Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Jurgita Ališauskaitė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims L. L., O. K., R. B., valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja A. S. ir S. S. susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokos metu jie susilaukė 3 dukrų – L. L., gim. (duomenys neskelbtini), O. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. B., gim. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja ir jos sutuoktinis santuokos metu įsigijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), su 17/100 dalių tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Šis turtas VĮ Registrų centro duomenų bazėje buvo įregistruotas pareiškėjos vardu. S. S. mirė (duomenys neskelbtini) Kretingos rajono savivaldybė 1 – ojo notaro biuro notarės 2024 m. vasario 12 d. liudijimas patvirtina, kad po S. S. mirties dėl jo palikimo priėmimo į notarų biurą nei vienas iš įpėdinių nesikreipė, paveldėjimo byla užvesta nebuvo.

Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Paveldėjimo teisėje šis principas įgyvendinamas, priimant arba atsisakant priimti palikimą (CK 5.50, 5.60 straipsniai), kai asmuo turi teisę paveldėti pagal įstatymą arba testamentą. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, aiškinant CK nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja A. S. ir S. S. nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), įgijo būdami santuokoje. Nors šis nekilnojamasis turtas VĮ Registrų centro duomenų bazėje įregistruotas tik pareiškėjos vardu, tačiau sutuoktinių po santuokos sudarymo įgytas turtas laikytinas jų bendrąja jungtine nuosavybe, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Pareiškėja A. S. po sutuoktinio S. S. mirties toliau rūpinosi likusiu turtu, kaip pati teigė pareiškime, liko gyventi šeimos bute, juo rūpinosi, mokėjo mokesčius ir kt. Šių aplinkybių neginčijo ir mirusiojo dukros, šioje byloje suinteresuoti asmenys, L. L., O. K. ir R. B.. Pripažintina, kad pareiškėjos A. S. veiksmų pobūdis rodo, kad ji perėmė turtą ir pradėjo jį valdyti kaip savo, laikė save to turto savininke.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog byloje yra pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėja, būdama S. S. įstatymine įpėdine, priėmė po S. S. mirties atsiradusį palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas nustatyti pareiškėjos prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, kuris nustatytinas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo gavimo tikslu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Bylą nagrinėjant teisme, patirta 39,65 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš pareiškėjos, kadangi jų dydis viršija minimalią 8 Eur valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakyme Nr. 1R-386/1K-411 (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo gavimo tikslu.

Priteisti iš pareiškėjos A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 39,65 Eur (trisdešimt devynis eurus 65 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Šios valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei būtina pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.