- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-08
- Bylos Nr.
- 1A-349-312/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20138-2022-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gintaras Dzedulionis, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Paulius Veršekys
- Nukentėjusysis
- D. G.
- Advokatai
- Gintarė Gumuliauskienė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Pauliaus Veršekio,
atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės S. G. ir jo gynėjai advokatei Gintarei Gumuliauskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro Šarūno Šimonio (toliau – ir prokuroras) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo S. G., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiąja D. G., ir baudžiamoji byla nutraukta.
Civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir nukentėjusiosios D. G. naudai iš S. G. priteista 5000 (penki tūkstančiai) Eur neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. S. G. buvo pareikštas kaltinimas dėl to, kad jis padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, t. y. nežymiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą, t. y. jis, 2022 m. birželio 4 d., apie 21.30 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,22 promilės neblaivumas), garažo patalpose pastumdamas nukentėjusiąją, savo sutuoktinę D. G., dėl ko ji nugara trenkėsi į sieną, po to nukentėjusiajai nuėjus į virtuvės ir valgomojo patalpas, sėdint ant sofos, priėjęs S. G. sugriebė nukentėjusiąją už kojų, nutempė ją ant grindų, dėl ko nukentėjusioji, krisdama nuo sofos, nugara trenkėsi į grindis, po to, abejomis rankomis sugriebdamas ją už galvos, trenkdamas nukentėjusiąją į grindis, ranka spausdamas nukentėjusiosios galvą, ranka suduodamas vieną smūgį nukentėjusiajai į juosmens sritį, po to, paleidęs nukentėjusiosios galvą, sugriebė nukentėjusiąją už riešų ir stipriai juos suspausdamas, taip padarydamas nukentėjusiajai poodines kraujosruvas pakaušio kairėje pusėje, dešinio žasto išoriniame–priekiniame ir nugariniame–vidiniame paviršiuose, dešinėje blauzdoje, kairiame kelyje, poodines kraujosruvas su odos nubrozdinimais kairiame rieše ir dešiniame kelyje, odos nubrozdinimus dešiniame dilbyje ir kairėje alkūnėje, tokiais savo veiksmais tyčia nežymiai sutrikdė savo šeimos nario, sutuoktinės, nukentėjusiosios D. G. sveikatą.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, kad S. G. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailėjosi, įvertinęs tai, kad tarp S. G. ir nukentėjusiosios D. G. 2023 m. kovo 24 d. sudaryta taikos sutartis, taip pat įvertinęs aplinkybes, kad S. G. vieną kartą teistas, baustas administracine tvarka, dirba, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, susituokęs, byloje nėra duomenų apie jo psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą ar įskaitą, taip pat, kad jis būtų pripažintas pavojingu recidyvistu ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, ar kitų duomenų, kurie leistų spręsti, kad jis ateityje darys naujas nusikalstamas veikas, vertino, kad šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos S. G. kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė ir kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Remdamasis nurodytų aplinkybių visuma, teismas nusprendė S. G. atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu prokuroras prašo atlikti dalinį įrodymų tyrimą ir apklausti S. G., pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 12 d. nuosprendį ir atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės S. G., vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, BK 72² straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nurodant S. G. šį įpareigojimą įvykdyti per teismo nustatytą 3 mėnesių terminą, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
3. Prokuroro vertinimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte įtvirtinta nuostata, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Pažymima, jog BK 72² straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui ir, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą.
4. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo išspręsti klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose skyrimo ar neskyrimo S. G., kadangi jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl jo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. dėl jo panaudoto smurto savo žmonos atžvilgiu. Prokuroras atkreipia dėmesį, kad jis, išsakydamas baigiamąją kalbą, pirmosios instancijos teismui siūlė S. G. skirti įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, tačiau skundžiamame nuosprendyje apie šią baudžiamojo poveikio priemonę nepasisakyta.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
6. Teismo posėdyje atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės S. G. nurodė, kad jeigu jam būtų paskirtas įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, jis šį įpareigojimą vykdytų. Prokuroras teismo posėdyje palaikė apeliacinį skundą ir nurodė, kad Probacijos tarnyba yra prašiusi ateityje nurodyti minimalų 8 (aštuonių) mėnesių terminą šiam įpareigojimui atlikti, kadangi per trumpesnį terminą nespėjama suorganizuoti tokių mokymų. Atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės S. G. gynėja sutiko su apeliaciniu skundu dėl įpareigojimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose paskyrimo, tačiau prašė nustatyti 12 (dvylikos) mėnesių terminą, per kurį jos ginamasis turėtų atlikti minėtą įpareigojimą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
7. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą teismas ją patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas vertina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad prokuroras neginčija nei pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, nei įrodymų vertinimo ar veikos kvalifikavimo. Jis tik prašo atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės S. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą prokuroro pateikto apeliacinio skundo ribose.
8. BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, be kitų šiame straipsnyje nurodytų baudžiamojo poveikio priemonių, gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.
9. BK 72² straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog teismas skiria įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą. Taigi, šioje baudžiamojo įstatymo normoje įtvirtinta, jog iš esmės, kai padaromos nusikalstamos veikos artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, tokias veikas padariusiems asmenims skiriamas įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Skundžiamu nuosprendžiu S. G. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo, t. y. dėl to, kad jis nežymiai sutrikdė savo šeimos nario - sutuoktinės sveikatą. Nepaisant to, kad S. G. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jis padarė smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką prieš šeimos narį, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti klausimą dėl minėtos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo S. G. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje dėl to nepasisakė, pripažintina, kad tokiu būdu nesilaikyta BK 72² straipsnyje įtvirtintos nuostatos skirti įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką prieš artimą giminaitį ar šeimos narį.
10. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, vadovaudamasi pirmiau nurodyta BK 72² straipsnio nuostata, taip pat vadovaudamasi baudžiamojo poveikio priemonių esme ir siekdama koreguoti atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės S. G. elgesį teigiama linkme, paveikti, kad nesikartotų smurtas prieš artimą giminaitį ar šeimos narį, daro išvadą, kad jam tikslinga paskirti BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatytą įpareigojimą – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Apeliacinės instancijos vertinimu, tokio pobūdžio įpareigojimas neabejotinai paveiks S. G. ir darys teigiamą poveikį jo elgesiui, skatins nesmurtauti. Siekiant realaus šios baudžiamojo poveikio priemonės įgyvendinimo, nustatytinas ilgesnis, nei prokuroro apeliaciniame skunde prašomas 3 (trijų) mėnesių terminas, per kurį S. G. privalo sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir jis įpareigojamas šią baudžiamojo poveikio priemonę atlikti per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
11. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 12 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 dalimi,
nutaria:
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą tenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 12 d. nuosprendį pakeisti.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, skirti S. G. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nuosprendis įsigalioja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.