- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-24
- Bylos Nr.
- I-701-279/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00375-2014-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dalia Pranckienė, Irena Varžinskienė, Nijolė Čekanauskienė
- Atsakovas
- Visagino savivaldybės tarybai
- Kategorijos
- 55.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Nijolės Čekanauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Varžinskienės ir Dalios Pranckienės,
rašytinio proceso tvarka nagrinėdama administracinę bylą pagal Vyriausybės atstovo Utenos apskrityje prašymą atsakovei Visagino savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas – Vyriausybės atstovas Utenos apskrityje – administraciniam teismui paduotu prašymu prašo panaikinti Visagino savivaldybės tarybos 2012-12-13 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei Visagino savivaldybės tarybos 2014-04-03 spendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais yra nustatyta panaudos sąlyga, kad panaudos gavėjai neapmoka sąskaitų už šildymo paslaugas, o mokesčius už šias paslaugas moka įstaigos, kurios patikėjimo teise valdo panaudos pagrindais perduotą turtą. Nors ginčijami sprendimai pagal savo pobūdį yra administraciniai aktai, tačiau pagal savo esmę šie aktai yra susiję su civiliniais teisiniais santykiais. Visagino savivaldybės taryba šiais sprendimais siekė pakeisti iš panaudos sutarties kylančias civilines teisines pasekmes (panaudos gavėjo teises ir pareigas). Šiuos aktus priimdama Visagino savivaldybės taryba veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas vykdant viešojo administravimo procedūras, bet kaip lygiateisė civilinių teisinių santykių dalyvė. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas Visagino savivaldybės tarybos priimtų aktų neteisėtumą iš esmės grindžia civiliniais teisiniais argumentais. Be to, pareiškėjo prašymo panaikinti ginčijamus sprendimus išsprendimas, turės įtakos iš panaudos sutarties kylantiems panaudos teisiniams santykiams.
Bylą pradėjus nagrinėti iš esmės bei teismui kilus abejonėms dėl jos teismingumo, spręstinas bylos rūšinio teismingumo klausimas.
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (toliau – ir Specialioji kolegija) yra pažymėjusi, valstybė ir savivaldybės, kaip viešieji asmenys, per tam tikras institucijas vykdo dvejopas funkcijas. Be tam tikrų valdžios, t. y. viešojo administravimo, funkcijų, tiek valstybė, tiek savivaldybės vykdo ir ūkinę – komercinę veiklą, dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip civilinių teisinių santykių subjektai. Dalyvaudamos šiuose santykiuose, valstybė ar savivaldybės atlieka veiksmus, priima sprendimus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys tam tikrus civilinius teisinius santykius (subjektines civilines teises bei pareigas). Viešojo administravimo institucijų veikla, šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, negali būti pripažinta viešuoju administravimu. Administravimo institucija tokiu atveju veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip civilinių teisinių santykių subjektas ir jos priimti aktai (atlikti veiksmai), dalyvaujant tokiuose santykiuose, nepakeičia tų santykių pobūdžio. Jei ginčas kyla iš civilinių teisinių santykių, tai nepriklausomai nuo to, jog viena šio ginčo šalis yra valstybės ar savivaldybės institucija, jis laikytinas civiliniu ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (žr. pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 11 d. nutartis, priimta byloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija; 2008 m. liepos 29 d. nutartis, priimta byloje viešoji įstaiga „Alytaus regioninė televizija“ v. Alytaus miesto savivaldybės taryba; 2007 m. spalio 8 d. nutartis, priimta byloje Aukštaitijos nacionalinio parko direkcija v. Utenos apskrities viršininko administracija; 2006 m. rugpjūčio 30 d. nutartis, priimta byloje J. B. v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, valstybės įmonė Registrų centras). Specialioji teisėjų kolegija, spręsdama teismų kreipimusis dėl rūšinio teismingumo, be kita ko, vertina, kuriems santykiams įtakos turės suinteresuoto asmens pateikto reikalavimo išsprendimas, ir kurios teisės šakos teisės normos reglamentuoja susiklosčiusius teisinius santykius (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. aprobuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas, apibendrinimas. Administracinė jurisprudencija. 2012, 23, p. 608).
Įvertinus Specialios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, kyla pagrįstų abejonių dėl šios bylos priskyrimo nagrinėti administraciniam teismui, todėl tikslinga kreiptis į Specialią teisėjų kolegiją dėl šios bylos priskyrimo nagrinėti atitinkamos kompetencijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti ir prašyti išspręsti šios bylos rūšinio teismingumo klausimą.
Nutartis neskundžiama.