Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

nedalyvaujant nukentėjusiajam D. G., civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam atstovui advokatui U. P.,

viešame teismo posėdyje sutrumpinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje nedeklaruojantis, iki deportacijos iš (duomenys neskelbtini) gyvenęs adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, įgijęs (duomenys neskelbtini), išsilavinimą, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas užsienyje ir Lietuvos Respublikoje, paskutinius tris kartus Lietuvos Respublikoje:

1. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį, paskiriant 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę;

2. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. kovo 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį, paskiriant 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę;

3. Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį bei 178 straipsnio 2 dalį, paskiriant 3 (trijų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri subendrinta su Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 29 d. ir Vilniaus miesto apylinkės 2012 m. kovo 7 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta 4 (ketverių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė (bausmę atlikęs),

kaltinamas padaręs tris nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje bei 178 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės

Tokiais savo veiksmais D. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalyje.

Tokiais savo veiksmais D. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo (2022 m. lapkričio 8 d. epizodas)

Atsižvelgiant į kaltinamajam inkriminuotų nusikaltimų pobūdį (nepriskirtini labai sunkių nusikaltimų kategorijai), kaltinamojo poziciją ir faktinių aplinkybių aiškumą bei, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, ši baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų baudžiamosios bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, baudžiamojo proceso įstatyme yra nustatyta išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.

BK 178 straipsnio 2 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už atvirą vagystę. Esminis atvirosios vagystės požymis yra veiksmų atvirumas. Vagystė laikoma atvirąja tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ar kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, bet ignoruoja šią aplinkybę. Toks kaltininko veikimas rodo didesnį jo grubumą, įžūlumą ir cinizmą .

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis D. D. kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų neneigė, pripažindamas, kad jis 2022 m. lapkričio 8 d. lankėsi prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, kur nuėjo į „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę. Būdamas šioje parduotuvėje, jis iš lentynos paėmė vyriškus kvepalus „(duomenys neskelbtini)“ ir juos įsidėjo į striukės kišenę. Visą tai matė pardavėja, priėjo prie jo ir pasiteiravo ką šis padarė, po ko kaltinamasis tiesiog pasišalino iš parduotuvės. Dar būnant prekybos centre, jį bandė sulaikyti (duomenys neskelbtini), todėl tarp jų prasidėjo grumtynės, kurių metu jis pastarajam kumščiu sudavė į galvos sritį, kiek kartų tiksliai neprisimena, tačiau nuo jo veiksmų (duomenys neskelbtini) nukrito, o jis tuo metu pasišalino iš parduotuvės (t. 1, b. l. 83-85, t. 2, b. l. 183-185). Teismas pagrindo netikėti šiais kaltinamojo pateiktais parodymais neturi, kadangi jie išliko nuoseklūs viso proceso metu, be to, jie atitinka ir rašytinę bylos medžiagą. Faktą, kad kaltinamasis jam inkriminuotu laiku ir vietoje atliko būtent tuos veiksmus, kuriuos jis nurodė apklausų metu, patvirtina ir nukentėjusiojo D. G. bei liudytojos N. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamąjį bandęs sulaikyti nukentėjusysis D. G. nurodė, kad 2022 m. lapkričio 8 d., apie 11.50 val. buvo gautas pranešimas iš „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės apie galimai padarytą pažeidimą. Artėjant prie parduotuvės, buvo pastebėtas asmuo, galimai įvykdęs vagystę, kuris išlaužė tarnybines duris ir įbėgo į laiptinę. Vejantis asmenį, jį buvo bandoma sulaikyti, ko pasėkoje įvyko grumtynės ir šių grumtynių metu sulaikomas asmuo D. G. kumščiu smūgiavo į galvos sritį ir pabėgo. Vėliau nukentėjusysis D. G. pastebėjo, kad jam kraujuoja galva ir lūpa. Kaip asmenį, kuris jo atžvilgiu bylai aktualiu laiku ir vietoje panaudojo fizinį smurtą, nukentėjusysis atpažino būtent kaltinamąjį D. D. (t. 1, b. l. 81-83, 90-92). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės pardavėja N. P. nurodė, kad 2022 m. lapkričio 8 d., apie 11.30 val. darbo metu pastebėjo, kad į parduotuvę atėjo įtartinas asmuo, kuris priėjo prie vyriškų kvepalų stendo ir iš ten pasiėmė „(duomenys neskelbtini)“ kvepalus, kuriuos įsidėjo į kišenę. Pamačiusi šiuos pastarojo veiksmus, ji prie jo priėjo ir paprašė kvepalus padėti į lentyną, tačiau šis pasišalino (t. 1, b. l. 148-150). Pažymėtina, jog pirmiau sutampančius ir vienas kitą papildančius proceso dalyvių parodymus patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu pateikta vaizdinė medžiaga, detalizuota 2022 m. lapkričio 24 d. apžiūros protokole. Minėtame procesiniame dokumente užfiksuota, kad 2022 m. lapkričio 8 d., apie 11.30 val. „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centre lankėsi vyras, kuris užėjo į „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę. Netrukus jis iš minėtos parduotuvės išėjo, o kartu su juo ir moteris, laikanti pastarąjį už rankos. Vyras nuo moters išsisuko, tačiau jį pradėjo vytis parduotuvės (duomenys neskelbtini). Po tam tikro laiko vaizdo kamerų fiksavimo lauke buvo užfiksuotos (duomenys neskelbtini) ir iš parduotuvės bandančio pasišalinti asmens grumtynės, kurių metu abu asmenys nukrito, vėliau atsistojo ir (duomenys neskelbtini) buvo suduotas smūgis, po kurio šis ir vėl pargriuvo. Vėliau buvo užfiksuotos kartotinės (duomenys neskelbtini) pastangos sulaikyti bandantį pasišalinantį asmenį, tačiau jis kartotinai smūgiavo (duomenys neskelbtini), po ko šis nugriuvo ant žemės ir liko gulėti, o asmuo pasišalino iš parduotuvės (t. 1, b. l. 131-138).

Taigi, pirmiau aptarti ir teismo įvertinti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, pripažintini įrodymais, nekelia jokių objektyvių abejonių, kad kaltinamasis D. D. šiai baudžiamajai bylai aktualiu laiku ir vietoje atvirai, matant parduotuvės darbuotojai ir bandant jį sulaikyti, pagrobė svetimą turtą, o pasišalindamas iš įvykio vietos, panaudojo fizinį smurtą, jį bandžiusio sulaikyti (duomenys neskelbtini) D. G. atžvilgiu. Svarbu ir tai, kad teismui nekyla jokių abejonių, jog kaltinamasis pagrobė būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantį turtą, kurio vertė yra 72,98 Eur. Minėtą, kaltinamajam inkriminuotą aplinkybę patvirtina ne tik pirmiau aptarti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos, liudytojos N. P. parodymai, bet ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimas, kuriame detalizuotas kaltinamojo pagrobtos prekės pobūdis bei vertė (t. 1, b. l. 107). Galiausiai, faktą, kad būtent dėl kaltinamojo D. D. atliktų smurtinių veiksmų nukentėjusiajam buvo sukelti neigiami padariniai – nežymus sveikatos sutrikdymas (tarp kaltinamojo veiksmų ir sukeltų padarinių egzistavo priežastinis ryšys), įrodo ne tik jau prieš tai aptarti nukentėjusiojo D. G. parodymai, kuriuose jis nurodė, kad dėl jam suduotų smūgių patyrė fizinį skausmą, bet ir (duomenys neskelbtini) specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje užfiksuota, kad D. G. nustatyta muštinė viršutinės lūpos kairės pusės žaizda bei odos nubrozdinimas pakaušio srityje, padaryti minėtas sritis paveikus kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2022 m. lapkričio 8 d. Tiek vertinant visumoje, tiek ir atskirai kiekvieną iš jų, nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 105-106).

Apibendrinant, minėtų išsamiai aptartų ir tarpusavyje sugretintų įrodymų pagrindu pripažintina, kad kaltinamasis D. D. jam inkriminuotu laiku ir vietoje, o būtent – 2022 m. lapkričio 8 d., apie 11.32 val. „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centre, adresu (duomenys neskelbtini), esančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, atvirai – matant parduotuvės darbuotojai, pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 72,98 Eur vertės turtą – „(duomenys neskelbtini)“ kvepalus. Be kita ko, netrukus, apie 11.33 val., toje pačioje vietoje – „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centre, adresu (duomenys neskelbtini), jis nukentėjusiojo D. G. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą – kumščiu sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių, tačiau ne mažiau nei du smūgius į galvos sritį, dėl ko nukentėjusysis D. G. nukrito ant grindų, ir tokiais savo veiksmais pastarajam sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Šie pirmiau aptarti ir teismo įrodytais pripažinti kaltinamojo D. D. veiksmai atitinka jam inkriminuotų nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtis, o jo kaltė yra įrodyta visiškai.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje, padarymo (2023 m. lapkričio 9 d. parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ epizodas)

Pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Vagystė kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, kai pagrobto turto vertė yra nedidelė ir nėra vagystę kvalifikuojančių požymių, numatytų šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse. Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį nedidelės vertės turtas – kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos. Objektyvusis vagystės nusikalstamos veikos požymis – pagrobimas teismų praktikoje pripažįstamas tyčiniu, neteisėtu ir neatlygintiniu svetimo turto užvaldymu, atimančiu iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu, arba ji yra pasunkinama (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2012, 2K-282/2012, 2K-228/2013, 2K-183-511/2019). Vagystės subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori.

Kaltinamasis D. D. viso proceso metu savo kaltės dėl pasikėsinimo įvykdyti vagystės baudžiamąjį nusižengimą neneigė. Pastarasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad 2022 m. lapkričio 9 d., apie 15.30 val. lankėsi prekybos ir pramogų centre „(duomenys neskelbtini)“, kur užėjo į „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę. Vaikščiojant po parduotuvę, jis spontaniškai sugalvojo pavogti megztinius, todėl priėjo prie lentynos ir paėmė tris megztinius, kurių vieneto kaina buvo 119 Eur. Megztinius susidėjo į su savimi turėtą kuprinę ir bandė pasišalinti iš parduotuvės, tačiau jį sulaikė apsaugos darbuotojas. Jis nesipriešino ir prisipažino pastarajam, kad bandė iš parduotuvės pavogti megztinius, kartu parodydamas su savimi turėtos kuprinės turinį, kurioje buvo jo paimti megztiniai. Jis, atvykus policijos pareigūnams, minėtus megztinius grąžino parduotuvei (t. 1, b. l. 56-58, t. 2, b. l. 183-185). Tokie kaltinamojo parodymai esminėse aplinkybėse atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausto A. Č. parodymai bei rašytinė bylos medžiaga. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamąjį sulaikęs liudytojas A. Č. nurodė, kad 2022 m. lapkričio 9 d. dirbo „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, esančioje prekybos ir pramogų centre „(duomenys neskelbtini)“, kur apie 14.55 val. pastebėjo, jog suveikė parduotuvės apsaugos sistemos. Nuėjęs patikrinti, pastebėjo vyrą, todėl paprašė jo parodyti ką šis turi kuprinėje. Parodžius kuprinę, joje buvo surasti trys megztiniai „(duomenys neskelbtini)“, kurių vieno vieneto vertė yra 119,99 Eur. Dėl minėtų aplinkybių jis kreipėsi į policijos pareigūnus. Kaltinamojo paimtos prekės buvo nesugadintos, todėl jis jas grąžino į parduotuvę (t. 1, b. l. 32-34). Faktą, kad bylai aktualiu laiku ir vietoje buvo bandyta pagrobti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias prekes, kurių bendra vertė 359,97 Eur, patvirtina tiek pirmiau aptartų prekių 2022 m. lapkričio 9 d. apžiūros protokolas, kuriame detalizuotos prekių savybės, kodai bei kaina, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. lapkričio 9 d. pareiškimas apie bandymą įvykdyti vagystę (t. 1, b. l. 22-24, 38-43). Galiausiai, faktą, kad būtent kaltinamasis buvo tas asmuo, kuris 2022 m. lapkričio 9 d. iš „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės bandė pagrobti jau pirmiau aptartus megztinius patvirtina ne tik pirmiau aptartų proceso dalyvių parodymai, bet ir (duomenys neskelbtini) K. R. 2022 m. lapkričio 9 d. tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuota, jog 2022 m. lapkričio 9 d. atvykus pagal iškvietimą į „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę, aiškinantis asmens, galimai bandžiusio įvykdyti vagystę, tapatybę, nustatyta, kad tai yra D. D. (t. 1, b. l. 49).

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas.

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas, atsižvelgia į BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – kaltinamasis D. D. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, nukreiptą į kito asmens sveikatą (BK 11 straipsnio 3 dalis ir 140 straipsnio 1 dalis), vieną apysunkį nusikaltimą, nukreiptą į svetimą turtą (BK 11 straipsnio 4 dalis ir 178 straipsnio 2 dalis) bei pasikėsino padaryti vieną baudžiamąjį nusižengimą, nukreiptą į svetimą nuosavybę (BK 12 straipsnis, 22 straipsnio 1 dalis ir 178 straipsnio 5 dalis). Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis anksčiau teistas (patrauktas baudžiamojon atsakomybėn) vienuolika kartų, daugumoje atvejų už nusikalstamas veikas, susijusias su svetimo turto pagrobimu, taip pat keturis kartus teistas užsienyje už nusikalstamas veikas, susijusias su svetimo turto pagrobimu (t. 2, b. l. 125-132). Aptariant kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, pažymėtina ir tai, jog kaltinamojo D. D. atžvilgiu paskutinis apkaltinamasis nuosprendis Lietuvos Respublikoje buvo priimtas dar 2012 m. birželio 8 d. Tuo tarpu, (duomenys neskelbtini) kaltinamojo D. D. atžvilgiu apkaltinamieji teismų sprendimai sistemingai buvo priimami laikotarpyje (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad kaltinamojo D. D. šioje byloje aptariamos ir teismo įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos iš esmės buvo pastarojo nusikalstamo elgesio tąsa, kuri nepaisant išvykimo iš Lietuvos Respublikos, nenutrūko. Anaiptol, pastarasis, jau esant dėl šių veikų pradėtam ikiteisminiam tyrimui ir taikomai kardomajai priemonei, išvyko į užsienį, kur kartotinai nusikalto. Svarbu ir tai, kad kaltinamasis D. D. yra baustas administracine tvarka, taip pat ir už smulkias vagystes, kurios, be kita ko, yra realizuotos neženkliai nutolusiu laikotarpiu nuo šioje byloje aptariamų įvykių, baudos neapmokėtos (t. 2, b. l. 119-124). Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad pastarasis (duomenys neskelbtini) kreipėsi į (duomenys neskelbtini), paskutinis apsilankymas fiksuotas – (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 134).

Visi anksčiau aptarti, kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog jo padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktiniai, netinkamai susiklosčiusių aplinkybių padariniai. Priešingai, minėti nusikalstami kaltinamojo veiksmai, nepaisant sistemingai pastarojo atžvilgiu priimamų apkaltinamųjų nuosprendžių, buvo jam įprasto elgesio tąsa, atspindinti pastarojo gyvenimo būdą bei visuomenės galiojančių normų nepaisymą. Akivaizdu, kad kaltinamasis po jo atžvilgiu priimamų apkaltinamųjų nuosprendžių išvadų nepasidaro ir nepakeičia savo gyvenimo būdo.

Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamąjį D. D. charakterizuojančių duomenų visumą, pripažįsta, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 5 dalyje, paskyrus šioje straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, jos dydį nustatant mažesnę nei sankcijos vidurkis, o už BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje straipsnyje numatytus nusikaltimus – laisvės atėmimą, jos dydį, nustatant artimą sankcijos vidurkiui ir mažesnį:

1. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

2. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

3. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį – 30 parų areštą.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo R. V. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje bei 178 straipsnio 2 dalyje, ženkliai skiriasi pagal pavojingumą ir yra priskirtinos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, todėl vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 2 punktu, subendrintinos apėmimo būdu, t. y. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirtai bausmei apimant pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį paskirtą bausmę bei paskiriant 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Be to, ši apėmimo būdu subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą subendrinta su pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės – 4 mėnesius laisvės atėmimo, D. D. paskiriant 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Teismo pridėtinos bausmės dalis nustatytina atsižvelgiant į pirmiau aptartus, bausmės individualizavimui reikšmingus duomenis.

Kadangi ši baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę D. D. mažinant vienu trečdaliu ir skiriant 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Kaltinamasis D. D. (duomenys neskelbtini) buvo perduotas Lietuvos Respublikai, o Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartimi pastarajam dviejų mėnesių laikotarpiui – terminui (duomenys neskelbtini) buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (t. 2, b. l. 71-75). Šios kardomosios priemonės taikymo terminas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 8 d. nutartimi buvo pratęstas iki (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 186-189).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, D. D. suėmimo laikas nuo (duomenys neskelbtini) iki bausmės vykdymo pradžios, įskaitytinas į kaltinamajam paskirtą bausmę, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

D. D. taikoma kardomoji priemonė – suėmimas – nekeistina ir paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios. Bausmės pradžia D. D. skaičiuotina nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2024 m. lapkričio 14 d.

V. Civiliniai ieškiniai

Civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 72,98 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo ar kitos teismo nustatytos datos iki žalos visiško atlyginimo (t. 1, b. l. 116-118).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. BPK 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas.

Turtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje apibūdinama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taigi, baudžiamojoje byloje sprendžiamas deliktinės civilinės atsakomybės klausimas, kai civilinio ieškinio dalykas yra žala, tiesiogiai atsiradusi dėl baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos padarymo. Kiekvienu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas atlyginti žalą, ar asmuo (fizinis arba juridinis) turi teisinę pareigą atlyginti žalą, turi būti įvertintos visos faktinės bylos aplinkybės, atskleidžiančios konkretaus asmens padarytą nusikalstamą veiką, kaltę, žalą ir parodančios priežastinį ryšį, t. y. tai, kad būtent padaryta veika lėmė žalingų padarinių atsiradimą.

Iš anksčiau šiame nuosprendyje aptartų įrodymų matyti, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), 2022 m. lapkričio 8 d., apie 11.32 val. buvo pagrobtas 72,98 Eur vertės turtas. Minėto turto netekimo priežastis – nusikalstami D. D. veiksmai – vagystė. Tai reiškia, kad tarp atsiradusių padarinių – 72,98 Eur vertės turtinės žalos ir D. D. veiksmų buvo tiesioginis priežastinis ryšys. Teismo posėdžio metu D. D. civilinį ieškinį pripažino, o pastarojo pagrobtos prekės vertę patvirtina 2022 m. lapkričio 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimas, kuriame pateiktas detalus šios prekės aprašymas, įskaitant ir vertę (t. 1, b. l. 107). Teismas minėtų aplinkybių aspektu konstatuoja, kad 72,98 Eur suma priteistina iš kaltinamojo D. D. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

Kaip buvo minėta pirmiau, UAB „(duomenys neskelbtini)“ civiliniame ieškinyje iš kaltinamojo prašo priteisti ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės teisėjų sesijos nutartyje Nr. 2K-P-75-788/2019 išaiškinta, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą. Taigi, CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos palūkanos priteisiamos esant dviem sąlygoms: 1) civilinis ieškovas yra pareiškęs reikalavimą priteisti tokias palūkanas; 2) civilinis ieškinys dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra tenkinamas.

Atsižvelgiant į aptartą teismų praktiką, taip pat į pripažintą dėl kaltinamojo veiksmų civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytos turtinės žalos faktą, iš kaltinamojo civilinio ieškovo naudai priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momento iki visiško įvykdymo.

VI. Proceso išlaidos

Šioje baudžiamojoje byloje kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ civiliniu ieškiniu buvo pateiktas įmonės atstovo advokato U. P. prašymas priteisti 121 Eur išlaidas už suteiktas teisines paslaugas (t. 1, b. l. 92-95).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Sprendžiant prašymą dėl tokių išlaidų priteisimo, teismas privalo atsižvelgti ir į nuteistojo turtinę padėtį bei gali tokių išlaidų nepriteisti arba jų dydį sumažinti. Pabrėžtina, kad pagal minėtą normą teismas turi teisę, bet ne pareigą, asmenį pripažinus kaltu iš pastarojo priteisti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas. Tai nėra imperatyvus įstatymo reikalavimas, todėl bylą nagrinėjantis teismas turi diskreciją dėl to priimti sprendimą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Paminėta įstatymo nuostata nesukuria proceso dalyviams, taip pat ir nukentėjusiajam, teisinio lūkesčio, kad baudžiamojoje byloje bus kompensuotos bet kokio dydžio ir visos patirtos teisinės išlaidos.

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jeigu yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 313-489/2019, 2K-144-222/2020, 2K-165-648/2020, 2K-236-495/2021 ir kt.).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad advokatas U. P. civilinį ieškovą UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovavo ikiteisminio tyrimo metu – parengė civilinį ieškinį, taip pas susipažino su bylos duomenimis, teikė bylai reikšmingus duomenis.

Teismas, anksčiau įvertintų aplinkybių ir teismų praktikos kontekste įvertinęs prašomų priteisti teisinių paslaugų dydį – 121 Eur, pripažįsta, kad jos yra proporcingos bylos sudėtingumui ir patirtoms advokato laiko sąnaudoms, todėl laikytinos pagrįstomis bei priteistinos iš kaltinamojo D. D.

(duomenys neskelbtini) pateikė prašymą išspręsti klausimą dėl kaltinamojo D. D. ekstradicijos išlaidų atlyginimo. Prašyme nurodyta, kad bendrą ekstradicijos išlaidų sumą sudarė 3 177,20 Eur. Kartu prie prašymo yra pridėtos dvi sąskaitos faktūros Serija Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 341,10 Eur sumos ir Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2 836,10 Eur sumos (t. 2, b. l. 96-109).

BPK 103 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta proceso išlaidų sąvoka, kuri numato, jog proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą. Ekstradicijos išlaidos paprastai pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nuteistojo tais atvejais, kai po nusikaltimo padarymo įtariamasis ėmė slapstytis, siekdamas išvengti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Taigi, jeigu ekstradicijos išlaidos atsiranda dėl pasislėpusio nuteistojo sąmoningų veiksmų, jos paprastai yra priteisiamos (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191/2006, 2K-366/2010, 2K-114-699/2017, 2K-113-489/2021).

Iš šios baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis D. D. ikiteisminio tyrimo metu nuo teisėsaugos institucijų pasislėpė. Jam (duomenys neskelbtini) buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant pastarąjį nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 59-60). Ikiteisminio tyrimo metu, kviečiant kaltinamąjį į jo atžvilgiu suplanuotus procesinius veiksmus, pastarasis neatvykdavo, todėl jam buvo paskirta procesinė prievartos priemonė – atvesdinimas (t. 2, b. l. 1), kuri buvo nerezultatyvi – D. D. nurodytoje gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo surastas, o jo buvimo vietos nepavyko nustatyti (t. 2, b. l. 2-5). Dėl minėtų priežasčių (duomenys neskelbtini) buvo nuspręsta paskelbti D. D. paiešką (t. 2, b. l. 6-10). Atsižvelgiant į duomenų apie kaltinamojo buvimo vietos stoką, (duomenys neskelbtini) pastarasis buvo pripažintas įtariamuoju ir kartotinai buvo paskelbta kaltinamojo paieška (t. 2, b. l. 23-24, 25). Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2023 m. birželio 19 d. nutartimi kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas be termino (t. 2, b. l. 32-39). (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra kaltinamojo D. D. atžvilgiu išdavė Europos arešto orderį (t. 2, b. l. 49-56). (duomenys neskelbtini) informavo, kad kaltinamasis D. D. buvo surastas (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 59). Kaltinamasis D. D. (duomenys neskelbtini) buvo perduotas Lietuvos Respublikai.

Visos anksčiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad ekstradicijos išlaidos susidarė ne dėl nuo nuteistojo valios nepriklausančių aplinkybių, bet priešingai – nuo jo sąmoningų veiksmų – slapstymosi nuo teisėsaugos institucijų, todėl šios (duomenys neskelbtini) patirtos ir anksčiau nutartyje aptartais duomenimis pagrįstos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo D. D. (duomenys neskelbtini) naudai.

VII. Kiti klausimai

Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, įsiteisėjus šiam teismo nuosprendžiui, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui, - kompaktinis diskas su vaizdo ir garso įrašais, įsiteisėjus nuosprendžiui, paliktinas saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

D. D. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

D. D. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje, bei paskirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir 22 straipsnio 1 dalyje bei 178 straipsnio 5 dalį, subendrinti apėmimo būdu –griežtesnei bausmei – (1 (vienerių) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimui) apimant švelnesnę (30 (trisdešimties) parų areštą), ir D. D. paskirti 1 (vienerių) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrintą bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje bei 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį paskirta bausme, prie 1 (vienerių) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį švelnesnės – 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo, ir D. D. paskirti subendrintą bausmę – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. D. paskirti 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, į D. D. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti kardomosios priemonės – suėmimo – metu išbūtą laiką nuo (duomenys neskelbtini) iki bausmės vykdymo pradžios.

D. D. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo – nekeisti ir palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Bausmės pradžią D. D. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2024 m. lapkričio 14 d.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį tenkinti ir iš D. D. priteisti civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ 72,98 Eur (septyniasdešimt du eurus ir devyniasdešimt aštuonis euro centus).

Iš D. D. priteisti penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo 72,98 Eur (septyniasdešimt dviejų eurų ir devyniasdešimt aštuonių euro centų) sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki šios sumos visiško atlyginimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

Iš D. D. priteisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 121 Eur (vieną šimtą dvidešimt vieną eurą) proceso išlaidų už advokato atstovavimą procese.

Iš D. D. priteisti (duomenys neskelbtini), atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), 3 177,20 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt septynis eurus ir dvidešimt euro centų) proceso išlaidų už ekstradiciją.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui, – kompaktinį diską su vaizdo įrašais, įsiteisėjus nuosprendžiui, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.