Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2023-04-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-486-1155/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2023-04-12Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-06-08Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-04-12
Bylos Nr.
1-486-1155/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-20138-2022-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Ramanauskienė
Kaltinamasis
S. G.
Nukentėjusysis
D. G.
Advokatai
Eglė Latauskienė, Gintarė Gumuliauskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-486-1155/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20138-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3; 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 12 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė,sekretoriaujant Vaidai Jankūnienei,dalyvaujant prokurorui Šarūnui Šimoniui,kaltinamajam S. G., jo gynėjai advokatei Gintarei Gumuliauskienei,nukentėjusiajai D. G., jos atstovei advokatei Eglei Latauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį – galutine subendrinta 40 MGL, t. y. 1506,4 Eur, dydžio bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

S. G. nežymiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą, o būtent:

jis, 2022 m. birželio 4 d. apie 21.30 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,22 prom. neblaivumas), garažo patalpose pastumdamas nukentėjusiąją, savo sutuoktinę D. G., dėl ko ji nugara trenkėsi į sieną, po to nukentėjusiajai nuėjus į virtuvės ir valgomojo patalpas, sėdint ant sofos, priėjęs S. G. sugriebė nukentėjusiąją už kojų, nutempė nukentėjusiąją ant grindų, dėl ko nukentėjusioji, krisdama nuo sofos, nugara trenkėsi į grindis, po to, abejomis rankomis sugriebdamas nukentėjusiąją už galvos, trenkdamas nukentėjusiąją į grindis, ranka spausdamas nukentėjusiosios galvą, ranka suduodamas vieną smūgį nukentėjusiajai į juosmens sritį, po to, paleidęs nukentėjusiosios galvą, sugriebė nukentėjusiąją už riešų ir stipriai juos suspausdamas, taip padarydamas nukentėjusiajai poodines kraujosruvas pakaušio kairėje pusėje, dešinio žasto išoriniame–priekiniame ir nugariniame–vidiniame paviršiuose, dešinėje blauzdoje, kairiame kelyje, poodines kraujosruvas su odos nubrozdinimais kairiame rieše ir dešiniame kelyje, odos nubrozdinimus dešiniame dilbyje ir kairėje alkūnėje, tokiais savo veiksmais tyčia nežymiai sutrikdė savo šeimos nario, savo sutuoktinės, nukentėjusiosios D. G. sveikatą.

Šiais savo veiksmais S. G. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu 2023 m. kovo 27 d. apklaustas kaltinamasis S. G. parodė, kad savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pagal jam pareikštą kaltinimą pripažįsta visiškai. Paaiškino, jog jam nebuvo daromas spaudimas ar poveikis, kad jis pripažintų savo kaltę. Su nukentėjusiąja (duomenys neskelbtini), todėl abu nusprendė susitaikyti. Parodė, kad sutrikdė savo šeimos nario sveikatą. Tai buvo 2022 m. birželio 24 d. vakare, adresu (duomenys neskelbtini). Buvo apsvaigęs nuo alkoholio, sutinka su nustatytu neblaivumo laipsniu, mano, kad alkoholio vartojimas galėjo turėti įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Įvyko konfliktas. Pastūmė savo sutuoktinę D. G., kuri trenkėsi į sieną nugara. Vėliau sėdinčią D. G. sugriebė už kojų, nutempė ją ant grindų, dėl ko nukentėjusioji, krisdama nuo sofos, nugara trenkėsi į grindis. Pripažino ir kitas kaltinime nurodytas aplinkybes. Sutiko su specialisto išvada, kurioje nurodyti nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai, kad jis nežymiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą. Pažymėjo, kad labai gailisi, savo sutuoktinės atsiprašė.

Teisiamojo posėdžio metu 2023 m. sausio 25 d. apklausta nukentėjusioji D. G. parodė, kad 2022 m. birželio 4 d. apie 21.30 val. (duomenys neskelbtini), su sutuoktiniu S. G. įvyko konfliktas. Jo eigoje ji nuėjo į garažą ir paprašė S. G., kad atiduotų jos kompiuterį. Jis atiduoti atsisakė. Tada ji atidarė automobilio bagažinę, kurioje pastebėjo kompiuterį, bet S. G. stūmė ją į sieną. Po to ji grįžo į namų pirmą aukštą, atsisėdo ant lovos, sėdėjo pusiau gulimoje pozicijoje. Ji pagalvojo, kad galbūt S. G. užmigs mašinoje arba nueis į antrą aukštą, o tuomet ji susiras savo daiktus. Bet tuomet atėjo S. G., nutempė ją už kojų ant kilimo, trenkė jai, paėmė už abiejų rankų ir laikė. Po to vieną kartą trenkė jos galvą į grindis ir spaudė galvą į grindis. Didžiausia kraujosruva buvo ant kairės rankos, buvo ištinęs kairės rankos riešas, taip pat buvo kraujosruvos ant kojų, nubrozdinimai nuo kilimo, buvo padaryta galvos trauma. Ji jautė fizinį skausmą (skaudėjo nugarą, kai ją garaže trenkė į sieną; galvą, kai ją spaudė ir trenkė į grindis; abiejų rankų riešus; kitą dieną skaudėjo visus kaulus). Po įvykio jai 3–4 savaites buvo vėmimo refleksas, skaudėjo galvą. Vėmimo refleksas išliko stresinėse situacijose. Įvykio metu patyrė fizinį ir psichologinį smurtą. Konflikto priežastis – sužinojimas, kad S. G. turi meilužę, su kuria ir jos vaiku gyvena šiuo metu, todėl S. G. norėjo viską iš jos atimti, ypač kompiuterį, kuriame buvo tam tikros informacijos. Pas medikus važiavo kitą rytą po įvykio, vėliau kreipėsi į šeimos gydytoją dėl nuolatinio skausmo, vėmimo reflekso. Į teismo ekspertus kreipėsi ne iš karto po įvykio, nes policija turėjo jai suformuluoti užduotį. Įvykio dieną S. G. vartojo alkoholinius gėrimus. Po įvykio ji iškvietė policijos pareigūnus.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis S. G. savo kaltės nepripažino, atsisakė duoti parodymus, nurodė, kad D. G. prieš jį taip pat naudojo fizinį smurtą, t. y. konflikto metu su virtuviniu peiliu apdraskė jam kairę ir dešinę rankas, sumušė dešinės kojos kelio sąnarį (t. 2, b. l. 20–22).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas įtariamasis S. G. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad su žmona D. G. (duomenys neskelbtini) persikraustė į namą, adresu (duomenys neskelbtini). Jis yra (duomenys neskelbtini) ramaus ir diplomatiško charakterio, o žmona yra labai impulsyvi, manipuliatyvi ir isteriška, jeigu kažko negauna, prasideda konfliktai. Jo žmona dirbo (duomenys neskelbtini). Žmona gaudavo atlyginimą, o jis padengdavo šeimos išlaidas, be to, jis žmonai pervesdavo pinigų ir nekontroliuodavo, kam ji juos leidžia. Žmona laisvai naudojosi (duomenys neskelbtini) automobiliu „Toyota CH-R“, kompiuteriu „HP“, kitais (duomenys neskelbtini) daiktais. 2021 m. galimai rugsėjo mėn. su žmona pradėjo kalbėti apie jos grįžimą į darbą, pasakė jai, kad jis nenori, jog ši grįžtų į buvusią poziciją, o ir ji pati sakė, kad nenori grįžti. Ji pradėjo jo prašyti nupirkti jai grožio saloną, kurio kaina yra apytiksliai 400‑500 tūkst. Eur. Jis pasakė, jog nupirks su sąlyga, kad salonas bus registruojamas jo (duomenys neskelbtini) vardu. Žmona supyko, pradėjo prieštarauti, kad jis ja nepasitiki ir pan. 2021 m. rugsėjo mėn. jie su žmona pasirašė povedybinę sutartį, kurios esminis tikslas buvo apsaugoti savo šeimą nuo (duomenys neskelbtini) rizikos, tačiau, matyt, žmona nusprendė, kad jis tokiu būdu bando ją izoliuoti nuo šeimos finansų, pradėjo dažnėti konfliktai, žmona pradėjo slapčia jį filmuoti ar fotografuoti. Ji pradėjo prašyti perrašyti šeimos nekilnojamąjį turtą jos vardu, taip pat sudaryti testamentą. Jam toks elgesys pasirodė keistas, jis nusprendė kontroliuoti jos finansus. Pasakius, kad jis apmokės sąskaitas ir jai nebus pervedamos lėšos, jai kilo pykčio priepuolis, ji pradėjo jam grasinti skyrybomis, reikalauti, kad jis nupirktų jai grožio saloną arba pervestų 400 000 Eur. Jis nesutiko, ir žmona epizodiškai pradėjo jį terorizuoti, kad jeigu jis jai nenupirks grožio salono arba neperves minėtų pinigų, ji su juo susidoros, parašys pareiškimą policijai, kreipsis į prokuratūrą, sieks, kad būtų sugadinta jo reputacija, sužlugdytas (duomenys neskelbtini) ir pan. Epizodiškai gyveno taikiai ir nesipykdavo, tačiau kartais ir vėl grįždavo kalbos apie salono nupirkimą ir pinigų pervedimą. Jo žmona per „Viber“ programėlę parašė jam išnykstančią žinutę, kurioje reikalavo skyrybų ir pervesti jai 400 000 Eur, taip pat siūlė susitarti, jog jeigu jam reikalingas vedusio vyro statusas, tuomet gali nesiskirti, tačiau gyvens atskirai, vaikai galės gyventi Vilniuje, o jis galės matytis su jais. Jeigu jos sąlygų neišpildys, tada (duomenys neskelbtini), o jis negalės su jais matytis. Jis į tai nesureagavo, nes manė, kad tai galimai tiesiog (duomenys neskelbtini).

2022 m. birželio 4 d. jie šventė Tėvo dieną ir buvo nuvykę pas uošvius, ten vartojo degtinę. Nepasakytų, kad išgėrė labai daug, tačiau jau buvo šiek tiek apsvaigęs. Po šventės apie 18 val. grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini). Jie suguldė vaikus atskiruose kambariuose, ir jie užmigo. Tada žmona pareiškė, kad nori skirtis. Dėl to tarp jų kilo žodinis konfliktas. Tuo metu jis jos nelietė, tikrai nemušė ir pranešime apie įtarimą nurodytų veiksmų neatliko. Jis tiesiog ramiai nuėjo, (duomenys neskelbtini) kompiuterį, telefoną, mini serverį, automobilio „Toyota CH-R“ raktelius, kuriais jo žmona, (duomenys neskelbtini), naudojosi, ir juos paslėpė, nes (duomenys neskelbtini). Kadangi žmona nori skyrybų ir nenori dirbti (duomenys neskelbtini), jis tuos daiktus turėjo atsiimti ir grąžinti (duomenys neskelbtini). Žmona, pamačiusi, kad jis paėmė tuos daiktus, pradėjo jį draskyti nagais, spardytis, tą patvirtino ir specialisto išvada. Jis, stengdamasis išvengti konflikto, nuėjo į garažą, atsisėdo į (duomenys neskelbtini) automobilį „Mercedes-Benz“ ir rūkė. Jo žmona, atbėgusi į garažą, pradėjo reikalauti grąžinti daiktus, kuriuos jis paėmė, pradėjo ieškoti jų automobilyje. Jis žmonai pasakė, kad neatiduos. Tuomet ji, paėmusi medinę kėdę, užsimojo ir norėjo trenkti į (duomenys neskelbtini) automobilį. Jis automobilį užstojo kūnu ir bandė žmoną nuraminti, kad nesugadintų brangaus (duomenys neskelbtini) turto. Žmona susivaldė ir nuėjo į namus. Jis liko garaže ir toliau rūkė. Po kurio laiko išgirdo vyriškus balsus kieme, netrukus į garažą atėjo policijos pareigūnai, kurie jam paaiškino, kad jis bus sulaikytas. Pareigūnai jam uždėjo antrankius ir įsodino į tarnybinį automobilį, po to jis buvo nugabentas į areštinę. Kitą dieną, kai buvo paleistas ir grįžo namo, rado užrakintus namus, paslėptus jo asmeninius daiktus. Kai kuriuos daiktus rado šuns būdoje. Tai svarbu pabrėžiant neadekvatų žmonos elgesį. Ji tikrai jo nebijo, nes ji buvo grįžusi namo, nežinodama, ar jis bus namuose, ar ne. Nusikaltimo nepadarė, tai tik jo žmonos manipuliacijos siekiant iš jo išsireikalauti finansinių garantijų (t. 2, b. l. 29–33).

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo nustatyta, kad pareiškėja D. G. parodė, jog ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo vyru S. G., jie susituokę (duomenys neskelbtini). 2022 m. birželio 4 d. apie 18 val. su visa šeima grįžo iš svečių į namus. Dar pakeliui automobilyje tarp jos ir vyro kilo žodinis konfliktas dėl jo neištikimybės. Grįžus į namus, ji (duomenys neskelbtini) nuėjo maudytis, o S. G. pirmame aukšte esančioje virtuvėje pradėjo vartoti alkoholį. Apie 21.30 val. ji buvo antrame aukšte esančiame (duomenys neskelbtini) kambaryje. S. G. nuėjo į antrame aukšte esantį darbo kambarį, paėmė jos nešiojamąjį kompiuterį ir kažkur paslėpė, greičiausiai, miegamajame kambaryje, kuris taip pat yra antrame namo aukšte. Ji iš (duomenys neskelbtini) kambario nuėjo į darbo kambarį ir pamatė, kad jame nėra jos kompiuterio. Tada ji nuėjo į miegamąjį, kur tuo metu buvo S. G., kuris jau buvo neblaivus. Kambaryje tarp jos ir vyro kilo žodinis konfliktas dėl jos kompiuterio, ji prašė, kad jis jį atiduotų. Kilusio konflikto metu jie apsistumdė, jis ją parvertė ant žemės, užgulė ją. Ji bandė išsivaduoti, o kas ten vyko daugiau dėl patirto streso pasakyti negali, nepamena. Jai kažkaip pavyko išsilaisvinti, po to jis iš jos bandė atimti telefoną. Tada ji iš miegamojo nubėgo į (duomenys neskelbtini) kambarį, kur vyras ir toliau bandė atimti telefoną. Kambaryje su vyru taip pat apsižodžiavo, tada ji išbėgo iš kambario, nubėgo į pirmą namo aukštą, nubėgo pas kaimynę J. K., paliko šiai pasaugoti savo telefoną ir grįžo namo. Užėjusi į namus, ji nuėjo į garažą ir ten buvusio automobilio bagažinėje pamatė savo kompiuterį ir serverį, kuriuos vyras buvo paslėpęs. Garaže buvo S. G., kuris neleido jai pasiimti iš automobilio kompiuterio, pradėjo ją stumdyti. Ji nuo jo stumdymo nugara trenkėsi į garažo sieną. Tada ji išėjo iš garažo į pirmame namo aukšte esantį kambarį, sujungtą su virtuve, ir atsisėdo ant sofos. Vyras išėjo iš garažo ir, priėjęs prie jos, sugriebė ją savo rankomis už abiejų kojų ir, traukdamas už jų, nutempė ją nuo sofos ant grindų. Ji nukrito ant nugaros. Tada S. G. sugriebė ją už galvos ir vieną kartą jos galvą trenkė į grindis. Ji trenkėsi pakaušiu į grindis, pajuto stiprų skausmą. Po to vyras spaudė jos galvą į grindis, pasukęs šonu. Kai spaudė galvą, jai taip pat skaudėjo. Ji jo prašė, kad ją paleistų, bet jis jos nepaleido. Taip pat jis sudavė jai vieną kartą kumščiu, bet kur tiksliai sudavė, nepamena, kažkur į juosmens sritį. Po to S. G. sugriebė ją už abiejų rankų riešų ir juos stipriai suspaudė. Ji vyro labai prašė, kad ją paleistų, nes nori eiti pas vaikus, bet iš pradžių jis jos nepaleido, kažką jai sakė, ką tiksliai, neprisimena. Po kelių minučių vyras paleido jos rankas, jis nuėjo į garažą, o ji nuėjo pas kaimynę, pas kurią buvo palikusi telefoną. Pasiėmusi telefoną, paskambino į policiją. Kaimynė paties įvykio nematė. Vyras smurtauja prieš ją ne pirmą kartą, taip pat naudoja psichologinį smurtą, grasina, vartoja alkoholį. Dėl vyro veiksmų ji patyrė fizinį skausmą. Ant dešinės rankos dilbio vidinės dalies yra kraujosruva, ant kairės rankos riešo yra nubrozdinimai ir kraujosruva (t. 1, b. l. 17–21).

Ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausta nukentėjusioji D. G. parodė, kad įtariamasis S. G. yra jos vyras. 2022 m. birželio 4 d. ji važiavo su vyru (duomenys neskelbtini) pasveikinti jos tėvą su Tėvo diena. Ten S. G. išgėrė. Važiuojant namo ji vairavo, vyras sėdėjo keleivio pusėje, jie susipyko, nes jis turi meilužę. Parvažiavus namo, jis girtas sėdo į automobilį, nuvažiavo į parduotuvę pirkti alkoholio. Ji išsimaudė su vaikais vonioje, nuėjo į jų kambarį žaisti. Išgirdo, kaip vyras lipa į antrą aukštą, galvojo, kad nueis miegoti. Miegamajame ir vonios kambaryje jo nebuvo. Po to ji nuėjo į darbo kambarį, jis buvo pasislėpęs už durų ir juokėsi, ji nesuprato kodėl. Tada jis prasmuko ir nubėgo į miegamąjį. Prieš išeidama pastebėjo, kad ant stalo nėra jos kompiuterio. Suprato, kad jis pasiėmė jos kompiuterį, kuris jai buvo reikalingas apmokėti sąskaitas, taip pat turėjo tam tikrų darbų, planavo rytojaus Tėvo dieną. Nuėjo į miegamąjį, paprašė grąžinti kompiuterį. Jie pradėjo rėkti, stumdytis, jis partrenkė ją ant žemės, į kambarį jau buvo atėję vaikai. Jis užspaudė ją savo „sėdimąja“, jos kaklą ir galvą, ją dusino, jai trūko oro. Berniukas verkė, šaukė „mama, mama“. Dukrytė verkė, klykė, rėkė „prašau, paleisk mamytę“. Tada vyras, ją užspaudęs, bandė atimti telefoną. Ji, kaip galėjo, laikė telefoną rankoje, jis draskė ranką. Jai pavyko išlaikyti telefoną. Nežino, ar jis ją paleido, ar ji pati išsilaisvino, nežinojo, ką daryti. Nubėgo į vaikų kambarį, jis iš paskos. Nežinojo, kur dėti telefoną, kad neatimtų, todėl užmetė už dukrytės lovos. Jis atstūmė lovą, ji pati ištraukė telefoną. Jis norėjo atimti telefoną, ji buvo ant lovytės, koja atstūmė S. G., jis paėjo kelis žingsnius atgal. Ji tuo metu nubėgo į pirmą aukštą, atrakino duris, išbėgo į lauką. Jis vijosi ją iš paskos. Iš pradžių nubėgo už namo, galvojo telefoną paslėpti sandėliuke ar kažkur lauke, bet suprato, kad jis gali rasti. Jai buvo labai gėda eiti pas kaimynę, bet nebuvo kitos išeities. Ji paskambino kaimynei J. K., paprašė, kad ši nusileistų. Kaimynei pasakė, kad vyras išgėręs smurtauja, paprašė, kad pasaugotų telefoną, kurį vėliau ateis pasiimti. Grįžo namo. Vyras tikriausiai buvo garaže. Užmigdė vaikus. Nuėjo į garažą, jis sėdėjo automobilyje ir rūkė. Ji paprašė, kad grąžintų kompiuterį. Jis nesutiko. Tada ji pati pradarė automobilio bagažinę, pamatė kompiuterį ir serverį, norėjo paimti. Tada jis išlipo iš automobilio ir trenkė ją visu kūnu į garažo sieną. Suprato, kad jis per stiprus, pati nepasiims kompiuterio, jis ją pridaužys. Garaže apsižodžiavo, po to ji nuėjo į svetainę, atsisėdo ant lovos ir pradėjo verkti. Galvojo, kad palauks, kol jis užmigs, tada paims kompiuterį. Svetainėje sėdėjo ant lovos, pusiau gulėjo. Neužilgo jis atėjo iš garažo, jau nebuvo panašus į žmogų, jo akys buvo kaip žvėries, jis ėjo tiesiu taikiniu į ją. Savo abejomis rankomis jis pagriebė ją už kojų, nutempė nuo lovos, kumščiu trenkė į juosmens sritį, paėmė abejomis rankomis ją už galvos ir visa jėga trenkė ją į grindis. Po to abejomis savo rankomis visa jėga spaudė galvą į grindis, sukeldamas spaudimą. Jautė svaigimą galvoje. Paėmė už abiejų rankų riešų, atsisėdo ant jos per juosmenį, girtas kažką rėkė, neprisimena ką. Vienu momentu atrodė, kad nori jai suduoti. Ji tiesiog rėkė „maldauju, paleisk mane, aš noriu eiti pas vaikus.“ Jis ilgai jos nepaleido, vis rėkė. Po kiek laiko ją paleido, išėjo į garažą. Ji tyliai atrakino duris ir nuėjo pas kaimynę, pasakė, kad jis girtas ją mušė, paprašė atiduoti telefoną. Jai buvo labai gėda kviesti policiją. Prieš tai buvo dar du kartai. Jis buvo girtas, priekabiavo, visaip įžeidinėjo, stumdydavo prie vaikų. Dėl tų kitų kartų į policiją ji nesikreipė, nes buvo gėda, jos vyras (duomenys neskelbtini), nenorėjo gadinti jo reputacijos. Šis kartas buvo jau toks trečias ir baisiausias. Ji paskambino į policiją, paprašė kaimynės eiti su ja, nes vaikai miegojo, norėjo, kad kaimynė pabūtų su jais, kai atvyks policija. Kaimynė nuėjo į vaikų kambarį, o ji lauke laukė policijos. S. G. ateidavo, klausdavo, ko ji čia stovi. Vienu metu jis užrakino namų duris, ji prašė, kad atrakintų. Tada pasakė, kad jų namuose yra jų kaimynė. Kaimynė galbūt girdėjo jų pokalbį, nes ji nusileido ir kažkuris iš jų atrakino duris. S. G. išprašinėjo kaimynę eiti namo, sakė „eik namo, viskas čia gerai, tavęs čia nereikia“, bet kaimynė pasiliko su ja. Tuomet S. G. nuėjo į garažą. Policija ilgai neatvažiavo. Antrą kartą paskambino, paklausė, ar jie tikrai pas juos važiuoja. Kai atvažiavo policija, kaimynė juos pasitiko ir atvedė. Ji laukė prie namų durų, papasakojo situaciją, tada jie nuėjo į garažą. S. G. miegojo antroje automobilio eilėje. Policija jį pakėlė iš miego, paklausė, kodėl jis miega automobilyje. Jis kažką atsakė. Policija paprašė eiti į vidų. Nepamena, ar jį ištempė iš automobilio. Jį nusivedė į virtuvę, „pakamantinėjo“, jis apsirengė, ir policija jį išvežė. Tą naktį vyko jos apklausa. Tuo metu buvo stresinėje būsenoje, skaudėjo rankas, galvą, visus kaulus. Po šio incidento jai beveik dvi savaites pasireiškė vėmimo refleksas, atsiradęs po galvos sumušimo. Refleksas po truputį mažėja, bet yra išlikęs galvos skausmas. Po įvykio visą naktį nemiegojo. Ryte nuvažiavo į Lazdynų ligoninę, ją apžiūrėjo. Tiksliai nežino, kuriuo metu, bet besigindama galėjo apdraskyti vyrą. Tai galėjo padaryti antrame aukšte, kai jis buvo ją užsėdęs, plėšė ranką. Įvykio metu vyras dėvėjo marškinėlius ir trumpikes. Dėl vyro veiksmų ji jautė pažeminimą, skaudėjo galvą, rankas. Dėl kiekvieno vyro panaudoto smurto jai skaudėjo. Kaimynė matė smurto žymes. Visas konfliktas prasidėjo dėl neištikimybės, po to dėl kompiuterio. Tai yra dovanotas kompiuteris, jis yra jos. Kaimynė matė, kad ji yra sužalota. Negali atsakyti į klausimą, ar tyrimas bus nutrauktas, jeigu S. G. jai sumokės 400 000 Eur (t. 1, b. l. 36–39).

Iš 2022 m. spalio 24 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad buvo patikrinti S. G. parodymai adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 2, b. l. 116–119).

Iš 2022 m. rugpjūčio 31 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad buvo patikrinti D. G. parodymai adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 1, b. l. 42–43).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. K. parodė, kad (duomenys neskelbtini). Apytiksliai prieš (duomenys neskelbtini), įsigijo jos kaimynai S. ir D. G. Atrodė, kad tai tvarkinga šeima, (duomenys neskelbtini). Anksčiau jokių konfliktų tarp S. ir D. G. ji nematė. Nors ir dalijasi bendrą sklypą, tačiau santykiai su kaimynais nėra artimi, o yra formalūs. 2022 m. birželio 4 d. apie 22–23 val. ji buvo namuose, į jos duris pasibeldė D. G., kuri atrodė išsigandusi, verkė. D. G. jos paprašė paslėpti telefoną ir nubėgo namo. Apytiksliai po pusvalandžio kaimynė grįžo ir paprašė grąžinti telefoną, pasakė, kad turi kviesti policiją, nes vyras prieš šią smurtauja. Kaip tiksliai smurtavo vyras, D. G. neįvardijo, tačiau parodė jai abiejų rankų riešus. Ant kaimynės kairės rankos ji lyg ir pamatė mėlynę, daugiau sužalojimų ant šios kūno nematė, tačiau D. G. tikrai buvo labai išsigandusi, kūkčiodama verkė, visa drebėjo. Po to D. G. paprašė jos eiti kartu, nes ši bijo grįžti į savo namus. Ji sutiko ir jos kartu užėjo į jų namus. Namuose buvo tamsu, tad bendros tvarkos ji nepastebėjo, grumtynių žymių ar sulaužytų daiktų nematė. D. G. paprašė užlipti į antrą aukštą ir pažiūrėti, kad neprabustų vaikai, o jei prabus, juos nuraminti, kad jie neišsigąstų. Ji užlipo į antrą namo aukštą, nuėjo į kambarį, kuriame miegojo S. ir D. G. vaikai. Būdama antrajame aukšte ji išgirdo daužomų, mėtomų daiktų garsus. Kas kokius daiktus mėtė, ji nematė. Keiksmų, klyksmų ar kitokio žodinio konflikto negirdėjo. Apytiksliai po 10 min. į vaikų kambarį atėjo S. G. Jis buvo tik su trumpikėmis ir marškinėliais. Ant S. G. kūno jokių sužalojimų ji nepastebėjo, tačiau kambariuose nebuvo įjungta šviesa, todėl ji negali teigti, kad sužalojimų nebuvo. Atėjęs į vaikų kambarį, S. G. paprašė jos išeiti. Iš to, kaip S. G. su ja bendravo, ji suprato, kad jis išgėręs, nes nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. S. G. su ja bendravo ramiai, mandagiai, tačiau akivaizdžiai jautėsi, kad jis yra neblaivus. Jis palydėjo ją iki durų. Ji jo klausinėjo, kur D. G., tačiau jis ją ramino, kad D. G. viskas gerai, jie patys išspręs konfliktą, ir prašė jos eiti namo. Ji pasakė, kad neis, kol neateis D. G. Priėjusi prie išėjimo durų ji pamatė, kad D. G. lauke. Ji pasikvietė šią į namus. D. G. užėjus į namus, S. G. nuėjo į garažą, o jos liko tarpduryje ir laukė policijos, kuri atvyko maždaug už valandos. Atvykus policijos pareigūnams, S. G. nesutiko atrakinti kiemo vartų, todėl policijos pareigūnai užėjo per jos kiemą. Ji palydėjo pareigūnus iki S. ir D. G. namo, o pati nuėjo namo. Po kurio laiko ji pamatė, kaip S. G. išsivežė policijos pareigūnai. Po to įvykio ji su D. G. bendravo tik vieną kartą, labai trumpai, tiesiog pasiteiravo, ar neišsigando vaikai, ar pati neišsigando ir tiek (t. 1, b. l. 53‑56).

Iš VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2022 m. birželio 5 d. E025 Ambulatorinio apsilankymo aprašymo nustatyta, kad 2022 m. birželio 5 d. D. G. diagnozuotas kairio riešo ir plaštakos dalių sumušimas, kairio dilbio srities sumušimas, pakaušio srities sumušimas, dešinio kelio srities sumušimas (t. 1, b. l. 63).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. birželio 7 d. specialisto išvados Nr. G 1789/2022(01) nustatyta, kad D. G. nustatytos poodinės kraujosruvos pakaušio kairės pusės, dešinio žasto, dešinio dilbio, dešinio riešo, kairės alkūnės, kairio dilbio, kairio kelio sąnario srityse, poodinės kraujosruvos su odos nubrozdinimais kairio riešo ir dešinio kelio sąnarių srityse, odos nubrozdinimai dešinio dilbio ir kairės alkūnės srityse, padaryti minėtas sritis paveikus kietais bukais daiktais ir plokštumomis, galimai tiriamosios nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 60–62).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. birželio 15 d. specialisto išvados Nr. G 1848/2022 (01) nustatyta, kad D. G. nustatytos poodinės kraujosruvos pakaušio kairėje pusėje, dešinio žasto išoriniame–priekiniame ir nugariniame–vidiniame paviršiuose, dešiniame dilbyje, dešiniame rieše, kairėje alkūnėje, kairiame dilbyje, šlaunyse, dešinėje blauzdoje, kairiame kelyje, poodinės kraujosruvos su odos nubrozdinimais kairiame rieše ir dešiniame kelyje, odos nubrozdinimai dešiniame dilbyje ir kairėje alkūnėje. Nustatyti sužalojimai padaryti minėtas sritis paveikus kietais bukais daiktais ir plokštumomis. Poodinės kraujosruvos dešinio žasto išoriniame–priekiniame paviršiuje, šlaunyse, dešinėje blauzdoje padarytos prieš 3–6 paras iki apžiūros, kiti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2022 m. birželio 4 d. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. D. G. sužalojimų jai padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimai padaryti ne mažiau nei 17 trauminių poveikių. Neatmetama, kad sužalojimai, išskyrus poodines kraujosruvas dešinio žasto išoriniame priekiniame paviršiuje, šlaunyse ir dešinėje blauzdoje, galėjo būti padaryti specialisto išvadoje Nr. G1789/2022(01) tiriamosios nurodytu būdu. Nustatytų sužalojimų vietose neužsifiksavo pėdsakų, pagal kuriuos būtų galima spręsti apie žalojusio daikto ar įrankio individualias savybes. D. G. sužalojimų jai padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse (t. 1, b. l. 46–47).

Žemesnės instancijos teismas

Iš 2022 m. rugpjūčio 26-29 d. apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti policijos pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašai. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 1, b. l. 48–50).

Iš 2022 m. birželio 5 d. alkotesterio rodmenų kvito nustatyta, kad 02.17 val. S. G. nustatytas 1,22 prom. neblaivumas (t. 2, b. l. 92, 93).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi, būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma jo sveikata, ar jis trumpam susargdinamas. BK 248 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Teismo vertinimu, kaltinamojo S. G. kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumos analizė.

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis S. G. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pagal jam pareikštą kaltinimą pripažino visiškai. Parodė, kad konfliktas su sutuoktine D. G. įvyko 2022 m. birželio 24 d. vakare, adresu (duomenys neskelbtini). Jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, sutinka su nustatytu neblaivumo laipsniu, mano, kad alkoholio vartojimas galėjo turėti įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Jis pastūmė savo sutuoktinę D. G., kuri trenkėsi į sieną nugara. Vėliau sėdinčią D. G. sugriebė už kojų, nutempė ją ant grindų, dėl ko nukentėjusioji, krisdama nuo sofos, nugara trenkėsi į grindis. Pripažino ir kitas kaltinime nurodytas aplinkybes. Sutiko su specialisto išvada, kurioje nurodyti nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai, kad jis nežymiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą. Pažymėjo, kad labai gailisi, savo sutuoktinės atsiprašė.

Teismas pažymi, kad nors kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir per pirmąjį teisiamąjį posėdį savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino, tačiau antrojo teisiamojo posėdžio metu šis paaiškino, jog jam nebuvo daromas spaudimas ar poveikis, kad jis pripažintų savo kaltę, su nukentėjusiąja turi mažų vaikų, todėl abu nusprendė susitaikyti. Teismas, įvertinęs kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus ir jo nurodytas parodymų pakeitimo priežastis, taip pat kitų baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, nurodo, kad remiasi paskutiniais kaltinamojo parodymais. Toliau teismas pažymi, kad kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik jo paties prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir kiti minėti baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, t. y. nukentėjusiosios D. G. parodymai; D. G. pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas; 2022 m. rugpjūčio 31 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolas; liudytojos J. K. parodymai; VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2022 m. birželio 5 d. E025 Ambulatorinio apsilankymo aprašymas; Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. birželio 7 d. specialisto išvada Nr. G 1789/2022(01); Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. birželio 15 d. specialisto išvada Nr. G 1848/2022 (01); 2022 m. rugpjūčio 26-29 d. apžiūros protokolas; kita bylos medžiaga.

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad S. G. nežymiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą, o būtent: jis, 2022 m. birželio 4 d. apie 21.30 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,22 prom. neblaivumas), garažo patalpose pastumdamas nukentėjusiąją, savo sutuoktinę D. G., dėl ko ji nugara trenkėsi į sieną, po to nukentėjusiajai nuėjus į virtuvės ir valgomojo patalpas, sėdint ant sofos, priėjęs S. G. sugriebė nukentėjusiąją už kojų, nutempė nukentėjusiąją ant grindų, dėl ko nukentėjusioji, krisdama nuo sofos, nugara trenkėsi į grindis, po to, abejomis rankomis sugriebdamas nukentėjusiąją už galvos, trenkdamas nukentėjusiąją į grindis, ranka spausdamas nukentėjusiosios galvą, ranka suduodamas vieną smūgį nukentėjusiajai į juosmens sritį, po to, paleidęs nukentėjusiosios galvą, sugriebė nukentėjusiąją už riešų ir stipriai juos suspausdamas, taip padarydamas nukentėjusiajai poodines kraujosruvas pakaušio kairėje pusėje, dešinio žasto išoriniame–priekiniame ir nugariniame–vidiniame paviršiuose, dešinėje blauzdoje, kairiame kelyje, poodines kraujosruvas su odos nubrozdinimais kairiame rieše ir dešiniame kelyje, odos nubrozdinimus dešiniame dilbyje ir kairėje alkūnėje, tokiais savo veiksmais tyčia nežymiai sutrikdė savo šeimos nario, savo sutuoktinės, nukentėjusiosios D. G. sveikatą.

Pagal šias nustatytas faktines aplinkybes kaltinamojo S. G. tyčinė veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl S. G. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį

BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinosioms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis S. G. padarė vieną nesunkų nusikaltimą žmogaus – savo šeimos nario – sveikatai (BK 140 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi. Kaltinamojo S. G. gynėja advokatė G. Gumuliauskienė pateikė teismui kaltinamojo ir nukentėjusiosios D. G. 2023 m. kovo 24 d. sudarytą taikos sutartį, kurioje nurodyta, kad S. G. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta, atsiprašo savo sutuoktinės D. G., o ši jo atsiprašymą priima, taip pat, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji susitaiko, o kaltinamasis nukentėjusiosios patirtą 5000 Eur neturtinę žalą įsipareigoja atlyginti per 1 darbo dieną nuo sutarties įsigaliojimo dienos, pervesdamas nurodytą pinigų sumą į jos atsiskaitomąją sąskaitą (t. 3, b. l. 52–55). Kaltinamasis S. G. anksčiau vieną kartą teistas (t. 2, b. l. 87–88), tačiau už kitokio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (t. 2, b. l. 91), dirba (t. 2, b. l. 89), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (t. 2, b. l. 90), (duomenys neskelbtini), byloje nėra duomenų apie kaltinamojo S. G. psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą ar įskaitą, taip pat, kad S. G. būtų pripažintas pavojingu recidyvistu ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, ar kitų duomenų, kurie leistų spręsti, kad jis ateityje darys naujas nusikalstamas veikas. Teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos S. G. kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, todėl yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nurodytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad yra teisinis pagrindas S. G. atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius.

Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji D. G. pareiškė civilinį ieškinį, prašydama priteisti jai iš kaltinamojo S. G. 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti, detalizavo jos patirtą neturinę žalą patvirtinančias aplinkybes (t. 2, b. l. 102). Kaip jau buvo nurodyta, S. G. ir D. G. 2023 m. kovo 24 d. sudarė taikos sutartį, kurios 3 punktu S. G. įsipareigojo savo noru atlyginti D. G. jos patirtą 5000 Eur žalą, ją pervesdamas į nukentėjusiosios atsiskaitomąją sąskaitą per 1 darbo dieną nuo sutarties įsigaliojimo dienos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsniu, 115 straipsnio 1 dalimi, nukentėjusiosios D. G. civilinį ieškinį tenkina visiškai ir priteisia jai iš kaltinamojo S. G. 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nurodant minėtą sumą sumokėti į nukentėjusiosios atsiskaitomąją sąskaitą per 1 darbo dieną nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamasis S. G. buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. birželio 5 d. 01.25 val. iki 2022 m. birželio 5 d. 15.40 val., t. y. vieną dieną (t. 2, b. l. 9–11, 14–15).

Kaltinamajam S. G. paskirta kardomoji priemonė – 1000 Eur užstatas (t. 2, b. l. 83‑84), paliktina iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina, o užstatas grąžintinas užstato davėjui.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – trys kompaktiniai diskai, laikomi voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos antro tomo galinio viršelio, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu D. G., ir baudžiamąją bylą nutraukti.

D. G. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jai iš S. G. 5000 (penkis tūkstančius) Eur neturtinei žalai atlyginti, nurodant minėtą sumą sumokėti į D. G. atsiskaitomąją sąskaitą per vieną darbo dieną nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

S. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – 1000 (vieno tūkstančio) Eur užstatą, palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti, o užstatą grąžinti užstato davėjui.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – tris kompaktinius diskus, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti S. G., kad:

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Teisėja Eglė Ramanauskienė