- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-15
- Bylos Nr.
- 1A-272-526/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Edita Lapinskienė, Linas Pauliukėnas, Eugenijus Antanauskas
- Nuteistasis
- E. A.
- Kaltinamasis
- E. A.
- Advokatai
- Vilmantas Ančiukaitis
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Editos Lapinskienės ir Lino Pauliukėno,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. gegužės 31 d. nuosprendžio, kuriuo E. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį ir taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu bei paskirta 2 (dvejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaičiuotas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. rugsėjo 24 d. iki nuosprendžio paskelbimo. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, taikytas turto konfiskavimą ir iš E. A. konfiskuoti 300 Eur (trys šimtai eurų), kurie laikinam saugojimui buvo perduoti saugoti į Tauragės apskrities VPK, kaip iš nusikalstamos veikos gautos piniginės lėšos.
Baudžiamojoje byloje taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamojo E. A. turtui – 13339 eurams 67 cnt, kurie saugomi Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariate, pakeistas, paliekant jį galioti 300 Eur (trijų šimtų eurų) sumai iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos. Likusiai turto daliai – 13039 Eur 67 ct (trylikai tūkstančių trisdešimt devyniems eurams 67 ct) – laikinas nuosavybės teisės apribojimas, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintas ir pinigai grąžinti E. A. arba jo įgaliotam asmeniui.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. E. A. nuteistas už tai, kad neteisėtai laikė ir gabeno didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti: t. y. jis 2021 m. rugsėjo 21 d., apie 12 val.20 min., vairuodamas automobilį „ŠKODA OCTAVIA“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) neteisėtai atgabeno į mišką, esantį (duomenys neskelbtini), narkotinę medžiagą – kokainą, kurio masė 6,357 gramo, ir ten paslėpęs šią narkotinę medžiagą iš anksto įrengtoje slėptuvėje, laikė ją ten iki 2021 m. rugsėjo 24 d., kol policijos pareigūnai įvykio vietos apžiūros metu nuo 11 val. 50 min. iki 15 val. 00 min. surado ir paėmė minėtoje slėptuvėje neteisėtai laikomą narkotinę medžiagą – kokainą, kurio masė 6,357 gramo. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis, E. A., 2021 m. rugsėjo 23 d., apie 16 val. 35 min., vairuodamas automobilį „VOLVO V50“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) neteisėtai atgabeno į mišką, esantį (duomenys neskelbtini), narkotines bei psichotropines medžiagas – psichotropinę medžiagą – MDMA, kurios masė 82,374 gramo, ir narkotinę medžiagą – kokainą, kurio masė 6,704 gramo, ir ten paslėpė šią psichotropinę ir narkotinę medžiagas iš anksto įrengtoje slėptuvėje, laikė jas ten iki 2021 metų rugsėjo 24 d., kol policijos pareigūnai įvykio vietos apžiūros metu nuo 10 val. 40 min. iki 11 val. 25 min. surado ir paėmė minėtoje slėptuvėje neteisėtai laikomas narkotines bei psichotropines medžiagas – psichotropinę medžiagą – MDMA, kurios masė 82,374 gramo, ir narkotinę medžiagą – kokainą, kurio masė 6,704 gramo. Be to, jis, E. A., savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame adresu Klaipėda, I. Simonaitytės g. 19-66, neteisėtai laikė narkotinę medžiagą – kokainą, kurio masė 0,00037 gramo, iki 2021 m. rugsėjo 24 d., po kol policijos pareigūnai kratos metu nuo 15 val. 00 min. iki 16 val. 45 min. surado ir paėmė minėtame bute neteisėtai laikomą narkotinę medžiagą – kokainą, kurio masė 0,00037 gramo.
2. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
2. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. gegužės 31 d. nuosprendį pakeisti ir E. A. už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirti aštuonerių (8) metų šešių (6) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę penkerių (5) metų aštuonių (8) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
2.1. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, jog sutinka su teismo nustatytomis nusikaltimo faktinėmis aplinkybėmis, tačiau nesutinka su nuteistajam E. A. paskirta bausme už BK 260 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą, nes mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai šioje byloje įvertino bausmės skyrimą sąlygojusias faktines ir teisines aplinkybes, nuteistojo asmenybę, ir tai nulėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą (BK 54 str. 3 d.) ir neteisingą bausmes paskyrimą nuteistajam E. A.. Mano, kad teismas nepagrįstai kaltinamajam E. A. pritaikė BK 54 str. 3 d. nuostatas, nes tam, kad asmeniui būtų pagrindas taikyti šio straipsnio nuostatas, būtina byloje nustatyti išimtines aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos mažesnį pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Tai suformuota ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (kasacinės nutartys Nr. 2K-123/2008, Nr. 2K-189/2008, Nr. 2K-251/2008, Nr. 2K-39/2009, Nr. 2K-84/2009, Nr. 2K-3/2010, Nr. 2K-7/2010, Nr. 2K-128/2011. Nr. 2K-300/2012). Prokuroro nuomone, šiuo atveju teismo išvardintos nuteistojo E. A. padarytą nusikaltimą ir tiek jo asmenį apibūdinančios aplinkybės nėra išimtinės, o turėtų būti vertinamos, kaip gyvenimiškai įprastos, ir jų lyginamasis svoris nėra didesnis nei kitų, susijusių su padarytų nusikaltimų pavojingumu, kad būtų galima teigti, jog bausmes paskyrimas pagal straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją prieštarautų BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtintam. teisingumo principui (analogiškos aplinkybės konstatuotos kasacinėje nutartyje Nr. 2K-39/2009).
2.2. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, jog kaip matyti iš kaltinamojo E. A. apklausos 2022-04-22 teisme, jis prisipažino, kad buvo įgijęs didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, turėdamas tikslą jas pardavinėti ir iš jų pardavimo pasipelnyti, dali jų – už apie 300 Eur sumą pardavė. Prokuroro nuomone, E. A. padaryto nusikaltimo nebuvo teisinio pagrindo pripažinti kaip mažesnio pavojingumo, nei įprastiniai tokios rūšies nusikaltimai, kadangi jis įgijo net dviejų rūšių medžiagas, tai yra tiek narkotinę, tiek psichotropinę medžiagas. Be to, jas įgijo siekdamas iš jų pasipelnyti ir taip pat pripažino, kad dalį šių medžiagų jau buvo pardavęs asmenims, kuriuos teismui atsisakė nurodyti. Prokuroras pažymėjo ir tai, kad E. A. laikytas psichotropinės medžiagos – MDMA kiekis – 82,374 gramo ženkliai viršija Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintų Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos) 72-ame punkte nustatytą didelį šios medžiagos kiekį – 20 gramų ir yra artimas šių Rekomendacijų nustatytam labai dideliam kiekiui – 100 gramui. Be to, LAT (kasacinės nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-159/2012) yra išaiškinta, kad jei kaltininkas platinimo tikslais disponuoja skirtingomis narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, iš kurių kiekvienos kiekis nėra didelis, sprendžiant klausimą, ar bendras tokių medžiagų kiekis gali būti pripažįstamas dideliu, turi būti nustatomas kiekvienos medžiagos kiekio santykis su Kiekių nustatymo rekomendacijose nurodytu dideliu tos medžiagos kiekiu ir sudedamos visos santykinės dalys. Jeigu gautas skaičius viršija vienetą (skaičiuojant procentais - viršija 100 proc.), konstatuojama, kad kaltininkas disponuoja dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu (BK 260 straipsnio 2 dalis). Prokuroras nurodo, jog šiuo atveju, nuteistojo E. A. byloje, atlikus minėtos praktikos rekomenduojamą skaičiavimą. siekiant nustatyti, ar E. A. bendrai neteisėtai laikyta narkotinė medžiaga – kokainas (13,61037 g) ir psichotropinė medžiaga MDMA (82,374), sudarė bendrai laikytą labai didelį šių medžiagą kiekį, nustatyta, kad gautas skaičius yra artimas labai dideliam kiekiui šių medžiagų – 95,46%, tai yra beveik 100%. Todėl, prokuroro nuomone, jau vien įvertinus E. A. neteisėtai bendrai laikytą didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kuris yra artimas labai dideliam Rekomendacijų nustatytam šių medžiagų kiekiui, nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo pripažinti šio padaryto nusikaltimo, kaip mažesnio pavojingumo, nei įprastiniai tokios rūšies nusikaltimai.
2.3. Taip pat, prokuroro nuomone, teismas nepakankamai visapusiškai įvertino ir nuteistojo E. A. asmenybę (BK 54 str. 1 d.) ir tai vėl gi galėjo lemti netinkamą bausmes paskyrimą. Prokuroro nuomone, nuteistojo E. A. asmenybę apibūdinančios aplinkybės nėra išimtinės, sudarančios teisinį pagrindą taikyti jam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę nei įstatyme numatyta bausmę. Nurodo, jog kaip matyti iš byloje esančių duomenų, E. A. apklaustas teismo, prisipažino, kad buvo įgijęs dideli kiekį tiek narkotinių, tiek ir psichotropinių medžiagų, turėdamas tikslą jas pardavinėti ir iš jų pardavimo pasipelnyti, dalį jų, - už apie 300 Eur sumą pardavė. Prokuroras pažymi, jog šio nusikaltimo padarymo metu E. A. niekur nedirbo ir jokio legalaus pragyvenimo šaltinio neieškojo, niekur nesimokė, tai yra po paskutinio nuteisimo užsienyje. kur buvo nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, atlikęs bausmę, vėl padarė naują sunkų, savanaudišką nusikaltimą, tai yra nesiekė integruotis į visuomenę, o ir toliau siekė pragyvenimui lėšas užsidirbti iš nusikalstamos veiklos. Be to, nurodo, jog nuteistasis E. A. iki šio sunkaus nusikaltimo padarymo jau buvo keturis kartus teistas ir šį naują nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio l dalies 13 punktas). Prokuroras pažymi ir tai, kad E. A. nusikaltimus darė tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienio valstybėse, todėl šis naujas E. A. padarytas nusikaltimas nebuvo atsitiktinis reiškinys šio nuteistojo gyvenime, tačiau buvo dėsninga jo pasirinkto gyvenimo ir priešingo teisei elgesio pasekmė. Prokuroro nuomone, įvertinus šias nuteistojo E. A. asmenybę neigiamai apibūdinančias aplinkybes, šioje byloje nebuvo jokių išimtinių nuteistojo E. A. asmenybę apibūdinančių aplinkybių, kurioms esant, teismas būtų turėjęs faktinį ir teisinį pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Todėl, prokuroro manymu, teismo nuosprendis turėtų būti pakeistas, E. A. paskiriant už BK 260 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą šio straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis 2022 m. balandžio 22 d. teismo posėdyje prokuroro baigiamojoje kalboje dėl bausmės skyrimo E. A. išdėstytais motyvais.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti skundžiamą nuosprendį nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
3. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas atmestinas.
6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
7. Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro apeliaciniame skunde nėra ginčijamos teismo išvados dėl E. A. kaltės padarius nusikalstamą veiką, nesutinkama tik su teismo jam paskirta bausme. Būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.
8. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai.
9. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan.
10. Apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam E. A. bausmę, atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – tai, kad veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad E. A. padarė vieną tyčinį sunkų nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, tačiau už analogiškas nusikaltimas veikas nėra teistas, administracine tvarka baustas tik už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Teismas atsižvelgė į tai, kad E. A. pripažino savo kaltę, dėl savo elgesio gailėjosi, teisme davė išsamius parodymus, kurie padėjo nustatyti nusikaltimo padarymo aplinkybes, duomenų, kiek draudžiamų medžiagų ir kam buvo išplatinta, nenustatyta. Teismas įvertino tą aplinkybę, kad kaltinamasis buvo sulaikytas, narkotinės bei psichotropinės medžiagos buvo surastos ir paimtos, taip buvo užkirstas kelias šioms medžiagoms patekti į apyvartą. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad E. A. turi pagrindinį išsilavinimą, registruotas Užimtumo tarnyboje, byloje nepaneigta, kad iki sulaikymo dirbo užsienyje, turėjo nuolatinį pragyvenimo šaltinį, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kitų neigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog yra pagrindas taikyti E. A. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti jam švelnesnę bausmę, nei numatyta straipsnio sankcijoje. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.
11. BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-594/2005). Teisingumas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, be to, būtina atsižvelgti ir į nuteistojo asmenybės savybes, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos, į nukentėjusiojo elgesį ar jo poziciją bei visuomenės intereso reikšmę vykdant teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-594/2005; Nr. 2K-7-45/2007; 2K-128/2008; 2K-428/2009)
12. Pažymėtina, jog nors šiuo atveju E. A. nebe pirmą kartą nusikalsta, o jo padaryta veika, susijusi su neteisėtu disponavimu dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, yra labai pavojinga ir daro didelę žalą visuotinai pripažintoms įstatymo saugomoms vertybėms, tačiau kartu vertintina ir tai, kad baudžiamojoje byloje kaltinamajam nebuvo inkriminuotas pats išplatinimo faktas, anksčiau jis už analogiškas veikas neteistas, pripažino savo kaltę, dėl savo elgesio gailėjosi, teisme davė išsamius parodymus, padėjo nustatyti nusikaltimo padarymo aplinkybes, paaiškino draudžiamų medžiagų įsigijimo aplinkybes, ir ikiteisminio tyrimo metu neklaidino tyrimo, narkotinės bei psichotropinės medžiagos buvo surastos ir paimtos, todėl jos į apyvartą nepateko. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog visos šios aplinkybės lemia mažesnį nusikaltimo pavojingumą, palyginus su rūšiniu šios nusikalstamos veikos pavojingumu. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad nuteistasis yra jauno amžiaus, yra pasiryžęs keisti gyvenimo būdą, turi realių galimybių įsidarbinti, iki sulaikymo buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog įvertinus aptartas aplinkybes, nors ir nėra nustatyta išskirtinai teigiamai kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių, tačiau teismo vertinimu, straipsnio sankcijoje numatytos net ir minimalios, kuri prasideda nuo aštuonerių metų, laisvės atėmimo bausmės paskyrimas kaltinamajam E. A. aiškiai prieštarautų teisingumo principui, nes ilgalaikis kaltinamojo eliminavimas iš visuomenės užkirstų kelią jo resocializacijai – pozityviam elgesio pasikeitimui sugrįžimui į visuomeninį gyvenimą.
13. Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, jog E. A. padaryto nusikaltimo nebuvo teisinio pagrindo pripažinti kaip mažesnio pavojingumo, nei įprastiniai tokios rūšies nusikaltimai, kadangi jis įgijo net dviejų rūšių medžiagas, tai yra tiek narkotinę, tiek psichotropinę medžiagas, be to, jas įgijo siekdamas iš jų pasipelnyti ir taip pat pripažino, kad dalį šių medžiagų jau buvo pardavęs asmenims, kuriuos teismui atsisakė nurodyti. Be to, prokuroro nuomone, vien įvertinus E. A. neteisėtai bendrai laikytą didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kuris yra artimas labai dideliam Rekomendacijų nustatytam šių medžiagų kiekiui, nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo pripažinti šio padaryto nusikaltimo, kaip mažesnio pavojingumo, nei įprastiniai tokios rūšies nusikaltimai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais prokuroro apeliacinio skundo argumentais ir pabrėžia, jog šioje baudžiamojoje byloje E. A. nebuvo inkriminuotas pats narkotinių ir psichotropinių medžiagų išplatinimo faktas, anksčiau jis už analogiškas veikas neteistas, pripažino savo kaltę, dėl savo elgesio gailėjosi, teisme davė išsamius parodymus, padėjo nustatyti nusikaltimo padarymo aplinkybes, paaiškino draudžiamų medžiagų įsigijimo aplinkybes, ir ikiteisminio tyrimo metu neklaidino tyrimo, narkotinės bei psichotropinės medžiagos buvo surastos ir paimtos, todėl jos į apyvartą nepateko. Apygardos teismo vertinimu, būtent šios aplinkybės ir lemia mažesnį nusikaltimo pavojingumą, palyginus su rūšiniu šios nusikalstamos veikos pavojingumu.
14. Prokuroro nuomone, teismas nepakankamai visapusiškai įvertino ir nuteistojo E. A. asmenybę, ir tai vėl gi galėjo lemti netinkamą bausmes paskyrimą. Prokuroro nuomone, nuteistojo E. A. asmenybę apibūdinančios aplinkybės nėra išimtinės, sudarančios teisinį pagrindą taikyti jam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę nei įstatyme numatyta bausmę. Tačiau ir su šiais apeliacinio skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir mano, jog jie nepagrįsti. Pažymėtina, jog teismas įvertino faktą, kad E. A. nusikalsta nebe pirmą kartą, tačiau už analogiškas nusikalstamas veikas nėra praeityje teistas, be to, jis pripažino savo kaltę, dėl savo elgesio gailėjosi, teisme davė išsamius parodymus, padėjo nustatyti nusikaltimo padarymo aplinkybes, paaiškino draudžiamų medžiagų įsigijimo aplinkybes, ir ikiteisminio tyrimo metu neklaidino tyrimo, narkotinės bei psichotropinės medžiagos buvo surastos ir paimtos, todėl jos į apyvartą nepateko. Be to, buvo atsižvelgta ir į tai, kad kaltinamasis turi pagrindinį išsilavinimą, registruotas Užimtumo tarnyboje, byloje nepaneigta, kad iki sulaikymo dirbo užsienyje, turėjo nuolatinį pragyvenimo šaltinį, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kitų neigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių nenustatyta. Be to, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus resocializacijos skyriaus pateikta itin teigiama nuteistojo E. A. charakteristika (b. l. 75, t. 5). Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nuteistasis yra jauno amžiaus, pasiryžęs keisti gyvenimo būdą, turi realių galimybių įsidarbinti, iki sulaikymo buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visos anksčiau nurodytos aplinkybės duoda pagrindą išvadai, jog nuteistojo E. A. asmenybė pirmosios instancijos teismo buvo įvertinta visapusiškai.
15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje baudžiamojoje byloje nuteistajam E. A. buvo tinkamai individualizuota bausmė ir taikytas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, todėl Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti skundžiamo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. gegužės 31 d. nuosprendžio.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti.