Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, dalyvaujant pareiškėjo K. M. atstovės VšĮ Karių teisių gynimo centro atstovui L. J., atsakovės Lietuvos kariuomenės atstovui L. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. M. skundą atsakovei Lietuvos kariuomenei (trečiasis suinteresuotasis asmuo – Lietuvos kariuomenės Karinės jūrų pajėgos) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, jog ginčas kilo dėl to, kad atsakovas nesuteikė pareiškėjui atostogų, nukeliant atleidimo dieną į pirmą dieną, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, Lietuvos kariuomenės vadas privalėjo panaikinti skundžiamą įsakymą ir suteikti pareiškėjui prašomas atostogas.

Vadovaudamasis Darbo kodeksu bei Konstitucija, skundžiamas sprendimas laikytinas neteisėtas ir naikintinas.

Pareiškėjo teigimu, Lietuvos kariuomenės vadas pažeidė ne tik jo teises, tačiau taip pat nepagrįstai neapmokėjo už atostogų laikotarpį pareiškėjui priklausančius maistpinigius ir butpinigius. Taigi, viena iš priežasčių, kuri nulėmė tokio skundžiamo sprendimo priėmimą ir pareiškėjo teisių nepaisymą, yra pareiškėjo sąskaita neteisėtais būdais vykdomas lėšų taupymas už neišmokėtus atostogų metu pareiškėjui priklausančius privalomus išmokėti maistpinigius ir butpinigius.

Lietuvos kariuomenės vado 2014-04-28 įsakymu Nr. PK-588 pareiškėjas buvo išleistas į atsargą ligos metu, liko neišnaudotos 92 kasmetinių atostogų dienos. Jam buvo išmokėta piniginė kompensacija už nepanaudotas atostogas, nors tokios kompensacijos išmokėjimo KASOKTĮ nenumato.

Nurodo, kad atleidus pareiškėją iš profesinės karo tarnybos ligos metu, galėjo būti pažeistas Konstitucijos 52 straipsnis. KASOKTĮ 39 str. 3 d. nurodo, kad karys gali būti atleistas iš profesinės karo tarnybos ir jo ligos (laikinojo nedarbingumo) metu, jeigu jis atleidžiamas, vadovaujantis KASOKTĮ 38 str. 1 d. 7 p. pagrindu. Ši įstatymo norma gali prieštarauti Konstitucijos 29 ir 52 str., bei Konstitucijos preambulėje įtvirtintiems teisingos, darnios pilietinės ir teisinės valstybės principams.

Todėl yra būtina sustabdyti bylą ir kreiptis į Konstitucinį teismą su prašymu ištirti, ar KASOKTĮ 39 str. 3 d. nuostata – „šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu atveju profesinės karo tarnybos sutartis gali būti nutraukta bei karys atleistas iš karo tarnybos ir jo ligos (laikinojo nedarbingumo) metu“ neprieštarauja Konstitucijos 29, 52 str. normoms.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad Krašto apsaugos ministro 2006-10-10 įsakymo (toliau – Tvarkos aprašas) 14, 15, 16, 17 p. yra numatyta, kad profesinės karo tarnybos karys, pateikęs prašymą išleisti jį nepanaudotų kasmetinių atostogų po įsakymo dėl tokio kario atleidimo iš pareigų priėmimo dienos ir/ arba po įsakymo dėl to kario atleidimo iš profesinės karo tarnybos priėmimo dienos, negali būti išleidžiamas kasmetinių atostogų nukeliant atleidimo datą į pirmą darbo dieną po paskutinės kasmetinių atostogų dienos. Tačiau Darbo kodekso 175 str. tokių apribojimų nenumato, todėl akivaizdu, kad šios Tvarkos aprašo nuostatos prieštarauja Darbo kodekso 175 str. ir Konstitucijos 49 str. nuostatoms.

K. M. manymu, remiantis tuo, kas išdėstyta, būtina kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Tvarkos aprašo 14, 15, 16, 17 p. numatytų apribojimų, kurie varžo pareiškėjo teisę, numatytą Darbo kodekso 175 str., iki atleidimo iš darbo (tarnybos) gauti jam priklausančias nepanaudotas kasmetines apmokamas atostogas nukeliant atleidimo datą į pirmą darbo dieną po paskutinės atostogų dienos.

Atsakovė Lietuvos kariuomenė teismui pateiktame atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti (t. 1, b. l. 28–32). Pagrįsdama savo poziciją paaiškino, kad nagrinėjamoje byloje spręstinas ginčas yra tiesiogiai susijęs su pagal K. M. skundą iškelta kita administracine byla, kurioje keliamas ginčas dėl pareiškėjo atleidimo iš tarnybos teisėtumo.

Pažymi, kad pareiškėjas su Krašto apsaugos ministerija 2013-05-08 vieneriems metams pratęsė profesinės karo tarnybos sutartį, todėl 2014-05-17 baigėsi jo profesinės karo tarnybos (toliau – ir PKT) sutarties terminas. Nors pareiškėjas 2013-10-08 pateikė prašymą pratęsti PKT sutartį, 2013-12-19 Lietuvos kariuomenės vado sprendimu Nr. TRS-26 (9.1 p.) buvo nuspręsta prašymo nepatenkinti.

KASOKTĮ 38 str. 1 d. 7 p. numato, kad pasibaigus PKT sutarties terminui, karys turi būti atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje, t. y. PKT sutarties termino pasibaigimas yra imperatyvus pagrindas kario atleidimui iš PKT tarnybos. KASOKTĮ 45 str. 1 d. numato, jog kai PKT sutartis nutraukiama šio įstatymo 37 ir 38 str. numatytais pagrindais, išskyrus nurodytus šio straipsnio 2 d., arba kai pasibaigia PKT sutarties terminas ir ji toliau nepratęsiama, karys atleidžiamas iš pareigų, jas perduoda ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų atleidžiamas iš PKT.

Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą KASOKTĮ nuostatą, Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų vadas 2014-04-16 įsakymu Nr. P-175 atleido pareiškėją iš pareigų paskutinę jo PKT sutarties galiojimo dieną. K. M. su šiuo įsakymu buvo supažindintas, tačiau nesutiko ir prašė atleidimo iš PKT dieną nukelti po nepanaudotų atostogų paskutinės dienos (liepos 13 d.), taip pat pažymėjo, kad atsisako priimti atsiskaitymo lapelį, nes šiuo metu yra nedarbingas. Tą pačią dieną pareiškėjas Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų vadui pateikė prašymą suteikti jam kasmetines nepanaudotas atostogas nuo 2014-05-19 iki 2014-07-12 įskaitytinai, nukeliant atleidimo iš tarnybos dieną į pirmą darbo dieną po paskutinės kasmetinių atostogų dienos.

Atkreipė teismo dėmesį, kad prašymo pateikimo Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų vadui suteikti pareiškėjui nepanaudotas kasmetines atostogas metu (2014-05-07), o taip pat ir 2014-05-21 teikdamas prašymą, K. M. buvo laikinai nedarbingas. KASOKTĮ 39 str. 3 d. numato, kad šio įstatymo 38 str. 1 d. 1, 2, 3, 4. 7, 8 ir 9 p. ir 2 d. 3, 7, 8 ir 13 p. numatytais atvejais PKT sutartis gali būti nutraukta bei karys atleistas iš karo tarnybos ir jo ligos (laikinojo nedarbingumo) metu. Taigi, ta aplinkybė, jog pareiškėjas atleidimo iš PKT metu buvo laikinai nedarbingas, nestabdė ir neatidėjo jo atleidimo iš PKT procedūrų, nenukėlė atleidimo iš PKT datos į kitą dieną po paskutinės laikinojo nedarbingumo dienos, todėl pareiškėjo pozicija dėl neteisėto atleidimo iš tarnybos yra nepagrįsta.

Atsakovas 2014-07-15 raštu Nr. KVS-262, atsakydamas į pareiškėjo 2014-05-21 prašymą informavo, kad nepanaudotų atostogų suteikimą PKT kariams reglamentuoja KASOKTĮ, Darbo kodeksas bei Kasmetinių ir nemokamų atostogų išleidimo ir atšaukimo iš jų krašto apsaugos sistemoje tvarkos aprašas, patvirtintas Krašto apsaugos ministro 2006-10-10 Įsakymu Nr. V-1011.

KASOKTĮ nereglamentuoja atsiskaitymo su atleidžiamu iš PKT kariu tvarkos, todėl vadovaujantis KASOKTĮ 68 str. 1 d., taikytinos Darbo kodekso nuostatos, nustatančiomis, kad nepanaudotos kasmetinės atostogos darbuotojui gali būti suteikiamos tik jo paties pageidavimu. Jei tokio pageidavimo darbuotojas nepareiškė arba jeigu darbuotojui dėl darbo santykių pabaigos kasmetinės atostogos negali būti suteiktos, jam išmokama piniginė kompensacija, kuri atleidimo atveju turi būti išmokėta ne vėliau kaip atleidimo dieną.

Atkreipė teismo dėmesį, kad kasmetinės atostogos gali būti suteikiamos darbuotojui, kai jis atitinka tam tikras jų suteikimo sąlygas, pvz., turi minimalų nepertraukiamą darbo stažą toje darbovietėje (Darbo kodekso 169 str. 2 d.), taip pat atostogų suteikimo metu negali egzistuoti aplinkybės, kurios iš esmės atostogų suteikimą konkrečiu laikotarpiu daro negalimą. Darbo kodekso 174 str. 1 d. 1 p. numato, kad kai darbuotojas yra laikinai nedarbingas, kasmetinės atostogos perkeliamos. Darbo kodekso 174 str. 2 d. numato, kad jeigu šio straipsnio 1 d. nustatytos (pvz., darbuotojas yra laikinai nedarbingas) arba kitos priežastys, dėl kurių kasmetinės atostogos negali būti panaudotos, atsirado iki kasmetinių atostogų pradžios, darbuotojui susitarus su administracija kasmetinės atostogos perkeliamos kitam laikui. Jei tokios priežastys atsirado kasmetinių atostogų metu, kasmetinės atostogos pratęsiamos atitinkamą dienų skaičių arba darbuotojui susitarus su administracija nepanaudotų kasmetinių, atostogų dalis perkeliama į kitą laiką. Kaip matyti iš šių Darbo kodekso nuostatų, darbuojas vienu metu negali būti ir laikinai nedarbingas, ir atostogauti, kas reiškia, kad darbdavys negali suteikti darbuotojui kasmetines atostogas darbuotojo laikinojo nedarbingumo laikotarpiu.

Pareiškėjas nuo 2014-05-01 buvo laikinai nedarbingas, nedarbingumo statusą išlaikė ir prašymo suteikti nepanaudotas kasmetines atostogas dieną, šį statusą taip pat išlaikė iki pat atleidimo iš PKT (2014-05-23).

Atleidžiant karį KASOKTĮ 38 str. 1 d, 7 p. pagrindu (pasibaigė PKT sutarties terminas), KASOKTĮ 39 str. 3 d. nenumato ligos kaip pagrindo atleidimui iš tarnybos atidėti. Nesant galimybės dėl pareiškėjo ligos jam suteikti kasmetines atostogas, o taip pat atidėti ar nukelti atleidimo iš tarnybos datą, pareiškėjui jo atleidimo dieną už nepanaudotas kasmetines atostogas buvo išmokėta piniginė kompensacija taip, kaip tai numato Darbo kodekso 177 str. 1 d. (jei dėl darbo santykių pabaigos darbuotojui negali būti suteikiamos kasmetinės atostogos <...> Jam išmokama piniginė kompensacija).

Piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines pareiškėjo atostogų klausimas buvo išspręstas Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų vado 2014-05-13 įsakymu Nr. P-213 ir 2014-05-23 įsakymu Nr, P-232.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir darbo kodekso nuostatas, pareiškėjo atleidimo iš tarnybos įsakymas privalo būti pakeistas ir atleidimo data nurodyta sekančiai: suteikti 55 kalendorines dienas nukeliant išleidimo j atsargą dieną j pirmą dieną po paskutinės kasmetinių atostogų dienos, bet ne anksčiau paskutinės ligos dienos, bet ne vėliau kaip po ligos 3 mėnesių trukmės. Lietuvos kariuomenės nuomone, toks prašymas, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, yra neįmanomas įgyvendinti. Kaip skunde nurodo pats pareiškėjas, jo laikinas nedarbingumas tęsiasi iki šiol, kas reiškia, kad dėl pareiškėjo besitęsiančio laikino nedarbingumo nuo 2014-05-01, atostogų jam iki šiol nebūtų galima suteikti, kai tuo tarpu pareiškėjo liga, atsižvelgiant į jo atleidimo iš tarnybos pagrindą (KASOKTĮ 38 str. 1 d. 7 p.), nėra pagrindas jo atleidimo iš tarnybos procedūroms stabdyti ar atidėti ar nukelti atleidimo iš PKT datą į kitą dieną po paskutinės laikinojo nedarbingumo dienos.

Pareiškėjui esant laikinai nedarbingu tiek prašymų suteikti nepanaudotas atostogas padavimo metu, tiek jo PKT sutarties termino paskutinę dieną, tiek ir išleidimo į atsargą dieną, Lietuvos kariuomenė neturėjo jokio teisinio pagrindo keisti jo atžvilgiu jau priimtus atleidimo iš tarnybos ir atsiskaitymą su pareiškėju reglamentuojančius įsakymus, kadangi nebuvo tam nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas patvirtino skunde išdėstytus motyvus ir prašė jį tenkinti.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas paaiškino, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjo formuluojamas reikalavimas negali būti patenkintas, nes kitoje Vilniaus apygardos administracinio teismo pagal K. M. pateiktą skundą išnagrinėtoje byloje, kuri glaudžiai susijusi su nagrinėjama byla, buvo nukeltas pareiškėjo išleidimo į atsargą terminas, o pareiškėjas atsisakė skundo reikalavimų dėl atostogų suteikimo.

Skundas atmestinas.

Nustatyta, kad Lietuvos kariuomenės vado 2014-04-28 įsakymu Nr. PK-588 pareiškėjas K. M., iki 2014-04-16 ėjęs Karo laivų flotilės Patrulinių laivų diviziono patrulinio laivo „Aukštaitis“ (P 14) Navigacinės kovinės dalies Vairininkų komandos vado pareigas, nuo 2014-05-23 buvo atleistas iš profesinės karo tarnybos į atsargą (t. 1, b. l. 14).

Lietuvos kariuomenės vado 2014-05-13 įsakymu Nr. P-213 buhalterinės apskaitos skyriui įsakyta išmokėti K. M. priklausantį atlyginimą, maitinimosi išlaidų piniginę kompensaciją, butpinigius, piniginę kompensaciją už 2011-06-12 – 2014-05-23 nepanaudotas kasmetines atostogas ir 4 mėnesių tarnybinių atlyginimų dydžio išeitinę pašalpą iki 2014-05-23 įskaitytinai (t. 1, b. l. 23).

K. M. 2014-05-07 ir 2014-05-21 kreipėsi į Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų vairininkų komandos vadą su prašymais suteikti pareiškėjui 55 kalendorinių dienų kasmetines atostogas, nukeliant išleidimo į atsargą dieną į pirmą darbo dieną po paskutinės kasmetinių atostogų dienos bet ne ankščiau paskutinės ligos dienos, bet ne vėliau kaip po ligos 3 (trijų) mėnesių trukmės (t. 1, b. l. 18–19).

Lietuvos kariuomenės 2014-07-11 sprendimu Nr. KVS-262 pareiškėjo prašymas dėl atostogų suteikimo atmestas. Minėtame sprendime, be kita ko, pažymėta, kad kasmetinės atostogos negali būti suteiktos asmens laikinojo nedarbingumo laikotarpiu, o pareiškėjas buvo išleistas į atsargą būdamas laikinai nedarbingas (t. 1, b. l. 21–22).

Atsižvelgus į tai, kad Lietuvos kariuomenės 2014-07-11 sprendimu buvo išspręstas pareiškėjo 2014-05-07 ir 2014-05-21 prašymų dėl atostogų suteikimo klausimas, darytina išvada, jog šio sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo tyrimas tiesiogiai sietinas su minėtų pareiškėjo prašymų tenkinimo galimybėmis. Kita vertus, nustatyta, kad K. M. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriame buvo prašoma panaikinti Lietuvos kariuomenės vado 2014-04-28 įsakymą Nr. PK-588, kurio pareiškėjas buvo atleistas iš profesinės karo tarnybos į atsargą, ir priimti naują sprendimą – įpareigoti Lietuvos kariuomenės vadą iš naujo svarstyti atostogų suteikimo pareiškėjui klausimą, nukeliant atleidimo dieną į pirmą darbo dieną po atostogų (adm. b. Nr. I-4169-331/2015). Minėtoje administracinėje byloje, tikslindamas skundo reikalavimus, pareiškėjas prašė pakeisti Lietuvos kariuomenės vado 2014-04-28 įsakymą Nr. PK-588, perkeliant jo atleidimo iš profesinės karo tarnybos į atsargą datą iš 2014-05-23 į 2014-05-30, taip pat atsisakė visų anksčiau formuluotų reikalavimų. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-03-20 sprendimu pareiškėjo K. M. skundo reikalavimas buvo patenkintas – Lietuvos kariuomenės vado 2014-04-28 įsakymo 1 p. nurodytą išleidimo iš profesinės karo tarnybos į atsargą data pakeista iš 2014-05-23 į 2014-05-30. Minėtas sprendimas apeliacine tvarka nebuvo skundžiamas ir įsiteisėjo (Liteko duomenų bazė).

Nurodytos aplinkybės liudija, kad K. M. tarnybiniai santykiai pasibaigė tokiu būdu, kokiu pareiškėjas ir prašė teismo keldamas ginčą dėl Lietuvos kariuomenės vado 2014-04-28 įsakymo teisėtumo (adm. b. Nr. I-4169-331/2015), t. y. pakeičiant pareiškėjo išleidimo į atsargą datą. Akivaizdu ir tai, jog kasmetinės atostogos asmeniui gali būti suteiktos tik tuo atveju, kai jis yra saistomas tarnybos (darbiniai) santykiais.

Įvertinus aptartas aplinkybes bei pareiškėjo keliamo ginčo pobūdį, pažymėtina, kad vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d. nuostatomis, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 str. 1 d. nustatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, jog jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Nustatytas reglamentavimas patvirtina, kad ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d., 22 str. 1 d. nuostatas, ne kartą pažymėta, kad ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus). Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ar nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (2007-10-04 nutartis adm. byloje Nr. AS16-420/2007 ir kt.)

Įvertinus tai, kad po Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-03-20 sprendimo įsiteisėjimo K. M. tarnybiniai santykiais pasibaigė 2014-05-30, taip pat tai, jog minėtoje administracinėje byloje pareiškėjas atsisakė reikalavimo dėl atostogų suteikimo, darytina išvada, jog Lietuvos kariuomenės vado 2014-07-11 sprendimo panaikinimas pareiškėjui nesukels jokių teisinių pasekmių. Kaip minėta, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad materialinių teisinių prielaidų ginti asmens pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą nebuvimas yra pagrindas skundą (prašymą) atmesti (2008-10-06 nutartis adm. b. Nr. A442–1669/2008).

Esant tokiai teisinei bei faktinei situacijai sprendžiama, kad pareiškėjo skundas, kuriuo prašoma panaikinti Lietuvos kariuomenės vado 2014-07-11 sprendimą, atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismui konstatavus, kad ginčijamas Lietuvos kariuomenės vado 2014-07-11 sprendimo panaikinimas pareiškėjui nesukels jokių teisinių pasekmių, minėto sprendimo teisinio tyrimo, taip pat analizės, ar šis sprendimas tinkamai grindžiamas teisės aktais, atlikimas nėra prasmingas, todėl nebus atliekamas.

Atsižvelgus į tai, pareiškėjo procesinis prašymas kreiptis į Konstitucinį teismą su prašymu ištirti, ar KASOKTĮ 39 str. 3 d. nuostata neprieštarauja Konstitucijos 29, 52 str. nuostatoms, taip pat prašymas kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar Tvarkos aprašo 14, 15, 16, 17 p. neprieštarauja Darbo kodekso 175 str. ir Konstitucijos 49 str. įtvirtintam reguliavimui, netenkintini.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teisėja

nusprendė:

Pareiškėjo K. M. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.