- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-08
- Bylos Nr.
- ATP-171-309/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-02358-2013-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Zigmas Kavaliauskas
- Pažeidėjas
- R. J.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas
teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto R. J. ir konfiskuotino turto savininkės V. J. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 13 d. nutarimo, kuriuo:
R. J. už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje, skirta administracinė nuobauda – 10 (dešimt) parų administracinio arešto su transporto priemonės „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.
R. J. už teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, skirta administracinė nuobauda – 20 (dvidešimt) parų administracinio arešto su transporto priemonės „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.
R. J. už teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje, skirta administracinė nuobauda – 20 (dvidešimt) parų administracinio arešto su transporto priemonės „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, R. J. paskirtos nuobaudos subendrintos ir galutinė nuobauda paskirta - 20 (dvidešimt) parų administracinio arešto su transporto priemonės „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.
Į administracinio arešto laiką įskaitytas R. J. administraciniame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013 m. rugpjūčio 3 d., 11.25 val. iki 2013 m. rugpjūčio 3 d., 19.10 val. ir laikoma, kad R. J. yra atlikęs vieną parą administracinio arešto.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. J. nubaustas už tai, kad 2013 m. rugpjūčio 3 d. 9.05 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neblaivus, kai nustatytas sunkus girtumas (2,67 promilės) ir neturėdamas teisės vairuoti, važiuodamas atbulas neįsitikino, kad tai daryti saugu, atsitrenkė į paliktą stovėti automobilį ir jį apgadinęs pasišalino iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas R. J. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 13 d. nutarimą ir administracinę bylą nutraukti.
Skunde nurodo, kad su Šiaulių apylinkės teismo nutarimu nesutinka, mano, kad jis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas. Teismas nutarimą grindžia liudytojų: policijos pareigūnų G. Š. ir A. V. parodymais, bei M. N., G. N. ir E. Č. Č. parodymais.
Teigia, kad jis yra kaltas dėl to, jog namuose radęs savo motinos automobilio „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), raktelius juos savavališkai pasiėmęs nuėjo pas kaimyną E. Č. Č. į gretimą namą paprašyti, kad jis mamos automobilį atvarytų į namo, kuriame jis gyvena, kiemą. Už paslaugą su E. Č. Č. planavo išgerti butelį, kurį pasiėmė su savimi. Kadangi buvo išgėręs, o teisės vairuoti neturi nuo 2012 metų gruodžio mėnesio, draugui padavė motinos automobilio raktelius ir paprašė perstatyti automobilį. E. Č. Č. sėdo į „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbulas savo namo kieme truputį kliudė kitą automobilį, tačiau netrukus iš kiemo išvažiavo ir jo motinos V. J. automobilį nuvairavo ir paliko jo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kieme.
Pasak apelianto, liudytojais apklausti pareigūnai G. Š. ir A. V. patvirtino, kad jie darbo metu gavo iškvietimą, atvyko nurodytu adresu į (duomenys neskelbtini) gatvę (duomenys neskelbtini) ir tyrė įvykusį eismo įvykį. Patys įvykio jie nematė, jo aplinkybių nežino, apklausiami pripažino, kad jis sakė, jog nevairavo ir neatsitrenkė į kitą automobilį. Liudytojais apklausti M. N. ir G. N. teisme parodė, kad jie per savo butų langus išgirdo trenksmą ir matė, kaip automobilis „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė kitą stovėjusį automobilį. Kas tuo metu sėdėjo už vairo, per butų langus nesimatė. Po atsitrenkimo automobilis nuvažiavo į kiemo galą ir jie teigia, kad iš automobilio išlipo, jis, R. J.. Išėję į kiemą matė, kad liudytojas E. Č. Č. automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvairavo iš namo kiemo ir atgal grįžo pėsčiomis. Šią aplinkybę patvirtino ir policijos pareigūnai, nes automobilis buvo rastas kito namo, nei įvyko eismo įvykis kieme. Nuo pat pradžių atvykusiems pareigūnams apeliantas aiškino, kad jokio automobilio nevairavo, tačiau juo nepatikėjo, nes liudytojai M. N. ir G. N., neva matė, kad po atsitrenkimo automobilis nuvažiavo į kiemo galą ir iš jo išlipo jis. Tokiems šių asmenų liudijimams paneigti jis tvirtino, kad jie to matyti iš viso negalėjo, nes vieta, kurią nurodė liudytojai, esą matė išlipant iš automobilio jį, niekaip nepatenka į matymo lauką, stebint per šių liudytojų butų virtuvių langus. Be to, savo išvaizda, ūgiu, plaukų kirpimu ir spalva bei tuo, kad abu su E. Č. Č. nešioja akinius, yra išoriškai labai panašūs ir tai galėjo suklaidinti liudytojus M. N. ir G. N.. Pagal šių liudytojų parodymus po įvykio iš automobilio išlipusį asmenį, jei matė, tikėtina, ne mažesniu nei 50-60 m atstumu, per langą, iš antro ar trečio namo aukšto. Tačiau teismas šių svarbių aplinkybių neįvertino, vadovavosi liudytojų M. N. ir G. N. parodymais ir atmetė jo bei liudytojo E. Č. Č. parodymus. Atkreipia dėmesį į tai, kad tie patys liudytojai patvirtino, jog po įvykio matė, kaip automobiliu „Ford Mondeo“ iš kiemo išvažiavo E. Č. Č. ir šios aplinkybės visiškai sutampa su jo nuosekliu aiškinimu, jog jis (apeliantas) su eismo įvykiu (duomenys neskelbtini), nėra susijęs.
Žemesnės instancijos teismas
Be to apelianto teigimu, liudytoju apklaustas E. Č. Č. teisme pripažino pareigūnams melavęs ir nurodė to priežastį - išgąstį dėl įvykusio eismo įvykio, galimos padarytos žalos išieškojimo, baudos už vairavimą neturint teisės tai daryti, kadangi pareigūnai dėl girtumo R. J. išsivežė į nuovadą, visą kaltę ir nusprendė suversti jam, tačiau ir tokie šio asmens liudijimai teismui pasirodė nepatikimi.
Turi pagrindo manyti, kad teismas, skundžiamame nutarime nepagrįstai suteikė pirmenybę liudytojų M. N. ir G. N. parodymams ir nemotyvuotai atmetė jo bei E. Č. Č. parodymus.
Apelianto nuomone, teismas niekuo nepagrindė savo išvados, jog „versija, kad R. J. tėvai automobilį į (duomenys neskelbtini) atvarė prieš keletą dienų yra nelogiška“. Siekiant patikrinti šią versiją, teismas privalėjo veikti aktyviai ir pareikalauti iš jo ar automobilio savininkės papildomų įrodymų ir tik po to, juos vertinti ir daryti išvadas.
Šalies argumentai
Apeliantas teigia, kad jis neturi dėl ko meluoti, išsisukinėti, tačiau prisiimti atsakomybę gali tik už tai ką yra padaręs. Atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojas E. Č. Č. teisme pripažino, jog jam teisė vairuoti transporto priemones atimta, tačiau automobilį jis vairavo ir neturėdamas tokios teisės. Šią aplinkybę patvirtino liudytojai M. N. ir G. N., tačiau teismas šiai aplinkybei liko visiškai abejingas. Skirtinų už padarytus pažeidimus nuobaudų aspektu, tiek jis, tiek E. Č. Č. būtų nubausti vienodai, tačiau, šiuo atveju, mano, kad yra nubaustas visiškai nepagrįstai dėl kito asmens padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, todėl administracinė byla jo atžvilgiu turėtų būti nutraukta.
Apeliantas prašo pakeisti nutarimo dalį ir skirtų nuobaudų vykdymą atidėti, jei apeliacinės instancijos nuomonė dėl skundžiamo nutarimo būtų kitokia, tai yra jei jo pateiktų duomenų nepakaktų padaryti išvadas, paneigiančias jo kaltę.
Teigia, kad prasidėjus šios administracinės bylos procesui labai išgyveno dėl be pakankamo pagrindo jam mestų kaltinimų. Sveikata pašlijo taip, kad pateko į psichiatrinės ligoninės stacionarą, kuriame buvo gydomas keletą mėnesių (administracinėje byloje yra tai patvirtinantys duomenys). Teismui nutarimu paskyrus jam administracinį areštą, nėra garantuotas dėl savo psichinės būklės stabilumo, nes nuo jo tai visai nepriklauso. Ambulatorinis gydymas tęsiamas ir šiuo metu, vaistai skiriami ir juos vartoja reguliariai. ATPK 338¹ straipsnis numato sąlyginio administracinio arešto vykdymo atidėjimo tvarką ir sąlygas, tai yra asmeniui, kuriam paskiriamas administracinis areštas, rajono (miesto) apylinkės teismas (apylinkės teismo teisėjas) tuo pačiu nutarimu, jeigu pažeidėjas sutinka, gali atidėti administracinio arešto vykdymą nuo 1 iki 12 mėnesių (1 dalis). Atidėdamas paskirto administracinio arešto vykdymą, teismas paskiria pažeidėjui atlikti nemokamų viešųjų darbų nuo 25 iki 400 valandų. Kartu teismas nustato laiką, per kurį asmuo privalo atlikti nemokamus viešuosius darbus (2 dalis). Nurodo, kad jis yra darbingas 50 procentų, pagal sveikatos būklę gali dirbti ir sutinka atlikti nemokamus viešuosius darbus, todėl, mano, kad yra pagrindas jam taikyti ATPK 338¹ straipsnį, atidėti administracinio arešto vykdymą ir paskirti atlikti nemokamus viešuosius darbus.
Konfiskuotino turto savininkė V. J. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 13 d. nutarimą ir netaikyti transporto priemonės, automobilio „Ford Mondeo“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo.
Skunde nurodo, kad nagrinėjant administracinę bylą ji buvo apklausta kaip liudytoja. Teisme parodė, kad kaip jai priklausantis lengvasis automobilis „Ford Mondeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) atsidūrė (duomenys neskelbtini), kieme. Teigia, kad tą automobilį ji su vyru atvarė į (duomenys neskelbtini) pas meistrą remontui, tačiau meistras ankstesnių darbų baigti nespėjo ir jiems paskirtu laiku automobilio nepriėmė. Atsitikus tokiai situacijai, meistras pats pasisiūlė pasiimti automobilį remontui, jei jį kur nors paliktų (duomenys neskelbtini). Taip jai priklausantis automobilis buvo paliktas gyvenamo namo (duomenys neskelbtini), kieme, netoli jos sūnaus R. J., gyvenančio (duomenys neskelbtini), namų. Automobilio „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raktus abu su vyru nunešė į sūnaus namus. Namuose rado tik sūnaus vaikus, raktus paliko ir pasakė, kad jų pasiimti ateis automobilio meistras. Gal 2013m. rugpjūčio 3 d. vakare ar 4 dieną iš R. J. sužinojo, kad jos automobilis sulaikytas, nes pateko į eismo įvykį ir perduotas saugojimui į aikštelę.
Apeliantės nuomone, teismo išvada, kad byloje nėra duomenų, įrodančių, jog ji, automobilio savininkė, ėmėsi veiksmų savo turtui apsaugoti nuo neteisėto pasinaudojimo juo ar automobilis būtų buvęs paimtas prieš savininko valią ir juo būtų buvę disponuojama neteisėtai, niekuo nepagrįsta. Ir netgi priešingai, ji buvo patikėjusi sūnui R. J. savo automobilį ir jis juo naudojosi 2012 metais, tačiau po to, kai sūnus automobilį vairavo neblaivus ir už tai buvo nubaustas, atimant teisę vairuoti transporto priemones trims metams, savo automobilį atsiėmė ir juo naudojosi pati. Jokia protingai besielgianti motina, žinodama, kad sūnus neturi teisės vairuoti transporto priemones, neduos automobilio raktelių ir nekurstys jo padaryti teisės pažeidimo, tai yra vairuoti automobilio neturint tokios teisės. Savo automobilio „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) niekam neperdavė ir niekam neleido juo naudotis.
Teismas nutarimo dalį dėl jos automobilio konfiskavimo grindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2008 m. gegužės 26 d. nutartimi priimta administracinėje byloje Nr. N575-1742/2008), kur nurodoma, kad pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. birželio 8 d. nutarimo nuostatomis, kur konstatuota, jog vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Be teismo praktikos, kuria remtasi skundžiamame nutarime, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, analizuodamas ATPK įtvirtintas normas bei pasiremdamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina, taip pat yra konstatavęs, jog transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130 straipsnio pažeidimą gali būti netaikomas ir ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymas yra galimas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (nutartis administracinėje byloje Nr.⁵⁷⁵-3213/2010).
Šalies argumentai
Apeliantė mano, kad šioje administracinėje byloje yra pakankamai duomenų, rodančių, jog automobilio, kurio konfiskavimas numatytas skundžiamu nutarimu, savininkas yra ne pažeidimą padaręs asmuo ir kad automobilį pažeidėjas vairavo be savininko leidimo, jį paėmė prieš savininko valią ir juo buvo disponuojama neteisėtai. Šias aplinkybes patvirtino jos sūnus R. J.. Prieštaravimų tarp teismo posėdžio metu apklausto R. J. paaiškinimų ir jos parodymų nėra, parodymai atitinka vieni kitus ir tai yra pagrindas išvadai, kad jos nurodyta įvykio situacija, jog pažeidėjas byloje nagrinėjamo įvykio metu vairavo jai priklausantį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), be jos žinios, savavališkai paėmęs šios transporto priemonės raktus, pasitvirtino.
Atsižvelgiant į tai, kad jai priklausantis automobilis buvo paimtas jai nežinant, tai yra prieš jos valią ir tuo, kad ir trumpą laiko tarpą, buvo disponuojama neteisėtai, bei į tai, kad ji nėra atsakinga už jos nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu, bei į tai, kad konfiskuojant jai priklausančią transporto priemonę būtų pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 7 straipsnio 1 dalies, protokolo Nr. 1, 1 straipsnio 1 dalis, prašo pažeidėjui transporto priemonės konfiskavimo neskirti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai netenkintini.
ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Dėl R. J. kaltės
Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ATPK 256 straipsnyje numatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 257 straipsnyje numatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju byloje surinkta pakankamai įrodymų neabejotinai patvirtinančių R. J. kaltę, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, 130² straipsnyje. Jo kaltę patvirtina administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma. Tai, administracinio teisės pažeidimo administracinio teisės pažeidimo protokole, eismo įvykio schemoje, asmens blaivumo testo pažymoje, pranešime dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, transporto priemonės nuvežimo akte, administracinio sulaikymo protokole, R. A., E.Č. Č., M. N., G. N. paaiškinimuose, policijos pareigūnų A. V., G. Š. tarnybiniuose pranešimuose, transporto priemonių apžiūros aktuose, fotonuotraukose, pažymoje apie asmens baustumą, užfiksuoti duomenys, bei pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojų A. V., G. Š., M. N., G. N. duoti parodymai.
Apeliaciniame skunde R. J. teigia, kad jis automobilio nevairavo, o įvykio metu automobilį vairavo E. Č. Č., kad liudytojai M. N. ir G. N. galėjo sumaišyti jį su E. Č. Č., policijos pareigūnai A. V. ir G. Š. įvykio nematė, todėl jų parodymais remtis nėra pagrindo.
Teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, neturi pagrindo abejoti liudytojų M. N. ir G. N. nurodytomis aplinkybėmis, jog jie matė kaip automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo ir iš šio automobilio išlipo R. J.. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojai M. N. ir G. N. aiškiai ir neabejodami parodė, kad automobilį „Ford Mondeo“ įvykio metu vairavo R. J., atmetė galimybę, jog galėjo R. J. sumaišyti su kitu asmeniu (E. Č. Č.). Tokius liudytojų M. N. ir G. N. parodymus patvirtina policijos pareigūnų A. V. ir G. Š. parodymai, kad atvykus į įvykio vietą jiems liudytojai nurodė vairavusį asmenį, todėl jie sulaikė būtent R. J.. Šias liudytojų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes patvirtina M. N., G. N. ir E. Č. Č. paaiškinimuose, bei policijos pareigūnų A. V. ir G. Š. tarnybiniuose užfiksuoti duomenys. Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojų M. N. ir G. N. duotais parodymais, kadangi juos patvirtina liudytojų A. V. ir G. Š. parodymai, bei rašytiniai bylos duomenys (paaiškinimai, tarnybiniai pranešimai ir kt.). Byloje nėra duomenų apie tai, kad M. N. ar G. N. būtų suinteresuoti nepagrįstai apkalbėti R. J., tokių aplinkybių nenurodė ir atsakomybėn patrauktas R. J.. Teismas R. J. ir E. Č. Č. parodymais ir pateikta versija, kad R. J. automobilio „Ford Mondeo“ įvykio metu nevairavo, nesiremia ir tokią versiją atmeta, kadangi parodymai ir pateikta versija iš esmės prieštarauja byloje surinktų įrodymų visumai, tokios pateiktos versijos ir duotų parodymų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys.
Dėl R. J. paskirtos nuobaudos vykdymo atidėjimo
Apeliaciniu skundu R. J. prašo atidėti jam skirtos nuobaudos – administracinio arešto vykdymą.
ATPK 338¹ straipsnyje nurodyta, kad asmeniui, kuriam paskiriamas administracinis areštas, rajono (miesto) apylinkės teismas (apylinkės teismo teisėjas) tuo pačiu nutarimu, jeigu pažeidėjas sutinka, gali atidėti administracinio arešto vykdymą nuo 1 iki 12 mėnesių. Atidėdamas paskirto administracinio arešto vykdymą, teismas paskiria pažeidėjui atlikti nemokamų viešųjų darbų nuo 25 iki 400 valandų. Kartu teismas nustato laiką, per kurį asmuo privalo atlikti nemokamus viešuosius darbus. Jei asmuo, kuriam administracinio arešto vykdymas atidėtas, atidėjimo laikotarpiu atliko teismo paskirtus nemokamus viešuosius darbus, įstaiga, kurios žinioje yra šių darbų vykdymas, surašo nutarimą užskaityti asmeniui administracinio arešto atlikimą. Jei asmuo, kuriam administracinio arešto vykdymas atidėtas, atidėjimo laikotarpiu piktybiškai vengia atlikti nemokamus viešuosius darbus, teismas priima nutarimą panaikinti sąlyginį administracinio arešto vykdymo atidėjimą ir vykdyti ankstesniu nutarimu paskirtą nuobaudą.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita administracinės nuobaudos rūšis tuo atveju, kai už administracinį teisės pažeidimą yra numatyta alternatyvi sankcija. Tačiau pripažintina, jog parenkant nuobaudos rūšį turi būti įvertinta, kokia nuobaudos rūšis būtų efektyviausia, siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011; 2AT-8-2013).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra nustatyta ATPK 29 straipsnio 3 dalyje numatytų aplinkybių, dėl kurių nebūtų galima R. J. skirti administracinės nuobaudos – administracinio arešto. Teismas įvertinęs tai, kad nėra R. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, kad jis dirba, jam nustatytas 50% darbingumas, kad R. J. už įvairius administracinius teisės pažeidimus baustas 11 kartų, 4 kartus baustas už pažeidimus būnant neblaiviam, 3 kartus už transporto priemonių vairavimą būnant neblaiviam, 1 kartą už eismo įvykio sukėlimą būnant neblaiviam ir pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, už kurį paskirta nuobauda galioja, daro išvadą, kad R. J. nuolat daro administracinius teisės pažeidimus, iš paskirtų nuobaudų išvadų nedaro, savo elgesio nekeičia ir kritiškai nevertina, jam skirtos administracinės nuobaudos nepasiekia joms keliamų tikslų, daro išvadą, kad nėra pagrindo manyti, jog R. J. atidėjus administracinės nuobaudos vykdymą ir paskyrus viešuosius darbus, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti tikslai, dėl šių priežasčių atidėti nuobaudos vykdymo nėra pagrindo. Lietuvos Respublikos įstatymai asmenims, kuriems atimta laisvė, taip pat ir atliekantiems arešto nuobaudą, užtikrina galimybę gauti tokio paties lygio sveikatos priežiūros paslaugas kaip ir kitiems asmenims, todėl vien tai, kad R. J. reikalingas atitinkamas gydymas nėra pagrindas keisti jam paskirtos nuobaudos rūšies ar atidėti jos vykdymo.
Dėl automobilio konfiskavimo
Apeliaciniu skundu V. J. prašo nekonfiskuoti jai priklausančio automobilio „Ford Mondeo“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Teigia, kad ji automobilio sūnui neperdavė, juo naudotis neleido, todėl nėra atsakinga už jai priklausančio turto panaudojimą.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmenims, padariusiems ATPK 130² straipsnyje numatytą administracinės teisės pažeidimą papildoma administracinė nuobauda – transporto priemonės konfiskavimas yra privaloma, o ne alternatyvi.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. balandžio 8 d. nutarime byloje Nr. 12/96-5/97 yra nurodęs, jog nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Savininkas, kitiems asmenims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis, lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika. Tokį turtą konfiskavus dėl jo teisėto laikino valdytojo ar naudotojo padaryto administracinio teisės pažeidimo, savininko teisė išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo (valstybės) yra ribojama. Todėl ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir 130² straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl to savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Nepaisant to, jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą ( žr. nutartį administracinėje byloje Nr. N261-4264/2011). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130² straipsnio pažeidimą gali būti netaikomas ir ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymas yra galimas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (žr. nutartis administracinėse bylose Nr. N575-3213/2010, N261-4264/2011, N261-4604/2011).
Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra įrodyta, jog automobilio savininkė būtų ėmusis atitinkamų priemonių savo turtui apsaugoti nuo neteisėto pasinaudojimo juo, o automobilis būtų buvęs paimtas prieš savininkės valią ir juo būtų buvę disponuojama neteisėtai. Priešingai, byloje nustatyta, kad savininkė pati transporto priemonės raktelius paliko R. J. namuose, žinodama, kad jis neblaivus vairuodamas šį automobilį buvo sukėlęs eismo įvykį už ką jam yra atimta teisė vairuoti transporto priemones, kad jis buvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Tai automobilio savininkė V. J. nurodė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, bei apeliaciniame skunde. Be to, automobilio savininkė tinkamai neįgyvendino Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos rūpintis jam priklausančia transporto priemone. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo manyti, jog R. J. automobiliu „Ford Mondeo“ pasinaudojo prieš šio automobilio savininkės V. J. valią ar susiklosčiusi situacija yra išskirtinė, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo R. J. netaikyti papildomos administracinės nuobaudos – pažeidimo padarymo įrankio, automobilio „Ford Mondeo“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Šiaulių apylinkės teismas priimdamas 2014 m. vasario 13 d. nutarimą R. J. administracinio teisės pažeidimo byloje, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisėtai ir pagrįstai pripažino R. J. padarius jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, paskyrė administracinę nuobaudą, kuri atitinka padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, R. J. asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, ir todėl keisti šį teismo priimtą nutarimą R. J. ir V. J. apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
R. J. ir V. J. apeliacinių skundų netenkinti.
Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 13 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.