Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdimaro Bavėjano (pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. G. ir jo gynėjo Rimvydo Kairio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžio, kuriuo S. G. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 str. 1 d. – laisvės atėmimu dvejiems metams;

- pagal BK 291 str. 1 d. – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo nuo 2011 m. balandžio 30 d. iki 2011 m. rugpjūčio 22 d. laikas.

Vadovaujantis BK 72 str., iš S. G. konfiskuoti daiktai (hidrokostiumas, mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 1201-02“), panaudoti nusikalstamai veikai padaryti.

Iš S. G. priteista 196 Lt valstybei proceso išlaidoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. G. nuteistas už tai, kad neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir, išvengdamas muitinės kontrolės per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, o būtent: 2011 m. balandžio 30 d., apie 3 val. 50 min., (duomenys neskelbtini), Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) rinktinės (duomenys neskelbtini) užkardos veikimo teritorijoje, plaukdamas per Nemuno upę, kurios farvateris atitinka Lietuvos Respublikos valstybės sieną, iš Rusijos Federacijos teritorijos kranto į Lietuvos Respublikos teritorijos krantą neteisėtai, ne per pasienio kontrolės punktą, perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Tuo pat metu jis iš Rusijos Federacijos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvengdamas muitinės kontrolės, atplukdė 16 dėžių (8000 pakelių) cigarečių „Saint George 7“ su Rusijos Federacijos pavyzdžio banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 52151 Lt.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Apeliaciniame skunde neginčijamas nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų juridinis vertinimas, o prašoma tik sušvelninti paskirtas bausmes. Kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai pirmosios instancijos teismo išvadų dėl S. G. paskirtų bausmių rūšies ir dydžio nepaneigia.

BK 54 str. 1 d. nustatyta, kad teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Šio straipsnio 2 d. nustatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas ir teisingas bausmes tada, kai nėra pagrindų atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės, taikant tik baudžiamojo arba auklėjamojo poveikio priemones. Įstatymų leidėjas BK 41 str. 2 d. nurodė, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 1 d. „Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54-64 str.) apžvalga“).

BK 61 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad nuteistasis padarė nusikaltimus ekonomikai ir verslo bei valdymo tvarkai. Pagal BK 11 str. nuostatas, šie nusikaltimai priskiriama sunkių ir nesunkių nusikaltimų kategorijoms.

Nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 str. 1 d., sankcijoje numatyta keletas bausmės rūšių – bauda arba laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. S. G. padaryto kito nusikaltimo, numatyto BK 291 str., sankcijoje taip pat numatyta keletas bausmės rūšių – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Byloje yra nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). S. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Abu nusikaltimai tyčiniai, baigti, jų padarymui buvo iš anksto pasiruošta, apsirūpinant reikiamais įrankiais ir priemonėmis. Nuteistasis charakterizuojamas teigiamai (1 t. 152-151 b. l.).

S. G. Lietuvoje legalaus pragyvenimo šaltinio ir turto neturi. Gynėjas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad jo ginamajam pakeitus bausmės rūšį, t. y. paskirus baudą, ši bausmė būtų įvykdyta, nes S. G. oficialias pajamas gauna ir kilnojamojo bei nekilnojamojo turto turi savo gyvenamojoje vietoje – Rusijos Federacijoje. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje gynėjas pateikė pažymą, kurioje nurodyta, jog į jo (advokato R. Kairio) asmeninę sąskaitą yra įnešta 10000 Lt už S. G. tam, kad pastarasis galėtų sumokėti jam galimai teismo sprendimu paskirtą baudą.

Visos Lietuvos Respublikos teisinės pagalbos ir teisinių santykių sutartys numato galimybę pripažinti ir įvykdyti kitos susitariančios valstybės teritorijoje nuosprendžius dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo.

Aukštesnės instancijos teismas atkreipia apeliantų dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (Valstybės žinios, 1995-02-10, Nr. 13-296) (toliau – dvišalė Sutartis) 50 str. numatyta, kad susitariančiosios šalys tarpusavyje pripažįsta ir vykdo įsiteisėjusius teisingumo įstaigų sprendimus civilinėse ir šeimos bylose, taip pat nuosprendžius dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo. Tačiau vadovaujantis šios dvišalės Sutarties nuostatomis nėra teisinio pagrindo kreiptis į kompetentingas Rusijos Federacijos institucijas dėl Lietuvos teismo nuosprendžiu asmeniui paskirtos bausmės įvykdymo. Nuosprendžių pripažinimą, siekiant asmeniui įvykdyti teismo paskirtą bausmę (tarp jų ir baudą), numato ir reglamentuoja 1970 m. Europos Konvencija dėl tarptautinio baudžiamųjų nuosprendžių pripažinimo (Valstybės žinios, 1997-11-07, Nr. 101-2551) (toliau – Konvencija). Lietuva yra šios Konvencijos dalyvė, tačiau Rusijos Federacija – ne. Kadangi paminėtoje dvišalėje Sutartyje nėra numatyta galimybė kreiptis dėl Lietuvos Respublikos teismo nuosprendžiu paskirtos baudos pripažinimo ir priverstinio vykdymo Rusijos Federacijos teritorijoje, o taip pat nėra jokių kitų tarptautinių sutarčių, kurių pagrindu būtų galima siekti priverstinio baudos išieškojimo.

Pažymėtina ir tai, kad BK 47 str. 3 d. 4 p. nustatytas baudos dydis už sunkaus nusikaltimo padarymą yra iki 1500 MGL (195000 Lt) (2011-04-21 įstatymo Nr. XI-1350 redakcija, įsigaliojusi nuo 2011-04-28). Todėl, net ir paskyrus (atsižvelgiant į teigiamą nuteistojo asmenybę ir nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę) alternatyvią bausmę – baudą, dydžiu artimą vidurkiui (749,5 MGL (97435 Lt)) bei į jos dydį įskaičiavus nuteistojo sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką, vis tiek liktų neatlikta, o dėl aukščiau paminėtų aplinkybių galimai ir neįvykdyta, didelė baudos dalis – apie 260 MGL (33800 Lt).

Gynėjo pateikti duomenys apie jo asmeninėje sąskaitoje esančias pinigines sumas taip pat negali būti vertinami kaip garantas, užtikrinantis paskirtos baudos įvykdymą. Atkreiptinas gynėjo dėmesys į tai, kad šie duomenys neatitinka ir BK 40 str. reikalavimų.

Taigi, priešingai nei teigia apeliantai, skundžiamame nuosprendyje teisingai pažymėta, kad paskyrus švelnesnę bausmės rūšį - baudą, ji realiai nebūtų įvykdyta.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtų aplinkybių visetą, pagrįstai konstatavo, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 str. 2 d., bus pasiekti paskyrus nuteistajam nusikaltimų sankcijose numatytas griežtesnes bausmės rūšis. Žemesnės instancijos teismas, priimdamas tokį sprendimą, BK 54 str. 2 d. ir 61 str. reikalavimų nepažeidė.

Apeliacinės instancijos teismas mano, kad paskirta galutinė subendrinta bausmė, kurios dydis žymiai mažesnis nei BK 199 str. 1 d. nustatytas sankcijos vidurkis, nėra per griežta ir (ar) per švelni bei neprieštarauja bausmės paskirčiai ir teisingumo principui. Todėl sušvelninti paskirtą galutinę subendrintą bausmę, kaip to prašo apeliantai, nėra teisinio pagrindo.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Tenkinti nuteistojo S. G. ir jo gynėjo advokato R. Kairio apeliacinį skundą pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo S. G. ir jo gynėjo advokato Rimvydo Kairio apeliacinį skundą atmesti.