Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Joniškis) prokurorės Almos Mikalauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams;

2) Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį – 5 mėnesių viešųjų darbų bausme;

3) Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnį – 2 mėnesių viešųjų darbų bausme; 2014 m. sausio 9 d. nutartimi Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 16 d. ir 2013 m. rugsėjo 2 d. baudžiamaisiais įsakymais paskirtos bausmės subendrintos, paskiriant 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę;

4) Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. kovo 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį – 40 parų arešto bausme;

5) Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. gegužės 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių viešųjų darbų bausme;

6) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

7) Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2022 m. kovo 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį – 30 parų arešto bausme, subendrinus su 2021 m. lapkričio 26 d. Šiaulių aplinkės teismo paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausmės dalimi, keičiant ją griežtesne arešto bausme, galutine subendrinta bausme – areštu 60 parų, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis R. Z. kaltinamas tuo, kad jis 2024 m. liepos 4 d., apie 3 val., adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę - automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilės neblaivumas, tai yra 3:03 val. pirmu bandymu alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510 (duomenys neskelbtini)“ (patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini)), jam buvo nustatytas 1,86 promilės neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. Z. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais:

Iš informacijos apie automobilį matyti, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas nuo 2024 m. birželio 28 d. yra L. K..

Iš Informacijos apie pretendentą paieškos rezultatų matyti, kad R. Z. galiojančio vairuotojo pažymėjimo neturi.

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Išdėstyti įrodymai, t. y. kaltinamojo R. Z. visiškas prisipažinimas, liudytojo L. K. duoti parodymai, tarnybinis pranešimas, įvykio vietos apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo aktas ir kiti byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, jog R. Z. 2024 m. liepos 4 d., apie 3 val., adresu (duomenys neskelbtini) r., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę - automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilės neblaivumas, tai yra 03:03 val. pirmu bandymu alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510 (duomenys neskelbtini)“ (patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini)), jam buvo nustatytas 1,86 promilės neblaivumas. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

Atsižvelgiant į tai, jog BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, įtariamajam pagrįstai pasiūlyta baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, apie tai buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis R. Z. suprato galimybę ir sutinka užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.

Prokurorė už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, R. Z. siūlo skirti 90 parų arešto. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio taisyklėmis, paskirtą arešto bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 60 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu,72 straipsnio 1 ir 5 dalimis paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti lengvojo automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą - 1200 eurus.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje. Kaltinamasis teistas septynis kartus, teistumas neišnykęs, padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena sunkinanti aplinkybė, baustas administracine tvarka, turintintis penkias galiojančias administracines nuobaudas, paskirtų baudų nesumokėjęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, psichiatrinėje ir priklausomybės ligų įskaitose neįrašytas. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) R. Z. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, prokurorės siūlomą bausmę – 90 parų arešto.

Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pripažino esąs kaltas, paskyrus bausmę, ji sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis).

BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tarp kurių ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už BK 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Nors R. Z. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, tačiau ši aplinkybė neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, nes uždraudimas naudotis specialia teise turi savarankišką teisinę reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Tokiu atveju pažeidėjui siekiant įgyti teisę vairuoti transporto priemones, jis tai galės padaryti tik pasibaigus šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminui (Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. gegužės 31 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-163-744/2017). Teisinių padarinių užtikrinimas, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, yra būtinas. Šiuo atveju R. Z. veikė tiesiogine tyčia, nes žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, nes jis, neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones ir būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, kas rodo, kad jis šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles, todėl R. Z. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis). Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas visą arešto bausmės atlikimo laiką ir teismo paskirtą laiką po arešto bausmės atlikimo (BK 68 straipsnio 4 dalis, BPK 357 straipsnio 3 dalis).

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinas turtas – BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje išaiškinta, jog asmens vairuota transporto priemonė atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros, išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį. Turto konfiskavimas privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos (pvz. Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-253-594/2017). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju R. Z. vairuotas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantis L. K. yra BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos priemonė BK 72 straipsnio prasme. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad transporto priemonė priklauso ne kaltinamajam, byloje nėra duomenų, kad savininkas būtų žinojęs, jog jam priklausančią transporto priemonę kaltinamasis vairuos neblaivus, sprendžia, kad šiuo atveju yra tikslinga skirti automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą. Automobilio vertė nustatoma remiantis viešosios įstaigos „Emprekis“ nurodyta vidutine transporto priemonės kaina su PVM Lietuvoje. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 72 straipsniu, R. Z. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant nusikaltimo padarymo priemonės, kurią vairavo, vertę atitinkančią pinigų sumą – 1200 eurus.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas nenumato teismui galimybės išdėstyti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo išieškojimo termino. Todėl R. Z. prašymas nustatyti ilgesnį terminą konfiskuojamo turto vertei sumokėti negali būti tenkinamas. Teismas pažymi, jog nuteistasis galės kreiptis į vykdymą atliekančią instituciją dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo vykdymo ir galimybės išdėstyti konfiskuotino automobilio vertę per atitinkamą laikotarpį arba kitokių susitarimų.

Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas ir specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, yra tarpusavyje derančios baudžiamojo poveikio priemonės, yra proporcingos teisės pažeidimui, nevaržo asmens labiau, negu yra būtina, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą.

R. Z. paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti – panaikinti, specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), grąžintą savininkui L. K., teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti jo neribotam disponavimui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

nusprendžia:

R. Z. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą arešto bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. Z. 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.

Arešto bausmę paskirti atlikti Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjime.

Išaiškinti nuteistajam R. Z., kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į Šiaulių kalėjimą (Trakų g. 10, Šiauliai) atlikti arešto bausmės. Jei jis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo apie pranešti Šiaulių kalėjimo administracijai ir susiderinti su atvykimo atlikti bausmės datą. Jei nuteistasis neatvyks atlikti arešto bausmės ir nepraneš Šiaulių kalėjimo administracijai apie neatvykimo priežastis, jo paiešką atliks policija.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo R. Z. atvykimo į arešto bausmės atlikimo vietą arba jo faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, jei to prireiktų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, R. Z. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams.

Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti visą arešto bausmės atlikimo laiką ir teismo paskirtą 3 (trijų) metų laiką po arešto bausmės atlikimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsniu, R. Z. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, ir konfiskuoti nusikaltimo padarymo priemonės – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų).

R. Z. paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti – panaikinti, specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), grąžintą savininkui L. K., teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti jo neribotam disponavimui.

Išaiškinti R. Z., kad asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

Nuteistasis, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei nuteistasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.