Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Lemežis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutarimo, kuriuo A. V. atžvilgiu nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje A. V. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 193² straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, dėl to, kad Operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpiu 2014-01-01 – 2015-09-30 supirkdama netauriųjų metalų laužą iš gyventojų, dalį laužo supirko sudarydama pirkimo pardavimo sutartis, kuriose nurodyti visi privalomi rekvizitai, t.t. laužo kiekis, pavadinimas, gyventojų pavardės, vardai, gyvenamosios vietos, o kitą dalį laužo (elektronikos laužą ir metalines pakuotes) supirko nesurašydama pirkimo - pardavimo aktų, o pinigų išmokėjimą gyventojams vykdė per EKA ALTERA EJ3 fiskalinis blokas EMPIRIJA FB 10 korpuso Nr.2010010728, išduodant EKA kvitą, kuriame pinigus gavęs asmuo nenurodomas, todėl nėra galimybių identifikuoti asmenų, pridavusių laužą. Laikotarpiu nuo 2015-04-01 iki 2015-09-30 elektronikos laužo ir metalinių pakučių bendrovė supirko per EKA už 166816 eurų sumą nesurašydama pirkimo - pardavimo aktų. Tuo direktorius A. V., būdamas atsakingas už bendrovės ūkinės ir komercinės veiklos ir buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeidė 2001-10-23 Lietuvos Respublikos Netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo įstatymo (2010-09-01 redakcija Nr. XI-883) 2 str. 3 d. ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010-09-06 įsakymu Nr.4-678 patvirtintų Netauriųjų metalų laužo ir atliekų apskaitos ir saugojimo taisyklių 3 p. ir 5 p. nuostatas. Tokiu būdu A. V. inkriminuotas vienas teisės pažeidimas, numatantis administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos ATPK 193² straipsnio 1 dalį.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 5 d. nutarimu nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. V. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 193² straipsnio 1 dalį. Teismas pažymėjo, jog pagal kaltinimą nuobaudos skyrimo terminas jau yra pasibaigęs, nes yra praėjęs ilgesnis nei 6 mėnesių terminas, kuris nebuvo pratęstas. Iš administracinio teisės pažeidimo medžiagos yra matyti, jog operatyvaus patikrinimo metu pagal EKA Altera EJ 3 korpuso Nr. 2010010728 kasos operacijų žurnalą buvo nustatyta, kad paskutinės mėnesio išmokos buvo susumuotos už 2015 m. rugpjūčio mėnesį, o nuo spalio mėn. 19 dienos operacijos per EKA nevykdomos. Teismas sprendė, kad pagal surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą nėra galimybės nagrinėti bylos dėl nustatytų aplinkybių, darančių administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalimą, numatytų ATPK 250 str. 7 p.

Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodo, jog pagal LR ATPK 35 str. 1 d., už LR ATPK 193² straipsnyje numatytus pažeidimus gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai. A. V. administracinėje byloje pažeidimas padarytas 2015-09-30, o nustatytas 2016-03-31. Nuo pažeidimo padarymo iki nustatymo praėjo 6 mėnesiai, t.y. nėra praėję daugiau kaip vieneri metai, nes pažeidimas nustatytas 2016-03-31. Teismas nutarimą priėmė 2016-05-05, t.y. nepraėjus 6 mėnesių terminui. Pagal LR ATPK 35 str. 1 d., už LR ATPK 193² straipsnyje numatytus pažeidimus nuobaudos skyrimo terminas šiuo atveju pasibaigtų 2016-09-31.

Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos skundas tenkinamas iš dalies.

ATPK 302¹¹ str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutarimu, vadovaujantis ATPK 35 str., 250 str. 7 p., nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje A. V. kaltinamas pagal LR ATPK 193² str. 1 d..

Institucija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutarimą.

Administracinė nuobauda turi būti skiriama per LR ATPK 35 str. numatytus administracinės nuobaudos skyrimo terminus. Administracinės nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-12-2013, 2AT-5-2014). LR ATPK 250 str. 7 p. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 str. numatyti terminai. <...>Jei šie terminai yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti. Priežastys, dėl kurių administracinė nuobauda per minėtą terminą nebuvo paskirta, priimant byloje sprendimą jokios reikšmės neturi. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukiama tiek tuo atveju, kai nuobaudos nesuspėta paskirti dėl objektyvių priežasčių, tiek ir tuo atveju, kai terminai yra suėję dėl netinkamo pareigūnų pareigų atlikimo. Sprendimą dėl termino administracinei nuobaudai skirti pratęsimo gali priimti institucija (organas), kurio žinioje yra byla tuo metu, kai atsiranda aplinkybės, sudarančios pagrindą terminui pratęsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-2-2012).

Taigi, nepaskyrus nuobaudos per LR ATPK 35 str. 1 d. nustatytą terminą ir šio termino laiku nepratęsus, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena tampa negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-2014, 2AT-7-47-511/2015).

Pagal ATPK 35 straipsnio 1 dalį administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos; administracinė nuobauda už šio kodekso dvyliktajame skirsnyje nurodytus pažeidimus, taip pat už 41³, 85, 185², 193², 207¹⁰, 207¹², 209, 209¹, 209², 209³, 209⁴, 209⁵, 209⁶, 210, 214¹¹ straipsniuose numatytus pažeidimus gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai.

A. V. inkriminuojamas ATPK 193² str. 1 d. padarytas pažeidimas patenka į ATPK 35 straipsnio 1 dalies veikimo sritį, todėl administracinė nuobauda už ATPK 193² str. 1 d. numatytus pažeidimus gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, tačiau esant sąlygai, kad nėra praėję daugiau kaip vieneri metai nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos.

Iš teismui pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad pažeidimų, kuriais buvo kaltinamas A. V., administracinio teisės pažeidimo protokole buvo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2015-04-01 iki 2015-09-30 elektronikos laužo ir metalinių pakuočių bendrovė supirko per EKA už 166816 eurų sumą nesurašydama pirkimo - pardavimo aktų, tuo padarydama administracinį teisės pažeidimą, numatantis administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos ATPK 193² straipsnio 1 dalį. Nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas pagrįstai A. V. padarytą administracinį teisės pažeidimą pripažino trunkamu, tačiau neteisingai pradėjo skaičiuoti administracinės nuobaudos paskyrimo už jo padarymą senaties terminą, nes šis terminas turi būti skaičiuojamas nuo jo nustatymo dienos, šiuo atveju, nuo operatyvaus patikrinimo dienos, o ne nuo konkrečių veiksmų (t.y. operacijų per EKA) atlikimo pabaigos, nes kaip minėta, pagal ATPK 35 str. 1 d., administracinė nuobauda už šio kodekso 193² straipsnyje numatytus pažeidimus gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisena prasideda nuo to momento, kai pareigūnai, turintys įgaliojimus surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolus, gauna informaciją apie, tikėtina, padarytą pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-2-2012, 2AT-33-648/2015, 2AT-65-303/2015, 2AT-67-699/2015). Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra konkretizavęs, kad ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatyto šešių mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo termino eiga prasideda nuo patikrinimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose 2AT-37-677/2016).

Todėl ir apeliantas netinkamai skaičiuoja administracinės nuobaudos paskyrimo senaties terminą nuo 2016-03-31, šią dieną laikydamas pažeidimo nustatymo diena. Pažymėtina, kad apelianto nurodomą dieną –2016-03-31 – buvo surašyta operatyvaus patikrinimo pažyma, o operatyvus patikrinimas buvo atliktas anksčiau, t.y. 2015-12-17 taigi, vadovaujantis minėta kasacinio teismo praktika, būtent nuo šios datos skaičiuojama šešių mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo termino eiga.

Nagrinėjamu atveju įstatymo nustatytas šešių mėnesių terminas nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos nebuvo praėjęs, nes operatyvaus patikrinimo diena, kaip matyti iš byloje esančios operatyvaus patikrinimo pažymos (b.l.4), buvo 2015-12-17, todėl šešių mėnesių terminas sueina 2016-06-17 (įskaitytinai).

Iš tos pačios pažymos matyti, kad trunkamasis pažeidimas buvo baigtas 2015-09-30, taigi ir nuo pažeidimo padarymo dienos (2015-09-30) iki jo nustatymo dienos (2015-12-17) nėra praėję daugiau kaip vieneri metai.

Šiame kontekste pažymėtina, jog apeliantas yra neteisus teigdamas, kad pagal LR ATPK 35 str. 1 d., už LR ATPK 193² straipsnyje numatytus pažeidimus nuobaudos skyrimo terminas šiuo atveju pasibaigtų 2016-09-31, nes 1 metų terminas nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos yra reikšmingas sprendžiant ar apskritai galima per šešis mėnesius skirti nuobaudą. Taigi 2016-09-31 teoriškai baigtųsi galimas maksimalus terminas, jei pažeidimas atitinkamai būtų nustatytas vėliau, nei šiuo atveju buvo nustatytas 2015-12-17 patikrinimo metu.

Konstatuotų aplinkybių pagrindu darytina išvada, jog apylinkės teismas nepagrįstai nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. V. kaltinamas pagal LR ATPK 193² straipsnio 1 dalį; todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutarimas naikintinas ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo apylinkės teisme (ATPK 302 ¹² str. 1 d. 4 p.).

Atkreiptinas dėmesys, jog ATPK 35 str. 5 dalyje nustatyta, kad kai sprendimas nutraukti sankcijos skyrimo procedūrą panaikinamas teismo tvarka arba pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka, šiame straipsnyje nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo teismo ar apeliacinės instancijos sprendimo įsiteisėjimo dienos. Taigi, apeliacine tvarka panaikinus pirmosios instancijos teismo nutarimą, ATPK 35 straipsnyje nustatyti terminai prasitęsia, t. y. pradedami skaičiuoti iš naujo nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.