Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė, sekretoriaujant Skirmutei Bartašienei, dalyvaujant Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie SADM Klaipėdos teritorinio skyriaus atstovui M. D., administracinėn atsakomybėn traukiamam J. Ž., išnagrinėjusi J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio J. Ž. įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, nebausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. Ž. 2012-02-14 Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos vyriausiasis darbo inspektorius J. V. P. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 0663-0122 už tai, kad J. Ž. neužtikrino, kad V. V. (V. V.) būtų leista pradėti atlikti buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, remonto darbus, įdarbinus jį norminių teisės aktų nustatyta tvarka, t.y. laikotarpiu maždaug nuo 2011 m. gruodžio mėn. iki 2012 m. sausio mėn. pabaigos V. V. J. Ž. nurodymu remontavo butą, esantį (duomenys neskelbtini), už kurį J. Ž. V. V. bei galimai dar vienam vyriškiui buvo sumokėjęs apie 1400-1600 Lt, tačiau darbo sutartis su V. V. sudaryta nebuvo. Tokiu būdu J. Ž., nesudaręs su darbuotoju darbo sutarties ir nepranešęs apie įdarbinimą VSDFV Klaipėdos skyriui, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p. reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje.

Valstybinės darbo inspekcijos atstovas M. D. prašo teismo J. Ž. skirti nuobaudą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d., nes byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę dėl nelegalaus V. V. įdarbinimo. Valstybinės darbo inspekcijos atstovas parodė, kad 2012 m. vasario mėnesį gavo nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, kuriame buvo nurodyta, kad V. V. su dar vienu asmeniu nelegaliai dirbo pas J. Ž. apie du mėnesius, tiksliai nustatyti laiko nepavyko.

J. Ž. teismo posėdžio metu pripažino pasiūlęs V. V. atlikti buto remontą. Parodė, jog 2011 metų viduryje paskolino V. V. 600 litų, šis laiku skolos negrąžino, pasakė pats, kad norėtų už šią skolą atidirbti. Jis pasiūlė suremontuoti jo draugės butą, esantį Vingio g., Klaipėdoje. Susitarė, kad jis atidirbs už skolą. V. V. pradėjo daryti remontą, reikalavo vis sumokėti jam tai po 20 Lt, tai po 200 Lt, iš viso apie 1000 Lt, ir jis sumokėjo. Po kiek laiko V. V. pradėjo gerti alkoholinius gėrimus, savaitėmis nepasirodydavo bute ir nedirbo, todėl jis nuvyko į V. V. gyvenamąja vietą, kur tarp jų įvyko konfliktas, jis supykęs už jo girtavimą ir agaudinėjimą, spyrė jam į užpakalį. Jo įmonėje V. V. nedirbo, jis sakė, kad turi verslo liudijimą, tačiau jo neparodė. Jo įmonė „(duomenys neskelbtini)“ užsiima tarpininkavimu, parduoda vieną kitą butą.

2012-02-02 V. V. pareiškime nurodyta, kad J. Ž. iš jo reikalavo dirbti įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ pusvelčiui, o atsisakius pradėjo jį mušti (b.l. 8).

2012-02-08 V. V. pareiškimo patikslinime nurodyta, kad 2012-02-01, apie 19.00 val. jis prie Taikos pr. 36 namo laiptinės, Klaipėdoje, sutiko J. Ž., įmonės „(duomenys neskelbtini)“ savininką, kuris pareikalavo baigti buto, esančio Vingio g., Klaipėdoje, remontą. Už šio buto remontą J. Ž. jam ir dar vienam vyrui buvo sumokėjęs apie 1400-1600 Lt ir jis ten atliko darbus nuo 2011 m. gruodžio mėn. pradžios iki 2012 m. sausio mėn. pabaigos. Jokio raštiško susitarimo dėl remontų minėtame bute jie sudarę nebuvo (b.l. 9).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. numato darbdavių ar jų įgaliotų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą. Ši teisės normos dispozicija yra blanketinė ir jos taikymas susijęs su Lietuvos Respublikos darbo kodekso normų, apibrėžiančių nelegalaus darbo sampratą, aiškinimu. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009).

Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką yra nurodęs, kad asmenų veikla, kuria vykdomos civilinės teisės reguliuojamos sutartys, nepatenka į ATPK 41³ straipsnio sudėtį. Teismas spręsdamas, kokia sutartis sieja asmenis – darbo sutartis ar civilinė sutartis – privalo vadovautis Darbo kodeksu, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu ir atsižvelgti į susiformavusią teismų praktiką šiais klausimais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-3332/2009). Darbo sutartis turi esminių požymių, skiriančių ją nuo kitų sutarčių. Visų pirma, tai, kad darbuotojas privalo dirbti tam tikrą darbą arba eiti tam tikras pareigas, reiškia, kad jis turi atlikti ne konkrečias užduotis, o vykdyti tam tikrą darbo funkciją. Tuo darbo sutartis skiriasi nuo civilinių sutarčių: rangos, pavedimo, paslaugų teikimo, jungtinės veiklos (partnerystės). Civilinių sutarčių esmė – šalių įsipareigojimas atlikti tam tikrą iš anksto apibrėžtą užduotį, o darbo sutarties atveju darbuotojas privalo atlikti tam tikrą tęstinio pobūdžio funkciją, nesiejamą su gaunamu rezultatu. Kita darbo santykių ypatybė yra tai, kad atlikdamas darbo funkciją, darbuotojas privalo laikytis darbo tvarkos ir paklusti darbdavio nurodymams, o civilinėse sutartyse šalių pavaldumo nėra (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-3332/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 3K-3-264/2002).

Administracinėn atsakomybėn traukiamo J. Ž. parodymais, byloje esančiais rašytiniais V. V. paaiškinimais bei kita byloje esančia medžiaga nustatyta, kad J. Ž. su V. V. susitarė dėl remonto darbų bute, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, atlikimo. Šiuos darbus V. V. atliko laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio mėn. iki 2012 m. sausio mėn. pabaigos. J. Ž. teigimu, V. V. dirbo už skolą bei jam papildomai buvo sumokėta, pačiam prašant, apie 1000 Lt. V. V. paaiškinimuose nurodyta, jog už buto remonto darbus J. Ž. jam ir dar vienam vyrui buvo sumokėjęs apie 1400-1600 Lt (b.l. 9). Teismo posėdžio metu J. Ž. neneigė taręsis su V. V. dėl buto remonto darbų atlikimo už skolą bei kad šis juos iš dalies atliko.

Kaip jau minėta anksčiau, siekiant nustatyti nelegalaus darbo faktą, būtina įvertinti, ar tarp asmenų susiklostę santykiai tikrai vertintini kaip darbo santykiai.

Pagal byloje nustatytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo daryti išvados, kad dirbantysis V. V. vykdė tam tikrą rūšiniais požymiais apibrėžtą darbo funkciją, t.y. kad jis dirbo tam tikros profesijos, kvalifikacijos, specialybės darbą, kadangi byloje esatys įrodymai patvirtina, kad tarp J. Ž. ir V. V. egzistavo susitarimas dėl konkretaus rezultato pasiekimo – tam tikro buto remonto darbų, kas šiaip iš esmės yra būdinga ne darbo, o civiliniams teisiniams santykiams (CK 6.644 str.). Be to, J. Ž. nurodė klausęs V. V., ar šis turi verslo liudijimą, kas rodo, kad J. Ž. neturėjo tikslo sukurti su V. V. darbo sutartimi pagrįstus santykius. Kitas esminis darbo sutarties požymis yra tai, jog asmuo dirba paklūstant darbovietėje nustatytai darbo tvarkai. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad J. Ž. būtų davęs privalomus nurodymus V. V. dėl darbo drausmės, pietų ir poilsio pertraukų laiko ir trukmės, darbo organizavimo. Priešingai, pagal J. Ž. parodymus, V. V. kada norėdavo, tada nedirbdavo, į darbą neateidavo po savaitę laiko. Taip pat sutartiniams darbo santykiams būdinga tai, kad šalys aiškiai susitaria dėl atlyginimo už darbą dydžio, jo mokėjimo tvarkos, periodiškumo. Kaip nustatyta iš J. Ž. parodymų bei V. V. raštiškų paaiškinimų, šalys nesitarė dėl atlyginimo, apie periodiškai mokamą atlyginimą ar jo mokėjimo tvarką nebuvo kalbama. Nors, kaip nustatyta, V. V. už darbus buvo sumokėta tam tikra suma pinigų, tačiau, pagal J. Ž. parodymus, tai buvo daroma nesistemingai, įvairiomis sumomis – tai po 20 Lt, tai po 200 Lt. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, neleidžia daryti išvados, kad J. Ž. ir V. V. buvo aiškiai sulygę dėl darbo užmokesčio dydžio, jo mokėjimo tvarkos ir periodiškumo. Taigi, įvertinęs byloje ištirtus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pagal faktinį santykių pobūdį, santykiai, susiklostę tarp J. Ž. ir V. V., nebuvo darbo santykiai, kurie turėjo būti įforminti darbo sutartimi, o tai buvo civiliniai vartojimo rangos santykiai.

J. Ž. veiksmuose nenustačius visų būtinų objektyviųjų nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, požymių, laikytina, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas jam surašytas nepagrįstai, todėl administracinio teisės pažeidimo byla jo atžvilgiu nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³straipsnio 1 dalyje, įvykio ir sudėties (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 p.).

Vadovaujantis išdėstytu ir LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nutraukti administracinę bylą J. Ž. atžvilgiu, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³straipsnio 1 dalyje, įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.