- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-12
- Bylos Nr.
- 1A-1107-462-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-84-1-00115-2013-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Remigijus Preikšaitis (pirm.), Arvydas Daugėla, Zigmas Pocius
- Nuteistasis
- A. J.
- Nukentėjusysis
- L. V.
- Kaltinamasis
- A. J.
- Kategorijos
Pranešėjas Remigijus Preikšaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-1107-462/2012
Teisėjas Svajūnas Bliudsukis (Proceso Nr. 1-84-1-00115-2013-7)
2013 m. gruodžio 12 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2013-10-10 nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta laisvės apribojimo bausmė 2 (dvejų) metų laikotarpiui, įpareigojant A. J. laisvės apribojimo laikotarpį pradėti dirbti, iki kol pradės dirbti, įpareigoti registruotis darbo biržoje nustatyta tvarka. Per keturis mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis BK 64¹ str. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. J. paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant A. J.: per laisvės apribojimo laikotarpį pradėti dirbti, iki kol pradės dirbti, įpareigoti registruotis darbo biržoje nustatyta tvarka; per keturis mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Nukentėjusiojo L. V. civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo teismas tenkino visiškai ir priteisė iš kaltinamojo A. J. nukentėjusiajam L. V. 314,40 Lt (tris šimtus keturiolika litų 40 ct) turtinės žalos ir 15000 Lt (penkiolika tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį paliko nenagrinėtą.
Teismas nustatė, kad bylinėjimosi išlaidos (320 Lt) už nukentėjusiajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą tenka valstybei.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. J. nuteistas už tai, kad padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, o būtent 2013-07-19, apie 23.10 val., Skuodo m., parke, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, užpuolė ir mušdamas tyčia sužalojo L. V., t. y. ranka sugriebęs už kaklo parvertė L. V. ant žemės, griūdamas L. V. galva trenkėsi į asfaltą, po to koja vieną kartą spyrė stovinčiam L. V. į krūtinę bei vieną kartą keliu sudavė į galvą. L. V. nugriuvus ant žemės, A. J. ant jo atsisėdo ir ne mažiau kaip 10 kartų kumščiais sudavė jam į veidą ir galvą. Po to A. J., tęsdamas nusikalstamą veiką, gulintį L. V. spardė kojomis, suduodamas jam ne mažiau kaip 10 kartų į galvą, rankas ir šonus. A. J. mušdamas padarė L. V. nesunkų sveikatos sutrikdymą: daugybinius galvos ir kūno sumušimus su veido abiejų pusių minkštųjų audinių patinimu, poodines kraujosruvas kairės akies aplinkoje, muštines žaizdas ant dešinės ausies vijoklio, kaušelio centre, dešinio būgnelio centrinę perforaciją, galvos smegenų sukrėtimą, poodinę kraujosruvą kaklo kairėje, dėl to L. V. ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 str. 1 d. Sunkus sveikatos sutrikdymas nurodytų padarinių.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. J. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Skuodo rajono apylinkės teismo 2013-10-10 nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir įpareigojimo per keturis mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, sumažinant priteistos atlyginti neturtinės žalos dydį iki 5 000 Lt bei panaikinti papildomą įpareigojimą per keturis mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su nuosprendžio dalimi dėl 15000 Lt dydžio neturtinės žalos priteisimo, taip pat nesutinka su įpareigojimu per keturis mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo nuosprendyje nustatyta, kad jis šiuo metu nedirba ir yra registruotas darbo biržoje, visiškai atlygino žalą Valstybinei ligonių kasai (562,37 Lt) ir siūlė atlyginti nukentėjusiajam 5 000 Lt dydžio žalą. Teismo nuosprendyje nurodyta aplinkybė, kad jis visiškai sutiko su civiliniu ieškiniu, nėra tiksli. Jis visiškai sutiko su savo pareiga atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę ir neturtinę žalą, bet nesutinka su 15 000 Lt dydžio neturtinės žalos suma, nes tokios sumos neturi ir nerealu tikėtis nurodyto dydžio sumą sutaupyti per protingą terminą.
Nuteistasis pažymi, jog sutikdamas atlyginti nukentėjusiajam 5 000 Lt dydžio žalą tikėjosi, kad ir šią sumą bus galima sumokėti dalimis. Mano, kad teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti ir į realias kaltininko galimybes, o tai jo atveju nebuvo padaryta. Be to, atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtą turtinės žalos dydį (314,40 Lt) bei jo darbo užmokestį (neviršija 2000 Lt), ši 15 000 Lt dydžio priteista neturtinės žalos suma yra per didelė. Teismų praktikoje yra pasisakyta, kad priteisiant neturtinę žalą turi būti vengiama situacijos, kad nukentėjusysis nepagrįstai praturtėtų kaltininko sąskaita. Nurodytas aplinkybes (prastą jo materialinę padėtį) patvirtina ir ta aplinkybė, kad jis teisme buvo be advokato.
Žemesnės instancijos teismas
Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat akcentuoja, kad nesutinka su teismo paskirtu įpareigojimu per keturis mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Teismo nuosprendyje konstatuota, kad šiuo metu jis yra susiradęs darbą, bet nėra įdarbintas, kol nepasibaigs teismo procesas. Tai reiškia, kad įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, turės realią galimybę pradėti dirbti. BK 48 str. 8 d. nustatyta, kad teismo apribojimai turi būti tarpusavyje suderinami. Anot nuteistojo, šis jam paskirtas įpareigojimas nėra suderinamas su įpareigojimu dirbti, ypač atsižvelgiant į teismo nustatytą trumpą 4 mėnesių terminą. Be to, turimomis žiniomis jo gyvenamojoje vietoje praktiškai nėra galimybės šį teismo įpareigojimą įvykdyti.
Nuteistasis apeliacinį skundą apibendrina tuo, jog dėl padaryto nusikaltimo prieš L. V. prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi, tai patvirtina ir tai, kad iš karto po nusikaltimo, pirmadienį ryte, pats nuvyko į policiją. Pagal turimas finansines galimybes atlygino dalį padarytos žalos.
Nukentėjusysis L. V. pateikė atsikirtimus į nuteistojo A. J. apeliacinį skundą ir prašo nuteistojo A. J. apeliacinį skundą atmesti. Nukentėjusysis teigia, kad nuteistojo A. J. apeliacinio skundo motyvai yra nepagrįsti, todėl turi būti atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės. Nuteistojo A. J. nusikalstamas veikas tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.
Atsižvelgdama į tai, kad apeliantas savo skunde neginčija jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, teisėjų kolegija dėl jo kaltės nepasisako (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 str. 3 d.). Taigi ginčo dėl to, jog apeliantas pagrįstai nuteistas už vieno tyčinio nesunkaus nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d., padarymą, byloje nėra.
Apeliantas skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžio, taip pat teismo paskirto įpareigojimo per keturis mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina ir pasisako tik dėl minėtos pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies teisėtumo ir pagrįstumo (BPK 320 str. 3 d.).
Dėl teismo paskirto įpareigojimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 str. 6 d. 5 p.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 str. 4 d. numatyta, kad asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus.
Maksimalus skirtinų draudimų ir įpareigojimų skaičius nenustatomas, tačiau jie turi būti efektyvūs, tarpusavyje suderinami ir objektyviai įvykdomi. Teismo nustatyti draudimai ir įpareigojimai turi daryti teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.
Žemesnės instancijos teismas
Nuteistasis nesutinka su apylinkės teismo skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtu įpareigojimu per keturis mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Savo poziciją nuteistasis argumentuoja tuo, jog šis jam paskirtas įpareigojimas nėra suderinamas su įpareigojimu dirbti. Taip pat pažymi, kad jo gyvenamojoje vietoje praktiškai nėra galimybės šį teismo įpareigojimą įvykdyti.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 str. 6 d. 5 p. numatyta, kad teismas gali įpareigoti neatlygintinai išdirbti iki 200 valandų per teismo nustatytą, bet ne ilgesnį kaip laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Pirmosios instancijos teismas nuteistąjį A. J. į pagrįstai įpareigojo neatlygintinai išdirbti tam tikrą valandų skaičių nurodytose įstaigose, įpareigojimo trukmę nustatė tik 80 val., t. y. žymiai mažiau nei įstatyme numatytas maksimalus šio įpareigojimo terminas. Tai, kad A. J. planuoja pradėti dirbti, netrukdo įvykdyti šį įpareigojimą, nes jis gali būti atliekamas laisvu nuo darbo laiku, išeiginėmis ar poilsio dienomis, pagal išankstinį suderintą planą su sveikatos priežiūros įstaigomis ar kitomis organizacijomis. Todėl konstatuotina, kad nustatytas įpareigojimas pradėti dirbti (iki kol pradės dirbti, registruotis darbo biržoje nustatyta tvarka) ir nustatytas įpareigojimas neatlygintinai išdirbti tam tikrą valandų skaičių nurodytose įstaigose yra suderinami.
Pažymėtina, kad, jei nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatyto įpareigojimo, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas Baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę (BK 48 str. 9 d.). Šis klausimas spręstinas nuosprendžio vykdymo proceso metu.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas (kasacinės bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006).
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso įstatymo normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso įstatymo normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (Baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).
Apeliantas A. J. nesutinka su priteistos neturtinės žalos dydžiu (15 000 Lt), nurodo, kad siūlė sumokėti 5 000 Lt dydžio neturtinę žalą. Priteistos neturtinės žalos suma, atsižvelgiant į jo galimybes ją realiai atlyginti, yra per didelė. Tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog iš nuteistojo priteistas neturtinės žalos nukentėjusiajam dydis yra optimalus (teisingas ir protingas). Tokia išvada darytina įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nusikalstamų veiksmų apimtį, jų intensyvumą, padarytų sužalojimų sunkumą ir dėl jų kilusias pasekmes.
Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad nuteistasis ranka sugriebęs už kaklo parvertė L. V. ant žemės, jis griūdamas galva trenkėsi į asfaltą, po to koja vieną kartą spyrė stovinčiam L. V. į krūtinę bei vieną kartą keliu sudavė į galvą. L. V. nugriuvus ant žemės, nuteistasis A. J. ant jo atsisėdo ir ne mažiau kaip 10 kartų kumščiais sudavė jam į veidą ir galvą. Po to apeliantas, tęsdamas nusikalstamą veiką, gulintį L. V. spardė kojomis, suduodamas jam ne mažiau kaip 10 kartų į galvą, rankas ir šonus.
Neabejotina, kad dėl daugybinių smūgių sudavimo nukentėjusysis patyrė didelį fizinį skausmą, jam skaudėjo galvą ir kitas kūno vietas, į kurias buvo suduoti smūgiai. Nukentėjusysis pateiktuose atsikirtimuose į apeliacinį skundą nurodo, kad dėl įvykio patyrė stiprų išgąstį, nesaugumo jausmą, emocinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, nepatogumus, sumažėjo bendravimo su žmonėmis galimybės. Be to, jis iki šios dienos jaučia pasekmes: blogiau mato dešine akimi (gali tekti operuoti), plyšęs dešinės ausies būgnelis, todėl gydosi, negali gulėti ant šono dėl skausmų tarp šonkaulių, neužmiega be migdomųjų vaistų. Atsižvelgiant į tai, kad gulinčiam nukentėjusiajam buvo suduota ne mažiau kaip 10 kartų kumščiais į veidą ir galvą, galima daryti išvadą, jog nukentėjusiojo nurodytos (jaučiamos) pasekmes yra visiškai dėsningas nuteistojo nusikalstamų veiksmų rezultatas. Juolab, kad byloje esanti specialisto išvada Nr. G 1729/12(03) patvirtina, jog L. V. buvo nustatyti daugybiniai galvos ir kūno sumušimai su veido abiejų pusių minkštųjų audinių patinimu, poodinės kraujosruvos kairės akies aplinkoje, muštinės žaizdos ant dešinės ausies vijoklio, kaušelio centre, dešinio būgnelio centrine perforacija, galvos smegenų sukrėtimas, poodinė kraujosruva kaklo kairėje pusėje (b. l. 12–13). Taigi neabejotina, kad nuteistasis nukentėjusiajam suduodamas daugybinius smūgius į veidą ir galvą sukėlė jam stiprų fizinį skausmą, tam tikrus sveikatos sutrikdymo padarinius nukentėjusysis jaučia iki šiol, be to, nėra aišku, kokią įtaką jo sveikatai (klausai bei regai) tai turės ateityje.
Kartu atkreiptinas nuteistojo dėmesys ir į tai, kad konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams, paprastai būna skirtingas. Pavyzdžiui, iš asmenų, nuteistų pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiesiems buvo priteista ir 9 000 Lt (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-200/2013), ir 10 000 Lt (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-253/2009), ir 12 000 Lt (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252/2012), ir 20 000 Lt (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-133/2013, 2K-331/2012). Nagrinėjamu atveju mažinti priteistos neturtinės žalos dydį nėra pagrindo.
Nuteistasis taip pat teigia, kad atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtą turtinės žalos dydį (314,40 Lt) bei jo darbo užmokestį priteistos neturtinės žalos suma yra per didelė. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą teismų praktiką, sprendžiant neturtinės žalos nukentėjusiajam atlyginimo klausimą sveikatos sutrikdymo atveju, pasekmių ir ją padariusio asmens tyčinės kaltės kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais, kaip žalą padariusio asmens turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kaltininko amžius ir kt. Padarytos turtinės žalos dydis asmens sveikatos sutrikdymo atveju nėra svarbus sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, nes turtinė žala ir neturtinė žala yra savarankiški, iš esmės vienas nuo kito nepriklausantys dydžiai (kasacinė nutartis Nr. 2K-419/2011).
Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, jog nuteistojo A. J. apeliacinis skundas yra nepagrįstas.
Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Skuodo rajono apylinkės teismo 2013-10-10 nuosprendis pripažintinas pagrįstu bei teisėtu ir nekeistinas.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
nuteistojo A. J. apeliacinį skundą atmesti.