Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

Pareiškėjas nesutiko su Ginčų komisijos 2015 m. birželio 4 d. sprendimu Nr. S-173, siekdamas susigrąžinti 65 procentų nedarbingumą; taip pat teigė, jog Šiaulių tardymo izoliatoriuje, Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje ir Laisvės atėmimo vietų ligoninėje nebuvo gydomas, prarado sveikatą ir patyrė neturtinę žalą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 9 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą, atsižvelgiant į nutarties aprašomojoje dalyje pateiktus išaiškinimus, iki 2015 m. liepos 30 d. pašalinti skundo trūkumus; išaiškino, jog, nutartyje nustatytu terminu trūkumų nepašalinus, skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui.

Teismas konstatavo, kad skundas atitinka ne visus Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) skundui keliamus reikalavimus.

Teismas nurodė, kad, pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 8 punktą, skundo reikalavimas turi būti konkretus ir aiškus, toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų apibrėžtas teisines pasekmes kitai bylos šaliai ir kad jis atitiktų teismo galimas priimti sprendimų rūšis, numatytas ABTĮ 88 straipsnyje. Administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, gali priimti vieną iš nurodytų sprendimų: panaikinti skundžiamą aktą (ar jo dalį), įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu, atlyginti turtinę ar (ir) moralinę žalą. Iš skundo turinio ir pateiktų dokumentų matyti, kad Ginčų komisija 2015 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. S-173 priėmė išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba) ir jos teritorinio skyriaus sprendimų privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Vadinasi, pareiškėjui teisines pasekmes sukelia ne tik Ginčų komisijos, bet ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos bei jos teritorinio skyriaus sprendimai, todėl teismas išaiškino pareiškėjui teisę pateikti teismui patikslintą skundą, reiškiant reikalavimą ir dėl Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos bei jos teritorinio skyriaus sprendimų.

Teismas nurodė, kad, pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 4 punktą, skunde turi būti nurodyta tarnautojo, kurio veiksmai skundžiami, vardas, pavardė, asmens kodas (jeigu žinomas), pareigos arba institucijos (administravimo subjekto) pavadinimas, buveinė, jeigu žinoma, – ir tarnautojo (institucijos, administravimo subjekto) elektroninio pašto adresas, telefono ir fakso numeriai, kitų elektroninių ryšių priemonių adresai; trečiųjų suinteresuotų asmenų vardai, pavardės (pavadinimai), asmens kodai (kodai, jeigu žinoma), gyvenamosios vietos (buveinės), jeigu žinoma, – ir elektroninio pašto adresai, telefono ir fakso numeriai, kitų elektroninių ryšių priemonių adresai (5 p.). Pagal ABTĮ 32 straipsnio 3 dalį, apskundus administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas išaiškino pareiškėjui, kad patikslintame skunde atsakovu jis turėtų nurodyti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą, o jos teritorinį skyrių – trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymėjo, jog, pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Pagal ABTĮ 32 straipsnio 1 dalį, atitinkamos administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos. Atsižvelgęs į tai, kad Ginčų komisijos sprendimas Nr. S-173 buvo priimtas 2015 m. birželio 4 d., o pareiškėjas skundą teismui išsiuntė 2015 m. birželio 29 d., teismas įpareigojo jį pateikti teismui Ginčų komisijos 2015 m. birželio 4 d. sprendimo Nr. S-173 gavimo datą patvirtinančius įrodymus. Tuo atveju, jei yra praleistas skundo dėl Ginčų komisijos 2015 m. birželio 4 d. sprendimo Nr. S-173 padavimo teismui terminas, teismas išaiškino pareiškėjui teisę pateikti teismui objektyviais duomenimis pagrįstą prašymą atnaujinti skundo dėl šio sprendimo panaikinimo padavimo terminą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad pareiškėjas taip pat prašė priteisti atlyginti neturtinę žalą dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus, Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės veiksmų / neveikimo.

Teismas pažymėjo, jog, pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 7 punktą, skunde turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai. Iš pareiškėjo reiškiamo reikalavimo priteisti atlyginti neturtinę žalą neaišku, dėl kokių neteisėtų Šiaulių tardymo izoliatoriaus, Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės veiksmų / neveikimo pareiškėjas kildina jam atsiradusią neturtinę žalą, todėl teismas išaiškino pareiškėjui teisę patikslintame skunde nurodyti konkrečius viešojo administravimo subjektų neteisėtus veiksmus / neveikimą, dėl kurių pareiškėjui kilo ši žala.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas atkreipė dėmesį, kad, pagal ABTĮ 3 straipsnio 3 dalį, administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Iš teisinio reguliavimo matyti, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu ir jį su priedais grąžinti pareiškėjui (ABTĮ 37 str. 1 d., 105, 106 str.).

Teismas nurodė, kad 2015 m. liepos 9 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą, atsižvelgiant į nutarties aprašomojoje dalyje pateiktus išaiškinimus, iki 2015 m. liepos 30 d. pašalinti skundo trūkumus. Vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 1 dalimi, jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nešalino trūkumų, todėl skundą laikė nepaduotu ir grąžintinu pareiškėjui.