Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui Karoliui Juškevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2025 m. balandžio 29 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR_N-7099-2025 administracinio nusižengimo byloje (ROIK Nr. 25265075157) (toliau – ir skundžiamas nutarimas) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Institucijos priimto nutarimo esmė

1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) 2025 m. balandžio 29 d. nutarimu SAVAD-13-ANR_N-7099-2025 J. Č. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 414 straipsnio 2 dalį už tai, kad (duomenys neskelbtini), 2025 m. vasario 3 d. 20 val. 15 min. , būdama bausta už ANK 414 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, bendrojo naudojimo vietoje laikė negalimą eksploatuoti transporto priemonę (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriai ilgiau nei tris mėnesius yra sustabdytas leidimas dalyvauti viešajame eisme. Šiais veiksmais pažeistas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 7 dalis. Skundžiamu nutarimu J. Č. paskirta 150 eurų bauda.

II. Pareiškėjo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

III. Teismo posėdyje ištirtų įrodymų turinys

6. Institucijos atstovas teismo posėdyje nurodė, kad laikosi savo pozicijos. Paaiškino, kad pareiškėja J. Č. jau anksčiau buvo įspėta 2024 m. rugsėjo 18 d. dėl tos pačios transporto priemonės laikymo toje pačioje vietoje, o atlikus pakartotinius patikrinimus 2025 m. sausio 2 d. ir vasario 3 d., nustatyta, jog automobilis vis dar ten stovėjo. Atstovas pabrėžė, kad ginčas kilo dėl nuosavybės – tačiau pagal paveldėjimo dokumentus pareiškėja kartu su dukra paveldėjo visą A. Č. turtą, todėl pagrįstai laikytina viena iš automobilio savininkių nuo palikimo priėmimo momento. Transporto priemonės neįregistravimas „Regitroje“ nekeičia šio fakto. Dėl baudos skyrimo tik vienai paveldėtojai atstovas paaiškino, kad administracinėje teisėje nėra bendrininkavimo instituto, o atsakomybė taikoma faktiniu pagrindu identifikuotam asmeniui – šiuo atveju J. Č., kuri anksčiau jau buvo įspėta ir nesiėmė veiksmų. Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusias aplinkybes – pareiškėjos pripažinimą, išgyvenimus, teisinės pagalbos kreipimąsi, sudėtingą finansinę padėtį ir vaiką su (duomenys neskelbtini) sutrikimu, tai, kad automobilis buvo pašalintas – institucijos atstovas sutiko, kad galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir skirti švelnesnę nuobaudą arba įspėjimą.

7. Iš byloje esančio AB „Regitra“ išrašo apie transporto priemonę ir kitų duomenų ( b. l. 31-32) matyti, jog automobilis ,,Peugeot 807“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, neatlikta valstybinė techninė apžiūra daugiau nei tris mėnesius, privalomoji techninė apžiūra baigė galioti 2021 m. balandžio 16 d. Transporto priemonių savininkų informacinės sistemos išraše (b.l. 32) automobilio „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininku yra nurodytas A. Č., tačiau šis asmuo (duomenys neskelbtini) mirė.

8. Testamentų registro duomenimis, palikėjo A. Č. turtą 2023 m. rugpjūčio 31 d. priėmė paveldėtojos J. Č. ir A. Č..

9. Notaro Ramūno Trečioko pateiktame 2025 m. kovo 25 d. rašte ( b.l. 42) yra duomenys apie tai, jog po A. Č. mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) palikimą priėmusioms J. Č. ir A. Č. paveldėjimo teisės liudijimas dar nėra išduotas, nes įpėdinė, priėmusios palikimą, daugiau nesikreipė.

10. Iš byloje esančio Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2025 m. vasario 4 d. protokolo Nr. SAVAD-13-ANR_P-11291-2025 (b.l. 17-19) bei šio protokolo pagrindu priimto 2025 m. balandžio 29 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR_N-7099-2025 (ROIK 25265075157) (b. l. 6-8) ir matyti, kad šiuo nutarimu J. Č. buvo pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 414 straipsnio 2 dalį už tai, kad (duomenys neskelbtini), 2025 m. vasario 3 d. 20 val. 15 min., bendrojo naudojimo vietoje laikė negalimą eksploatuoti transporto priemonę ,, Peugeot 807“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriai ilgiau nei tris mėnesius yra sustabdytas leidimas dalyvauti viešajame eisme. Šiais veiksmais pažeistas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 7 dalis. Paskirta nuobauda – 150 Eur bauda.

11. Byloje esančiame 2025-04-28 d. elektroniniame laiške adresuotame Karoliui Juškevičiui, atsakant į tai, kad reikalinga patikrinti automobilį Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog Peugeot nėra,. Pridėta fotonuotrauka. ( b.l. 49-50).

12. Teismo posėdyje duodama paaiškinimus J. Č. nurodė, jog A. Č. yra jos tėtis, kuriam ir priklausė minėtas automobilis, tačiau jis pats jo nevairavo, buvo atidavęs kažkokiam draugui. Po tėčio mirties, ji mėgino surasti tą žmogų, tačiau jai nepavyko, ji neturėjo nei automobilio raktelių, nei dokumentų. Testamentu dalimis buvo padalintas visas turtas, po 50 proc. jai ir dukrai, tačiau nuosavybės teisės liudijimas dėl šio automobilio nebuvo išduotas, todėl ji ir galvojo, kad nėra atsakinga už šį automobilį, tačiau vėliau pasikonsultavo su teisininkais ir jai buvo išaiškinta, kad ji ra atsakinga, todėl nurodo, kad kaltę pripažįsta, gailisi dėl to, kad anksčiau nesiėmė priemonių dėl automobilio patraukimo iš kiemo, šiai dienai automobilis yra patrauktas iš pažeidimo vietos. Prašė teismo sumažinti paskirtą baudą arba jos neskirti, motyvuodama tuo, kad jos finansinė padėtis nėra gera, ji viena augina (duomenys neskelbtini) sergantį vaiką, reikalingos vaikui įvairios konsultacijos, psichologų pagalba, pateikė teismui tai patvirtinantį medicininio dokumento išrašą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Teismo argumentai ir išvados

Skundas tenkintinas.

21. ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

22. Pagal ANK 5 straipsnio nuostatas, administraciniu nusižengimu laikoma šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Kaltė yra būtinasis kiekvieno administracinio nusižengimo požymis; nesant asmens kaltės negalima jo administracinė atsakomybė.

23. ANK 414 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neeksploatuojamos, paliktos be priežiūros transporto priemonės laikymas bendrojo naudojimo vietose ir po savivaldybės, policijos ar kitos suinteresuotos institucijos pareigūno rašytinio perspėjimo nesiėmimas priemonių ja pasirūpinti užtraukia administracinę atsakomybę. Šis nusižengimas užtraukia įspėjimą transporto priemonių savininkams (valdytojams). ANK 414 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 140 iki 300 eurų. Pažymėtina, jog ši teisės norma yra blanketinė nukreipianti į kitas teisės normas.

24. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog transporto priemonės savininkas (valdytojas) privalo užtikrinti, kad bendrojo naudojimo vietose nebūtų laikoma neeksploatuojama transporto priemonė (transporto priemonė, kuri dėl akivaizdžių trūkumų ar išorinių požymių nenaudojama ar negali būti naudojama pagal tikslinę paskirtį) arba negalima eksploatuoti transporto priemonė (transporto priemonė, kuriai šio įstatymo nustatytais pagrindais ilgiau kaip tris mėnesius yra sustabdytas ar panaikintas leidimas dalyvauti viešajame eisme, arba ilgiau kaip tris mėnesius neįregistruota ar ilgiau kaip tris mėnesius išregistruota transporto priemonė).

25. Teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, sutinka, kad J. Č. padarė jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 414 straipsnio 2 dalyje. Teismui nekyla abejonių, kad J. Č., būdama neeksploatuojamo automobilio savininkė, bendrojo naudojimo vietoje laikė neeksploatuojamą (paliktą be priežiūros) transporto priemonę ,,Peugeot 807“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir savalaikiai nesiėmė priemonių ja pasirūpinti. Kad minėtas automobilis nenaudojamas, neeksploatuojamas bei jam draudžiama dalyvauti eisme, patvirtina VĮ „Regitra“ išrašas apie transporto priemonę ir kiti byloje esantys duomenys.

26. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Institucija teisingai nustatė, jog J. Č. gali būti pripažįstama ANK 414 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo subjektu. AB „Regitra“ išraše automobilio „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininku yra nurodytas A. Č., kuris (duomenys neskelbtini) mirė. Testamentų registro duomenimis, šio palikėjo turtą 2023 m. rugpjūčio 31 d. priėmė paveldėtojos J. Č. ir A. Č.. Šią aplinkybę patvirtino ir notaras Ramūnas Trečiokas pateiktame 2025 m. kovo 25 d. rašte bei teismui pateiktame 20205 m. birželio 12 d. rašte. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės teisės įgijimo pagrindai. Vienas tokių pagrindų – paveldėjimas (CK 4.47 straipsnio 2 punktas). Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 1 ir 2 dalys). Šios teisės aktų nuostatos patvirtina, jog J. Č. ir A. Č. įgijo nuosavybės teisę į visą A. Č. anksčiau priklausiusį turtą, įskaitant ir automobilį „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kas suponuoja išvadą, jog pateikdama notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo J. Č. tapo ir viena iš automobilio „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkių, todėl jai atsirado SEAKĮ 20 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pareiga kaip transporto priemonės savininkui ar valdytojui rūpintis ir atsakyti už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę.

27. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo nustatyta, kad J. Č. už nusižengimo, numatyto ANK 414 straipsnio 1 dalyje, padarymą yra bausta 2024 m. rugsėjo 18 d. nutarimu, kai nesurašomas protokolas, buvo taikyta administracinė atsakomybė pagal ANK 414 straipsnio 1 dalį. Nutarimas įsiteisėjo 2024 m. spalio 9 d. 2025 m. sausio 2 d. nutarimu jai buvo taikyta administracinė atsakomybė pagal ANK 414 straipsnio 2 dalį. Nutarimas įsiteisėjo 2025 m. sausio 23 d. Šioje byloje nustatyta, kad naujas nusižengimas padarytas 2025 m. vasario 3 d., t. y. nepraėjus vieneriems metams nuo ankstesnių nusižengimų padarymo, todėl laikytina, kad šis nusižengimas padarytas pakartotinai ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija priimdama skundžiamą nutarimą teisingai kvalifikavo administracinį nusižengimą pagal ANK 414 straipsnio 2 dalį.

28. J. Č. prašė teismo sumažinti paskirtą baudą arba jos neskirti, institucijos atstovas sutiko, kad galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir skirti švelnesnę nuobaudą arba įspėjimą.

29. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Kaip matyti, šioje teisės normoje yra įtvirtinta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų ir taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga.

30. Mažesnės, nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga.

31. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja J. Č. iki nagrinėjamo nusižengimo padarymo per penkerius metus nei karto nėra bausta už administracinių nusižengimų padarymą, išskyrus šioje nutartyje nurodytus administracinius nusižengimus, susijusius su netinkamu automobilio ,,Peugeot 807“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), eksploatavimu. Kaip nurodė teismo posėdyje J. Č. šioje byloje nagrinėjamą administracinį nusižengimą padarė dėl įstatymų nežinojimo, lengvabūdiškai pasitikėdama asmenų, kurie neturėjo kompetencijos, aiškinimais. J. Č. dirba, v iena augina (duomenys neskelbtini) sergantį sūnų, jos finansinė padėti yra sunki. Be to, pareiškėja teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino, nuoširdžiai gailėjosi nusižengusi ir ši aplinkybė pripažintina jos atsakomybę lengvinančia (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, tai kad dar iki skundžiamo nutarimo priėmimo J. Č. ėmėsi veiksmų tam, kad pašalinti automobilį ,,Peugeot 807“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš bendro naudojimo vietos, ką ji ir padarė. Ši aplinkybė, teismo vertinimu, taipogi yra jos atsakomybę lengvinanti (ANK 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pareiškėja šį pažeidimą padarė dėl neatsargumo, o ne tiesioginiais tyčiniais veiksmais. J. Č. paaiškinimai teismo posėdžio metu neleidžia teismui abejoti tuo, kad pareiškėja itin neigiamai vertina savo elgesį, suvokia tokio elgesio galimas sukelti pasekmes ir padarė dėl jo atitinkamas išvadas. Svarbu paminėti ir tai, kad Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas teismo posėdyje sutiko, kad J. Č. galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę nuobaudą arba įspėjimą.

32. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

33. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus, gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, jo įvykdymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-2-693/2018, Nr. 2AT-12-719/2018).

34. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju visuma aukščiau išdėstytų aplinkybių yra vertinamos pareiškėjos naudai, t. y. kaip jos atsakomybę ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų prasme švelninančios, kas duoda pagrindą išvadai, jog vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis nei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2025 m. balandžio 29 d. nutarime nurodytomis priemonėmis, t. y. už ANK 414 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, pareiškėjai paskirti įspėjimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. Č. skundą tenkinti.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2025 m. balandžio 29 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-7099-2025 pakeisti:

Nustatyti J. Č. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte – kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi;

Nustatyti J. Č. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte –kaltininkas savo noru atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą;

J. Č. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 414 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, paskirti įspėjimą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.