Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2S-966-253/2013

Teisėja Larisa Šimanskienė (Proceso Nr. 2-06-3-02293-2013-3)

2013 m. birželio 5 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo antstolio J. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-03-07 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio J. P. pareiškimą dėl teisių perėmimo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, N. M., atstovaujamas įstatyminio atstovo A. M.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad antstolis J. P. vykdomojoje byloje Nr. 0172/08/00618 vykdo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-04-04 išduotą vykdomąjį raštą Nr. N2-166-122/2008 dėl 146,80 Lt skolos išieškojimo iš skolininkės R. K. išieškotojos valstybės naudai. Skolininkė R. K. mirė (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 28). 2013-02-27 Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas antstolio J. P. pareiškimas dėl mirusios skolininkės pakeitimo vykdymo procese jos teisių ir pareigų perėmėju. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad suinteresuotam asmeniui N. M. nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, ir pareiškimą atmetė.

LR CPK 596 str. 1 d. numato, kad fizinio asmens mirties atveju antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką. Subjektinių teisių parėmimas materialinėje teisėje yra pagrindas perimti ir procesines teises. Siekiantis įstoti į procesą procesinis teisių perėmėjas privalo pateikti atitinkamus įrodymus ir įrodyti teismui, jog jis iš tikrųjų yra tam tikrų materialiųjų subjektinių teisių perėmėjas (LR CPK 48 str. 1 d.). Taigi šiuo atveju būtina nustatyti mirusios skolininkės materialinių teisių perėmimą paveldėjimo būdu.

Iš vykdomojoje byloje esančio Testamentų registro išrašo duomenų nustatyta, kad palikimą, atsiradusį po R. K. mirties, 2011-05-26 priėmė N. M., kreipdamasis į Klaipėdos miesto apylinkės teismą (v. b. l. 30). Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su skundžiamoje nutartyje nurodytu motyvu, kad nesant duomenų apie tai, jog suinteresuotam asmeniui išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, negalimas ir teisių perėmimas vykdymo procese. Mirus fiziniam asmeniui jo teisių perėmėjais tampa palikimą priėmę įpėdiniai. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (LR CK 5.50 str. 1 d.). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradeda paveldimą turtą valdyti, kreipiasi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (iki 2011-11-01 galiojusi LR CK 5.50 str. 2 d. redakcija). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Tam, kad teises į paveldėtą turtą galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti teises į privalomai registruotiną turtą, sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), įpėdinis gali prašyti notaro išduoti dokumentą, kuris patvirtina jo teisių į palikimą įgijimą – paveldėjimo teisės liudijimą (LR CK 5.66 str.). Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2012). Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuotas asmuo N. M. išreiškė valią priimti palikimą vienu iš LR CK 5.50 str. 2 d. numatytų būdų, darytina išvada, kad skundžiamoje nutartyje nurodyti motyvai nesudaro pagrindo atmesti antstolio prašymą.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad antstolio pareiškimas dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese netenkintinas kitais motyvais. Aiškindamas LR CPK 596 str. taikymą, kai sprendžiamas mirusio skolininko procesinis pakeitimas įpėdiniu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-05-17 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011 yra pažymėjęs, kad LR CPK 596 str. yra procesinė norma, neatspindinti materialiųjų teisinių santykių, kuriais nustatomos asmenų civilinės teisės ir pareigos, todėl skolininko įpėdiniai a priori negali būti laikomi ir procesinių teisių perėmėjais LR CPK 596 str. prasme. Paveldėjimo atveju skolininko pakeitimui pagal LR CPK 596 str. būtina nustatyti, ar įgyvendinama subjektinė teisė ar pareiga įeina į palikimą, t. y. ar kreditoriaus reikalavimas gali būti laikomas perėjusiu naujam skolininkui. Nustatant, ar palikėjo turtinė prievolė (skola) perėjo įpėdiniams paveldėjimo būdu, neturi reikšmės aplinkybė, jog kreditoriaus reikalavimas yra vykdomas CPK VI dalyje reglamentuota vykdymo tvarka. Kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, turi pareikšti apie tai LR CK 5.63 str. nustatyta tvarka. Kreditoriaus reikalavimo LR CK 5.63 str. prasme pareiškimo tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą. Remiantis suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, šios normos reikalavimų nesilaikymas lemia, kad palikėjo turtinė prievolė įpėdiniams nepereina paveldėjimo būdu, nes atitinkama palikėjo skola nepatenka į palikimo masę. Dėl to, sprendžiant dėl skolininko pakeitimo pagal LR CPK 596 str., turi būti nustatoma, ar yra procesinių teisių ir pareigų perkėlimo pagrindas, t. y. ar kreditoriaus reikalavimas atitinka LR CK 5.63 str. sąlygas. Nustačius, kad kreditorius nustatytais terminais LR CK 5.63 str. 1 d. nurodytiems subjektams nepareiškė reikalavimų ir jo reikalavimų patenkinimo klausimas neišspręstas, pareiškimas dėl procesinio teisių perėmimo, įskaitant ir vykdymo procese, negali būti tenkinamas.

Iš pareiškėjo prašymo ir vykdomojoje byloje esančių duomenų negalima daryti išvados, kad išieškotoja būtų atlikusi LR CK 5.63 str. 1 d. numatytus veiksmus ir skolininkės palikimą priėmęs įpėdinis būtų buvęs tinkamai informuotas apie kreditorės reikalavimą bei tokį reikalavimą, kaip palikimo dalį, perėmęs, taigi nėra pagrindo konstatuoti, jog palikėjos turtinė prievolė perėjo įpėdiniui N. M. paveldėjimo būdu. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjo pareiškimas dėl teisių perėmimo vykdymo procese netenkintinas ir skolininkas vykdymo procese nepakeistinas paminėtų motyvų pagrindu (LR CPK 596 str., 48 str.).

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje netinkamai aiškino proceso teisės normas, tačiau dėl šio pažeidimo klausimas dėl skolininko teisių perėmimo vykdymo procese nebuvo išspręstas iš esmės neteisingai, kadangi pareiškėjo prašymas netenkintinas kitais motyvais (LR CPK 329 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama iš esmės nepakeista (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-03-07 nutartį palikti iš esmės nepakeistą.