos sumokėjimo ir prašė nedelsiant informuoti UAB „Metro capital“ apie bet kokius UAB „Scandia“ ketinimus padidinti savo finansinius įsipareigojimus, įkeisti turtą ar ketinimą perleisti turtą, jeigu tokie bus iki 2017 m. spalio 15 d. Šis pranešimas pasirašytinai 2012 m. birželio 4 d. buvo įteiktas KU „Vilniaus taupomoji kasa“ administracijos vadovui.

2016 m. rugsėjo 9 d. UAB „Metro capital“ sudarė su UAB „Barketa“ reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria perleido UAB „Barketa“ visas reikalavimo teises į UAB „Scandia“ – 43 443 Eur skolą, kylančią iš 2011 m. birželio 1 d. rutulinių tamponų įrenginio sukūrimo ir pardavimo sutarties Nr. 2011/1.

Teigia, kad įskaitant priešpriešinius reikalavimus atsakovas UAB „Scandia“ suteikė pirmenybę vienam kreditoriui (KU „Vilniaus taupomoji kasa“) ir tokiu būdu šalys buvo nesąžiningos kitų kreditorių atžvilgiu.

Nurodo, kad atsakovė KU „Vilniaus taupomoji kasa“ žinojo, kad ginčijamas sandoris pažeidžia ieškovės kaip kreditoriaus teises, nes 2012 m. birželio 4 d. buvo raštu informuota apie sudarytą su UAB „Scandia“ susitarimą dėl baudos sumokėjimo ir žinojo, kad UAB „Scandia“ iki galutinio baudos sumokėjimo negali parduoti jai priklausančio nekilnojamojo turto ar kitais būdais bloginti savo finansinės padėties.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse išaiškinta, kad CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas taikomas, kai nustatomos šios jo taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienų metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013; 2016 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-219/2016).

Nurodo, kad tiek trečiasis asmuo, tiek ieškovas turėjo domėtis UAB „Scandia“ finansine būkle, t. y. iki 2011 m. birželio 1 d. sutarties įvykdymo termino buvo likę kiek daugiau nei metai, prieš tai trečiojo asmens reikalavimas nustatytu terminu nebuvo patenkintas (2012 m. birželio 1 d.), sutarties įvykdymo terminas pratęstas iki 2017 m. spalio 15 d., 2012 m. birželio 6 d. trečiasis asmuo, įtardamas apie UAB „Scandia“ ketinimus išvengti sutartinių įsipareigojimų įvykdymo pagal 2011 m. birželio 1 d. sutartį, buvo pateikęs pranešimą UAB „Scandia“ kreditoriams.

Taigi, atsakovo teigimu, ieškovas jau 2016 m. rugsėjo 5 d. žinojo bei turėjo žinoti, kad atsakovas UAB „Scandia“ sudarė ginčijamą sandorį su Kredito unija, dėl ko praleido sutrumpintą vienerių metu ieškinio senaties terminą.

Teismas atsakovo prašymą dėl ieškinio senaties taikymo atmeta. Pažymėtina, kad pagal 2012 m. birželio 4 d. susitarimą prievolę dėl baudos sumokėjimo atsakovas UAB „Scandia“ turėjo įvykdyti 2017 m. spalio 15 d., taigi apie pažeistas teises kreditorius UAB „Barketa“ galėjo sužinoti ne anksčiau kaip 2017 m. spalio 15 d., ieškinys teismui pateiktas 2017 m. gruodžio 8 d., t. y. nepraleidus ieškinio senaties termino.

Viena iš actio Pauliana taikymo sąlygų – kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamą sandorį. Atsižvelgiant į tai, kad kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo būdais, teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Tai reikšminga, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Taigi, kreditorius turi įrodyti ne tik tai, kad turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę (kaip vieną iš actio Pauliana sąlygų), tačiau ir tai, kad ši jo teisė atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010).

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad kreditorius, turėdamas galiojančią ir neabejotiną reikalavimo teisę, turi įrodyti ir jos pažeidimą. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Būtina nustatyti, ar dėl šio sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta formuluotė – „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ – reiškia, kad teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu, taip pat tai, kad šios, su skolininko mokumo sumažėjimu susijusios, aplinkybės būtų nulemtos ginčijamo skolininko sudaryto sandorio; pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes, sudarius ginčijamą sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi. Taigi, teismui sprendžiant dėl sandorio, kreditoriaus prašomo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kaip pažeidžiančio kreditoriaus teises, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Pažymėtina, kad tokią susidariusią situaciją privalo įrodyti kreditorius, prašantis taikyti actio Pauliana (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

Be to, atlygintinį sandorį ginčijant CK 6.66 straipsnio pagrindu, turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises. Asmens sąžiningumas teisėje vertinamas pagal asmens informatyvumą apie tam tikrus faktus. „Žinojimas“ aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų; „turėjimas žinoti“ suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Sąžiningu gali būti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Verslininko statusas sustiprina reikalavimą sandorio šaliai domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013; 2013 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2013). Vertinant trečiojo asmens nesąžiningumą, kuris, palyginti su skolininko nesąžiningumu, gali būti ne taip aiškiai išreikštas, nereikalaujama, kad jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad jis žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2015 m. balandžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-268-415/2015).

Nagrinėjamu atveju vertinant, ar egzistuoja actio Pauliana sąlygos nustatyta, jog finansinis reikalavimas pagal 2012 m. birželio 4 d. susitarimą prie 2011 m. birželio 1 d. sutarties skolininkui UAB „Scandia“ atsirado tik 2017 m. spalio 15 d., tai yra iki šio termino pabaigos kreditorius (šiuo atveju reikalavimą perėmęs UAB „Barketa“) turėjo tik teisinę prielaidą reikalauti baudos sumokėjimo. Pagal byloje nustatytas aplinkybes matyti, jog nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartis sudaryta 2013 m. gruodžio 19 d., t. y. dar nepasibaigus baudos mokėjimo terminui.

Be to, kaip pažymi atsakovas, ginčijamas 2013 m. gruodžio 19 d. pirkimo - pardavimo sandoris buvo ne tik atlygintinis, bet ir sandorio kaina nėra mažesnė už VĮ „Registrų centras‘ nustatytą vidutinę objekto rinkos vertę (VĮ „Registrų centras“ 2017 m. lapkričio 10 d. duomenimis patalpų adresu Konstitucijos pr.15, Vilnius, vidutinė rinkos vertė 307 287 Eur, pardavimo kaina pagal ginčijamą sandorį 1 352 525, 49 Eur), kas suponuoja išvadą, jog skolininkas UAB „Scandia“ ne tik nesumažino turimo turto, bet jį padidino, be to pardavus nekilnojamąjį turtą, turto pasyvas, tapo turto aktyvu, t. y. lėšomis, kurios gali būti panaudojamas tiek juridinio asmens veikloje, tiek atsiskaitymams su kreditoriais. Duomenų, kad UAB „Scandia“ dėl minėto sandorio sudarymo tapo nemokus, ar ženkliai pablogėjo jo finansinė būkle ieškovas nepateikė. Priešingai, patikrinus teismų informacinę sistemą LITEKO nenustatyta, kad yra kreiptasi dėl UAB „Scandia“ bankroto bylos iškėlimo ar tokia byla iškelta. VĮ „Registrų centras“ duomenimis UAB „Scandia“ yra reorganizuojama, tačiau toks juridinio asmens statusas, nepatvirtina jo nemokumo. Teismo vertinimu, nurodytų aplinkybių kontekste, taip pat negalima daryti išvados, jog 2013 m. gruodžio 19 d. sandorio kontrahentai, t. y. UAB „Scandia“ bei KU „Vilniaus taupomieji kasa“, sudarydami sandorį elgėsi nesąžiningai.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra sąlygų actio Pauliana instituto taikymui, todėl ieškovo ieškinys atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinį atmetus atsakovui KU „Vilniaus taupomoji kasa“ iš ieškovo UAB „Barketa“ priteistina 1 677, 50 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui KU „Vilniaus taupomojo kasa“, į. k. 122040690. buv. (duomenys neskelbtini), Vilnius, iš ieškovo UAB „Barketa“, į. k. 302541630, buv. A.Vivulskio g. 7, Vilnius, 1 677, 50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.