Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Ž. A. (toliau – pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 2 d. nutarties, kuriuo netenkintas Ž. A. prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. A. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalį (2016 m. vasario 22 d. pažeidimas), 126 straipsnio 4 dalį (2016 m. vasario 23 d. pažeidimas), jam paskirta subendrinta administracinė nuobauda – 700 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Ž. A. prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 2 d. nutartimi nebuvo tenkintas.

Skundo argumentai ir prašymai

Skundu Ž. A. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 2 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – tenkinti prašymą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo.

Motyvuojamoji dalis

Aukštesniojo teismo argumentai ir išaiškinimai

Skundas netenkinamas.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja formalios teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo termino sutrumpinimo sąlygos, numatytos ATPK 329 straipsnyje. Analogišką išvadą padarė ir pirmosios instancijos teismas (skundžiamos nutarties antro puslapio antra pastraipa). Tačiau kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, ATPK 329 straipsnyje numatyti formalūs pagrindai yra tik prielaida svarstyti klausimą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo ir teismo neįpareigoja priimti būtent tokį sprendimą. Svarstydamas ATPK 329 straipsnio nuostatų taikymo klausimą teismas vertino Ž. A. padarytų pažeidimų skaičių, jų pobūdį, paskirtų jam nuobaudų dydžius, taip pat jo tėvų sveikatos būklę, būtinybę užtikrinti nuobaudos prevencinius tikslus. Teismas padarė išvadą, jog Ž. A. prašyme nurodytos aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis ir šiuo metu negalima daryti išvados, kad jau pasiekti administracinėms nuobaudoms keliami tikslai. Su tokia išvada sutinka ir aukštesnės instancijos teismas. Nors skunde pažymima, kad Ž. A. asmenybė vertintina itin teigiamai (anksčiau nebaustas už analogiškus pažeidimus, neteistas, charakterizuojamas išskirtinai teigiamai), apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais sutinka tik iš dalies. Teismui iš tikrųjų buvo pateikta teigiama Ž. A. charakteristika iš Prienų rajono savivaldybės administracijos Prienų seniūnijos (127 b. l.). Tačiau kaip matyti iš išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus Ž. A. administracine tvarka baustas ne kartą (24-32 b. l.), nors anksčiau už atsisakymą tikrintis blaivumą ar vairavimą išgėrus baustas ir nebuvo, didelis ankstesnių nuobaudų skaičius neigiamai charakterizuoja jo asmenybę ir tik sustiprina aukštesniojo teismo abejonę dėl neva pasiektų administracinės nuobaudos tikslų.Dėl skundo argumentų, jog vairuotojo pažymėjimas Ž. A. būtinas tam, kad jis galėtų rūpintis savo tėvais, kurie turi tam tikrų sveikatos problemų, teismas pažymi, kad padarius pažeidimą vien baudos paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia. Todėl nuobaudos tikslai užtikrinami paskiriant tam tikrus suvaržymus. Nuobaudos vykdymo metu patiriami nepatogumai, suvaržymai yra natūralus nubausto asmens veiksmų rezultatas, kuris yra neišvengiamais, siekiant, kad asmuo suvoktų atsakomybės neišvengiamumą bei siekiant prevencinių atsakomybės tikslų. Pažymėtina, jog Ž. A. pats pasirinko savo elgesio variantą (faktiškai tą patį vakarą net du kartus atsisakė tikrintis blaivumą) ir prisiėmė tokio elgesio pasekmes. Be to, pažeidėjo tėvų sveikatos būklė buvo vertinta jau skiriant Ž. A. nuobaudas už padarytus pažeidimus, kaip teisingai pažymėjo teismas atmesdamas Ž. A. prašymą, net ir nustačius vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei nenustačius jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių Ž. A. ir taip skirtos mažesnės nei straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos. Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad Ž. A. prašymas sutrumpinti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą buvo atmestas pagrįstai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 2 d. nutartis yra teisėta, naikinti jos dėl pareiškėjo skunde nurodytų motyvų pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 2 d. nutartį nepakeistą ir Ž. A. skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.