Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos kelių policijos tarnybos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. spalio 23 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Apeliacinis skundas tenkinamas.

7. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą. Apeliaciniame skunde Institucija nesutinka su M. P. pritaikytos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimu iki 2 mėnesių. Šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad administracine nuobauda siekiama trijų tikslų: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Pagal ANK 27 straipsnio 1 dalį administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos ir administracinio poveikio priemonės. Taigi tiek administracinėmis nuobaudomis, tiek administracinio poveikio priemonėmis siekiama tų pačių bendrosios ir specialiosios prevencijos bei asmens nubaudimo tikslų (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-58-697/2017).

9. Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, juo remiantis, administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

10. ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą. Nagrinėjamu atveju ginčo, kad M. P. administracinio nusižengimo padarymo metu greitis buvo viršytas daugiau nei 50 km/h (M. P. važiavo 166 km/h greičiu vietoje, kur leistinas greitis 110 km/h), nėra.

11. ANK 416 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad už 6 dalyje numatyto nusižengimo (nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 50 km/h) padarymą vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki šešių mėnesių. Šiuo atveju M. P. buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 5 mėnesiams, šis terminas yra didesnis nei sankcijoje numatytas administracinio poveikio priemonės vidurkis. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pažeidėjo atstovo skundą, nusprendė, kad M. P. paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 5 mėnesiams yra per griežta, ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpino iki 2 mėnesių, kuris yra mažesnis nei sankcijoje numatytas administracinio poveikio priemonės vidurkis.

12. Pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.

13. ANK 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. ANK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė (ANK 34 straipsnio 3 dalis).

14. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, sprendimą M. P. sutrumpinti Institucijos paskirtą draudimo vairuoti transporto priemones terminą apylinkės teismas grindė tuo, kad M. P. veikoje nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, administracinis nusižengimas padarytas šviesiu paros metu, jam vairuojant nebuvo sukeltas eismo įvykis, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, ir nors M. P. ne kartą buvo nubaustas už greičio viršijimą, paskirtas baudas sumoka, tačiau nė karto jis greičio neviršijo taip pavojingai, kad būtų atimta teisė vairuoti.

15. Apygardos teismas, įvertinęs Institucijos apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir motyvus bei pateiktą medžiagą, negali sutikti su tokiu apylinkės teismo priimtu sprendimu ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, sutrumpindamas M. P. iki 2 mėnesių paskirtos specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, netinkamai įvertino visas byloje esančias aplinkybes ir padarė nepagrįstą išvadą, jog ANK 416 straipsnio 6 dalies sankcijoje numatyti nuobaudos tikslai bus pasiekti paskiriant trumpesnį administracinio poveikio priemonės terminą nei ANK 416 straipsnio 7 dalyje numatytas specialiosios teisės atėmimo termino vidurkis (3,5 mėn.).

16. Apygardos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad aplinkybės, jog ankstesni nevienkartiniai M. P. nustatyto greičio viršijimai buvo nežymūs (ne tiek pavojingi), jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimas anksčiau nebuvo taikytas, rodo mažesnį M. P. padarytos veikos pavojingumą. M. P. leistiną 110 km/h greitį viršijo 56 km/h, pažeidimą padarė magistraliniame kelyje žiemos metu, kai kelio danga gali būti ypač slidi ir nenuspėjama, kas, priešingai, nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, parodo didesnį jo padarytos veikos pavojingumą visuomenei.

17. Pažymėtina ir tai, kad, sutrumpindamas M. P. paskirtą administracinės poveikio priemonės terminą, apylinkės teismas nevisapusiškai įvertino M. P. asmenybę charakterizuojančių duomenų visumą. Apygardos teismas pažymi, jog iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad M. P. per paskutinius penkerius metus administracine tvarka dėl nustatyto leistino greičio viršijimo baustas net 28 kartus, iš jų didžioji dalis nuobaudų yra galiojančios, be to, po nusižengimo padarymo šioje byloje jis dar buvo nubaustas už tyčinį administracinį nusižengimą, kai vairuodamas automobilį naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, šį nusižengimą, kaip matyti, pripažino, nes 2023-03-17 sumokėjo paskirtą baudą (b. l. 52–79). Šios aplinkybės ne tik sudaro pagrindą pripažinti sunkinančia aplinkybe tai, kad tame pačiame kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas, kam pakaktų ir vienos galiojančios nuobaudos, bet taip pat ir neigiamai charakterizuoja pažeidėjo asmenybę, kas nagrinėjamu atveju laikytina reikšmingomis aplinkybėmis, bloginančiomis asmens teisinę padėtį, ANK 34 straipsnio 3 dalies kontekste, individualizuojant skiriamą nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę. Aptarti duomenys leidžia daryti išvadą, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra linkęs nepaisyti teisės aktais įtvirtintų, ypatingai su eismo dalyvių elgesiu susijusių, privalomų elgesio taisyklių. Pažymėtina ir tai, kad M. P. daromų administracinių nusižengimų pobūdis sunkėjo, nepaisant jam pritaikytų švelnesnių administracinių nuobaudų, o tai rodo, kad paskirtos baudos nebuvo efektyvios ir savo tikslų nepasiekė. Pažeidėjas, nepaisant jam skiriamų piniginių baudų, nepasimoko iš savo klaidų ir toliau sistemingai ir piktybiškai daro Kelių eismo taisyklių pažeidimus, iš jų ir itin šiurkščius.

18. Nagrinėjamoje situacijoje akivaizdu, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti tik pažeidėjui pritaikius griežtesnes nuobaudas bei administracinio poveikio priemones nei sankcijoje numatytas vidurkis, ką tinkamai nagrinėjamu atveju padarė Institucija, paskirdama 5 mėnesių teisės vairuoti atėmimo terminą, kuris laikytinas tinkama ir proporcinga priemone šioje byloje. Apygardos teismas negali pritarti žemesnės instancijos teismo pozicijai, jog nagrinėjamu atveju ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai (atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ir apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus) gali būti pasiekti sutrumpinus M. P. paskirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 2 mėnesių. Išdėstyti argumentai suponuoja išvadą, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismo paskirta administracinio poveikio priemonė nėra proporcinga M. P. padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui ir jo asmenybei.

19. Pirmosios instancijos teismas taip pat vertino ir tai, jog M. P. padarytu administraciniu nusižengimu reali žala kitų asmenų turtui ir sveikatai nebuvo padaryta, eismo įvykis nesukeltas, administracinis nusižengimas padarytas šviesiu paros metu. Pažymėtina, kad nurodytos aplinkybės nėra teisiškai reikšmingos individualizuojant skiriamą administracinio poveikio priemonę už nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 6 dalyje, padarymą, todėl jos šioje byloje neturėjo būti vertinamos.

20. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog M. P. nuoširdžiai gailisi, ir pripažino tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad, pagal susiformavusią teismų praktiką, ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta lengvinančia aplinkybe laikytinas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nuoširdus gailėjimasis, kuris nėra savitikslis dalykas, – jis turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą nusižengimą, visišką kaltės pripažinimą, be to, nuoširdus gailėjimasis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai daro savo noru iki nusižengimo nagrinėjimo, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktais įrodymais ar tik apeliacinės instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas tik dėl to, kad teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patraukto M. P. atstovas nurodė, kad M. P. pripažįsta savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo, padarė ir išvadą, jog M. P. dėl jo padarymo nuoširdžiai gailisi, ir šią aplinkybę pripažino M. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad iš tiesų M. P. nuoširdus nebuvo ir dėl padaryto nusižengimo nesigaili. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad M. P. atstovas 2023-09-04 elektroniniame laiške Institucijos įgaliotai pareigūnei nurodė, jog M. P. gavo administracinio nusižengimo bylos medžiagą ir jam pavyko nustatyti asmenį, kuris skundžiamo nusižengimo padarymo metu vairavo transporto priemonę, ir 2023-09-13 pateikė to asmens duomenis (b. l. 25, 26). Vien to, kad, policijai atlikus papildomą tyrimą (greičio matavimo prietaisu užfiksuotos fotonuotraukos analizę), vėliau pažeidėjas savo kaltės neginčijo, neužtenka, kad toks jo procesinis elgesys būtų pripažintas ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nei bylą nagrinėjant Institucijoje, nei pirmosios instancijos teisme jis nedalyvavo, o iš skundo pirmosios instancijos teismui turinio ir teismo posėdyje pažeidėjo atstovo nurodytų aplinkybių negalima susidaryti nuomonės, kad pažeidėjas kritiškai vertintų savo veiksmus, dėl jų gailėtųsi. Tad, akivaizdu, kad pažeidėjo išsakytas gailėjimasis yra sąlygotas ne nuoširdžių ketinimų, o siekio sušvelninti savo padėtį, t. y. siekio, kad prisipažinimas būtų pripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Aptartų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nėra pagrindo pripažinti M. P. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

21. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Klaipėdos apylinkės teismo 2023-10-23 nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl ji panaikintina, paliekant galioti Institucijos 2023-08-03 nutarimą visa apimtimi.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. spalio 23 d. nutartį ir palikti galioti Lietuvos kelių policijos tarnybos 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutarimą.

Nutartis neskundžiama.