Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2018-08-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-381-1078/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. II-381-1078/2018Nutartis · 2018-08-09Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. AN2-396-891/2018Nutartis · 2018-09-18Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-08-09
Bylos Nr.
II-381-1078/2018
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01521-2018-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ieva Narbutaitė
Advokatai
Silva Mardosaitė
Kategorijos
Skundas Nr. II-381-1078/2018
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01521-2018-1Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. rugpjūčio 9 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė,sekretoriaujant Deimantei Fiodorovaitei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui V. A.,skundą padavusio asmens atstovui advokatei Silvai Mardosaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio specialistės I. J. 2018 m. birželio 21 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-16908-2018 (toliau – ir skundžiamas nutarimas),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-osios kuopos 3-iojo būrio vyriausiasis patrulis A. Š. 2018 m. gegužės 25 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 10-ANR-P-35479-2018 dėl to, kad V. A. 2018 m. gegužės 25 d., apie 22.05 val., Vilniuje, Geležinkelio g. 16, vairuodamas automobilį Seat, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir paliko stovėti sankryžoje, kur eismas vyksta ratu, kur nėra leidžiančių stovėjimo būdą kelio ženklų ir ženklinimo, taip pažeidžiant Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 150.8 punktą. Šio protokolo pagrindu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio specialistė I. J. priėmė 2018 m. birželio 21 d. nutarimą, kuriuo V. A. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 60 Eur bauda. Nutarime nurodoma, kad V. A. 2018 m. gegužės 25 d., apie 22.05 val., Vilniuje, Geležinkelio g. 16, vairuodamas automobilį Seat, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir paliko stovėti sankryžoje, kur eismas vyksta ratu, kur nėra leidžiančių stovėjimo būdą kelio ženklų ir ženklinimo, tokiais veiksmais pažeidžiant KET 150.8 punkto reikalavimus.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su minėtu nutarimu, V. A. (toliau – ir pareiškėjas) teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą, kadangi jis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pareiškėjas skunde nurodo, kad, priimant skundžiamą nutarimą, jį priėmusi pareigūnė nesugebėjo jam įrodyti, kad jam inkriminuotas administracinis nusižengimas yra teisėtas, t. y. kad pažeidimas atitinka KET esmę, po ko jam sustiprėjo įsitikinimas, kad policijos įstaiga – Vilniaus Patrulių rinktinės tarnyba turi kitokius tikslus nei tai numatyta Įstatyme. Viso to pasekoje jo atžvilgiu buvo priimtas skundžiamas nutarimas ir paskirta bauda vietoj 15 Eur, paskiriant 60 Eur. Skunde pareiškėjas taip pat nurodo, kad jo vairuojamo automobilio SEAT, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. gegužės 25 d., apie 22.05 val., stovėjimo vieta Geležinkelio g. 16, Vilniuje, užfiksuota fotonuotraukomis. Nuotraukose taip pat aiškiai matyti stovėjimo aikštelės ribos ir nurodomasis kelio ženklas su baltos spalvos raide „P“ mėlynos spalvos fone (KET 528 punktas). Automobilių stovėjimo aikštelė yra įrėminta ne tik nurodančiuoju ženklu (528 punktas), bet ir kelio ženklais, nurodančiais įvažiavimą/išvažiavimą iš/į automobilių stovėjimo aikštelę. Visa automobilių stovėjimo aikštelė yra įrėminta atitinkamais eismą ribojančiais stulpeliais (KET 3-čias priedas; 2-as skyrius – vertikalusis ženklinimas – 2.3 straipsnis „horizontalios juodos ir baltos juostos žymi signalinius įrenginius, pastatytus skiriamosiose juostose arba saugumo salelėse). Jokių draudžiančių ženklų automobilių judėjimui minimos automobilių stovėjimo aikštelėse ribose nėra. Tai, kad automobilių stovėjimo aikštelė negali būti įvardinta kaip „sankryža, kur eismas vyksta ratu“, patvirtina KET 401 punktas. Kelio ženklas „važiuoti tiesiai“ yra įrengtas automobilių stovėjimo aikštelės skiriamojoje juostoje ir galioja tik į dešinę, t. y. sankryžai, kur eismas vyksta ratu, bet ne į kairę, kur randasi automobilių stovėjimo aikštelė. Be to, pareiškėjas skunde nurodo ir tai, kad jis automobilį vairuoja daugiau nei 30 metų, anksčiau administracinių nuobaudų nėra turėjęs.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinė pateikė atsiliepimą į V. A. skundą, kuriame nurodė, jog priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo. Atsiliepime nurodoma, kad KET 150.8 punkte nurodyta, kad draudžiama sustoti ir stovėti sankryžoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos, išskyrus atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai. Vilniuje, Geležinkelio g. 16, sankryžoje, kurioje eismas vyksta ratu, yra įrengta ir kelio ženklu Nr. 528 „Stovėjimo vieta“ pažymėta stovėjimo aikštelė, stovėjimo vietos yra sužymėtos horizontaliuoju ženklinimu su eismą ribojančiais parkavimo borteliais. Pareiškėjo automobilis stovėjo sankryžos, kurioje eismas vyksta ratu, ribose, vietoje, kuri nėra numatyta transporto priemonės stovėjimui.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad palaiko skundą skunde nurodytais motyvais. Paaiškino, jog nesutinka, jog nagrinėjamo įvykio dieną jo automobilis stovėjo žiedinėje sankryžoje, jo įsitikinimu, jo vairuotas automobilis stovėjo stovėjimo zonoje, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Taksi vairuotoju jis dirba jau ilgą laiką, visuomet toje vietoje statydavo automobilį, niekada dėl to nekilo problemų, policija nieko nesakė, tačiau dabar tarp taksistų ir administracinio nusižengimo protokolą surašiusio pareigūno yra kilęs konfliktas dėl jam nežinomų priežasčių, ir visi vairuotojai statantys automobilius toje vietoje yra baudžiami būtent to pareigūno. Taip pat paaiškindamas aplinkybes pareiškėjas nurodė, jog į tą vietą, kur stovėjo jo automobilis, jis įvažiuoja per pėsčiųjų perėją. Teismo posėdžio metu pareiškėjas sankryžos, Geležinkelio g. 16, Vilnius, schemoje pažymėjo įvažiavimo kryptį rodykle bei kryželiais pažymėjo įvažiavimą ir išvažiavimą iš automobilių stovėjimo aikštelės.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Skundžiamu nutarimu pareiškėjas V. A. nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, padarymą.

ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą. Ši įstatymo nuostata yra blanketinė, ją inkriminuojant būtina nuoroda į KET atitinkamus punktus. V. A. atžvilgiu priimtame nutarime nurodoma, kad jis pažeidė KET 150.8 punkto reikalavimus. Šiame punkte pasakyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama sankryžoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos, išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai. Pažymėtina, kad visi atvejai, kuomet yra draudžiama sustoti ir stovėti, yra numatyti KET XVII skyriaus 150.1-150.14 punktuose.

Pareiškėjas savo nesutikimą su skundžiamu nutarimu grindžia tuo, jog jo vairuotas automobilis įvykio metu stovėjo būtent automobilių stovėjimui skirtoje vietoje. Su tokia pareiškėjo pozicija nesutiktina. Kaip matyti iš bylos medžiagos (byloje esančių fotonuotraukų, paties pareiškėjo paaiškinimų teismo posėdžio metu, sankryžos, Geležinkelio g. 16, Vilniuje, schemos), į vietą, kurioje stovėjo pareiškėjo automobilis, galima patekti arba įvažiuojant per pėsčiųjų perėją (t. y. kaip teismo posėdžio metu nurodė pats pareiškėjas, kertant pėsčiųjų perėją pėsčiųjų judėjimo kryptimi) arba įvažiuojant iš kelio ženklais bei horizontaliuoju kelio žymėjimu pažymėtos stovėjimo aikštelės, kertant užbrūkšniuotą plotą tarp stovėjimo vietų. Pažymėtina, jog KET 116.1 punkte įtvirtintas draudimas transporto priemonėms apsisukti pėsčiųjų perėjose, o KET „Kelių ženklinimas ir jo charakteristikos“ I Skyriaus „Horizontalusis ženklinimas“ 1.15 punktas draudžia eismą Užbrūkšniuotu arba uždažytu plotu. Taigi iš tokio žymėjimo akivaizdu, jog Geležinkelio g. vieta, kurioje pareiškėjas nagrinėjamo įvykio metu buvo palikęs stovėti savo automobilį, apskritai nėra skirta transporto priemonių eismui ir į tokią teritoriją pareiškėjas automobiliu net negalėjo įvažiuoti, nepažeisdamas KET reikalavimų, todėl tokia vieta negali būti laikoma ir stovėjimo aikštele, kaip teigia pareiškėjas. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog iš Geležinkelio g. 16, Vilniuje, žiedinės sankryžos schemos matyti, jog visos eismo juostos, kuriomis vyksta automobilių eismas yra paženklintos horizontaliuoju kelių ženklinimu bei nurodomaisiais kelio ženklais, vieta, kur stovėjo pareiškėjo automobilis nepažymėta kaip eismo juosta nei kelio ženklais, nei horizontaliuoju ženklinimu, todėl teismui nėra aišku, kodėl skundžiamą nutarimą priėmęs pareigūnas šią vietą laikė žiedinės sankryžos dalimi. Taigi, nors skundžiamame nutarime nurodoma, jog V. A. ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą padarė, pažeisdamas KET 150.8 punktą, numatantį draudimą stovėti sankryžoje, teismo vertinimu, šis administracinis nusižengimas padarytas visgi pažeidžiant ne KET 150.8 punktą, o pažeidžiant KET 150.5 punktą, numatantį, jog draudžiama sustoti ir stovėti ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į aukščiau aptartas aplinkybes, jog į Geležinkelio g. dalį, kurioje stovėjo nusižengimo padarymo metu pareiškėjo automobilis, nėra jokio transporto priemonėms skirto įvažiavimo, vieta nepažymėta ir kaip eismo juosta nei kelio ženklais, nei horizontaliuoju žymėjimu.

Administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad skundą nagrinėjantis teismas turi teisę panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą. Šis sprendimas priimamas tais atvejais, kai administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių, veika įrodyta, tačiau teismas nustato, kad buvo netinkamai pritaikytas įstatymas. Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, turi teisę pakeisti administracinio nusižengimo kvalifikavimą ir paskirti nuobaudą, atitinkančią administracinio nusižengimo kvalifikavimą. Įstatymų leidėjas suteikė apylinkės teismui teisę esant neginčijamam nusižengimo įvykdymo faktui ištaisyti ne teismo tvarka priimtame nutarime padarytą klaidą dėl netinkamo įstatymo pritaikymo ir tas ištaisymas nepažeidžia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisių.

Nagrinėjamu atveju iš aukščiau aptartų aplinkybių akivaizdu, jog priimant skundžiamą nutarimą buvo nurodytas netinkamas KET punktas, tačiau tai nekeičia padaryto administracinio nusižengimo kvalifikacijos, t. y. įstatymas pritaikytas tinkamai, tačiau netinkamai pritaikytas poįstatyminis teisės aktas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog skundžiamą nutarimą naikinti nei pareiškėjo skunde nurodytais motyvais, nei ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu nėra teisinio pagrindo.

Byloje surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad V. A. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, padarymą. Teismas, įvertinęs tai, kad V. A. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių atsakomybę aplinkybių, priimant skundžiamą nutarimą, nenustatyta, taip pat į tai, kad nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo metu jis turėjo galiojančias administracines nuobaudas už KET reikalavimų pažeidimus, konstatuoja, kad skundžiamu pareigūno nutarimu jam pagrįstai buvo paskirta ANK 417 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta nuobauda – bauda, kurios dydis atitinka šios sankcijos vidurkį, todėl naikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio specialistės I. J. nutarimą Nr. 10-ANR_N-16908-2018 pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

netenkinti pareiškėjo V. A. skundo dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio specialistės I. J. 2018 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-16908-2018 ir nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Narbutaitė