Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2008-09-12 · Civilinė byla Nr. 2A-470/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-09-12
Bylos Nr.
2A-470/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Artūras Driukas, Danutė Gasiūnienė, Danutė Milašienė
Ieškovas
AB ,,Lietuvos geležinkeliai“
Atsakovas
R. G., O. V. D.
Kategorijos
  • 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-470/2008Procesinio sprendimo kategorijos: 42.9; 42.10; 45.6 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. rugsėjo 12 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Danutės Gasiūnienės ir Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Jūratei Lajauskienei,dalyvaujant ieškovo atstovui adv. Andriui Smaliukui,atsakovo atstovui adv. Kęstučiui Jungevičiui, Jurgitai Spaičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ ir atsakovo R. G. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. kovo 4 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, o priešieškinis atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-220-479/2008 pagal ieškovo AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ ieškinį atsakovams R. G. ir O. V. D. dėl piniginės prievolės įvykdymo ir atsakovo R. G. priešieškinį ieškovui AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams R. G. , V. D. dėl 4 684 774,8 Lt skolos priteisimo. Ieškovas nurodė, kad 2006 m. sausio 14 d. su atsakovais buvo sudaryta pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) , pirkimo-pardavimo sutartis. Ieškovas įvykdė savo įsipareigojimus, perdavė atsakovams sutartyje nurodytą turtą, tačiau atsakovai nevykdo savo pareigos sumokėti už įsigytą turtą 4 684 774,8 Lt. Kadangi atsakovai skolos nesumoka be svarbios priežasties, ieškovas prašė teismo skolą priteisti iš atsakovų.

Atsakovas R. G. 2007 m. lapkričio 16 d. pateikė teismui priešieškinį ir nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsakovas nurodė, kad ieškovas nevykdė savo pareigos bendradarbiauti su atsakovais pirkimo-pardavimo sutarties vykdymo proceso metu ir ieškovui skola nesumokėta dėl neteisėtų ieškovo veiksmų. Tai įrodo ieškovo bei atsakovų raštai, Vilniaus miesto Žemėtvarkos skyriaus pranešimai. Be to, šalys yra susitarusios, jog atsakovams nevykdant sutartinių įsipareigojimų sumokėti už įsigytą turtą, sudarytoji sutartis bus nutraukta. Atsakovas R. G. prašė teismo nutraukti 2006 m. sausio 14 d. sudarytą sutartį ir taikyti restituciją.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. kovo 4 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė solidariai iš atsakovų R. G. ir V. D. ieškovui AB „Lietuvos geležinkeliai“ 4 517 838 Lt 2006 m. sausio 14 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutarčiai įvykdyti, kitą ieškinio dalį atmetė, priteisė solidariai iš atsakovų R. G. ir V. D. ieškovui AB „Lietuvos geležinkeliai“ 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, apskaičiuotas pagal priteistą sumą, nuo kreipimosi į teismą dienos iki sprendimo įvykdymo dienos. Atmetė atsakovų R. G. ir V. D. priešieškinį ieškovui AB „Lietuvos geležinkeliai“ dėl sutarties nutraukimo.

Teismas nurodė, kad byloje yra pateikti įrodymai, jog ieškovas vykdė nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) , pirkimą-pardavimą konkurso būdu. Atsakovai konkurso taisyklių, rezultatų neginčija. Šalys pagal konkurso reikalavimus 2006 m. sausio 14 d. sudarė nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį. Todėl teismas sprendė, kad ieškovas turi teisę reikalauti, jog atsakovai įvykdytų sutartį ir sumokėtų daikto kainą – 5 000 000 Lt. Teismas nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog atsakovai už įsigytą nekilnojamąjį turtą yra sumokėję tik 821 338,8 Lt. Kadangi atsakovai yra praleidę terminą sumokėti daikto kainą, 2006 m. sausio 14 d. sutarties nuostatos leidžia ieškovui skaičiuoti delspinigius už termino įvykdyti prievolę pažeidimą. 2006 m. spalio 4 d. šalys sudarė papildomą susitarimą Nr. SK-282, kuriame taip pat nustatyta, kad ieškovas turi teisę skaičiuoti delspinigius už pareigos atsiskaityti už daiktą nevykdymą. Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad ieškovas turi teisę skaičiuoti delspinigius iki 2007 m. vasario 1 d., delspinigių suma 2007 m. vasario 1 d. sudarė 339 176,8 Lt. Ieškovas delspinigius skaičiuoja iki kreipimosi į teismą dienos 2007 m. rugpjūčio 16 d. ir delspinigių suma sudaro 506 113,6 Lt. Teismas konstatavo, kad ieškovo nurodyta delspinigių suma yra neprotingai didelė, byloje nėra pateikta įrodymų apie ieškovo nuostolius, todėl teismas ieškovo nurodytą delspinigių sumą sumažino iki atsakovo pripažįstamos delspinigių sumos 339 176,8 Lt, o iš atsakovų priteistiną sumą sumažino iki 4 517 838 Lt (5 000 000 Lt – 821 338,8 Lt + 339 176,8 Lt = 4 517 838 Lt). Teismas padarė išvadą, kad ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovų sumokėti kainą bei sutartimi nustatytus delspinigius, nes tokia ieškovo teisė numatyta CK 6.314 straipsnio 5 dalyje ir ieškovas įrodė, jog atsakovai nepagrįstai nevykdo prievolės sumokėti daikto kainą. Teismas sprendė, kad atsakovai neįrodė, jog ieškovas pažeidė sutarties vykdymo principus.

Teismas padarė išvadą, kad atsakovai dėl savo kaltės prarado su terminu susijusias lengvatas ir ieškovas turi teisę reikalauti, kad atsakovai prievolę įvykdytų nedelsiant.

Teismas nesutiko su atsakovų argumentu, kad restitucijos taikymas nepažeis ieškovo interesų, nes turtas nėra atsakovams perduotas, nes byloje yra pateiktas nekilnojamųjų daiktų priėmimo-perdavimo aktas, kuriame nurodyta, kad atsakovų įsigytas turtas jiems yra perduotas ir jie pretenzijų ieškovui neturi. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad atsakovo R. G. priešieškinis yra neįrodytas ir atmestinas.

Šalies argumentai

Ieškovas ,,Lietuvos geležinkeliai“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. kovo 4 d. sprendimo dalį, kuria netenkintas prašymas priteisti iš atsakovų 166 936,80 Lt; priteisti iš atsakovų 166 936,80 Lt; priteisti iš atsakovų solidariai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas nepagrįstai atsisakė priteisti ieškovo naudai 166 936,80 Lt skolą iš atsakovo, motyvuodamas tuo, kad yra mažinamos neprotingai didelės netesybos. Teismas nepagrįstai neįvertino reikšmingos faktinės aplinkybės, kad atsakovai raštu iki kreipimosi į teismą dienos sumokėjo ieškovui 466 167,89 Lt delspinigių, todėl remiantis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi ir 6.258 straipsnio 3 dalimi, bet kokiu atveju negali būti mažinamos jau sumokėtos netesybos. 0,02 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną nuo neapmokėtos sumos nėra per dideli, jie atitinka susiklosčiusią komercinę praktiką bei pasirinktos sutartinės atsakomybės formos esmę (LAT 2007 m. kovo 5 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-85/2007). Atsakovai teismo neprašė mažinti delspinigių, o tik nurodė, kad visa kaltė dėl 2006 m. sausio 14 d. pirkimo-pardavimo sutarties neįvykdymo po 2007 m. vasario 1 d. tenka ieškovui.

Atsakovas R. G. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Klaipėdos apygardos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas turi teisę reikalauti sutarties įvykdymo natūra, nes netinkamai aiškino Papildomo susitarimo sąlygas, pažeidė materialinės teisės normas. Teismo išvada, kad papildomame susitarime sutarties nutraukimas numatytas tik kaip vienas (o ne vienintelis) iš ieškovo teisių gynybos būdų, neatitinka tarp šalių sudaryto papildomo susitarimo sąlygų. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad statiniai faktiškai buvo perduoti atsakovams. Aplinkybė, kad sutartimi šalys susitarė dėl statinių faktinio atlaisvinimo tik po visiško atsiskaitymo už juos, patvirtina, kad nei sutartimi, nei jos pasirašymo dieną sudarytu perdavimo-priėmimo aktu statiniai atsakovams faktiškai perduoti nebuvo. Teismas pažeidė ir įrodymų vertinimo taisykles, nes nemotyvuotai atmetė atsakovo pateiktus įrodymus, o ieškovo pateiktu įrodymu – 2008 m. vasario 14 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu – sprendime pasirėmė.Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas nepažeidė šalių kooperavimosi ir bendradarbiavimo pareigos, kadangi nenagrinėjo ir nevertino aplinkybių, įrodančių, jog ieškovas uždelsė atlikti tam tikrus veiksmus ir tuo prisidėjo prie sutarties pažeidimo.Teismas neįvertino nelygiavertės ieškovo ir atsakovų padėties ikisutartiniuose ir sutartiniuose santykiuose.

Atsakovė V. D. prisideda prie atsakovo R. G. apeliacinio skundo.

Atsiliepimas

Ieškovas AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ atsiliepimu į atsakovo R. G. apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, patenkinti ieškovo AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ apeliacinį skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas R. G. atsiliepimu į ieškovo AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ apeliacinį skundą prašo jį atmesti, patenkinti atsakovo apeliacinį skundą.

Atsakovė V. D. atsiliepimu į ieškovo AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas. Atsakovo R. G. apeliacinis skundas netenkintinas.

Šalys 2006 m. sausio 14 d. sudarė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas už 5 milijonus litų atsakovams pardavė pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) . Pagal pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas atsakovai su ieškovu visiškai atsiskaityti turėjo ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo sutarties sudarymo ir pasirašymo dienos. Tuo atveju, jeigu atsakovai per nustatytą terminą neatsiskaito su ieškovu, laikoma esminiu sutarties sąlygų pažeidimu ir ieškovas turi teisę vienašališkai sutartį nutraukti (pirkimo-pardavimo sutarties 3.1.1-3.1.4 p.).

Atsakovai per sutartimi nustatytą terminą su ieškovu neatsiskaitė. Nurodė, kad buvo nepajėgūs ieškovui sumokėti sutarties kainą, nes negalėjo iš banko gauti finansavimo. Ieškovui apie aplinkybes, dėl kurių atsakovai negali pagal sutartyje nustatytą terminą atsiskaityti, buvo žinoma. Atsakovas R. G. 2006 m. kovo 10 d., kovo 17 d. raštuose išdėstė ieškovui priežastis, dėl kurių negali įvykdyti įsipareigojimo, ir prašė pakeisti sutarties sąlygas – leisti užbaigti sutarties įvykdymą, kai bus suformuotas žemės sklypas ir nustatyta tvarka išnuomotas ar išpirktas iš valstybės (b. l. 27-29, t. 1). 2006 m. spalio 4 d. šalys prie 2006 m. sausio 14 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarė papildomą susitarimą (b. l. 30, t. 1). Šalys susitarė, kad atsakovai (pirkėjai) su ieškovu (pardavėju) visiškai atsiskaito ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pasirašymo dienos (papildomo susitarimo 1.1 p.). Susitarime pasakyta, kad ,,šalys tiesiog nustato galutinį terminą, kuriam suėjus ir iki kurio pirkėjams neatsiskaičius, pardavėjas nebeturės pagrindo manyti, kad pirkėjai ateityje įvykdys savo sutartinius įsipareigojimus ir laikys tikslinga nutraukti nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį, not. reg. Nr. EP41. Pirkėjai taip pat sutinka ir pripažįsta, kad šio papildomo susitarimo 1.1 punkte nurodytu terminu pirkėjams galutinai ir visiškai neatsiskaičius su AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ už turtą, šalys bendru susitarimu nutrauks nekilnojamojo daiktų pirkimo-pardavimo sutartį“ (papildomo susitarimo 1.2 p.). Šalys susitarė, kad iki galutinio atsiskaitymo atsakovai ieškovui mokės pagrindine sutartimi nustatytus delspinigius ir kad visi atliekami pagal sutartį mokėjimai pirmiausia yra skiriami delspinigiams mokėti.

Atsakovai papildomo susitarimo 1.1-1.2 punktuose išdėstytas sąlygas aiškina taip, kad šalys, numatydamos vienintelę galimą galutinio atsiskaitymo termino pažeidimo pasekmę – sutarties nutraukimą, aiškiai išreiškė savo valią. Tuo tarpu ieškovas aiškina, kad sutarties nutraukimas bendru susitarimu papildomame susitarime nurodytas tik kaip supaprastinta šalių sutartinių santykių pasibaigimo tvarka, jeigu šalims dėl šios tvarkos pavyktų susitarti. Tačiau, suėjus numatytam atsiskaityti terminui, atsakovai savo pareigos neįvykdė ir neatvyko nutraukti sutarties bendru šalių susitarimu. Tokiu būdu, ieškovo manymu, atsakovai savo valia atsisakė su ieškovu susitarti dėl sutarties pažeidimo pasekmių taikymo ir prarado galimybę išvengti ieškovui suteiktų ir kitų teisės aktuose numatytų gynybos būdų panaudojimo, t. y. šalys nesusitarė.

Taigi, tarp ieškovo ir atsakovų kilo ginčas dėl papildomame susitarime numatytų sąlygų aiškinimo. Sutarčių aiškinimo taisykles reglamentuoja CK 6.193 straipsnis Pagal sutarčių aiškinimo taisykles, sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji šalių ketinimai, visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą, sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas aplinkybes, numatytas CK 6.193 straipsnyje.

2006 m. spalio 4 d. papildomu susitarimu atsakovai įsipareigojo už statinius, įsigytus 2006 m. sausio 14 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, sumokėti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pasirašymo dienos. Valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , nuomos sutartis su atsakovais buvo sudaryta 2006 m. lapkričio 30 d. (b. l. 33-39, t. 2). Vadinasi, atsakovai įsipareigojimą sumokėti už nusipirktus iš ieškovo statinius turėjo įvykdyti iki 2006 m. gruodžio 30 d., tačiau savo įsipareigojimo neįvykdė. Šalys buvo susitarę, kad, atsakovams neatsiskaičius su ieškovu nustatytu terminu, bendru susitarimu nutrauks pirkimo-pardavimo sutartį. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, ir po to, kai pasibaigė terminas, pirkimo-pardavimo sutartis šalių susitarimu nebuvo nutraukta. Atsakovai ir toliau siekė įsigyti statinius, prašė ieškovą suteikti papildomą terminą prievolei įvykdyti. Ieškovas, atsižvelgdamas į atsakovų prašymą, sutarties įvykdymo terminą atidėjo iki 2007 m. gegužės 29 d. (b. l. 109, t. 2). Atsakovams neatvykus pasirašyti susitarimų ir lakštų, ieškovas pakvietė atsakovus 2007 m. birželio 7 d. atvykti pasirašyti susitarimą dėl sutarties nutraukimo (b. l. 116, t. 2). Tačiau, kaip matyti iš tolimesnės įvykių eigos, nebuvo pasiektas susitarimas sutartį nutraukti, nes atsakovai ir toliau siekė įsigyti turtą, prašė pratęsti terminą prievolei įvykdyti. Ieškovo valdyba 2007 m. birželio 20 d. priėmė nutarimą suteikti atsakovams papildomą terminą sutarčiai įvykdyti iki 2007 m. liepos 30 d. (b. l. 96, 102-103, t. 1). Taigi, šalių veiksmai po pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo rodo, kad ieškovo tikrieji ketinimai buvo gauti pinigus už parduotą turtą, o atsakovų – įsigyti turtą. Todėl teisėjų kolegijos nuomone, atsakovams nesumokėjus sutartyje nustatytos kainos, sutarties nutraukimas, kaip vienintelė galima galutinio atsiskaitymo termino pažeidimo pasekmė, aiškintinas kaip neatitinkantis šalių tikrų ketinimų sudarant ir vykdant pirkimo-pardavimo sutartį. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad susitarimas nutraukti sutartį yra vienas iš pažeistų teisių gynimo būdų, tačiau šalys nesusitarė, kad tai yra vienintelis būdas ir, kad ieškovas iš atsakovų nereikalaus įvykdyti prievolę sumokėti už parduotą turtą.

Šalys nepasiekė bendro susitarimo nutraukti sutartį. Ieškovas reikalauja sumokėti už parduotą turtą pirkimo kainą. Jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti, kad prievolė būtų įvykdyta natūra (CK 6.213 str. 1 d.). Kadangi piniginėms prievolėms yra netaikomas negalėjimo įvykdyti institutas, reiškia, kad piniginę prievolę galima reikalauti įvykdyti visais atvejais (LAT civilinė byla Nr. 3K-3-612/2003, 3K-3-75-2008).

Ieškovas atsakovui statinius pardavė už 5 milijonus litų. Iki ieškinio pareiškimo atsakovai ieškovams yra sumokėję 821 338,80 Lt. Tarp šalių kilo ginčas dėl delspinigių dydžio ir dėl sumokėtų pinigų įskaitymo į apskaičiuotus delspinigius. Pagal pirkimo-pardavimo sutartyje numatytą sąlygą, pirkėjams laiku neatsiskaičius su pardavėju, skaičiuojami 0,02 proc. delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną nuo nesumokėtos sumos (sutarties 3.1.2 p.). Šalys 2007 m. birželio 20 d. pasirašė skolų suderinimo aktą Nr. LS-239, pagal kurį buvo paskaičiuoti delspinigiai – 466 167,89 Lt (t. 1, b. l. 43-44). 2006 m. spalio 4 d. papildomu susitarimu, sudarytu prie pirkimo-pardavimo sutarties, nustatyta, kad visi atsakovų atlikti mokėjimai pirmiausia yra skiriami delspinigiams mokėti, o pilnai sumokėjus tai dienai susikaupusius delspinigius, likę mokėjimai skiriami pagrindinei prievolei pagal sutartį įvykdyti. Šalys, pasirašydamos 2007 m. birželio 26 d. skolų suderinimo aktą, rėmėsi minėta papildomame susitarime numatyta sąlyga ir iš sumokėtų 821 338,80 Lt į delspinigius užskaitė 466 167,89 Lt.

Netesybos nemažinamos, kai jos jau yra sumokėtos (CK 6.73 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino delspinigius 126 991,09 Lt suma, nes šią delspinigių sumą atsakovai ieškovei yra sumokėję, ką patvirtina skolų suderinimo aktas. Po 2007 m. birželio 20 d. (skolų suderinimo akto pasirašymo) iki ieškinio pateikimo dienos apskaičiuoti delspinigiai sudaro 39 945,71 Lt. Pirmosios instancijos teismas, mažindamas delspinigius, šios sumos taip pat ieškovui nepriteisė. Teisėjų kolegija, įvertinusi didelę prievolės sumą, aplinkybę, kad dalį prievolės atsakovai įvykdė, sprendžia, kad 39 945,71 Lt delspinigiai sumažinti pagrįstai (CK 6.73 str. 2 d.).

Atsakovai teigia, kad statinių 5 milijonų pardavimo kaina ženkliai neatitinka jų vertės rinkoje ir kad ieškovas žinojo (arba turėjo žinoti), kad ši kaina bus nepriimtina atsakovus finansuojančioms institucijoms. Šios atsakovų nurodytos aplinkybės būtų teisiškai reikšmingos, jeigu atsakovai būtų pareiškę reikalavimą dėl ieškovo nustatytos kainos, kaip aiškiai neatitinkančios protingumo kriterijams, pakeitimo. Tuo tarpu atsakovai reikalauja sutartį nutraukti papildomame susitarime numatytu pagrindu – bendru šalių susitarimu. Negalima sutikti su apeliacinio skundo motyvais, kad ieškovas buvo nesąžiningas, nebendradarbiavo su atsakovais. Byloje esantys įrodymai rodo priešingai. Atsakovams nurodžius, kad jie negali iš banko gauti kredito, nes nesuformuotas žemės sklypas ir dėl tos priežasties negalima sudaryti valstybinės žemės nuomos sutarties, buvo nustatytas naujas atsiskaitymo terminas – per vieną mėnesį nuo žemės nuomos sutarties pasirašymo. Atsakovai ir per šį terminą savo įsipareigojimų neįvykdė ir dar paprašė duoti sutikimą įkeisti parduotus statinius ne jų pačių prievolėms bankui užtikrinti, o trečiojo asmens prievolėms užtikrinti. Ieškovas, pradžioje atsisakęs duoti sutikimą, motyvuodamas tuo, kad nebuvo pateikti dokumentai, susiję su statinių, esančių (duomenys neskelbtini) finansavimu, vėliau, gavę 2007 m. kovo 23 d. banko ,,Hansabankas“ raštą, sutikimą davė (t. 2, b. l. 106-107). Tačiau atsakovai, gavę sutikimą, 2007 m. gegužės 29 d. neatvyko pasirašyti papildomų susitarimų ir hipotekos lakštų (t. 2, b. l. 109-111). Atsakovams neatvykus pasirašyti susitarimų, ieškovas 2007 m. gegužės 29 d. raštu pasiūlė atsakovams nutraukti sutartį ir grąžinti sumokėtą kainos dalį. Tačiau, kaip jau buvo aptarta, atsakovai ir toliau siekė vykdyti sutartį ir ieškovas vėl pratęsė mokėjimo terminą iki 2007 m. liepos 30 d. Taigi, ieškovas atsižvelgė į atsakovų prašymus, suteikė atsakovams pakankamai laiko tvarkyti kredito gavimo reikalus, davė sutikimą įkeisti statinius tretiesiems asmenims. Kad atsakovai negavo iš banko kredito, ieškovo kaltės nėra, nes ieškovas nebuvo priėmęs jokių įsipareigojimų, susijusių su kredito gavimu, sutikimo įkeisti turtą trečiųjų asmenų prievolių užtikrinimui davimu. Pažymėtina, kad atsakovų teiginiai, jog statinių pardavimo kaina ženkliai neatitinka rinkos kainos ir kad kredito negavo dėl nepagrįstai didelės pardavimo kainos, neatitinkančios rinkos kainos, nepagrįsti įrodymais, patvirtinančiais statinių rinkos kainą sutarties sudarymo metu bei aplinkybes, dėl kurių bankas atsisakė duoti kreditą. Byloje esanti šalių susirašinėjimo medžiaga patvirtina, kad 2006 m. sausio 14 d. dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo tarp šalių vyko derybos, buvo tikslinamos sutarties sąlygos (b. l. 48-65, t. 1). Atsakovams gerai buvo žinoma statinių pardavimo kaina, o finansines galimybes įsigyti 5 milijonų vertės turtą atsakovai turėjo įvertinti patys. Pažymėtina, kad atsakovai tuo pačiu metu tvarkė dokumentus ir dėl kito nekilnojamojo turto objekto, esančio (duomenys neskelbtini) , už 20 milijonų Lt vertės įsigijimo ir šį objektą įsigijo. Tiek ginčo objektas, tiek pastatai (duomenys neskelbtini) yra komercinės paskirties. Atsakovai, siekdami įsigyti komercinės paskirties pastatus, kurių pardavimo kaina buvo didelė, elgdamiesi rūpestingai turėjo aiškinti ir žinoti tuo metu rinkoje esančias nekilnojamojo turto kainas ir įvertinti savo finansines galimybes, ar yra pajėgus tokios vertės turtą įsigyti. Suprantama, kad tokio pobūdžio nekilnojamasis turtas buvo perkamas ne asmeniniams poreikiams tenkinti, o verslo tikslu. Vykdant sutartį, keičiant sutarties sąlygas, atsakovai turėjo teisinę pagalbą. Aplinkybė, kad atsakovai įgijo didelės vertės nekilnojamąjį turtą už 20 milijonų litų, rodo, kad jie užsiima verslu, todėl nėra pagrindo atsakovus vertinti kaip silpnąją pirkimo-pardavimo sutarties šalį.

Apelianto R. G. atstovas apeliaciniame skunde daug vietos skiria ginčo objekto faktinio perdavimo atsakovams klausimui, teigia, kad ginčo objektas faktiškai atsakovams nebuvo perduotas. Apeliantų nuomone, tai yra svarbu, nes patenkinus šį ieškinį, teismo sprendimo pagrindu bus panaikinta atsakovo nuosavybės teisės registracija viešajame registre, tačiau, taikant restituciją, natūra faktinių statinių perdavimas ieškovui nebus reikalingas. Pirmosios instancijos teismas ieškovo priešieškinį atmetė, todėl teismui nebuvo reikalinga spręsti restitucijos taikymo klausimų. Apeliacinės instancijos teismui paliekant nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, taip pat nėra būtinybės spręsti restitucijos taikymo klausimo. Pažymėtina, kad pagal pirkimo-pardavimo sutarties 5.7 punkte numatytas sąlygas, ieškovas privalo statinius atlaisvinti per 5 darbo dienas nuo turto pardavimo dienos. Tai reiškia, kad pagal sutarties sąlygas atsakovams nesumokėjus pardavimo kainos, ieškovas neturėjo pareigos statinius perduoti atsakovams.

Iš dalies patenkinus ieškovo apeliacinį skundą ir visiškai atmetus atsakovo R. G. apeliacinį skundą, atitinkamai tarp šalių paskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.). Atsakovui žyminio mokesčio mokėjimas paduodant apeliacinį skundą buvo atidėtas. Atmetus apeliacinį skundą valstybės naudai iš atsakovo R. G. priteisiama 8 839 Lt žyminis mokestis, kuris turėjo būti sumokėtas už apeliacinio skundo dalį dėl priešieškinio patenkinimo. Iš dalies patenkinus ieškovo apeliacinį skundą, iš atsakovo R. G. ieškovo naudai proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteisiamas 3 809,73 Lt žyminis mokestis. Atsakovas R. G. apeliaciniu skundu skundžia visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, prašo jį panaikinti – ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti. Ieškinys yra apmokėtas 30 000 Lt žyminiu mokesčiu. Tai reiškia, kad paduodant apeliacinį skundą, ieškovas turėjo sumokėti 30 000 Lt žyminį mokestį už apeliacinio skundo dalį dėl ieškinio atmetimo (CPK 80 str. 4 d.), tačiau šios dalies žyminio mokesčio atsakovas nėra sumokėjęs. Atmetus atsakovo R. G. apeliacinį skundą ir dėl teismo sprendimo dalies, kurią patenkintas ieškinys, iš atsakovo valstybės naudai priteisiamas 30 000 Lt žyminis mokestis (CK 93 str. 1, 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies trečiu punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. kovo 4 d. sprendimą pakeisti.

Ieškovo AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ naudai priteistą sumą iš atsakovo R. G. ir O. V. D. padidinti iki 4 644 829 Lt (keturi milijonai šeši šimtai keturiasdešimt keturi tūkstančiai aštuoni šimtai dvidešimt devyni litai). Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti iš atsakovo R. G. ieškovo AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ naudai 3 809,73 Lt (trys tūkstančiai aštuoni šimtai devyni litai 73 ct) žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Priteisti iš atsakovo R. G. valstybės naudai 38 839,92 Lt (trisdešimt aštuoni tūkstančiai aštuoni šimtai trisdešimt devyni litai 92 ct) žyminį mokestį už apeliacinį skundą bei 10,45 Lt (dešimt litų 45 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų išsiuntimu apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Artūras DriukasDanutė GasiūnienėDanutė Milašienė