Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Marijampolės mieste atstovei L. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. L. ieškinį atsakovui V. M., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Marijampolės mieste dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Atsakovas V. M. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai - teismo šaukimas įteiktas viešo paskelbimo būdu 2020-02-05 specialiame interneto tinklapyje. Teismo procesiniai dokumentai įteikti atsakovui asmeniškai 2019-12-19. Atsiliepimo į ieškinį ir prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta, neatvykimo į teismo posėdį priežastys nežinomos, todėl byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 str.).

6. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Marijampolės mieste su ieškiniu sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

1. Nustatyta, kad 2008-09-01 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo V. M. priteistas išlaikymas nepilnamečiam sūnui H. M., po 400 Lt (115,84 Eur) iki sūnaus pilnametystės.

2. Ieškovė teigia, kad atsakovas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki šiol nėra mokėjęs sūnui išlaikymo, su sūnumi nebendravo ir nesidomėjo jo gyvenimu bei auklėjimu. Praėjus daugiau nei 12 metų po teismo sprendimo padėtis pasikeitė – sūnus užaugo, kartu išaugo ir jo poreikiai bei išlaidos sūnaus išlaikymui. Sūnus yra labai gabus vaikas, lanko sportinius užsiėmimus, važinėja į varžybas, todėl jo poreikiai atitinkamai didesni. Mėnesiui sūnaus išlaikymui reikia 400 Eur. Ieškovės teigimu, atsakovas visiškai nesirūpina galimybe prisidėti prie sūnaus išlaikymo, nors, ieškovės nuomone, jis gali ir privalo tinkamai rūpintis sūnaus gerove. Ieškovės teigimu, atsakovas dirba, gauna darbo užmokestį.

3. Pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Šios teisės normos paskirtis yra užtikrinti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, nepažeidžiant jį teikiančių vaiko tėvų teisėtų interesų, proporcingumo principo, reikalaujančio nustatyti vaikų ir tėvų turtinių interesų pusiausvyrą. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Teisminėje praktikoje nustatyta, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai, kad užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kita vertus, visais vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010).

4. Kaip minėta, tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme yra nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį. CK 3.201 str. 1 d. nustatyta, kad teismas gali pakeisti (padidinti ar sumažinti) priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 str. 2 d., darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, pasikeitus (padidėjus, sumažėjus) vaiko poreikiams. Tokį aiškinimą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-495/2008; Nr. 3K-3-331/2009; Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 str. 1 d.).

5. Ieškovė nurodė visas išlaidas, reikalingas vaiko išlaikymui, jos realios ir atitinkančios tokio amžiaus - 13 m. vaiko, turinčio gabumus ir siekius, poreikius. Bendra išlaidų suma mėnesiui dukrai apie 400 eur. Atsakovas ieškovės nurodytų išlaidų neginčija.

6. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010).

7. Teismas, spręsdamas nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio klausimus, vadovaujasi orientaciniais kriterijais. Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojama praktika, kad bylose dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo orientaciniu kriterijumi taikytina CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (tai yra 555 Eur.). Šis kriterijus taikytinas sprendžiant klausimą dėl vaikų išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S., byla Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009). Tačiau kiekvienu atveju turi būti atsižvelgta į LR CK 3.192 str. 2 dalies nuostatas, numatančias nepilnamečių vaikų teisių ir interesų apsaugos garantiją, kurios esmė - išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

8. Teismas sutinka su ieškovės nuomone dėl ieškinio motyvų. Atsakovas pareigos išlaikyti savo nepilnamečio vaiko neneigia. Atsakovas jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jo negalėjimą pridėti prie vaiko išlaikymo ar paneigiančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikia. Pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis atsakovas grindžia savo negalėjimą teikti vaikams išlaikymą, tenka atsakovui (CPK 178 str.). Duomenų apie atsakovo sveikatos stovį, dėl ko negalėtų teikti išlaikymo vaikui, ar duomenų apie neturėjimą galimybės susirasti geriau apmokamą darbą, byloje nepateikta. Patikrinus LITEKO duomenų bazę, nustatyta, kad atsakovas dirba UAB „Mantinga“, darbo užmokestis 2020 m. sausio mėnesį - 1507,49 eur. Kaip minėta, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Atsižvelgiant į išdėstytą ir vadovaujantis LR CK 3.192 str., kuris nustato pareigą, kad savo nepilnamečius vaikus privalo išlaikyti abu tėvai, spręstina, kad priteistinas išlaikymo dydis kas mėnesį po 200 Eur vaikui atitinka nepilnamečio vaiko poreikius ir nepažeidžia interesų (LR CK 3.201 str. 1 ir 2 d.). Išlaikymas priteistinas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos – 2019-11-25 iki sūnaus H. M. pilnametystės. Ieškovei nustatytina uzufrukto teisė į šias lėšas (CK 3.185 str. 1 d.).

9. Kiti šalių teismo posėdžio metu nurodyti motyvai nenagrinėtini, kaip neturintys esminės reikšmės bylai.

10. Ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteistinos valstybei bylinėjimosi išlaidos: 223,40 Eur už advokato padėjėjo pagalbą pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020-02-18 pažymą Nr. (12.33)PT-1065; 54 Eur žyminio mokesčio ir 7,16 Eur teismo pašto išlaidų (CPK 93, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42, 178, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Pakeisti 2008 m. rugsėjo 1 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2352-399/2008 iš atsakovo V. M., a/k (duomenys neskelbtini) priteisto 400 Lt (atitinka 115,84 eurų) dydžio išlaikymą nepilnamečiam sūnui H. M., a/k (duomenys neskelbtini) padidinant išlaikymui skirtą sumą iki 200 Eur (dviejų šimtų eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio padavimo dienos – 2019-11-25 iki vaikas sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę Ž. L., a/k (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo V. M., a/k (duomenys neskelbtini) valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas: 54 Eur (penkiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio, 7,16 Eur (septynis eurus 16 ct) teismo pašto išlaidų, 223,40 Eur (dyu šimtus dvidešimt tris eurus 40 ct) už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimą (antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.