Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje;

P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, 2015-03-18 ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu dėl nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, nutrauktas BK 38 straipsnio, BPK 212 straipsnio 5 punkto pagrindu, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, BK 284 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamieji M. M. ir P. K., būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami bendrininkų grupe, 2015-01-24 apie 7 val. viešoje vietoje – prie Žvejų g. 10 namo, Klaipėdos mieste, pašalinių žmonių akivaizdoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, tai yra be jokios priežasties M. M. kumščiu sudavė smūgį A. S. į kairę akį bei ne mažiau kaip 4 smūgius į galvos sritį, tuo pat metu P. K. kumščiu 1 kartą trenkė nukentėjusiajam A. J. į veidą, parvertė jį ant žemės, padarydamas odos nubrozdinimą veido kairėje pusėje, atitinkantį nežymų sveikatos sutrikdymą. A. S. bandant padėti ant žemės mušamam A. J., P. K., tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, kumščiais sudavė 2 smūgius A. S. į galvos sritį bei ne mažiau kaip 3 kartus spyrė jam, taip bendrais veiksmais su M. M. padarydami A. S. muštinę žaizdą kairio smilkinio-ausies riboje, poodines kraujosruvas kairės akies srityje, kairės speninės ataugos projekcijoje, abiejose rankose, kairio klubo ir dubens srityje, abiejose kojose, odos nubrozdinimą dešinėje kojoje, galvos ir kairės plaštakos sumušimus, atitinkančius nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis M. M. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino, parodė, kad iki įvykio jis su P. K. buvo bare „Mr. Bond“, kuriame vartojo alkoholinius gėrimus (alų). Nors stiprių gėrimų nevartojo, tačiau buvo apsvaigę. Po kiek laiko abu išėjo į lauką parūkyti, tačiau atgal jų nebeįleido, kadangi baras užsidarinėjo, todėl jie nusprendė eiti namo. Einant Žvejų gatve, prie jų priėjo du vaikinai – nukentėjusieji, ir paprašė jų parūkyti. Anksčiau tų vaikinų nebuvo matęs. Nematė, kad ant vaikinų veidų būtų sumušimo žymių, buvo tamsu. Abu vaikinai buvo be akinių. Negali pasakyti, ar vienas iš vaikinų buvo su barzda. Abu vaikinai buvo stipriai išgėrę, kalbėjo nerišliai. Vaikinams atsakė, kad neturi cigarečių. Jie nepatikėjo, pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius jų atžvilgiu bei elgtis agresyviai. Ar jie patys ką nors atsakė į vaikinų necenzūrinius žodžius, nepamena, tačiau konflikto tikrai neprovokavo. Nenorėdami konflikto, jie su P. bandė nueiti, tačiau vienas iš tų vaikinų (lyg mažesnio ūgio J.) ranka smogė P. į veido sritį. Nepamena, kuris iš nukentėjusiųjų smogė. Jis bandė tarp jų įsikišti, tačiau kitas vaikinas sugriebė jam už striukės ir kumščiu smogė jam į veido sritį. Atgal suduoti negalėjo, tik gal gindamasis nustūmė nuo savęs. Nuo smūgio jis apsvaigo, tačiau nenugriuvo, o kai atsipeikėjo, pamatė, kad vienas iš tų vaikinų mušė P.. P. buvo nukritęs ant žemės, o minėtas vaikinas buvo užsilipęs ant jo. Tiksliai pasakyti, į kurias kūno vietas vaikinas smūgiavo P., negali. Tada jis puolė ir atitraukė vaikiną, kuris mušė P.. Ar P. K. smūgiavo atgal jį mušusiam vaikinui, nematė. Tuo metu kitas vaikinas stovėjo ir nieko nedarė. Kiek pamena, kad jie po muštynių šnekėjosi ir jau buvo apsiraminę, kai atvyko policijos pareigūnai, kuriuos iškvietė vienas iš tų vaikinų. Patys policijos nekvietė, kadangi nenorėjo problemų darbe. Konflikto metu matė, kad kiek toliau nuo jų (apie 200 m atstumu) vaikščiojo žmonės, tačiau muštynių metu nei vienas nebuvo priėjęs prie jų. Kiek toliau nuo jų stovėjo ir taksi automobiliai. Negirdėjo, kad kas šauktų „ką darot, užmušit žmogų“, nematė, kad prie jų būtų priėjęs taksistas. Policijos pareigūnai pristatė juos visus į komisariatą, kur davė parodymus apie įvykio aplinkybes. Komisariate nurodė, kad jie patys buvo sumušti, tačiau pretenzijų jis neturėjo, manė, kad viskas tuo ir baigsis. Greitoji pagalba buvo iškviesta į policijos komisariatą. Negali paaiškinti, iš kur atsirado ant nukentėjusiųjų sumušimų žymės, nurodytos specialisto išvadoje, mano, kad sumušimus nukentėjusieji patyrė prieš jų konfliktą. Negali pasakyti, ar nukentėjusiųjų rūbai buvo suplėšyti. Jaučiasi šioje situacijoje pats nukentėjęs, kadangi apie porą savaičių skaudėjo vietą, į kurią trenkė vienas iš tų vaikinų, tačiau į medikus jis nesikreipė. Dėl šio įvykio buvo pradėtas kitas ikiteisminis tyrimas, kuriame jis su P. K. buvo pripažinti nukentėjusiaisiais, tačiau šis tyrimas buvo nutrauktas. Neskundė prokuroro nutarimo, kadangi nežinojo, kad tokį sprendimą galima skųsti.

Kaltinamasis P. K. parodė, kad įvykio išvakarėse jis su M. M. buvo bare „Mr. Bond“. Bare jis išgėrė apie 3-4 bokalus alaus. Kai išėjo iš klubo „Mr. Bond“, prie jų priėjo du nepažįstami asmenys ir pareikalavo iš jų cigarečių. Paaiškino prie jų priėjusiems vaikinams, kad jie nerūko ir neturi cigarečių. Vaikinai buvo agresyviai nusiteikę, akivaizdžiai neblaivūs, pradėjo vartoti jų atžvilgiu necenzūrinius žodžius. Nei vienas iš vaikinų nebuvo su akiniais. Jie prašė vaikinų nusiraminti, tačiau aukštesnis vaikinas (A. S.) trenkė jam į kairę galvos pusę prie ausies. Nuo smūgio jis truputį apsvaigo. Tada tas pats vaikinas norėjo jam trenkti antrą kartą, tačiau M. įsikišo ir bandė atitraukti vaikiną nuo jo. Tuo pačiu metu kitas vaikinas M. griebė už striukės ir bandė jam suduoti. Prasidėjo grumtynės. Aukštesnysis vaikinas bandė suduoti jam dar kelis smūgius į galvos sritį, pargriovė jį ant žemės ir užgriuvęs sudavė dar kelis smūgius į krūtinę, į galvą. Tuo metu jis gynėsi, bandė nustumti užgriuvusį vaikiną nuo savęs. Gal kelis smūgius ir sudavė gindamasis minėtam vaikinui. Ką tuo metu veikė M., kai jis gulėjo ant žemės, nematė. Neatsimena, kaip baigėsi grumtynės, kadangi nuo smūgių buvo apsvaigęs. Pasibaigus muštynėms, girdėjo, kaip vienas iš nukentėjusiųjų pasakė, kad iškvietė policiją. Kada buvo iškviesti policijos pareigūnai, nematė. Jautėsi nukentėjęs, todėl nesišalino iš įvykio vietos, laukė atvykstančių policijos pareigūnų. Jiems belaukiant policijos pareigūnų, matė, kad už 20-30 m nuo jų stovėjo taksi automobilis. Nematė, kad prie jų būtų priėjęs taksi vairuotojas. Negirdėjo, kad kas šauktų, jog baigtų muštis. Atvykus policijos ekipažui, pareigūnai jį su M. pasodino į tarnybinį automobilį ir nuėjo kalbėtis su nukentėjusiaisiais. Mano, kad pareigūnai tuo pačiu galėjo nueiti prie netoliese stovėjusio taksi automobilio ir paklausti taksi vairuotojo apie įvykio aplinkybes. Nežino, iš kur atsirado nukentėjusiesiems sužalojimai. Mano, kad jie galėjo būti sužaloti grumtynių metu, kadangi jie gynėsi, arba vaikinai galėjo prieiti prie jų jau būdami sužaloti, nes jie buvo agresyvūs ir akivaizdžiai neblaivūs. Nemano, kad galėjo suplėšyti nukentėjusiojo drabužius, matė tik M. suplėšytą striukę. Į policijos komisariatą buvo pristatyti visi keturi. Atvykus į komisariatą, jam buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Į ligoninę jis vykti atsisakė. Rašyti pareiškimą atsisakė, kadangi nenorėjo problemų darbe. Praėjus kelioms savaitėms po šio įvykio, sužinojo, kad nukentėjusieji parašė pareiškimus ir kad pradėtas ikiteisminis tyrimas jų atžvilgiu, todėl patys kreipėsi į policiją su pareiškimu dėl šio įvykio. Tačiau buvo priimtas nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, kadangi šioje situacijoje jie buvo pripažinti įtariamaisiais.

Nukentėjusysis A. J. parodė, kad kaltinamųjų iki įvykio dienos nepažinojo. Tikslių įvykio aplinkybių nebeatsimena. Tvirtina, kad jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra tikslesni. Įvykio vakarą jis su A. S. buvo naktiniame klube. Ten vartojo alkoholinius gėrimus. Iš naktinio klubo (adreso nežino, nes ne klaipėdietis) išėjo paryčiais. Nuėję prie taksi automobilio, paklausė vairuotojo, kiek kainuotų juos parvežti iki Kretingos. Kadangi vairuotojo nurodyta kaina jiems pasirodė per didelė, bandė išsikviesti kitą taksi. Tuo momentu prie jų priėjo du vaikinai (kaltinamieji). Jie buvo neblaivūs. Priėję vaikinai pasiūlė jiems važiuoti vienu taksi automobiliu iki kito baro, kad būtų pigiau susimokėti už taksi paslaugas. Jis nesutiko ir be jokių užgauliojimų pasakė jiems, kad jie važiuoja namo. Neatsimena, ar A. pasakė kokių nors įžeidžiančių žodžių priėjusių vaikinų atžvilgiu. Jiems atsisakius važiuoti su jais, vienas iš priėjusių vaikinų sudavė kumščiu A. S. į veido sritį. Nepamena, kuris iš kaltinamųjų trenkė. Iškart po šio smūgio kitas vaikinas trenkė jam kumščiu į galvos sritį. Prasidėjo muštynės. Jis buvo pargriautas ant žemės. Pavykus atsistoti, pamatė, kad vienas iš vaikinų, parsivertęs A. S., smūgiavo jam kumščiais. Tada jis puolė ginti savo draugą ir atitraukė jį nuo A.. Atitrauktas vaikinas puolė jį patį mušti, tačiau pavykus ištrūkti, nubėgo prie taksi automobilio ir paklausė vairuotojo policijos numerio. Pats negalėjo atsiminti, kadangi buvo labai sutrikęs. Kiek iš viso jam buvo suduota smūgių, nepamena, bet jų buvo tikrai daugiau nei vienas. Grumtynių metu galėjo gindamasis ir pats suduoti smūgių kaltinamiesiems, tačiau nemano, kad jais galėjo sužeisti. Po įvykio A. neberado akinių, jam buvo suplėšyta striukė. Pas kaltinamuosius apgadintų rūbų nematė. Taksi automobilių stovėjimo aikštelė buvo už 5-10 m nuo jų, todėl ten stovėję taksi vairuotojai turėjo matyti įvykusias muštynes. Nei vienas taksi vairuotojas muštynių metu nebuvo priėjęs ir nebandė išskirti jų besimušančių. Iškvietęs policijos pareigūnus, jis su A. atsistojęs nuo kaltinamųjų nuošaliau, laukė atvykstančių policijos pareigūnų. Atvykus policijos pareigūnams, konfliktas buvo aprimęs. Pareigūnai, apklausę taksi vairuotoją ir užsirašę jo duomenis, juos visus keturis nuvežė į policijos komisariatą. Jis nerašė pareiškimo policijai dėl šio įvykio, kadangi nenorėjo papildomų problemų, neturi tam laiko. Po įvykio kreipėsi į medikus. Jis jautė skausmus tik veido srityje, todėl ligoninėje gydytojas apžiūrėjo tik veido sritį. Tvirtina, kad kaltinamieji yra būtent tie asmenys, kurie pradėjo muštynes, jie pirmi trenkė A..

Nukentėjusysis A. S. parodė, kad įvykio vakarą jis su A. J. buvo naktiniame klube „Mr. Bond“. Ten vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau suvokė aplinką. Apie 6-7 val. ryte, kai jau buvo pavargę, nusprendė važiuoti namo. Išėję iš naktinio klubo, nuėjo link taksi. Taksi vairuotojui pasakius, kiek jiems kainuotų kelionė iki namų (iki Kretingos), nusprendė išsikviesti taksi iš Kretingos. Atsisėdo prie baro ant palangės ir pradėjo ieškoti taksi telefono numerių. Prie jų priėjo du jaunuoliai (kaltinamieji), kurie pasiūlė jiems važiuoti kartu į kitą barą, kad būtų pigiau susimokėti už taksi paslaugas. Jie nesutiko. Prasidėjo žodinis konfliktas. Tiek jis, tiek A. nevartojo necenzūrinių žodžių kaltinamųjų atžvilgiu. Tik staiga aukštesnis iš tų vaikinų (M. M.) kumščiu trenkė jam į veido sritį. Paskui pajuto dar 2-4 smūgius į galvos sritį. Nuo smūgių jis nukrito ant žemės ir juto daug smūgių į įvairias kūno vietas. Nematė, kuo sudavė jam gulint ant žemės. Matė, kad tuo metu, kai jis mušėsi su aukštesniuoju vaikinu (M. M.), A. mušėsi su kitu vaikinu, kad jie taip pat buvo parvirtę ant žemės. Kaip A. su kitu vaikinu pradėjo muštis, nematė. Kai jam pavyko ištrūkti nuo aukštesniojo vaikino, jis puolė gelbėti A.. Pavykus atitraukti nuo A. tą vaikiną, A. nubėgo kviesti policiją, o vaikinas, kuris mušė A., pradėjo pulti ant jo, spyrė apie 2-3 kartus iš kojos į kairę kūno pusę, kliuvo į alkūnę, nes ja buvo prisidengęs veidą, galvą. Policijos pareigūnai atvyko labai greitai. Nežino, ar kaltinamieji matė, kad A. kvietė policiją. Muštynių metu nepastebėjo, ar buvo šalia pašalinių žmonių. Matė, kad vienas taksi vairuotojas buvo išlipęs iš automobilio, stovėjo 5-10 m atstumu, tačiau jis nebuvo priėjęs jų skirti. Atvykus policijos pareigūnams, muštynės jau buvo pasibaigusios. Į komisariatą buvo pristatyti visi keturi. Visus apklausus, jį ir A. nusiuntė į ligoninę, o kaltinamuosius pasiliko tolimesnei apklausai. Negali įvertinti, ar kaltinamieji buvo neblaivūs. Įvykio metu jam buvo suplėšyta striukė, kelnės, nuo smūgio nukrito akiniai, kurių vėliau neberado. Įvykio metu mano, kad buvo su akiniais, kadangi jis gerai matė aplinką. Po įvykio praėjus dviem savaitėms, jis išvyko į užsienį ir tik grįžus liepos mėnesį tyrėja paprašė jo įvykio metu suplėšytų drabužių, tačiau jų, kaip ir pirkimo čekių, nebuvo išsaugojęs. Drabužius buvo pirkęs prieš 3 mėnesius, akinius buvo įsigijęs prieš pusmetį, ieškinyje nurodė minėtų daiktų įsigijimo kainas. Po įvykio vartojo vaistus nuo skausmo bei raminančius, pirko tepalus nuo sumušimų. Mano, kad patyrė ir neturtinę žalą. Jis dirba Anglijoje, o į Lietuvą grįžo atostogoms, kurių metu buvo sumuštas. Dėl sumušimų negalėjo rodytis viešumoje, nematė kai kurių artimųjų. Be to, jautė pažeminimą, kadangi buvo sumuštas. Civilinį ieškinį palaiko ir prašo jį priteisti iš kaltinamųjų.

Liudytojas S. G. parodė, kad praėjusių metų sausio mėnesį, tikslios dienos neprisimena, jis atvyko taksi automobiliu prie baro „Mr. Bond“, adresu Žvejų g. 10, Klaipėda, pasiimti draugo. Buvo apie 6 val. ryto. Matė, kad prie baro ant palangės sėdėjo du vaikinai. Vienas iš jų priėjo prie jo taksi automobilio ir paklausė, kiek kainuotų nuvykti į Kretingą. Kadangi vaikinui netiko jo nurodyta suma, šis nuėjo atgal prie savo draugo. Po kelių minučių pastebėjo dar du vaikinus (kaltinamuosius), kurie pastovėję prie užkandinės, adresu Žvejų g. 12, Klaipėda, nuėjo prie baro „Mr. Bond“. Kadangi baras buvo jau uždarytas, šie vaikinai pradėjo belstis į baro duris. Išėjus apsaugos darbuotojams, kaltinamieji aiškinosi su jais, tačiau jų niekas neįleido į barą. Neįleisti į barą vaikinai priėjo prie tų vaikinų, kurie sėdėjo prie baro ant palangės, ir pradėjo kalbėtis su jais. Staiga nukentėjusieji atsistojo nuo palangės ir vienas iš priėjusiųjų (aukštesnis) trenkė vienam iš nukentėjusiųjų. Tuo pačiu metu kitas iš priėjusiųjų trenkė kitam nukentėjusiajam. Nukentėjusieji gynėsi ir smūgiavo atgal kaltinamiesiems. Sudavė abi vaikinų pusės vieni kitiems kumščiais apie 3-4 smūgius. Muštynės ilgai netruko, apie 2 min., ir abi kompanijos išsiskirstė. Tų muštynių metu niekas nebuvo parkritęs. Kaltinamieji nuošaliau pasikalbėję vėl priėjo prie nukentėjusiųjų, ir tas pats kaltinamasis (aukštesnis) vėl sudavė vieną smūgį į veidą vienam iš nukentėjusiųjų (A. J.). Nuo smūgio vaikinas nukrito ir tas pats vaikinas nukritusiam koja spyrė į galvos sritį apie 3-4 kartus. Tuo pačiu metu matė, kaip antrasis kaltinamasis bandė pulti kitą nukentėjusįjį (A. S.), tačiau jie tik susikibę rankomis grūmėsi, stumdėsi, nukritę ant žemės nebuvo. Ant nukritusio vaikino nei vienas iš kaltinamųjų nebuvo užsėdęs ir netrankė jo galvos į grindinį. Įsismarkavus muštynėms, jis iššoko iš taksi automobilio ir pradėjo šaukti aukštesniam kaltinamajam: „ką darai, užmuši žmogų“. Išlipo ir kitas taksi vairuotojas iš kito automobilio ir pradėjo šaukti, kad iškvies policiją. Vaikinai, išgirdę juos šaukiančius, nustojo muštis. Ant žemės gulintį vaikiną pakėlė jo draugas, o kaltinamieji pasišalino nuošaliau nuo nukentėjusiųjų. Matė, kaip nukentėjusieji nuėjo link kaltinamųjų ir tuo tarpu atvažiavo policijos ekipažas. Atvykę policijos pareigūnai sulaikė būtent tuos keturis asmenis, dalyvavusius muštynėse. Atvykus policijai, jokių muštynių nebebuvo. Vėliau atvažiavo ir greitoji medicinos pagalba. Vieną iš nukentėjusiųjų apžiūrėjo medikai. Prie jo priėjęs vienas iš policijos pareigūnų, pasitikslino, ar jis matė įvykį, ir užsirašė jo duomenis. Mano, kad abu nukentėjusieji buvo be akinių. Jis buvo maždaug 5 m nuo nukentėjusiųjų, aiškiai matė, kas vyko tarp Žvejų g. 10 ir 12 namų. Muštynes tikrai pradėjo kaltinamieji, nukentėjusieji tik gynėsi.

Liudytoja policijos pareigūnė V. G. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta ir įvykio aplinkybių nepamena, tvirtina tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes. Papildomai parodė, kad gavus iškvietimą ir nuvykus į įvykio vietą, prie jų priėjo taksi vairuotojas, kuris nurodė keturis vaikinus, tarp kurių įvyko muštynės. Taksi vairuotojas taip pat nurodė konkrečiai du vaikinus (šiuo metu nepamena kuriuos), prie kurių priėję kiti du vaikinai sumušė juos, kai šie norėjo sėsti į automobilį. Nematė kitų pašalinių asmenų. Konflikto nematė. Pristačius minėtus vaikinus į policijos komisariatą, buvo nustatytos vaikinų asmenybės. Atsimena, kad vienam iš nukentėjusiųjų buvo sužalotas veidas.

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2015-01-24 07.21 val. buvo gautas pranešimas, kad adresu Žvejų g. 10, Klaipėda, vyksta muštynės. Apie įvykį pranešta iš A. J. telefono numerio (t. 1, b. l. 7-9).

Iš 2015-01-24 policijos pareigūnės V. G. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2015-01-24 apie 7.27 val. patruliuojant su vyr. patruliu V. M. AP Puma 9, iš Klaipėdos AVPK OVS budėtojo gautas pranešimas, kad Žvejų g. 10 vyksta muštynės. Nuvykus į įvykio vietą, pastebėta keturių vyrų kompanija. Iš jų A. S., gim. (duomenys neskelbtini) , A. J., gim. (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad M. M., gim. (duomenys neskelbtini) ir P. K., gim. (duomenys neskelbtini)., juos užpuolė ir sumušė. Šalia buvęs taksi vairuotojas S. G., gim. (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad matė, kaip A. S. ir A. J. norėjo lipti į taksi automobilį, bet prie jų priėję M. M. ir P. K. juos pradėjo mušti. Ant A. S. veido matėsi paraudęs kairysis skruostas ir patinusi kairioji akis. Pristatyti asmenys (visi keturi) buvo neblaivūs (t. 1, b. l. 11).

Iš 2015-01-24 A. J. pareiškimo policijai matyti, kad jame nurodyta, jog jis yra neblaivus, atvažiuos kitą dieną ir pateiks paaiškinimą. Užpuolė belaukiant taksi, policija paėmė duomenis iš taksi (t. 1, b. l. 37).

Iš 2015-01-28 A. S. paaiškinimo policijai matyti, kad 2015-01-24 apie 7 val. jam su draugu A. J. išėjus iš baro „Mr. Bond“, prie Žvejų g. 10 namo priėjo du nepažįstami vaikinai, kurie jiems pasiūlė važiuoti į kitą barą, kad būtų pigiau mokėti už taksi paslaugas. Kai šie atsisakė kartu vykti iki kito baro, vienas iš tų vaikinų sudavė kumščiais du smūgius jam į veidą. Į kurią vietą sudavė kitus smūgius nurodyti negali, kadangi nuo smūgių prarado sąmonę. Paskui tarp jo ir minėto vaikino įvyko grumtynės, ir jie nukrito ant grindinio. Atsikėlęs nuo grindinio pajuto, kad jam skauda kairįjį šoną, kairįjį petį, kairįjį kelį ir kairiąją dubens pusę. Pamatė, kad A. J. parvirtęs ant grindinio grumiasi su kitu vaikinu, todėl priėjo prie jų ir bandė išskirti. Tada vaikinas, kuris grūmėsi su A. J., atsikėlė ir jam sudavė kelis smūgius į alkūnę, taip pat juto, kad jį spardė kojomis. Po to atvyko policijos pareigūnai. Šio įvykio metu jis pametė akinius 150 Eur vertės, buvo suplėšyta striukė 150 Eur vertės bei kelnės 50 Eur vertės. Dėl sužalojimų jis kreipėsi į gydymo įstaigą (t. 1, b. l. 27).

2015-01-28 A. J. pareiškimo patikslinime policijai nurodė analogiškas aplinkybes. Papildomai nurodė, kad tuo momentu, kai vienas iš priėjusių vaikinų sudavė A. S. į veido sritį, kitas vaikinas sudavė jam rankos kumščiu į galvos sritį, į kaktą. Po to tarp jo ir jam sudavusio vaikino įvyko grumtynės. Jų metu abu nugriuvo ant grindinio. Paskui jis atsikėlė ir nubėgo prie taksi automobilio, kurį buvo išsikvietęs iš pradžių. Kai jis atsikėlė ir nubėgo, pamatė, kaip A. vėl mušė. Matė, kaip vaikinas A. vėl sudavė daugiau negu tris smūgius kumščiais, kai A. nugriuvo ant grindinio, jį spardė kojomis. Dėl sužalojimo į gydymo įstaigą jis nesikreipė (t. 1, b. l. 39).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad Klaipėdos universitetinė ligoninė pranešė, jog 2015-01-24 08.34 val. GMP į Klaipėdos universitetinę ligoninę pristatė A. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad 2015-01-24 apie 8 val. jį sumušė nepažįstami asmenys prie klubo „Bondas“. Diagnozė: galvos ir kairės rankos sumušimai (t. 1, b. l. 12-13).

Iš 2015-01-28 specialisto išvados Nr. G 184/15(03) matyti, kad A. S. padaryti šie sužalojimai: muštinė žaizda kairio smilkinio-ausies riboje, poodinės kraujosruvos kairės akies srityje, kairės speninės ataugos projekcijoje, abiejose rankose, kairio klubo ir dubens srityje, abiejose kojose, odos nubrozdinimas dešinėje kojoje, kliniškai nustatyta galvos ir kairės plaštakos sumušimo diagnozė. Sužalojimai padaryti kietų bukų ir bukabriaunių daiktų trauminių poveikių pasekoje. Nustatyta, kad poodinės kraujosruvos dešinio žasto srityje galėjo susidaryti suimant šią sritį rankų pirštų galais, poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimas kelių srityje galėjo susidaryti kontaktuojant šiomis kūno sritimis su kietu plokščiu paviršiumi, galimai suklumpant. Sužalojimai padaryti galimai nukentėjusiojo deklaruotu bei medicininiuose dokumentuose užfiksuotu laiku. A. S. padaryti sužalojimai atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą (t. 1, b. l. 16-17).

Iš 2015-01-28 specialisto išvados Nr. G 185/15(03) matyti, kad A. J. padarytas odos nubrozdinimas veido kairėje pusėje. Sužalojimas padarytas trauminio dinaminio smūginio poveikio pasekoje 3-5 paros iki apžiūros, galimai ir nukentėjusiojo nurodytu laiku. Sužalojimas atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą (t. 1, b. l. 51).

Iš alkotesterio rodmenų kvito matyti, kad M. M. 2015-01-24 07.59 val. nustatytas 1,98 ‰ girtumas (t. 1, b. l. 61).

Iš alkotesterio rodmenų kvito matyti, kad P. K. 2015-01-24 07.54 val. nustatytas 1,46 ‰ girtumas (t. 1, b. l. 74).

Iš alkotesterio rodmenų kvito matyti, kad A. S. 2015-01-24 07.50 val. nustatytas 2,33 ‰ girtumas (t. 1, b. l. 26).

Iš alkotesterio rodmenų kvito matyti, kad A. J. 2015-01-24 07.47 val. nustatytas 1,40 ‰ girtumas (t. 1, b. l. 38).

Iš prokurorės 2015-06-17 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, pradėtas 2015-02-06 gavus M. M. ir P. K. pareiškimus, kuriuose jie nurodė, kad 2015-01-24 apie 6 val. išėję iš klubo „Bond“ jie dviejų nepažįstamų asmenų buvo užgauliojami necenzūriniais žodžiais ir sumušti. Šis nutarimas yra įsiteisėjęs, apskųstas nebuvo (t. 1, b. l. 5-6).

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, jų visumą, pripažįsta esant įrodyta, kad kaltinamieji M. M. ir P. K. įvykdė jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Nors kaltinamieji neigia ją padarę, tvirtino, kad patys nukentėjusieji prie jų priėjo, prašė jų cigarečių, o jiems nurodžius, kad nerūko ir cigarečių neturi, elgėsi agresyviai, pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius jų atžvilgiu ir pirmieji sudavė jiems smūgius, inicijavo muštynes, tokie jų parodymai prieštarauja aptartai įrodomajai bylos medžiagai, jos visumai, todėl vertintini kritiškai, kaip siekis išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamųjų kaltė dėl minėtos veikos padarymo įrodyta iš esmės nuosekliais nukentėjusiųjų A. S. ir A. J., liudytojų S. G., policijos pareigūnės V. G. parodymais, aptarta rašytine bylos medžiaga. Visi šie įrodymai sudaro vieningą visumą, sistemą, būtent iš jų visumos analizės logiškai išplaukia kaltinamųjų kaltę jiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu patvirtinančios išvados. Nukentėjusiųjų parodymus, kad būtent kaltinamieji, prie jų priėję, pradėjo juos mušti, patvirtino ir muštynes tiesiogiai stebėjęs liudytojas taksi vairuotojas S. G., kuris nepažįsta nei nukentėjusiųjų, nei kaltinamųjų, neturi pagrindo apkalbėti kaltinamųjų, nėra suinteresuotas nepagrįstu kaltinamųjų apkaltinimu ir nuteisimu. Minėtas liudytojas ir apklaustas ikiteisminio tyrimo metu iš esmės nurodė analogiškas įvykio aplinkybes. Nukentėjusiųjų parodymus apie jiems padarytus sužalojimus patvirtina ir specialisto išvados. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip matyti iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų, 2015-01-24 07.21 val. buvo gautas pranešimas, kad adresu Žvejų g. 10, Klaipėda, vyksta muštynės, iš nukentėjusiojo A. J. telefono numerio. Kaltinamieji, nors ir tvirtina, kad jie jaučiasi nukentėję dėl šio įvykio, policijos nekvietė, pristatyti į policijos komisariatą po šio įvykio nurodė, kad niekam jokių pretenzijų neturi (t. 1, b. l. 60, 75), patys kreipėsi su pareiškimais į policiją dėl šio įvykio tik 2015-02-06, t. y. po to, kai kreipėsi nukentėjusieji, prokurorės nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, pradėtą pagal jų pareiškimus, neskundė.

Kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, nes jie viešoje vietoje pašalinių asmenų akivaizdoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, t. y. be jokios priežasties sumušė nukentėjusiuosius, padarydami jiems nežymius sveikatos sutrikdymus, kaltinamųjų elgesys – fizinio smurto panaudojimas prieš nukentėjusiuosius be jokios dingsties – šokiravo aplinkinius (šiuo atveju netoliese buvusius taksi vairuotojus), juo buvo pademonstruotas akivaizdus ir šiurkštus visuotinai priimtų elgesio normų ignoravimas, pažeminti ne tik nukentėjusieji, bet parodyta nepagarba ir kitiems netoliese buvusiems asmenims, todėl pripažįstamas įžūliu, sutrikdžiusiu visuomenės rimtį. Duomenų, kad buvo sutrikdyta visuomenės tvarka (pvz., būtų buvusi nutraukta ar sutrikdyta kokių nors trečiųjų asmenų darbinė veikla ar poilsis), byloje nesurinkta, todėl ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo. Kaltinamieji, viešoje vietoje mušdami nukentėjusiuosius, suvokė, kad veikia nepriimtinai moralės požiūriu, tokiu elgesiu demonstruoja nepagarbą aplinkiniams, numatė, jog dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėjo. Nustatyta, kad kaltinamieji veikė sutartinai, jų veiksmus jungė tyčia, jie sujungė savo pastangas ir siekė realizuoti jų abiejų bendrą nusikalstamą sumanymą, tiesiogiai bendrais veiksmais dalyvavo vykdydami nusikaltimo objektyviąją pusę.

Byloje kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jų atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupe bei būdami apsvaigę nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai).

Skirdamas bausmes kaltinamiesiems, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtimi. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika priskiriama tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), šiuo nusikaltimu kaltinamieji pažeidė viešąją tvarką ir nežymiai sutrikdė dviejų nukentėjusiųjų sveikatą. Kaltinamieji anksčiau neteisti, dirba, nevedę, nusikalstama veika padarytos žalos neatlygino, kritiškai savo veiksmų nevertino. Įvertinęs visus tiek padarytą nusikaltimą, tiek kaltinamųjų asmenybes apibūdinančius duomenis, jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, nustatytas jų atsakomybę sunkinančias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamiesiems už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkto, 61 straipsnio reikalavimus.

Nukentėjusysis A. S. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 384,40 Eur turtinės žalos ir 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 137-138). Nurodė, kad nusikalstamais kaltinamųjų veiksmais jam padaryta turtinė žala, kurią sudaro 150 Eur dėl suplėšytos striukės, 150 Eur dėl sulaužytų akinių, 50 Eur dėl suplėšytų kelnių, 18,82 Eur išlaidos VTMT specialisto išvadai apmokėti, 15,58 Eur vaistų nuo skausmo ir tepalų nuo sumušimų įsigijimo išlaidos. Nukentėjusysis pateikė dokumentus, patvirtinančius patirtas išlaidas: 2015-01-28 mokėjimo kvitą, patvirtinantį, kad Valstybinei teismo medicinos tarnybai už specialisto išvadą pervesta 18,82 Eur, 2015-01-25, 2015-01-26 kasos kvitus, patvirtinančius, kad už medikamentus sumokėjo 15,58 Eur (t. 1, b. l. 139). Nors nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu nepateikė sugadintų (suplėšytų) drabužių, jų įsigijimo kvitų, tačiau nuo pat proceso pradžios nuosekliai aiškino, kad grumtynių metu buvo suplėšyta jo striukė ir kelnės, nurodė, kaip šie daiktai buvo sugadinti, šių daiktų vertę, kuri yra reali ir protinga. Jis taip pat paaiškino, kad drabužiai nebuvo pateikti, nes tyrėja pareikalavo sugadintus daiktus pateikti tik praėjus pusei metų nuo įvykio dienos, todėl jų neišsaugojo. Šias aplinkybes patvirtina ir jo susirašinėjimas el. paštu su tyrėja (t. 1, b. l. 35). Šios aptartos nukentėjusiojo patirtos išlaidos priežastiniu ryšiu yra susijusios su kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika, todėl iš kaltinamųjų solidariai nukentėjusiajam priteistina 234,40 Eur turtinei žalai atlyginti. Likusi civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo (dėl sulaužytų akinių) atmestina kaip nepagrįsta. Nukentėjusysis A. S. teisminio nagrinėjimo metu nurodė manantis, kad įvykio metu buvo su akiniais vien dėl to, kad išėjęs iš baro gerai matė aplinką, tačiau nei jis pats, nei kiti byloje apklausti asmenys nepatvirtino, kad jis tikrai buvo juos užsidėjęs muštynių metu. Be to, jis nepateikė akinių įsigijimo kvito, nors buvo pirkęs akinius, kaip pats nurodo, apie pusę metų iki įvykio, ir tokiam daiktui, turint įsigijimą patvirtinantį dokumentą, gali būti taikoma garantija.

Kaip minėta, nukentėjusysis A. S. prašo iš kaltinamųjų priteisti ir 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teisme papildomai nurodė, jog dėl kaltinamųjų veiksmų patyrė nepatogumus, grįžęs atostogų iš užsienio, dėl patirtų sužalojimų negalėjo išeiti į viešumą, pabendrauti su kai kuriais artimaisiais, psichologiškai buvo palaužtas dėl chuliganiško elgesio ir nepagarbos jam, vartojo raminančius, nuskausminančius vaistus. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad tyčiniais smurtiniais kaltinamųjų veiksmais, suduodant smūgius rankomis ir kojomis į galvos sritį bei į kitas kūno vietas, nukentėjusiajam buvo sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismas neabejoja, kad viešoje vietoje be jokios priežasties sumuštas nukentėjusysis patyrė pažeminimą, fizinį skausmą, nepatogumus, buvo apribotos jo bendravimo galimybės. Tačiau spręsdamas priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas atsižvelgia ir į tai, kad dėl įvykio nukentėjusiojo patirti sužalojimai nėra susiję su itin dideliais jo sveikatos pakenkimais, nukentėjusysis buvo gydomas ambulatoriškai, praėjus dviem savaitėms po įvykio išvyko į užsienį dirbti, duomenų apie liekamuosius sužalojimų reiškinius teismui nepateikta. Esant tokioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tokio pobūdžio bylose susiformavusią teismų praktiką, manytina, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma yra per didelė. Todėl ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, nukentėjusiajam iš kaltinamųjų solidariai priteisiant 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Byloje pareikštas ir Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys, kuriuo iš kaltinamųjų prašoma priteisti 43,83 Eur turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiajam A. S. suteiktas gydymo paslaugas (t. 1, b. l. 20-22). Ieškinio reikalavimas yra pagrįstas, įrodytas kaltinamųjų kaltės įrodymais, žala atsirado dėl neteisėtų tyčinių kaltinamųjų veiksmų, tarp padarytos žalos ir kaltinamųjų neteisėtos veikos yra priežastinis ryšys, todėl ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamųjų solidariai Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai priteistina 43,83 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis A. S. patyrė 300 Eur išlaidų atstovės advokatės teisinei pagalbai apmokėti (t. 1, b. l. 140). BPK 103 straipsnio 6 punktas, 104 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaidos, kurių turėjo proceso dalyvis, savo nuožiūra pakvietęs dalyvauti byloje atstovą, gali būti teismo pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiojo turėtos 300 Eur išlaidos sumokant atstovei advokatei už paslaugas yra pagrįstos ir, vadovaujantis minėtomis nuostatomis, išieškotinos iš kaltinamųjų lygiomis dalimis.

Nukentėjusysis A. S. taip pat pateikė prašymą dėl atitraukimo nuo įprastinio darbo – 770,76 Eur bei kelionės išlaidų – iš viso 173,26 Eur, susijusių su vykimu į teisiamąjį posėdį 2015-11-17, pripažinimo proceso išlaidomis ir atlyginimo, prie prašymo pridėjo turėtas išlaidas patvirtinančius dokumentus. Kelionės į teisiamąjį posėdį išlaidos yra aiškios ir pagrįstos, todėl jos pripažintinos proceso išlaidomis ir, vadovaujantis BPK 140 straipsnio 2 dalimi, 105 straipsnio 1 dalimi, išieškotinos iš kaltinamųjų lygiomis dalimis. Tačiau visiškai neaišku, kaip yra apskaičiuotos išlaidos, patirtos dėl atitraukimo nuo įprastinio darbo, nors ir pridėti dokumentai apie išmokėtą darbo užmokestį už tam tikrus laikotarpius, kuo grindžiamas pateiktas skaičiavimas, todėl ši prašymo dalis atmestina.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. M. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir paskirti jam 30 MGL (1130 Eur) dydžio baudą.

P. K. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir paskirti jam 30 MGL (1130 Eur) dydžio baudą.

Išaiškinti kaltinamiesiems, kad teismo paskirtą baudą jie privalo sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per 10 (dešimt) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Jeigu teismo paskirta bauda nebus sumokėta nustatytu laiku, ją priverstinai išieškos antstolis.

Nukentėjusiojo A. S. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamųjų M. M. ir P. K. solidariai nukentėjusiojo A. S. naudai priteisti 234,40 Eur turtinei bei 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš kaltinamųjų M. M. bei P. K. solidariai Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 43,83 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Išieškoti iš kaltinamųjų M. M. ir P. K. po 236,63 Eur iš kiekvieno proceso išlaidų nukentėjusiojo A. S. naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.