Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Ramūnas Antanavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-227-785/2016;

Teisėjas Algirdas Giedraitis Teisminio proceso Nr. 1-01-1-64794-2015-1;

2016 m. kovo 22 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Ramūno Antanavičiaus, teisėjų Algirdo Remeikos, Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Ritai Mikalauskienei, nuteistajai R. T., jos gynėjui advokatui Vladislovui Mikšai, nuteistojo M. R. gynėjui advokatui Tomui Liutaurui Petkauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015-12-23 nuosprendžio, kuriuo M. R. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. ir jam paskirta bausmė – 75 (septyniasdešimt penkių) parų areštas, bausmę atliekant areštinėje.

Vadovaujantis BK 64¹str., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – 50 (penkiasdešimties) parų areštas.

Vadovaujantis BK 64 str. 1, 2 d. paskirta bausmė subendrinta su 2015-10-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, jas visiškai sudedant, ir galutine subendrinta bausme paskirtas 50 (penkiasdešimties) parų areštas ir 8 (aštuonių) MGL (301,28 eurų (trijų šimtų vieno euro 28 ct)) bauda.

Vadovaujantis BK 66 str. į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2015-11-25 iki 2015-12-23 (28 dienos).

Civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista solidariai iš R. T. ir M. R. civiliniam ieškovui UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), 129 eurai (vienas šimtas dvidešimt devyni eurai) turtinei žalai atlyginti.

Minėtu nuosprendžiu taip pat nuteista ir R. T., kuri Kauno apygardos teismui buvo pateikusi apeliacinį skundą, tačiau jį atšaukė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. R. nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su R. T. 2015-11-24 apie 12.15 val. iš UAB (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), atvirai pagrobė svetimą 129 eurų vertės turtą, t.y. UAB (duomenys neskelbtini) priklausančias prekes: 1 striukę „Brandit“, 64 eurų vertės, 1 striukę „Pentagon“, 65 eurų vertės, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. R. apeliacinis skundas atmetamas.

Aukštesnysis teismas, patikrinęs skundžiamame nuosprendyje padarytų išvadų teisėtumą bei pagrįstumą, įvertinęs nuteistojo M. R. apeliacinio skundo motyvus ir argumentus, konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, pagrįstai M. R. pripažino kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d.

Skundžiamu nuosprendžiu M. R. nuteistas už tai, kad atvirai pagrobė svetimą turtą. Šiame BK straipsnyje numatytos atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptos vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso. Tuo tarpu slapta vagystė yra tada, kai: 1) svetimas turtas pagrobiamas nesant nukentėjusiojo arba pašalinių asmenų, taip pat jiems esant, tačiau nepastebint kaltininko veiksmų (nejaučiant, negirdint, nematant); 2) nukentėjusysis ar pašaliniai asmenys mato ir suvokia kaltininko veiksmus, tačiau parodo, kad nieko nesupranta, o kaltininkas įsitikinęs, kad veikia slaptai; 3) turtas pagrobiamas pastebint nukentėjusiajam arba pašaliniams asmenims, tačiau jie dėl mažametystės, ligos ar kitokios būsenos (pavyzdžiui, girtumo, narkotinio apsvaigimo) nesuvokia kaltininko veiksmų, ir kaltininkas tai supranta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-415/2008, 2K-136/2011).

Byloje neginčijamai nustatyta, kad M. R. veikdami kartu su R. T. atvirai pagrobė svetimą 129 eurų vertės turtą, t.y. UAB (duomenys neskelbtini) priklausančias prekes. Šias aplinkybes patvirtino liudytojos D. N. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurie buvo paskelbti teisiamojo posėdžio metu. Liudytoja parodė, kad į parduotuvę atėjo moteriškė ir vyriškis, kurie jai ir kolegei G. L. pasirodė įtartini. Ji, būdama savo darbo vietoje, stebėjo juos, o kolegė nuėjo stebėti per vaizdo kameras. Tuomet pastebėjo, kad vaikinas ir mergina prie rūbų stovo kažką daro ir nuėjo paklausti ar nereikia pagalbos bei pastebėjo pas vyriškį krepšyje jų parduotuvei priklausančias striukes. Vyriškis neigė turintis striukes ir atsisakė parodyti, ką turi krepšyje. Jis pradėjo jėga eiti pro ją ir kolegę, įvyko grumtynės, kurių metu pavyko paimti nuo peties kuprinę, tačiau vyriškis pabėgo su dideliu krepšiu, kuriame buvo dvi striukės. Visa tai patvirtinta byloje esantys vaido įrašai „Dvr-20151202-091306.dvr“, „Dvr-20151202-091851.dvr“, „Dvr-20151202-095041.dvr“, „Dvr-20151202-031745.dvr“. Taigi nustačius aplinkybę, kad nuteistojo veiksmai padaryti matant kitiems asmenims (parduotuvės darbuotojoms D. N. ir G. L.) suvokiantiems, jog grobiamas svetimas turtas, nuteistajam suprantant, kad tokie jo veiksmai buvo pastebėti, tačiau to nepaisant ir ne tik nekreipiant dėmesio į raginimus parodyti krepšio turinį, tačiau ir jam aktyviais veiksmais veikiant, tai yra jėga einant pro parduotuvės darbuotojas ir su jomis grumiantis, pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad M. R. ir R. T. svetimą turtą pagrobė atvirai. Esant šioms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas apelianto M. R. veiką pagal BK 178 str. 2 d. kaip atvirąją vagystę kvalifikavo visiškai teisingai.

Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad į maišelį įsidėjo du bliuzonus, o atsiradusi žalą buvo padidinta, kad kiltų baudžiamoji, o ne administracinė atsakomybė. Tačiau teisėjų kolegija su M. R. teiginiais nesutinka. Pažymima, kad byloje esančiame UAB (duomenys neskelbtini) pareiškime nustatyta, kad 2015-11-24 apie 12.15 val. iš parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), buvo pagrobtos dvi rudeninės striukė, kurių vertė 129 eurai. Šias aplinkybes patvirtino ir civilinio ieškovo atstovas V. R., kurio paaiškinimais netikėti nėra pagrindo. V. R. parodė, kad viena striukė kainavo 64 eurai, o kita – 65 eurai. Liudytoja D. N. taip pat parodė, jog pastebėjo, kad pas vyriškį krepšyje yra jų parduotuvei priklausantys daiktai (striukės). Taigi visa tai patvirtina, kad M. R. atvirai pagrobė dvi striukes, kurių vertė yra 129 eurai. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad šiuo atveju turto vertė veikos vertinimui reikšmės neturi, nes veikos kvalifikavimą šioje byloje nulemia kvalifikuojančio požymio (atvira vagystė) konstatavimas.

Nustačius, jog nėra pagrindo nuteistojo veiką perkvalifikuoti, konstatuojama, kad pirmos instancijos teismas, skirdamas M. R. bausmę už jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 str., nepažeidė, tinkamai įvertino nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir atsakomybę lengvinančią aplinkybę, vadovavosi BK 41 str. 2 d. nuostatomis dėl bausmės paskirties, ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę. Apylinkės teismas pagrįstai M. R. paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu ir subendrino su 2015-10-02 Vilniaus apylinkės teismo nuosprendžiu. Teismas pažymėjo, kad M. R. teistas 4 kartus už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, jam yra pradėti dar keli ikiteisminiai tyrimai.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliacinį skundą buvo pateikusi ir nuteistoji R. T., tačiau nuteistoji 2016-03-01 teisiamojo posėdžio metu pareiškė, kad atšaukia savo apeliacinį skundą bei pateikė teismui rašytinį prašymą atšaukti savo apeliacinį skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2015-12-23 nuosprendį. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į minėtas aplinkybes, teisiamojo posėdžio metu nuteistosios prašymą priėmė bei nutarė R. T. apeliacinį skundą palikti nenagrinėtą ir nutraukti procesą dalyje dėl nuteistosios R. T. paduoto apeliacinio skundo.

Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos R. T. išlaidas sudaro 40,53 Eur dydžio advokato užmokestis. BPK 322 str. 1 d. nustatyta, kad teismo posėdyje dalyvauja gynėjas. Šio įstatymo nuostata reiškia, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas būtinas, o gynėjo būtiną dalyvavimą užtikrina Valstybė. Be to, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistosios nesuderinamas su šios teise į gynybą (2014-06-13 Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (2014-06-17 Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistosios R. T. netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. R. apeliacinį skundą atmesti.