- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-07
- Bylos Nr.
- I-3402-554/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03540-2015-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Algis Markevičius, Jolanta Medvedevienė, Audrius Grauželis
- Pareiškėjas
- V.K.
- Atsakovas
- Neįgalumo
- Kategorijos
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Medvedevienės, Audriaus Grauželio,
pareiškėjo V.K. atstovo - Nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ atstovui R.M.,
atsakovų – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovui S.M.,
nedalyvaujant atsakovo - Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno II teritorinio skyriaus atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V.K. skundą atsakovams Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno II teritoriniam skyriui dėl sprendimų, akto panaikinimo, turtinės žalos atlyginimo priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundais (I tomas, b.l. 67-75, b.l. 111-123) kreipėsi į teismą ir prašė:
panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013-02-15 sprendimą Nr. SS-699;panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno II teritorinio skyriaus 2015-01-28 Darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL-47;panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2015-03-16 sprendimą Nr. SS-780;panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2015-06-04 sprendimą Nr. S-173;Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 6788 Eur turtinės žalos atlyginimui.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunduose (I tomas, b.l. 67-75, b.l. 111-123) nurodė, taip pat pareiškėjas ir pareiškėjo atstovas paaiškino teismo posėdžio metu, kad skundžiami aktai turi būti panaikinti, nes atsakovas prieš priimdamas sprendimus nevertinto eilės aplinkybių, kurios turėjo įtakos sprendimų priėmimo teisėtumui. Tardymo izoliatoriuose ir laisvės atėmimo vietose pareiškėjui nebuvo suteiktas kvalifikuotas gydymas. Be to, gydymo įstaigos atsakovui teikė melagingus duomenis, o atsakovas nepagrįstai jais tikėjo ir todėl neteisingai nustatė nedarbingumo procentą. Akivaizdu, kad pareiškėjui senstant ir būnant laisvės atėmimo vietose, jo sveikata objektyviai negalėjo gerėti. Byloje nėra pareiškėjo savarankiškai užpildyto klausimyno, kuris turi įtakos netekto darbingumo procento nustatymui. Klausimynas, kuris yra byloje, užpildytas ne pareiškėjo ir jame neteisingai pritaikytas koeficientas (turi būti 1,1, o ne 1), taip pat padarytos klaidos vertinime. Priimdamas sprendimus atsakovas neįvertino stuburo, sąnarių ligų sukeltų pasekmių. Be to, pareiškėjui nuo 2012-10-13 mokama nepilna netekto darbingumo pensija, o 2014 metais visai nebuvo mokama. Negauta netekto darbingumo pensija yra turtinė žala, kuria pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo.
Atsiliepimas
Atsakovai ir atsakovų atstovas teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas - Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) atsiliepimuose į skundą (I tomas, b.l. 171-172, II tomas, b.l. 83-86) nurodė, taip pat atsakovų atstovas paaiškino teismo posėdžio metu, kad Tarnyba nėra gydymo įstaiga, todėl negali asmenims diagnozuoti susirgimų, keisti gydančių specialistų nustatytų diagnozių ar spręsti kitokius, su betarpiškai gydymo procesu susijusius klausimus. Tarnybai, kaip viešojo administravimo įstaigai, yra suteikta kompetencija nustatyti neįgalumo lygį ir asmens darbingumo lygį bei priimti sprendimus dėl neįgalumo lygio, darbingumo lygio, jų priežasčių, atsiradimo laiko, termino, profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio, bendro pirminio neįgaliųjų specialiųjų poreikių nustatymo ir kt.. Pabrėžė, kad darbingumo lygis yra vertinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005-03-21 įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintu Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašu (toliau – ir Kriterijų aprašas), jo 1 bei 2 priedais, Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašu (toliau – ir Tvarkos aprašas). Vadovaujantis Kriterijų aprašo 3 p. nuostatomis asmens darbingumo lygis nustatomas įvertinus šiuos kriterijus: medicininius - t.y. asmens bazinį darbingumą, bei asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti. Medicininiai kriterijai (t.y. bazinis darbingumas), vadovaujantis Kriterijų aprašo 4 p., vertinami atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę bei į visas jo darbingumui įtaką darančias ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus. Pareiškėjo darbingumo lygį iš esmės įtakoja dviejų ligų sukelti padariniai - t.y. jungiamojo audinio ir judamojo atramos aparato ligos bei širdies ir kraujagyslių sistemos patologijos. Dėl stuburo degeneracinių pakitimų buvo vadovautasi Kriterijų aprašo 1 priedo XIII dalies 76.2.2 p.p., buvo įvertintas 60 proc. bazinio darbingumo verte ir kuris naudojamas dėl dviejų ir daugiau sąnarių artrozių: kelio, klubo, stuburo ir kitų, ne mažiau kaip dviejų sąnarių artrozės. Darbingumo lygio procentai priklauso nuo funkcinio nepakankamumo klasės ir rentgenologinės stadijos. Šiuo atveju buvo nustatyta II funkcinio nepakankamumo klasė, kuomet asmuo gali apsitarnauti ir atlikti įprastą profesinę veiklą, bet ribota aktyvi fizinė veikla ir II rentgenologinė stadija. Dėl arterinio kraujospūdžio padidėjimo buvo vadovautasi Kriterijų aprašo 1 priedo VI dalies 41.7.2 p.p., buvo įvertintas 80 proc. bazinio darbingumo verte ir kuris naudojamas esant arterinei hipertenzijai (priklauso nuo ligos sunkumo kategorijos ir organų pažeidimų), kai yra nustatoma vidutinės rizikos grupė: antro laipsnio arterinio kraujospūdžio padidėjimas, 2 - 3 nestiprūs rizikos veiksniai. Remiantis Kriterijų aprašo 6.1 p., dėl pastarosios diagnozės nustatytas bazinis darbingumo lygis buvo prilygintas koeficientui 0,9. Vadovaujantis nurodytu punktu, jei kito organizmo funkcinio sutrikimo atveju bazinio darbingumo procentai yra 70-80, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo (nurodytas aukščiau) gauti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,9. Todėl pareiškėjo atžvilgiu buvo nustatytas 54 proc. dydžio bazinis darbingumo lygis (60 proc. x 0,9). Kriterijų aprašo 11 p. reglamentuoja, kad apskaičiuojant asmens darbingumo lygį, bazinio darbingumo procentai dauginami iš Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti koeficiento. Nagrinėjamu atveju užpildyto Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno balų suma yra 26 balai. Vadovaujantis Kriterijų aprašo 10.3 p.p., klausimyno balų suma buvo prilyginta koeficientui 1 (kai balų suma nuo 19 iki 37 balai). Todėl buvo taikytas koeficientas 1 ir (suapvalinus) nustatytas 55 proc. dydžio darbingumo lygis (darbingumo lygis = 54 x I).
Atsakovai ir jų atstovas pabrėžė, kad pareiškėjo skundas dalyje dėl 2013-02-15 Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimo Nr. SS-699 „Dėl V.K. darbingumo lygio“ panaikinimo (sprendimas priimtas išnagrinėjus 2013-01-30 (registruotas 2013-02-04) pareiškėjo skundą dėl Tarnybos Vilniaus I teritorinio skyriaus 2013-01-15 Darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-225 priimtą sprendimą) paliktinas nenagrinėtu, nes pareiškėjas nesilaikė šiai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir yra praleistas apskundimo terminas.
Akcentavo, kad Tarnyba laikėsi visų teisės aktuose numatytų reikalavimų, tinkamai vadovavosi materialinės teisės normomis, pagrįstai pareiškėjui nustatė darbingumo lygį, todėl nėra pagrindo teigti, kad Tarnybos veiksmai neteisėti, dėl ko neatsiranda ir pareiga atlyginti žalą. Be to, pareiškėjas į tarnybą 2014 metais dėl darbingumo lygio nustatymo nesikreipė.
Pareiškėjo skundas dalyje dėl reikalavimo panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013-02-15 sprendimą Nr. SS-699 paliktinas nenagrinėtu, kitoje dalyje pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (įstatymo redakcija galiojusi iki 2016-07-01) 22 str. 3 d. nustatyta, kad įstatymo numatytais atvejais skundas (prašymas) pirmiausia turi būti paduodamas administracinių ginčų komisijai ar kitai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai. Po to skundas gali būti paduodamas ir administraciniam teismui. Pagal ABTĮ 25 str. 1 d. nuostatas, prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Remiantis ABTĮ 26 str. 4 d., atskiroms administracinių ginčų kategorijoms įstatymai gali nustatyti <...> išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijas. Tuo atveju, jeigu pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos privalomos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, kyla atitinkamos procesinės teisinės pasekmės. Jeigu pareiškėjas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti teismas nutraukia bylą (ABTĮ 101 str. 8 p.), o jeigu dar galima pasinaudoti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, teismas skundą (prašymą) palieka nenagrinėtą (ABTĮ 103 str. 1 p.).
Darbingumo lygio nustatymą reglamentuoja specialieji teisės aktai. Pagrinde - Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas (toliau – ir NSIĮ). Minėto įstatymo nuostatas dėl darbingumo lygio nustatymo detalizuoja poįstatyminiai teisės aktai: Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo bei sveikatos apsaugos ministrų 2005-03-21 įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintas Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašas su priedais ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas.
NSIĮ 23 str. 1 d. nustato, kad ginčus tarp asmens, pensiją ar išmoką mokančios institucijos ir Tarnybos nagrinėja ir sprendžia Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Komisija). To paties straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad skundas (prašymas) Komisijai gali būti paduodamas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo raštiško Tarnybos priimto sprendimo gavimo dienos. Prie skundo turi būti pridedamas Tarnybos priimto sprendimo ir dokumentų, kurių reikia skundui (prašymui) pagrįsti, patvirtintos kopijos. Komisijos sprendimas įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui (NSIĮ 23 str. 14 d.). Iš esmės analogišką Tarnybos sprendimų apskundimo tvarką nustato ir Tvarkos aprašas. Pagal Tvarkos aprašo 38.1 p. nuostatas Tarnybos teritorinio skyriaus priimtas sprendimas skundžiamas Tarnybai per 30 kalendorinių dienų nuo dokumentų gavimo dienos. Tvarkos aprašo 41 p. nustatyta tvarka asmuo, nesutinkantis su Tarnybos priimtu sprendimu dėl pakartotinio darbingumo lygio vertinimo, gali jį skųsti per 30 kalendorinių dienų nuo dokumentų gavimo dienos Ginčų komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Komisijos sprendimas skundžiamas teismui įstatymų nustatyta tvarka (Aprašo 42 p.).
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėjas vienu iš skundo reikalavimų ginčija Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2013-02-15 sprendimą Nr. SS-699 (I tomas, b.l. 87-89). Minėtas teisės aktas priimtas Tarnybai išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl Tarnybos Vilniaus I teritorinio skyriaus 2013-01-15 sprendimo Nr. DL-225, kuriuo pareiškėjui buvo nustatytas 55 procentų dydžio darbingumo lygis. Tačiau bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas nėra pasinaudojęs Tvarkos aprašo 41 p. numatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka - t.y. dėl ginčijamo Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2013-02-15 sprendimo Nr. SS-699 Komisija nėra priėmusi sprendimo, kuris pagal Tvarkos aprašo 42 p. galėtų būti skundžiamas teismui. Pažymėtina, kad nors teisės aktuose – NSIĮ bei Tvarkos apraše numatyta, jog skundas Komisijai gali būti paduodamas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo raštiško Tarnybos priimto sprendimo gavimo dienos ir nenumatyta galimybė atnaujinti skundo Komisijai padavimo terminą, tačiau tuo atveju, jei pareiškėjas kreiptųsi su skundu į Komisiją dėl Tarnybos 2013-02-15 sprendimo Nr. SS-699 panaikinimo ir Komisija atsisakytų nagrinėti pareiškėjo skundą kaip paduotą praleidus teisės aktų nustatytą terminą, pareiškėjas turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl skundo Komisijai padavimo termino atnaujinimo. Atsižvelgiant į tai, vertintina, jog pareiškėjas nepasinaudojo ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka ir dar galima pasinaudoti šia tvarka, todėl pareiškėjo skundas dalyje dėl reikalavimo panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013-02-15 sprendimą Nr. SS-699 paliekamas nenagrinėtu (ABTĮ 103 str. 1 p.).
Šalies argumentai
Pareiškėjas taip pat prašo panaikinti Tarnybos Kauno II teritorinio skyriaus 2015-01-28 Darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL-47, Tarnybos 2015-03-16 sprendimą Nr. SS-780 bei Komisijos 2015-06-04 sprendimą Nr. S-173. Taigi, nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjo darbingumo lygio nustatymo teisėtumo ir pagrįstumo.
Administracinėje byloje esantys duomenys patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad 2014-12-30 Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos siuntimu pareiškėjas buvo nukreiptas į Tarnybą pakartotiniam darbingumo nustatymui (II tomas, b.l. 19-20). Kartu su siuntimu buvo pateikti medicininiai dokumentai: 2014-03-27 kardiologo konsultacijos išvada, 2014-03-27 echokardiografinio tyrimo duomenys, 2014-05-20 gydytojo neurologo konsultacijos išvada, 2014-05-26 Laisvės atėmimo vietų ligoninės epikrizės duomenys, 2014-10-15 Laisvės atėmimo vietų ligoninės epikrizės duomenys, 2014-11-19 Laisvės atėmimo vietų ligoninės epikrizės duomenys (II tomas, b.l. 13-18). Pareiškėjas į Tarnybą kreipėsi 2015-01-02 prašymu, kuriuo prašė nustatyti jo darbingumo lygį atgaline data nuo 2014-01-01 dėl priežasties – „Pravieniškių PN-AK ir Vilniaus LAVL gydytojų aplaidumo ir diskriminacijos ir negydymo visų ligų“ (II tomas, b.l. 25). Tarnybos Kauno II teritorinis skyrius skundžiamu 2015-01-28 darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-47 (II tomas, b.l. 2-8). Pareiškėjui nustatė 55 proc. darbingumo lygį nuo 2014-01-11 iki 2022-06-10 (iki senatvės pensijos amžiaus sukakties). Pareiškėjui nustatytas bazinis darbingumas 54 proc. pagal bazinio darbingumo nustatymo kriterijų punktus: VI. 41.7.2 (80 proc.)-III.9-II*, RV.Hipertenzinė kardiopatija, širdies nepakankamumas B stadija, XIII. 76.2.2.(60 proc.) – M51.1, M42.1, M17.0 – limbopatija, radikulopatija L/S, FN II*, degeneraciniais pakitimai, Abipusė gonartrozė II-III*, I.7.1. (90 proc.) – 167.8 – lengvas koordinacijos sutrikimas bei nustatytas veiklos ir gebėjimo dalyvauti koeficientas 1. Pareiškėjas, nesutikdamas su Tarnybos Kauno II teritorinio skyriaus 2015-01-28 darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-47, 2015-02-11 skundu kreipėsi į Komisiją (I tomas, b.l. 193). Skunde pareiškėjas nurodė, kad jam nebuvo atliekamai jokie tyrimai, nedarbingumo lygis negali būti nustatomas remiantis tik pareiškėjo skundais. Komisija 2015-02-17 persiuntė pareiškėjo skundą nagrinėti pagal kompetenciją Tarnybai (I tomas, b.l. 192). Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius 2015-03-16 sprendimu Nr. SS-780 nusprendė nekeisti Tarnybos Kauno II teritorinio skyriaus 2015-02-28 Darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-47 priimto sprendimo, kuriuo asmeniui buvo nustatytas 55 proc. darbingumo lygis dėl priežasties „ligos arba būklės“ nuo 2014-01-11 iki 2022-06-10 (iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos)(I tomas, b.l. 182-184). Nesutikdamas su Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2016-03-16 sprendimu Nr. SS-780, pareiškėjas skundu kreipėsi į Komisiją, kuri 2015-06-04 sprendimu Nr. S-173 pareiškėjo skundą atmetė ir Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2016-03-16 sprendimą Nr. SS-780 paliko nepakeistą (I tomas, b.l. 174-180).
Šalies argumentai
Pareiškėjas nesutinka su atsakovo nustatytu darbingumo lygiu. Savo poziciją grindžia tuo, jog atsakovas vadovavosi gydymo įstaigų teikiamais melagingais duomenimis ir, priimdamas sprendimus, neįvertino sąnarių ligų sukeltų pasekmių. Be to, pareiškėjo teigimu, nepagrįstai jam sumažintas nedarbingumo lygis nuo 65 proc. iki 45 proc., kadangi jam atliekant bausmę laisvės atėmimo vietose, kuriose nebuvo suteikiamas gydymas, jo sveikata objektyviai negalėjo pagerėti.
Iš administracinės bylos dokumentų matyti, kad pareiškėjo darbingumo lygio vertinimas atliktas remiantis pagrindine diagnoze pagal TLK-10-AM kodą: M51.1 Juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radikulopatija (G55.1)(L2-S1 tarpslankstelinių diskų liga su radikulopatija) ir gretutinėmis diagnozėmis, pagal TLK-10-AM kodus: I11.9 Hipertenzinė širdies liga be širdies nepakankamumo (stazinio) (pirminė arterinė hipertenzija II° arterino kraujo spaudimo padidėjimas. Hipertenzinė kardiopatija. Širdies nepakankamumas B stadija), 167.8 kitos patikslintos cerebrovaskulinės (smegenų kraujagyslių) ligos, M17.0 Pirminė gonartrozė, abipusė (abiejų kelių sąnarių II-III0 artrozė), M42.1 Suaugusiųjų stuburo osteochondrozė. Vertinant bazinį darbingumo lygį dėl diagnozių pagal TLK-10-AM kodus: 111.9, 167.8, vadovautasi Kriterijų aprašo 1 priedo VI skyriaus 41.7.2 p. ir nustatytas 80 proc. bazinis darbingumas, vertinant bazinį darbingumo lygį dėl diagnozių pagal TLK-10-AM kodus: M51.1, M42.1, M17.0, vadovautasi Kriterijų aprašo 1 priedo XIII skyriaus 76.2.2 p. ir nustatytas 60 proc. bazinis darbingumas. Vadovaujantis Kriterijų aprašo 5 bei 6 p. reglamentavimu, jei organizmo kitų funkcinių sutrikimų atveju bazinio darbingumo procentai yra 70-80, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo gauti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,9. Kadangi vienas funkcinis sutrikimas buvo įvertintas 80 proc. bazinio darbingumo verte, todėl 60 proc. padauginus iš 0,9 (60x0,9), pareiškėjui nustatytas 54 proc. bazinis darbingumas.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatuoja, kad Tarnyba, kurios sprendimą vertino Komisija, turi teisę vertinti pareiškėjo medicininius kriterijus, remdamasi medicininiais dokumentais - t.y. siuntimo, ligos istorijos bei specialistų ir konsultantų išvadų duomenimis. Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 3 str. 1 d. nuostatas, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Nagrinėdamas ginčą teismas turi patikrinti viešojo administravimo subjekto priimto akto pagrįstumą bei teisėtumą šiais aspektais: ar jis priimtas kompetentingo subjekto; ar buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Lietuvos vyriausiais administracinis teismas yra pažymėjęs (pvz. 2013-03-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-22/2013), jog specialių mokslo žinių reikalaujantis medicinos srities klausimų sprendimas nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas, todėl teismas šiuo atveju iš esmės nepasisako, ar medicininių kriterijų vertinimą Tarnyba atliko pagal realią pareiškėjo sveikatos būklę.
Pažymėtina, kad įvertinant šiuos kriterijus teisės taikymo požiūriu jie gali būti paneigti ar jais gali būti suabejota tik tais atvejais, kai byloje būtų pateiktos kitos specialistų išvados, paneigiančios nustatytas diagnozes. Konstatuotina, kad teismas neturi teisės spręsti dėl konkrečių Kriterijų aprašo 1 priedo „Bazinio darbingumo procentai“ pozicijų taikymo bei tam tikrų procentinių reikšmių parinkimo teisingumo. Teismui tokia kompetencija nesuteikta. Pareiškėjas teismui papildomų medicininių dokumentų, kurių nebūtų ištyrusi Tarnyba ir Komisija, nepateikė, taip pat nepateikė teismui jokių įrodymų, jog Tarnybai gydymo įstaigų teikiami dokumentai būtų suklastoti. Iš skundžiamų sprendimų turinio matyti, jog vertinant pareiškėjo darbingumą, priešingai nei teigia pareiškėjas, buvo įvertinti pareiškėjui diagnozuoti stuburo degeneracinių pakitimų stebimi radikulopatijos reiškiniai, kelių sąnarių artroziniai pakitimai su skausminiu sindromu (I tomas, b.l. 183). Pažymėtina ir tai, kad Tarnyba 2015 metais pareiškėjo darbingumo lygį vertino atsižvelgiant į kartu su siuntimu pateiktus naujus medicininius dokumentus ir vertino pareiškėjo darbingumo lygio kitimą atsižvelgdama į sveikatos būklę vertinimo laikotarpiu bei objektyvią jo būklę. Pareiškėjas nepateikė teismui kitų medicininių duomenų, paneigiančių atliktų medicininių dokumentų tyrimą ir nustatytą darbingumo lygį. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad Tarnyba ir Komisija sprendime išsamiai pagal suteiktą kompetenciją atliko medicininių kriterijų ir nustatė pareiškėjui 54 procentų bazinio darbingumo lygį. Taigi, darbingumo lygis buvo nustatytas vadovaujantis Kriterijų aprašo 3 p., įvertinus medicininius kriterijus pagal pateiktus medicininius dokumentus. Tarnyba neįgaliota nustatyti diagnozių ar skirto gydymo. Pareiškėjas skunde teismui nenurodė, kokių konkrečių pateiktų medicininių dokumentų, jo manymu, nevertino Tarnyba ar netinkamai vertino. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su nustatytu darbingumo lygiu negali paneigti atlikto tyrimo išsamumo ir pagrįstumo. Teismas nustatė, kad procedūros, nustatytos Kriterijų apraše, buvo laikomasi, visi pateikti medicininiai dokumentai tinkamai ištirti ir įvertinti (ABTĮ 57 str.).
Pareiškėjas taip pat nesutinka su atliktu asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijų vertinimu, nes Klausimynas yra užpildytas ne asmeniškai pareiškėjo ir jame neteisingai pritaikytas koeficientas bei padarytos klaidos vertinime. Iš Kriterijų aprašo matyti, kad asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijaus vertinimas atliekamas remiantis Kriterijų aprašo 2 priede numatytu Klausimynu, kurį užpildo Tarnybos vertintojas pagal asmens pateikiamus atsakymus. Užpildytą klausimyną pasirašo Tarnybos vertintojas ir asmuo, kurio darbingumas vertinamas. Byloje pateiktas pareiškėjo veiklos ir gebėjimų dalyvauti Klausimynas (II tomas, b.l. 9-11) yra užpildytas 2015-01-19, pasirašytas jį užpildžiusios darbuotojos ir taip pat pareiškėjo. Klausimyno, užpildyto 2016-01-19, rezultatas - 27 balai ir pagal Kriterijų aprašą prilyginamas koeficientui 1 (galimas intervalas šiam koeficientui gauti: 19-37 balų). Tarnybos Kauno II teritorinis skyrius 2015-01-09 raštu Nr. R-120 informavo pareiškėją, kad 2015-01-19 apie 9 val. atvyks skyriaus vertintojai apžiūrai adresu: Pravieniškių II, Kaišiadorių raj. (II tomas, b.l. 12). Taigi, pareiškėjas dalyvavo pildant Klausimyną, o užpildytą Klausimyną pasirašė asmeniškai. Klausimyno pildymas yra būtina procedūra vertinant asmens darbingumą, todėl pareiškėjas, kreipęsis dėl darbingumo lygio nustatymo, turėjo pareigą objektyviai atsakyti į klausimyne pateiktus klausimus. Pareiškėjas, teigdamas, kad Klausimynas buvo užpildytas netinkamai, nedetalizuoja į kurį klausimą ar klausimus jis atsakė netinkamai ar darbuotojas padarė klaidą įrašydamas atsakymą ir to pasėkoje netinkamai pritaikytas koeficientas, nedetalizuoja, koks netinkamai užpildytas klausimas ar klausimai įtakojo neteisingą jo asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijaus vertinimą. Atsakant į Klausimyno klausimus surinktų balų intervalas, skiriantis priskiriamus koeficientus, yra pakankamai platus. Kaip jau buvo paminėta aukščiau: 73–76 balai – prilyginami koeficientui 0,7; 38–72 balai – koeficientui 0,8; 19–37 balai – koeficientui 1; 4–18 balų – koeficientui 1,1; 0–3 balai – koeficientui 1,2. Pažymėtina, kad pareiškėjas, skųsdamas Tarnybos Kauno II teritorinio skyriaus 2015-01-19 darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL - 47, 2015-02-11 skunde Tarnybai (I tomas, b.l. 193) nenurodė argumentų dėl netinkamai užpildyto Klausimyno, o šiuos argumentus pradėjo dėstyti tik skunde Ginčų komisijai (I tomas, b.l. 182). Pareiškėjo darbingumo lygis buvo pakartotinai vertintas Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriuje, be to, atliekant pakartotinį vertinimą buvo remtasi Klausimyno, užpildyto 2015-01-19, duomenimis, kurio rezultatai (27 balai) pagal Kriterijų aprašą prilygintini koeficientui 1. Pažymėtina, kad Tvarkos aprašo 38¹ p. nenustato pareigos Tarnybai, atliekant pakartotinį darbingumo lygio vertinimą pagal asmens skundą, kviesti asmenį dalyvauti pakartotinai vertinant jo darbingumo lygį. Kadangi pareiškėjas 2015-02-11 skunde (I tomas, b.l. 193) nenurodė jokių argumentų dėl netinkamai užpildyto Klausimyno, Tarnyba neturėjo pagrindo Klausimyne pateiktais duomenimis abejoti ir pripažinti, kad pareiškėjo dalyvavimas atliekant pakartotinį jo darbingumo vertinimą, yra būtinas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo skundo teiginius dėl netinkamai užpildyto Klausimyno ir netinkamai atlikto pareiškėjo asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijaus vertinimo laiko deklaratyviais ir nesudarančiais pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijus skundžiamais sprendimais buvo įvertintas pažeidžiant Kriterijų aprašo nuostatus (ABTĮ 57 str.).
Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad Tarnyba, atlikdama pareiškėjo darbingumo lygio vertinimą, laikėsi pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą, teisingai pritaikė teisės normas. Skundžiami Tarnybos sprendimai atitinka esminius Viešojo administravimo įstatyme nustatytus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis. Pagrindų naikinti skundžiamus Tarnybos sprendimus nenustatyta. Komisija kilusį ginčą išankstine ne teismo tvarka išnagrinėjo tinkamai, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Kadangi Tarnyba pareiškėjo darbingumo vertinimo klausimą išsprendė tinkamai, pagrindo naikinti skundžiamus Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno II teritorinio skyriaus 2015-01-28 Darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL-47, taip pat Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2015-03-16 sprendimą Nr. SS-780 bei Ginčų komisijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2015-06-04 sprendimą Nr. S-173 (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).
Pareiškėjas taip pat reiškia reikalavimą dėl 6788 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Viešojo administravimo įstatymo 42 str. 1 d. nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 str. 1 d. atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Šios trys valstybės ir (ar) savivaldybės atsakomybės atsiradimo sąlygos yra kumuliacinės ir vienos iš jų nebuvimo pakanka prašymui dėl žalos atlyginimo atmesti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. A525-1355/2010, Nr. A62-1119/2011 ir kt.). Neteisėtumo CK 6.271 str. prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Prašomą priteisti 6788 Eur turtinę žalą pareiškėjas kildina iš to, kad nuo 2012-10-13 metų mokama nepilna netekto darbingumo pensija, o 2014 metais visai nebuvo mokama. Pabrėžė, kad jo negauta netekto darbingumo pensija yra skunde įvardijama kaip turtinė žala.
Administracinės bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui Tarnybos Vilniaus I teritorinis skyrius 2013-01-15 Darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-225 (II tomas, b.l. 39-44) nustatė 55 proc. darbingumo lygį nuo 2012-10-13 iki 2014-01-10. Iki tol pareiškėjui buvo nustatytas 35 proc. darbingumo lygis (Tarnybos Šiaulių I teritorinio skyriaus 2010-10-20 Darbingumo lygio vertinimo akto Nr. DL-3960 duomenys (II tomas, b.l. 69-74). Iš skundo turinio bei pareiškėjo ir jo atstovo paaiškinimų teismo posėdžio metu galima suprasti, jog pareiškėjas prašomą priteisti turtinę žalą kildina iš galimai neteisėtų Tarnybos veiksmų, nustatant pareiškėjui 55 proc. darbingumo lygį, ko pasėkoje sumažėjo jo netekto darbingumo pensija lyginant su netekto darbingumo pensija, kuri buvo mokama esant pareiškėjui nustatytam 35 proc. darbingumo lygiui.
Pareiškėjas Tarnybos Vilniaus I teritorinis skyriaus 2013-01-15 Darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL-225 apskundė Tarnybai. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius 2013-02-15 sprendimu Nr. SS-699, kurį pareiškėjas ginčija šioje byloje, Tarnybos Vilniaus I teritorinio skyriaus 2013-01-15 sprendimą Nr. DL-225 paliko galioti nepakeistą. Kadangi teismas šioje byloje nustatė, jog pareiškėjas neskundė minėto Tarnybos 2013-02-15 sprendimo teisės aktų nustatyta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, pareiškėjo skundas dėl Tarnybos 2013 sprendimo Nr. SS-699 paliekamas nenagrinėtu. Nustačius pagrindą palikti skundo dalį dėl Tarnybos 2013 sprendimo Nr. SS-699 palikti nenagrinėtu, nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų nustatant pareiškėjo darbingumą už laikotarpį nuo 2012-10-13 iki 2014-01-10, kadangi tik įvertinus skundžiamo sprendimo teisėtumą, gali būti išspręstas reikalavimas dėl žalos atlyginimo, kuris tiesiogiai kildinamas iš skundžiamo administracinio akto teisėtumo (ABTĮ 57 str.).
Administracinės bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad 2014 metais pareiškėjas dėl darbingumo lygio nustatymo į Tarnybą nebuvo kreipęsis (kreipėsi tik 2015-01-02 prašymu, kai prašė nustatyti jo darbingumo lygį atgaline data nuo 2014-01-01 (II tomas, b.l. 25)(iš esmės ginčo dėl šių aplinkybių nėra), todėl akivaizdu, kad nesant nustatytam pareiškėjo darbingumo lygiui, netekto darbingumo pašalpa jam ir neturėjo būti mokama. Taip pat pažymėtina, kad teismas vertindamas šioje byloje skundžiamus administracinius aktus, kurias nustatytas pareiškėjo darbingumas, nenustatė minėtų administracinių aktų panaikinimo pagrindų - t.y. nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų. Byloje nenustačius Tarnybos neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie turtinės žalos buvimo faktą bei priežastinį ryšį tarp neteistų veiksmų ir atsiradusios turtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo netenkinamas (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).
Visus likusius pareiškėjo skundo ir teisme proceso dalyvių išsakytus argumentus teismas laiko pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo patenkinimui (arba atmetimui). Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT savo jurisprudencijoje, aiškindamas ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.), taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėjęs, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p., 103 str. 1 p.,
nusprendžia:
Pareiškėjo V.K. skundą dalyje dėl reikalavimo panaikinti 2013-02-15 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimą Nr. SS-699 palikti nenagrinėtu.
Likusioje dalyje pareiškėjo V.K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.