Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, susipažinęs su pareiškėjos S. S., gyv. (duomenys neskelbtini), skundu dėl baudžiamojo proceso pradėjimo privataus kaltinimo tvarka V. D., gim.1972-01-02,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skunde nurodoma, kad V. D., skleisdamas apie pareiškėją tikrovės neatitinkančią informaciją, o būtent, kad S. S. užsiima prostitucija ir yra kekšė bei, kad girdint kitiems asmenims viešai pareiškėją apkaltino sukčiavimu, kad ji atleista iš buvusios darbovietės už ,,machinacijas“ ir pan. Pareiškėja mano, kad V. D., skleisdamas apie ją tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri gali S. S. pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą ja, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 154 str. 1 d., t. y. pareiškėjos teigimu jį apšmeižė. Be to, V. D. žodžių viešai (t. y. informacija perduodama tretiesiems asmenims) užgauliai pažemino ir tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 155 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Privataus kaltinimo skundas grąžintinas pareiškėjai.

Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnyje išvardyta, jog skunde turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2009-08-05 nutartis Nr. IS-473-628/2009, Vilniaus apygardos teismo 2012-01-10 nutartis Nr. IS-28-318/2012, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-10-21 nutartis Nr. PK-65-784/2009, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-05-04 nutartis Nr. PK-440-818/2010, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-09-10 nutartis Nr. PK-686-818/2010, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-12-12 nutartis Nr. PK-912-503/2011) privataus kaltinimo bylų procese nukentėjusiojo skundo dalis apie nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vietą, laiką, padarinius ir kitas esmines aplinkybes, turi būti suformuluota aiškiai ir suprantamai, joje turi atsispindėti esminiai nusikaltimo sudėties požymiai ir elementai, kadangi nukentėjusiojo skundas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, o nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi turėti veiksmingą galimybę realizuoti teisę į gynybą, - nesant aiškaus kaltinimo, tokios teisės įgyvendinimas taptų neįmanomas. Šie didesni keliami įstatymo reikalavimai privataus kaltinimo tvarka paduodamam skundui išplaukia ir iš to, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Baudžiamojo proceso kodeksą, teismas nėra baudžiamąjį persekiojimą inicijuojantis subjektas. Viena iš kaltinamo nusikalstamų veikų padarymu asmens teisių yra teisė žinoti, kuo kaltinamas. Asmeniui pareiškiamą kaltinimą sudaro faktinės aplinkybės: inkriminuojamo pažeidimo padarymo vieta, laikas, esmė, ir šių aplinkybių teisinis vertinimas - juridinis pažeidimo kvalifikavimas. Aiškumo, išsamumo ir tikslumo kriterijai taikomi tiek faktinių aplinkybių išdėstymui, tiek jų teisiniam vertinimui. Į šiuos reikalavimus ne kartą dėmesį yra atkreipęs Europos Žmogaus Teisių Teismas aiškindamas Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a punkto nuostatas, pagal kurias reikia atkreipti ypatingą dėmesį į pranešimą kaltinamam pažeidimu asmeniui apie kaltinimą.

Pareiškėja prašo V. D. patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 154 str. 1 d. ir pagal BK 155 str. 1 d. Iš pateikto skundo seka, jog pareiškėją pažemino ir įžeidė V. D., nes jis kaip nurodyta skunde, po įvykusio tarp jų konflikto išėjo iš S. S. nuosavybės teise priklausančio buto ir pasiėmė pareiškėjos mobilųjį telefoną, kuriame buvo sukaupta daug įvairios asmeninės informacijos: el.pašto prieiga, Skype, Facebook, nuotraukos, medžiaga apie pareiškėjos privatų gyvenimą, susirašinėjimai elektroninėmis priemonėmis, trumposios SMS žinutės, verslo ir asmeniniai kontaktai. Pasak S. S., buvo siunčiama ją žeminanti bei šmeižiamo pobūdžio informacija jos mobiliojo ryšio telefone esantiems adresatams, todėl ji patyrė didelį stresą ir pažeminimą. Tame tarpe tokio turinio žinutes ir skambučius gavo pareiškėjos tuometinė vadovė (duomenys neskelbtini)I. L.. Jai V. D. paskambino į ofisą Rygoje ir pareiškė, kad ji ( S. S.) užsiima sukčiavimu, dirba prostitute ir pan. V. D. elgėsi piktybiškai siekdamas ją pažeminti ir sugadinti jos reputaciją bei apšmeižti darbdavio akivaizdoje. Šiems teiginiams patvirtinti skunde nenurodyti duomenys (pvz. minėtų pokalbių esmė ir vieta, telefonų numeriai, data, pareiškėjos bei kitų adresatų elektroninio pašto adresai, susirašinėjimo pokalbių išklotinės, adresatų (įskaitant ir darbdavio) vardai ir pavardės, jų gyvenamosios vietos ir kt.). Šiuos duomenis būtina nurodyti skunde, nes kaip teigia S. S., V. D. piktybiškai siekė paskleisti apie ją netikrą informaciją, o šie asmenys (skunde įvardinta tik I. L.), kurie galimai ir bendravo su V. D., gali būti kviečiami į teismo posėdį liudytojais. Taip pat, pareiškėja savo skunde teigia, jog 2012-10-27 bei 2012-12-08 konflikto su V. D. metu, pareiškėja kreipėsi pagalbos į policijos pareigūnus, kuriems atvykus ir jų akivaizdoje, pasak S. S., V. D. pareiškė, jog jį užsiima prostitucija, pavadino ją kekše, kad ji sumušė savo vaiką. Šie melagingi teiginiai pakeltu balsu bei naudojant necenzūrinius žodžius, buvo išsakyti taip pat ir A. S., E. D. bei kaimynės S. V. akivaizdoje. Tačiau skunde neįvardinti šie policijos pareigūnai, jų darbovietės, kaimynės S. V. gyvenamosios vietos adresas. Skunde nenurodyti jokie išsamūs duomenys, kurie galėtų patvirtinti (paneigti) esamus skunde S. S. nurodytus teiginius – nėra duomenų dėl SMS žinutės perdavimo S. S., nenurodyta perduotos informacijos turinys, data, liudytojo gyvenamosios vietos adresas. Dėl video medžiagos galimo neteisėto disponavimo bei jos naudojimo aplinkybių, nenurodytas minėtos medžiagos turinys, kokiu būdu kokiu budu pareiškėja yra šantažiuojama, jo tikslas, ybėscijos turinis, data pareiškėja yra šantažuojama, pareiškėjos galimo šantažo būdas (pvz. tam tiktu teiginiai išsakyti žodžiu ar naudojant telekomunikacinių prietaisus); nenurodyti pareigūnai (jų vardai, pavardės, darbovietės pavadinimas), kurie buvo atvykę pas pareiškėją ir kurie gali būti kviečiami liudytojais (įskaitant ir skunde paminėtą R. Č.) į teismo posėdį. Be to, skunde nenurodyti objektyvūs duomenys, jog, pasak pareiškėjos, ji buvo šmeižiama, V. D. ją įžeidinėjo ir žemino ir kitais atvejais, kurie skunde nėra įvardinti. Skunde nėra įvardinti, kokie būtent V. D. teiginiai pareiškėją įskaudino ir įžeidė, kas buvo šių faktų liudininkai, nenurodyti liudytojų vardai, pavardės bei gyvenamoji vieta. Pažymėtina, kad pareiškėja skunde teigia, jog V. D. ją apibūdina neigiamai prieš giminaičius ir kitus asmenis. Tačiau jokie duomenys (vardai, pavardės, gyvenamosios vietos) dėl šių asmenų galimo kvietimo į teismo posėdį liudytojais, pateikti nėra.

Teismas pažymi, jog kaltinimas turi būti konsoliduotas vienoje vietoje ir tik po juo dėstomi argumentai ir įrodymai (teismui pateiktame skunde kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t.y. turi būti galimai padaryta veika nurodyta ne dviprasmiškai, nukreipiant į priedus ar pan., o suformuluota aiškiai, konkrečiai ir suprantamai). Privataus kaltinimo tvarka teismui raštu paduodamo skundo (pareiškimo) paskirtis ir funkcija – ne tik pranešimas apie nusikalstamą veiką, bet ir asmens apkaltinimas: tokiu skundu (pareiškimu) asmeniui yra pareiškiamas kaltinimas, kad būtų nagrinėjamas teisme, todėl tokiems skundams (pareiškimams) keltini didesni formalūs reikalavimai negu kreipimesi, pagal kuriuos ikiteisminis tyrimas dar bus atliekamas (Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 23 d. nutartis b.b. Nr.1A-540/2007). Privataus kaltinimo bylose skundą paduoda ir kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis. Teisme jis įgyja privataus kaltintojo statusą (Lietuvos Respublikos BPK 408 straipsnis). Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kokiu būdu nukentėjęs nuo nusikaltimo asmuo ar jo atstovas gali realizuoti savo teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Iš įstatymo nuostatos seka, jog privataus kaltinimo bylose nukentėjusysis yra aktyvus baudžiamojo proceso dalyvis ir jis turėtų užtikrinti, kad pateikiamas kaltinimas būtų suformuotas tinkamai.

Lietuvos Respublikos BPK 413 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai teisme privataus kaltinimo tvarka gautas nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, nukentėjusysis ir (ar) jo teisėtas atstovas, ir nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo šaukiami pas teisėją sutaikyti. Nusikalstamos veikos padarymu kaltinamam asmeniui kartu su šaukimu išsiunčiamas ir skundo nuorašas. Jis privalo žinoti, kokius konkrečius jo veiksmus, žodžius prašoma pripažinti nusikalstamais ir už tai nubausti.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog S. S. skundas paduotas nesilaikant Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 2 dalyje keliamų reikalavimų, dėl ko skundas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 3 dalimi, grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 straipsnio 3 dalimi, teismas,

nutarė:

Pareiškėjos S. S. skundo nepriimti ir skundą grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutarties nuorašą su teismui pateikta medžiaga grąžinti S. S., gyv. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.