Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Rimo Švirino, teisėjų Albino Antanaičio ir Svetlanos Jurgaitienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016-02-09 nuosprendžio, kuriuo:

M. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 4 dalį, ir jam paskirta bausmė 30 parų arešto. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 20 parų arešto bausmė. Priteista iš M. R. civiliniam ieškovui UAB „Palink“ 179,54 Eur (vienas šimtas septyniasdešimt devyni eurai 54 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

M. R. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2015-09-22 apie 11.05 val. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), pagrobė du butelius 0,5 l talpos viskio „Jack Daniels“, bendros 35,68 eurų vertės, du butelius 0,7 l talpos degtinės „Absolut“, bendros 31,48 eurų vertės, butelį 1 l talpos degtinės „Grey Goose Original“, 52,49 eurų vertės, 1 butelį konjako „Hennessy Vsop“ su dėžute, 59,89 eurų vertės, viso pagrobė UAB „Palink“ priklausančio nedidelės vertės svetimo turto už 179,54 eurų.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti teismo nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. R. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniame skunde nuteistasis veikos kvalifikacijos neginčija, tačiau kelia jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą. Apeliacinės instancijos teis­mas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina bau­džia­mąją bylą tiek, kiek to prašoma ape­liaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžia­mąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nusikalstamą vei­ką ir už ją paskyrė apeliantui teisingą bausmę, laikantis bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnio 2 dalyje.

Apeliaciniame skunde nuteistasis nenurodo konkrečių aplinkybių, kurios, jo manymu, nebuvo teismo įvertintos skiriant bausmę, tačiau išanalizavus su skirtinos bausmės parinkimu susijusias aplinkybes, matyti, kad apylinkės teismas įstatymo nuostatų nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. R. bausmę, vadovavosi BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Vertindamas padarytą nusikalstamą veiką, teismas atkreipė dėmesį į jos pobūdį, pavojingumo laipsnį, atsižvelgė į teigiamas ir neigiamas kaltinamojo savybes. M. R. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, jis yra teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka. Skiriant bausmę, teismas atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog šis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat įvertino nuteistojo asmenybę, kad jis nedirba, nėra registruotas darbo biržoje.

Bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Aplinkybės, kad nuteistasis jau baustas už tyčinį nusikaltimą, taip pat baustas administracine tvarka, ir vėl nusikalto, padarydamas tyčinę nusikalstamą veiką, rodo, kad jis iš ankstesnio savo teistumo nepasimokė, nerodo noro elgtis pagal pripažintas visuomenės elgesio normas, todėl padarė teisingą išvadą, kad bausmės tikslai jam bus pasiekti tik paskyrus su laisvės atėmimu susijusią bausmę ir pagrįstai iš straipsnio sankcijose numatytų kelių alternatyvių bausmės rūšių parinko pačią griežčiausią bausmę – areštą.

Pagal BK 62 straipsnyje numatytas bausmių skyrimo taisykles, nustačius atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nurodyta, kad įvertinus jų kiekį ir pobūdį, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas nustato švelnesnį ar griežtesnį skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurio. Taigi, kaip matyti, esant nustatytai vienai M. R. atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir nenustačius sunkinančių, tačiau taip pat konstatavus jo asmenybę neigiamai charakterizuojančias aplinkybes (turintis neišnykusį teistumą, nedirbantis, baustas administracine tvarka), teismas, paskyręs jam kiek didesnę nei BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytas šios bausmės vidurkis bausmės dydį, įstatymo nuostatų nepažeidė, todėl nėra objektyvaus pagrindo laikyti, kad jam paskirta aiškiai per griežta bausmė.

Kolegijos vertinimu, byloje nėra jokių duomenų ir aplinkybių, į kuriuos pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs ar būtų neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Apeliaciniame skunde nurodytos apelianto šeiminės aplinkybės, nelaikytinos prioritetinėmis ir leidžiančiomis spręsti dėl kitos bausmės rūšies apeliantui paskyrimo. Vien tai, kad M. R. mano, kad jam turėjo būti skirta švelnesnė, nei skundžiamu nuosprendžiu skirta bausmė, neduoda pagrindo švelninti jam pirmosios instancijos teismo skirtos bausmės. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, ir apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, nustatoma, kad paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Apylinkės teismas pagrįstai šiuo atveju taikė ir BK 64¹ straipsnio nuostatas, ir paskirtą bausmę sumažino trečdaliu.

Kauno apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, svarstė bausmių subendrinimo klausimą. Teismas nurodė, kad ankstesnis Kauno apylinkės teisme 2015-12-23 M. R. atžvilgiu priimtas nuosprendis, kuriuo paskirta bausmė subendrinta su įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-02 baudžiamuoju įsakymu, neįsiteisėjęs, todėl padarė teisingą išvadą, kad šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė su ankstesniu nuosprendžiu ir baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis nebendrintina, o galutinė bausmė M. R. nustatytina įsiteisėjus Kauno apylinkės teismo 2015-12-23 nuosprendžiui.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nors Kauno apylinkės teismo 2015-12-23 nuosprendis įsiteisėjo 2016-03-22, Kauno apygardos teismo nutartimi atmetus M. R. apeliacinį skundą (LITEKO sistemos duomenys baudžiamojoje byloje Nr. 1A-227-785/2016), tačiau skundžiamo nuosprendžio negalima pakeisti ir subendrinti paskirtų bausmių apeliacinės instancijos teisme, nes, bendrinant minėtais nuosprendžiais paskirtąsias bausmes BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies 9 dalies ar BK 64 straipsnio nustatyta tvarka, būtų pabloginta nuteistojo padėtis. Nesant prokuroro ar nukentėjusiojo skundo apeliacinės instancijos teismas pabloginti nuteistojo padėties negali (BPK 320 str. 4 d.).

Skirtingais nuosprendžiais paskirtų bausmių vykdymo klausimas spręstinas BPK 347 straipsnio tvarka. BPK 347 straipsnyje nurodyta, kad, kai nuteistajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, apie kuriuos nežinojo vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, šis teismas pats ar kitas tos pačios pakopos teismas pagal vėliausiojo nuosprendžio vykdymo vietą privalo priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose. Nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimas turi būti sprendžiamas pirmosios instancijos teismo vadovaujantis BPK VII dalyje nustatyta tvarka. Šis klausimas išsprendžiamas BPK 362 straipsnio tvarka, priimant nutartį, kurioje bus pasisakyta ir dėl atliktos bausmės įskaitymo. Tokią nutartį BPK 364 straipsnio 2 dalyje nurodyti proceso dalyviai gali apskųsti to paties straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ir terminais aukštesniajam teismui. Esant tokioms aplinkybėms, o taip pat siekiant užtikrinti nuteistojo procesinę teisę į apeliacinį procesą, bausmių subendrinimo pagal atskirus nuosprendžius klausimas apeliacinėje proceso stadijoje nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

M. R. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.