Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. A. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo R. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 1 (vienerių) metų terminuoto laisvės atėmimo bausme, atliekant ją pataisos namuose.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei dokumentų paėmimas R. A. paliktos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Civiliniai ieškiniai tenkinti iš dalies.

Iš R. A. E. V. priteista 200,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Iš R. A. ir E. K. R. V. solidariai priteista 684,47 Eur turtinei žalai atlyginti.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas E. K., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. A. nuteistas už tai, kad 2016 m. gruodžio 10 d. apie 22.15 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrai su E. K., šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką, rodydamas aiškų visuomenės negerbimą, viešoje vietoje tyčia kumščiu smogė E. V. į veidą, tuo tarpu E. K. tyčia spyrė R. V. į veidą, tęsdamas nusikalstamą veiką prie (duomenys neskelbtini) pastato, esančio (duomenys neskelbtini), E. K. ranka suspaudė R. V. kaklą, tuo padarydamas R. V. nežymų sveikatos sutrikdymą, kartu su E. K. tęsiant nusikalstamą veiką, E. K. dėl chuliganiškų paskatų šoko ant R. V. vairuojamo automobilio VOLVO V40, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekinio dangčio bei spirdamas į automobilį nulaužė automobilio dešinės pusės šoninį veidrodėlį, po to tęsdamas nusikalstamą veiką (duomenys neskelbtini), netoli restorano „(duomenys neskelbtini)“ pastato E. K. užšoko ant automobilio VOLVO V40, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekinio dangčio, ant jo šokinėjo, daužė stogą, tęsdamas nusikalstamą veiką (duomenys neskelbtini) bėgo paskui atbuline eiga važiuojantį automobilį VOLVO V40, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o R. A. įsibėgėjęs šoko ant variklio priekinio dangčio, tačiau pataikė ant sparno ir nuslydo, t. y. sugadino automobilio VOLVO V40, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekinį variklio dangtį, priekinį dešinį sparną, dešinės pusės galinį sparną, dešinės pusės kėbulo rėmą, nulaužė dešinės pusės veidrodėlį, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tuo nukentėjusiajam R. V. padarė 594,47 eurų turtinę žalą.Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, kad ištirti faktiniai bylos duomenys patvirtina R. A. kaltę padarius nusikalstamą veiką ir skyrė jam vienų metų laisvės atėmimo bausmę.Apeliaciniame skunde nuteistasis R. A. prašo skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Skunde nuteistasis nurodo, jog pripažįsta netinkamai pasielgęs, tačiau nesutinka su teismo vertinimu, kad jo elgesys yra sistemingas ir piktybiškas. Teigia, jog taip elgėsi dėl draugų įtakos ir alkoholio, tačiau pabrėžia, kad alkoholio daugiau nebevartoja, vykdo teismo paskirtus įsipareigojimus, yra dirbantis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja pritarė apeliaciniame skunde pareikštam prašymui ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.Nuteistojo R. A. apeliacinis skundas atmetamas. Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis neginčija kaltės ir veikos kvalifikavimo, tačiau prašo teismą skirti švelnesnę bausmę. Atsižvelgdamas į R. A. apeliaciniame skunde suformuluotą prašymą skirti švelnesnę bausmę, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.Susipažinęs su byloje esančia medžiaga, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas priėmė motyvuotą, įrodymais pagrįstą nuosprendį ir baudžiamasis įstatymas skiriant bausmę R. A. pritaikytas tinkamai.Bausmė skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikantis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).Pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, ribojanti asmens teises ir laisves, todėl skiriant bausmę privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad ji formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, tačiau ir užtikrintų BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį, t. y. individualią bei bendrąją prevenciją, nepažeistų teisingumo principo.Vertinant skundo argumentus dėl paskirtos bausmės, konstatuojama, jog R. A. skundžiamu nuosprendžiu bausmė skirta teisingai, nepažeidžiant bendrųjų bausmės skyrimo taisyklių, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, 61 straipsnyje. Skiriant bausmę atsižvelgta į padaryto nusikaltimo pavojingumą ir pobūdį – nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis), kaltės formą – nuteistasis veikė tyčia, stadiją – nusikaltimas baigtas. Byloje atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįstai laikyta tai, jog nusikaltimą R. A. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Skiriant bausmę, kolegijos vertinimu, tinkamai įvertinta ir nuteistojo asmenybė, kuri charakterizuojama neigiamai. Nors nuteistasis ir dirba, tačiau teisiamas jau ne pirmą kartą, eilę kartų baustas administracine tvarka. Pažymėtina, jog R. A. šiuo metu teisiamas jau penktą kartą, paskutiniuosius tris kartus jis nuteistas už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, du teistumai yra už viešosios tvarkos pažeidimus, o paskutinysis už nesunkų sveikatos sutrikdymą iš chuliganiškų paskatų. Anksčiau jam buvo skirtos švelnesnės bausmės ir poveikio priemonės (laisvės apribojimo bausmė, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas), tačiau, akivaizdu, šios bausmės ir poveikio priemonės tikslų nepasiekė – nei individualiosios nei bendrosios prevencijos neužtikrino. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ankstesniais nuosprendžiais R. A. laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas net kelis kartus, paskutiniuoju Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 7 d. nuosprendžiu skirtos subendrintos 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas net trejiems metams, tačiau naują nusikalstamą veiką, vėl pasireiškusią chuliganiškais veiksmais, apeliantas padarė dar tų pačių metų gruodžio mėnesį, t. y. bausmės vykdymo atidėjimo metu, nepraėjus nei metams po paskutiniojo nuosprendžio priėmimo. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, dar iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartimi R. A. taikytas bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas, nustačius, jog jis nepateisino teismo parodyto pasitikėjimo juo, sistemingai pažeidinėja įpareigojimą būti nakties metu namuose, padarė administracinį nusižengimą, jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikaltimo (už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu), padaryto 22.15 val., t. y. tokiu laiku, kuriuo nuteistasis turėjo būti namuose. Be to, buvo nustatyta, jog nuteistasis nesilaiko draudimo vartoti psichiką veikiančias medžiagas – tiek administracinį nusižengimą bausmės vykdymo atidėjimo metu, tiek ir pastarąjį nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, apeliantas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Visa tai rodo, jog nuteistasis išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, iš savo klaidų nepasimoko, nesitaiso, alkoholio vartojimo problemos nesprendžia, ją neigia, ankstesnės bausmės jokio teigiamo poveikio neturi. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad apelianto nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinio pobūdžio, o netinkamai vesto gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio padarinys. Tai, kad R. A. nesistengia keisti savo elgesio ir nedaro reikiamų išvadų, patvirtina ir aplinkybės dėl sistemingo naujų nusikaltimų darymo, nepaisant jam skirtų švelnesnių bausmių, o taip pat ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo. Esant tokioms aplinkybėms, valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus, proporcingas asmenybei, daromų veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją. Įvertinus visas paminėtas aplinkybes, jų tarpusavio santykį, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliantui pagrįstai skirta griežčiausia sankcijose numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Įvertinus neigiamai charakterizuojamą apelianto asmenybę, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, paskirtoji bausmė, kuri savo dydžiu artima BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkiui, nelaikytina akivaizdžiai neteisinga ar neproporcinga bausme. Teisėjų kolegijos vertinimu, R. A. paskirtoji bausmė tiek savo rūšimi, tiek ir dydžiu atitinka padarytos veikos ir nuteistojo pavojingumą, todėl yra pakankama ir būtina priemonė užtikrinti bausmės tikslus, ir ją keisti nėra pagrindo. Pažymėtina, jog pagrindinė sąlyga taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą yra teismo išvada, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad atidėjus nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą bus įgyvendinti bausmės tikslai. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-388-895/2016). Be to, bausmės vykdymo atidėjimas asmenims, kurie turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus, gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, motyvuojant ir atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų pobūdį, nusikalstamų veikų aplinkybes bei kaltininko asmenybę. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta.Įvertinus tai, kad apelianto nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis, anksčiau net keletą kartų taikytas bausmės vykdymo atidėjimas akivaizdžiai nebuvo efektyvus, nuteistasis sistemingai pažeidinėjo jam skirtus draudimus ir įpareigojimus, nesilaikė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu darė naujus teisės pažeidimus, o tame tarpe ir nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, pažeisdamas teismo skirtus įpareigojimus būti nustatytu laiku namuose ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, darytina pagrįsta išvada, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti tik realiai atliekant R. A. teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad veika, už kurią apeliantas nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padaryta laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, todėl nepriklausomai nuo to, buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, ar ne, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalies nuostatomis, apylinkės teismas privalėjo subendrinti skundžiamu nuosprendžiu skirtą bausmę su Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 7 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, tačiau to nepadarė. Šios klaidos apeliacinės instancijos teismas ištaisyti negali, nes tokiu atveju būtų peržengtos apeliacinio skundo ribos ir nuteistojo padėtis būtų pabloginta, nesant dėl to apeliacinio skundo (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nepaisant to, šis klausimas gali būti išspręstas nuosprendžio vykdymo procese, vadovaujantis BPK 347, 362 straipsniuose numatyta tvarka.Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nuosprendį keisti nuteistojo R. A. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Nuteistojo R. A. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.