Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis nerengdamas teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo M. T. gynėjo advokato A. P. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 9 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo M. T. gynėjo advokato A. P. prašymas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžio paduoti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu M. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 2 dalį ir BK 152¹ straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 2 dalį ir BK 153 straipsnio 1 dalį, BK 309 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų ir 1 (vieno) mėnesio laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmė. Šiuo nuosprendžiu M. T. įpareigotas per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 200 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei uždrausti visą bausmės atlikimo laikotarpį bendrauti su nepilnamečiais asmenimis. Be to, vadovaujantis BK 67 straipsnio 1, 2 dalies 7 punktu, BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis M. T. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.

2. Vilniaus apygardos teisme 2025 m. rugsėjo 8 d. gautas nuteistojo M. T. gynėjo advokato A. P. prašymas atnaujinti apeliacinio skundo dėl nuosprendžio padavimo terminą. Šį prašymą Vilniaus apygardos teismas 2025 m. rugsėjo 9 d. nutartimi atmetė. Teismas nurodė, kad prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą buvo grindžiamas iš esmės tuo, kad nuteistasis nespėjo laiku aptarti su gynėju apskundimo galimybės, nes tuo metu advokatas atostogavo ir buvo nepasiekiamas. Be to, jis nesuprato, kad apeliacinį skundą gali parengti ir kitas advokatas. Vilniaus apygardos teismas pripažino, kad tokios priežastys nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Teismo vertinimu, nuteistasis M. T., net ir negalėdamas pasikonsultuoti su norimu, t. y. jį gynusiu, advokatu, turėjo objektyvias galimybes išreikšti savo valią dėl nesutikimo su Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu, tačiau to nepadarė. Nuosprendis įsiteisėjo 2025 m. rugpjūčio 27 d. ir jau 2025 m. rugpjūčio 28 d., t. y. kitą dieną po nuosprendžio įsiteisėjimo, pats nuteistasis M. T. kreipėsi į teismą, prašydamas grąžinti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus ir nurodydamas, kad nuosprendis jau yra įsigaliojęs (įsiteisėjęs). Tai rodo, kad nuteistasis žinojo apie nuosprendžio įsiteisėjo datą ir nesiekė pasinaudoti apeliacijos teise. Tokių aplinkybių ir nutartyje aptartos teismų praktikos kontekste, teismas pripažino, kad objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių paduoti apeliacinį skundą, nėra, o siekis pasinaudoti apeliacijos teise, praleidus įstatyme numatytą terminą, neatitinka protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijų.

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

3. Nuteistojo M. T. gynėjas advokatas A. P. skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025m. rugsėjo 9 d. nutartį, atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžio paduoti.

3.1. Nuteistojo gynėjas nurodo, kad teismo išvados, kuriomis grindžiamas skundžiamas sprendimas yra diskutuotinos ir atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojamą teisę į teisminę gynybą bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 314 straipsnio 4 dalį pagal kurią prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą gali būti paduodamas per šešis mėnesius.

3.2. Gynėjo vertinimu, priimant teisingą sprendimą dėl pateikto prašymo būtina įvertinti šioje konkrečioje situacijoje susiklosčiusias faktines aplinkybes. Šiuo atveju, apeliacinio skundo padavimo laikotarpiu, t. y. iki 2025 m. rugpjūčio 27 d., nuteistajam buvo apribotos galimybės susisiekti su savo gynėju, nes gynėjas atostogavo. Į teismą su prašymu atnaujinti praleistą terminą buvo kreiptasi praėjus tik aštuonioms dienoms. Nuteistasis viso baudžiamojo proceso metu nebuvo pasyvus. Jau ikiteisminio tyrimo pradžioje jis pasirūpino advokatu, vėliau pasirūpino, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jam paskirtų advokatą ginti jį pirmosios instancijos teisme ir netgi (jeigu bus reikalinga) parengti apeliacinį skundą. Taigi, jis elgėsi rūpestingai ir sąžiningai. Jis galėjo klaidingai suprasti apeliacinio skundo padavimo tvarką bei manyti, kad skundo negali parengti kitas advokatas. Neturėdamas teisinių žinių, nuteistasis galėjo tikėtis, kad sprendimą dėl apeliacinio skundo padavimo turi priimti būtent advokatas, su kuriuo jam nepavyko susisiekti. Gynėjas sutinka, su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl nuteistajam keliamų rūpestingumo reikalavimų, tačiau šioje situacijoje nurodytos termino praleidimo priežastys, vertinant nuteistojo teisės į gynybą įgyvendinimo kontekste, turėtų būti pripažintos svarbiomis. Prašymas atnaujinti parleistą terminą nebuvo paduotas suėjus naikinamajam šešių mėnesių terminui, be to, nėra pagrindo manyti, kad atnaujinus terminą bus pažeisti teisingumo ar kitų asmenų interesai. Nuteistasis terminą apeliaciniam skundui paduoti praleido ne tik dėl subjektyvių, bet ir dėl objektyvių priežasčių, todėl užkirsti kelio pasinaudoti teise į apeliaciją nėra pagrindo. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) jurisprudenciją teismo sprendimas negali būti formalus, jis turi būti teisingas, todėl skundžiamas Vilniaus apygardos teismo sprendimas naikintinas.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo M. T. gynėjo advokato A. P. skundas atmestinas.

4. Aukštesnysis teismas, įvertinęs pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą ir skundo argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas 2025 m. rugsėjo 9 d. nutartimi pagrįstai atsisakė atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, o skundo argumentai nepaneigia esminių teismo išvadų apie tai, jog nuteistasis suprato nuosprendžio apskundimo tvarką, tačiau nesiekė pasinaudoti apeliacijos teise.

5. BPK 312 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinius skundus dėl neįsiteisėjusio nuosprendžio bet kokiais pagrindais ir motyvais turi teisę paduoti tiek nuteistasis, tiek ir jo gynėjas. Pagal įstatymo leidėjo įtvirtintą tvarką, apeliacinis skundas dėl neįsiteisėjusio teismo nuosprendžio gali būti paduodamas per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos (BPK 313 straipsnio 3 ir 4 dalys). Pagal BPK 102 straipsnio 1 dalį dėl svarbių priežasčių praleistas terminas gali būti teismo nutartimi atnaujintas. Įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, todėl praleistas procesinis terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios. Kokios priežastys yra svarbios paliekama spręsti teismui atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-71-1020/2023).

6. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad į 2025 m. rugpjūčio 7 d. teismo posėdį, kuriame buvo skelbiamas teismo nuosprendis, neatvyko nei nuteistasis, nei jo gynėjas (t. 3, b. l. 94), tačiau teismo nuosprendis nuteistajam jo elektroniniu paštu buvo išsiųstas tą pačią dieną. Šios aplinkybės dėl nuosprendžio gavimo dienos ir dėl nuosprendžio apskundimo termino pabaigos (2025 m. rugpjūčio 27 d.), nėra ginčijamos. Nagrinėjamu atveju iš esmės teigiama, kad apeliacinio skundo padavimo laikotarpiu, t. y. iki 2025 m. rugpjūčio 27 d., nuteistajam buvo apribotos galimybės susisiekti su savo gynėju, nes gynėjas atostogavo. Be to, nuteistasis galėjo netinkamai suprasti nuosprendžio apskundimo tvarką ir pan. Tokie gynėjo argumentai yra nepagrįsti ir deklaratyvūs, nes: viena vertus, nuteistojo gynėjo atostogos neeliminuoja advokato pareigos elgtis rūpestingai ir aptarti su klientu nuosprendžio apskundimo klausimą ar bent jau jo interesų gynybos klausimą advokato atostogų metu; kita vertus, iš bylos medžiagos matyti, kad pats nuteistasis aiškiai suprato iki kada gali apskųsti teismo nuosprendį ir nuo kada jis įsiteisės bei, sulaukęs jo įsiteisėjimo momento, iš esmės paprašė pradėti jį vykdyti – gražinti grąžinti jo asmens dokumentus.

7. Kaip jau minėta, teismo nuosprendį turėjo teisę apskųsti tiek pats nuteistasis, tiek jo gynėjas. Tuo atveju, jei pats gynėjas matė pagrindą skųsti teismo nuosprendį, jo atostogos neeliminavo pareigos pasirūpinti kliento interesais, parengti apeliacinį skundą ir jį suderinti su ginamuoju ar bent jau informuoti savo klientą, kaip šią teisę būtų galima realizuoti pačiam nuteistajam ar pasinaudojant kito gynėjo pagalba įstatyme nustatytais terminais. Taigi, nuteistojo gynėjo argumentai dėl jo atostogų ir kliento sunkumų susisiekiant su gynėju iš esmės leidžia spręsti, kad šiuo atveju gynėjas elgėsi nerūpestingai ir neaptarė su klientu jo interesų gynybos klausimo advokato atostogų metu. Todėl šios aplinkybės teismui neleidžia įžvelgti jokių pateisinamų, svarbių ir objektyvių priežasčių dėl kurių buvo praleistas apeliacinio skundo padavimo terminas.

8. Be to, iš bylos medžiagos matyti ir tai, kad nuteistasis iki nuosprendžio apskundimo termino pabaigos net neketino skųsti teismo nuosprendžio ir nesiekė pasinaudoti apeliacijos teise. Iš teismo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad teismas, be kita ko, pasisakė ir dėl nuteistojo asmens dokumentų gražinimo nuteistajam po nuosprendžio įsitesėjimo (nuosprendyje nurodyta: „M. T. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti. Paimtą dokumentą – asmens tapatybės kortelę Nr. 14491678, išduotą 2016 m. gruodžio 19 d., nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti M. T..“ (t. 3. b. l. 118). Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad jau kitą dieną po nuosprendžio įsiteisėjimo, t. y. 2025 m. rugpjūčio 28 d., 10.56 val., nuteistasis elektroniniu paštu kreipėsi į teismą prašydamas grąžinti asmens tapatybės kortelę ir, nurodęs savo adresą, kuriuo prašo atsiųsti jo asmens dokumentus, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad jam yra žinoma, jog nuosprendis jau yra įsiteisėjęs („Teismo nuosprendis jau yra įsigalioją Bylos Nr. 1-158-1036/2025“ (t. 3, b. l. 120; cituota paraidžiui ir netaisant – teismo pastaba).

9. Šios nuteistojo gynėjo skunde nutylėtos aplinkybės rodo, kad nuteistasis, priešingai nei teigiama, bent jau skundo padavimo laikotarpiu, nesiekė pasinaudoti apeliacijos teise (tuo, be kita ko, neleidžia abejoti nei teismo nuosprendžiu paskirta bausmė, nei nuteistajam teismo sprendimu nustatyti padariniai). O pasibaigus skundo padavimo terminui, nuteistasis per savo gynėją, iš esmės piktnaudžiaudamas procesine galimybe atnaujinti praleistą terminą, siekia įtikinti teismą egzistavus aplinkybėms, kurios prieštarauja jo išreikštai pozicijai byloje. Esant tokiai situacijai, nuteistojo gynėjo skundo tenkinimas reikštų aiškiai nepagrįsto ir neteisingo teismo sprendimo priėmimą, kuris sudarytų prielaidas piktnaudžiauti įstatyme nustatytomis teisėmis. Visais atvejais tiek nuteistasis, tiek gynėjas turi rūpintis tinkamu savo (ar ginamojo) teisių įgyvendinimu, o pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai.

10. Skundo argumentų dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir konstitucinės jurisprudencijos reikalavimų realizuojant teisę į teisminę gynybą kontekste pastebėtina, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ne tik teismo pareigą priimti teisingą sprendimą, bet ir tai, jog baudžiamajame procese būtų sudarytos teisinės prielaidos greitai atskleisti ir išsamiai ištirti nusikalstamas veikas, taip pat, kad baudžiamojo proceso teisinis reglamentavimas neturi sudaryti prielaidų vilkinti nusikalstamų veikų tyrimo ir baudžiamųjų bylų nagrinėjimo bei prielaidų baudžiamojo proceso dalyviams piktnaudžiauti procesinėmis ar kitomis teisėmis. Priešingu atveju pasunkėtų valstybės konstitucinės priedermės teisėtomis priemonėmis užtikrinti kiekvieno asmens ir visos visuomenės saugumą, konstitucinėmis vertybėmis grindžiamą teisinę tvarką įgyvendinimas (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2008 m. sausio 24 d. nutarimai). Be to, pagal konstitucinę jurisprudenciją „Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies nuostata, kad teisingumą vykdo tik teismas, baudžiamojo proceso teisėje inter alia reiškia, kad teismas baudžiamajame procese turi būti ir nešališkas arbitras, <...>, ir kartu, <...>, asmenims, dalyvaujantiems teisme vykstančiame procese, neleisti piktnaudžiauti savo teisėmis ar įgaliojimais <...>.“ (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

11. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nuosprendžio apskundimo termino praleidimas nagrinėjamu atveju yra susijęs tik su paties nuteistojo ir (ar) jo gynėjo apsisprendimu ir neveikimu, todėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 9 d. nutartimi pagrįstai atsisakyta atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą.

Teismas, atsižvelgdamas į visa tai ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo M. T. gynėjo advokato A. P. atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 9 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.