- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-18
- Bylos Nr.
- AN2-396-891/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01521-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Arūnas Budrys
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Budrys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. A. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutarties, kuria netenkintas V. A. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio (toliau ir – Institucija) specialistės Ievos Jokūbauskaitės 2018 m. birželio 21 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-16908-2018, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas 60 € bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
Nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-16908-2018 V. A. nubaustas už tai, kad 2018 m. gegužės 25 d., apie 22.05 val., Geležinkelio g. 16, Vilniuje, vairuodamas automobilį SEAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir paliko jį stovėti sankryžoje, kur eismas vyksta ratu, kur nėra leidžiančių stovėjimo būdą kelio ženklų ir ženklinimo, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 150.8 punktą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi skundžiamą Institucijos 2018 m. birželio 21 d. nutarimą paliko nepakeistą. Tačiau pirmosios instancijos teismas nutartyje konstatavo, kad priimant skundžiamą nutarimą buvo nurodytas netinkamas KET punktas ir nekeisdamas administracinio nusižengimo kvalifikacijos nurodė, jog V. A. pažeidė ne KET 150.8, bet 150.5 punktą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
Apeliaciniu skundu V. A. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.Nurodo, kad skundžiama nutartis yra neteisinga, neteisėta ir nepagrįsta, prieštaraujanti ANK normoms ir įstatymams. Pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad V. A. padarė ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, pažeisdamas KET 150.5 punktą, neteisinga.Teigia, kad teismo išreikalauta Geležinkelio stoties eismo organizavimo schema ir teismo posėdžio metu pateikti priedai (nuotraukos), vaizdo įrašas patvirtina, kad vieta, kur stovėjo jo automobilis, yra specialiai įrengta kaip transporto priemonių stovėjimo vieta, o ne kita transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirta teritorija. Transporto priemonių stovėjimo vietą patvirtina nurodomasis kelio ženklas su baltos spalvos raide „P“ mėlynos spalvos fone (KET 528 punktas), kiti kelio ženklai, nurodantys įvažiavimą/išvažiavimą į/iš automobilių stovėjimo aikštelę. Visa automobilių stovėjimo aikštelė yra įrėminta atitinkamais, eismą ribojančiais stulpeliais, transporto atitvaromis (KET 3 priedas, 2 skyrius – vertikalusis ženklinimas – 2.3 punktas – „horizontalios juodos ir baltos juostos žymi signalinius įrenginius, pastatytus skiriamosiose juostose arba saugumo salelėse“). Automobilį toje vietoje pastatė atsižvelgdamas į kelio ženklus. Jokio ženklo, draudžiančio sustoti ar statyti transporto priemonę, nebuvo ir nėra. Kadangi pagal individualios veiklos vykdymo pažymą vykdo individualią taksi veiklą, šioje vietoje automobilį statydavo nuo 2012-05-10 kiekvieną dieną, tačiau nei karto nebuvo įspėtas ar nubaustas, kad automobilis stovėjo kitoje transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad jis į tą vietą, kur stovėjo jo automobilis, negalėjo įvažiuoti nepažeisdamas KET reikalavimų ir kad jis pažeidė KET 116.1 punkte įtvirtiną draudimą transporto priemonėms apsisukti pėsčiųjų perėjose. Pažymi, kad minimoje vietoje pėsčiųjų perėjoje nėra galimybės transporto priemonei (automobiliui) apsisukti, be to, bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kad jis pėsčiųjų perėjoje apsisuko, todėl nėra ir KET 116.1 punkte numatyto pažeidimo sudėties, taigi apylinkės teismas, argumentuodamas, kad V. A. negalėjo įvažiuoti nepažeisdamas KET reikalavimų, turėjo nurodyti, kokius KET reikalavimus jis pažeidė. Be to, jis teismo posėdyje nurodė tik, kad „kertant perėją įvažiavau“, o ne kad pėsčiųjų judėjimo kryptimi, kaip nutartyje nurodė apylinkės teismas. Šį teismo argumentą paneigia 2018-08-03 teismo posėdžio protokolas. Be to, iš pateiktos nuotraukos (priedas Nr. 4) matosi už perėjos vieta, kur galima įvažiuoti į aikštelę, važiuoti atbuline eiga ir pastatyti automobilį į stovėjimo vietą (aikštelę). Taip pat pagal eismo organizavimo schemą, kitoje pusėje (priešingoje) stovėjimo aikštelėje yra pėsčiųjų perėja, kurią pastoviai transporto priemonės kerta pėsčiųjų judėjimo kryptimi. Apelianto teigimu, aukštesnės instancijos teismas turėtų vadovautis principu in dubio pro reo (visos nepašalintos abejonės aiškintinos kaltinamojo naudai) ir konstatuoti, kad jo veiksmuose nėra ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėties.Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad Institucija lieka prie nuomonės, jog V. A. pažeidė KET 150.8 punkto reikalavimus, bet teismo sprendimas, kuriuo teismas patvirtino, kad V. A. pažeidė KET reikalavimus, Instituciją tenkina ir jo nekvestionuoja. Institucijos teigimu, Geležinkelio g. 16, Vilniuje, yra sankryža, kurioje eismas vyksta ratu, turinti tris įvažiavimus, ką patvirtina prie kiekvieno iš įvažiavimų esantys kelio ženklai Nr. 203 „Duoti kelią“ su papildoma lentele „Pagrindinio kelio kryptis“ ir Nr. 410 „Eismas ratu“. Šioje sankryžoje yra įrengta ir kelio ženklu Nr. 528 „Stovėjimo vieta“ pažymėta stovėjimo aikštelė, stovėjimo vietos yra sužymėtos horizontaliuoju ženklinimu su eismą ribojančiais parkavimo borteliais. V. A. automobilis stovėjo sankryžos, kurioje eismas vyksta ratu, ribose, vietoje, kuri nėra numatyta transporto priemonių stovėjimui.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
V. A. apeliacinis skundas netenkintinas.
ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, neigia, kad padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą nutarimą ir nutartį, konstatuoja, kad nors V. A. savo kaltę neigia, jo kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje, neginčijamai įrodyta viešame teismo posėdyje ištirtų ir įvertintų įrodymų visetu. Pažymėtina, kad pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.ANK 417 straipsnio 2 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė vairuotojams už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimus. Kaip matyti iš šios teisės normos dispozicijos, ji yra blanketinė, nukreipiantį į kitus teisės aktus, šiuo konkrečiu atveju į KET. Institucija nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-16908-2018, pripažindama V. A. kaltu pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, konstatavo, jog V. A., vairuodamas automobilį SEAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir paliko jį stovėti sankryžoje, kur eismas vyksta ratu, kur nėra leidžiančių stovėjimo būdą kelio ženklų ir ženklinimo, tai yra pažeidė KET 150.8 punktą, numatantį draudimą sustoti ir stovėti sankryžoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos, išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, jog V. A. padarė ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, tačiau padarė išvadą, jog savo veiksmais V. A. visgi pažeidė kitą KET punktą, o būtent 150.5 punktą, numatantį draudimą sustoti ir stovėti ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose. Tuo tarpu apeliantas skunde teigia, jog jis jokio KET punkto apskritai nepažeidė. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiu apelianto teiginiu nesutinka, nagrinėjamu atveju V. A. pagrįstai nubaustas dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo. Byloje ginčo dėl automobilio stovėjimo vietos nėra, tačiau apeliantas teigia, jog jo vairuotas automobilis įvykio metu stovėjo būtent automobilių stovėjimui skirtoje teritorijoje. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apelianto pozicija nesutinka. Kaip matyti iš bylos medžiagos (byloje esančių fotonuotraukų, paties V. A. paaiškinimų, Geležinkelio g. 16, Vilniuje, esančios sankryžos schemos), automobilis SEAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvykio metu stovėjo šalia geležinkelio stoties, Geležinkelio g. 16, Vilniuje, esančios žiedinės sankryžos, ne specialiai transporto priemonių stovėjimui skirtoje teritorijoje. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 61 punktą, sankryža apibrėžiama kaip „kelių kirtimosi, jungimosi arba atsišakojimo viename lygyje vieta, įskaitant atvirus plotus, kuriuos sudaro kelių susikirtimai, susijungimai arba atsišakojimai. Sankryžomis nelaikomos vietos, kur išvažiuojama iš kelio į esančias šalia jo teritorijas arba įvažiuojama į kelią iš šalia jo esančių teritorijų“. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, į Geležinkelio g. 16, Vilniuje, dalį, kurioje nusižengimo padarymo metu stovėjo V. A. automobilis, nėra jokio transporto priemonėms skirto įvažiavimo, vieta nepažymėta ir kaip eismo juosta nei kelio ženklais, nei horizontaliuoju kelio ženklinimu. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad V. A. automobilis nagrinėjamu atveju stovėjo ne sankryžoje ar jos dalyje. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančių fotonuotraukų, į vietą, kurioje stovėjo apelianto automobilis, galima patekti tik įvažiuojant per pėsčiųjų perėją, kertant pėsčiųjų perėją pėsčiųjų judėjimo kryptimi, arba įvažiuojant iš kelio ženklais bei horizontaliuoju kelio žymėjimu pažymėtos transporto priemonių stovėjimo aikštelės, kertant užbrūkšniuotą plotą tarp stovėjimo vietų – skiriamąjį bortelį. Taigi, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, ta vieta, kur stovėjo V. A. automobilis, apskritai nėra skirta transporto priemonių eismui ir į tokią teritoriją V. A. automobiliu net negalėjo įvažiuoti nepažeisdamas KET reikalavimų, todėl tokia vieta, priešingai nei teigia apeliantas, negali būti laikoma ir stovėjimo aikštele. Be to, jokių kelio ženklų, kaip teigia apeliantas, nurodančių įvažiavimą (išvažiavimą) į (iš) automobilių stovėjimo aikštelę, toje vietoje nėra. Kaip matyti iš fotonuotraukos (b. l. 28), apelianto skunde nurodomas nurodomasis kelio ženklas „Stovėjimo vieta“ (baltos spalvos raidė „P“ mėlynos spalvos fone) (KET 528 punktas) nustato eismo tvarką ne toje vietoje, kur stovėjo apelianto automobilis, bet šalia esančioje teritorijoje, kur ir yra įrengta ir atitinkamai pažymėta transporto priemonių stovėjimo aikštelė. V. A. automobilis stovėjo už transporto priemonių stovėjimo aikštelės ribų esančioje teritorijoje, nepažymėtoje jokiais kelio ženklais ar horizontaliuoju kelio ženklinimu kaip transporto priemonių stovėjimo vieta. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad V. A. vairuodamas automobilį sustojo ir paliko automobilį stovėti vietoje, kurioje pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, nesilaikydamas kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, tačiau ne sankryžoje, kaip teigia Institucija, bet kitoje transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje, kaip konstatavo apylinkės teismas. Todėl sutiktina su apylinkės teismo padaryta išvada, kad priimant nutarimą administracinio nusižengimo byloje buvo nurodytas netinkamas KET punktas ir pritartina KET 150.8 punkto perkvalifikavimui į KET 150.5 punktą. Kartu pažymėtina, jog toks perkvalifikavimas nekeičia administracinio nusižengimo kvalifikacijos pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį.Apelianto argumentas, kad jis nuo 2012-05-10 vykdo individualią taksi veiklą ir kasdien toje pačioje vietoje statydavo automobilį, tačiau nei karto nebuvo įspėtas ar nubaustas, jog automobilis stovėjo kitoje transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje, nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis. V. A. nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių kasdieninį automobilio stovėjimo toje vietoje faktą. Be to, per aštuonerius metus eismo tvarka, kelio ženklai, kelio ženklinimas ir kt. Geležinkelio gatvėje keitėsi. Šiuo atveju pažymėtina tai, kad, viešai prieinamais duomenimis, būtent 2017 metais po rekonstrukcijos buvo visiškai atnaujinta žiedinė sankryža, jungianti Stoties ir Geležinkelio gatves (joje atsirado aiškios eismo juostos, be to, įrengtos naujos saugumo salelės, iškiliosios perėjos, pažymėtos papildomos automobilių stovėjimo vietos ir kt.), tai yra šioje vietoje buvo pakeista eismo tvarka, kitaip sutvarkytos šalia esančios teritorijos, pertvarkytos transporto priemonių stovėjimo aikštelės. Todėl keitėsi ir teritorijos, kurioje nagrinėjamo administracinio nusižengimo metu stovėjo V. A. automobilis, statusas. Aplinkybė, kad anksčiau už analogišką nusižengimą V. A. baustas nebuvo, nagrinėjamu atveju administracinės atsakomybės klausimui spręsti jokios reikšmės neturi.Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, kad jis pažeidė KET 116.1 punkte įtvirtiną draudimą transporto priemonėms apsisukti pėsčiųjų perėjose, nes minimoje vietoje pėsčiųjų perėjoje nėra galimybės transporto priemonei (automobiliui) apsisukti, be to, bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kad jis pėsčiųjų perėjoje apsisuko, taip pat teismas nepagrįstai nurodė, kad jis „įvažiavo kertant pėsčiųjų perėją pėsčiųjų judėjimo kryptimi“, nes jis nurodė tik, kad „kertant perėją įvažiavau“. Taip pat apeliantas teigia, kad apylinkės teismas, argumentuodamas, jog jis negalėjo įvažiuoti nepažeisdamas KET reikalavimų, turėjo nurodyti, kokius KET reikalavimus jis pažeidė. Vertinant šiuos apelianto argumentus, visų pirma pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas V. A. veiksmus, nekonstatavo, jog jis, įvažiuodamas į vietą, kurioje stovėjo jo automobilis, pažeidė būtent KET 116.1 punktą, teismas tik vertino V. A. galimus veiksmus KET esančių draudimų atžvilgiu, nurodydamas ir kitus KET punktus, kuriuos įvažiuodamas į stovėjimo vietą galėjo pažeisti V. A.. Šiuo atveju sutiktina tik su apelianto teiginiu, kad jis pirmosios instancijos teismo posėdžio metu konkrečiai nepasakė, jog į vietą, kur stovėjo jo automobilis, įvažiavo kirsdamas pėsčiųjų perėją būtent pėsčiųjų judėjimo kryptimi, tačiau, kaip matyti iš byloje esančių fotonuotraukų, toje vietoje, įvažiuojant per pėsčiųjų perėją, kitos galimybės, kaip įvažiuoti ne pėsčiųjų judėjimo kryptimi, nėra, todėl pirmosios instancijos teismas, išplėsdamas V. A. paaiškinimus, šiuo atveju jokio pažeidimo nepadarė, kitaip, nei nustatytos byloje aplinkybės, jo žodžių neinterpretavo. Antra, šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad administracinė atsakomybė pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį kyla už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti. Vairavimas nėra šio administracinio nusižengimo sudėties požymis, todėl jo neprivaloma nustatyti ir įrodinėti. Taigi nagrinėjamu atveju ta aplinkybė, kokiu būdu, tai yra laikydamasis ar nesilaikydamas KET ar kokį konkrečiai KET punktą pažeisdamas, taip pat, ar kirsdamas pėsčiųjų perėją pėsčiųjų judėjimo kryptimi ar ne, į stovėjimo vietą įvažiavo V. A., reikšmės jo veiksmų kvalifikavimui neturi. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, tinkamai pritaikė įstatymo nuostatas, todėl naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartį nepakeistą ir V. A. apeliacinio skundo netenkinti.