Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ ieškinį atsakovei A. B. dėl skolos priteisimo (trečiasis asmuo – V. Z.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismas 2019 m. kovo 22 d. patikslintą ieškinį priėmė ir nustatė 14 dienų terminą atsiliepimui į patikslintą ieškinį pateikti.

2019 m. balandžio 26 d. teisme gautas atsakovės atsiliepimas į patikslintą ieškinį, kuriame atsakovė prašo išdėstyti skolos mokėjimą dalimis. Atsakovė nurodė, kad 2017 m. birželio 31 d. ji sudarė nuomos sutartį su V. Z., gyv. (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną ji sumokėjo jam 200 Eur depozitą. Po dviejų savaičių ji telefonu buvo paprašyta sumokėti dar 100 Eur, kadangi pinigų reikėjo vonios remontui. Kadangi į (duomenys neskelbtini) ji atsikėlė gyventi tik rugpjūčio 1 d., Z. buvo sumokėti 300 Eur į priekį. Skola susidarė dėl to, kad kažkurį laiką ji nemokėjo, nes buvo tikra, kad turėjo sumokėti V. Z. Savo susidariusią skolą ji prašo leisti sumokėti dalimis, nes nedirba, turi 3 grupę ir gauna mažas pajamas.

Trečiasis asmuo per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad ESO (juridinio asmens kodas 304151376, registruotas buveinės adresas Aguonų g. 24, 03212 Vilnius) 2018 m. spalio 1 d. sudarė Verslo dalies pirkimo–pardavimo sutartį su UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ (juridinio asmens kodas 303383884, registruotas buveinės adresas Žvejų g. 14, Vilnius) (toliau ir – ieškovas), kuriam perleido, o UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ nuosavybės teise įgijo ir priėmė iš ESO turtinį kompleksą, t. y. elektros energijos visuomeninio tiekimo veiklą su jai priskirtu turtu, teisėmis ir pareigomis. Atsižvelgiant į tai, visas ESO teises ir pareigas, kylančias iš elektros energijos visuomeninio tiekimo veiklos, perėmė ieškovas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovė su trečiuoju asmeniu 2017 m. birželio 31 d. sudarė Nuomos sutartį, vadovaujantis kuria atsakovei buvo išnuomota 1/2 dalis namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Nuomos sutarties 2 punkte yra aptarta nuomos mokestis, komunalinių mokesčiai ir mokėjimo sąlygos. Nuomos sutarties 4.2.2 punktu atsakovė įsipareigojo laiku mokėti Nuomos mokestį ir komunalinius mokesčius, laiku deklaruoti skaitiklių parodymus už suvartotą elektros energiją. Vadovaujantis Nuomos sutarties 2.4 punktu, nuomininkė savo sąskaita sumoka trečiosioms šalims pagal skaitiklių parodymus ir gautas sąskaitas už suvartotą elektrą, vandenį ir t.t. Toje pačioje Nuomos sutartyje ranka padarytas įrašas, kad elektros skaitliuko parodymai yra 0000452,8.

2017 m. spalio 30 d. įgaliojimu trečiasis asmuo įgaliojo atsakovę savo vardu visus veiksmus ir pasirašyti prašymus ar dokumentus bei savo vardu sudaryti sutartį su ESO dėl elektros tiekimo jos iš Nuomotojo nuomojamame name (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pagal tarp šalių sudarytą nuomos sutartį. Šis trečiojo asmens įgaliojimas vertintinas kaip patalpų savininko sutikimas nuomininkui sudaryti elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį.

Ieškovo rašytiniu paaiškinimu nustatyta, jog 2017 m. lapkričio 8 d. trečiasis asmuo elektroniniu paštu pateikė užklausimą užklausų valdymo informacinėje sistemoje (toliau – UVIS) dėl elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties (toliau – Sutartis) sudarymo. 2017 m. lapkričio 14 d. buvo susisiekta su atsakove, kad pateiktų prašymą sudaryti Sutartį. 2017 m. lapkričio 24 d. gautas prašymas iš atsakovės sudaryti Sutartį. Atsakovė pageidavo Sutartį gauti elektroniniu paštu. Paruošus Sutartį atsakovei išsiųsta informacija, kad Sutartis jos vardu yra parengta ir ją gali matyti prisijungus prie savitarnos svetainėje www.manogile.lt.

Kadangi atsakovė įsipareigojo mokėti nuo Nuomos sutartyje užfiksuotų apskaitos prietaiso parodymų (toliau – EAP) ,,000452,8“, 2017 m. lapkričio 30 d. atsakovei buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra REN Nr.419666 nuo rodmenų 452,8 kilovatvalandžių (toliau – kWh). Atsakovės mokėjimai buvo atlikti 2017 m. lapkričio 25 d. – 50 Eur, 2018 m. sausio 25 d. – 25 Eur, 2018 m. kovo 16 d. 119,51 Eur, 2018 m. gegužės 11 d. 102,46 Eur. 2018 m. rugpjūčio 2 d. nurašius EAP, buvo užfiksuotas rodmuo 4093 kWh. Trečiasis asmuo 2019 m. sausio 15 d. pateikė užklausą dėl Sutarties nutraukimo ir elektroniniu paštu atsiuntė suderinimo aktą.

Teismas, įvertinęs ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus, konstatuoja, jog patikslintu ieškiniu prašoma priteisti 115,71 Eur skola buvo paskaičiuota iš 2018 m. rugpjūčio 2 d. užfiksuotų EAP rodmenų 4093 atėmus atsakovės apmokėtus rodmenis 3069 ir gautą 1 024 kWh skirtumą padauginus iš tuo metu galiojusio tarifo 0,1130 Eur (4 093 – 3 069 x 0,113 = 115,71 Eur). Kadangi atsakovė savo atsiliepime nesiginčijo dėl to, jog pagal rodmenis iki 3069 už elektros energiją su ieškovu yra atsiskaityta, teismas dėl šio fakto, nepatenkančio į ieškinio ribas, šiame sprendime nepasisako.

Iš 2018 m. rugpjūčio 31 d. kreditinės PVM sąskaitos faktūros REO Nr. 05599285 (e. b. l. 46–47) matyti, jog atsakovei išrašytą 115,70 Eur sumą sudaro neapmokėta 49,26 Eur skola už birželio ir liepos mėnesius bei 66,44 Eur suma, ,,perskaičiuota už praeitus laikotarpius PVM sąskaitos faktūros REO Nr. 02585484, REO Nr. 04036206 ir REO Nr. 04826553“. Taip pat matyti, jog už birželio mėnesį pagal skaitiklio rodmenis nuo 3 069 iki 3 287 (b. l. 47) atsakovei buvo paskaičiuota mokėti už 218 kWh, o už 2018 m. liepos mėnesį atsakovei buvo paskaičiuota mokėti už 218 kWh pagal skaitliuko duomenis nuo 3 287 iki 3 505. Kadangi 1kWh kaina sunaudojimo metu buvo 0,113 Eur, atsakovei 2018 m. birželio 30 d. už 218 kWh buvo išrašyta 24,63 Eur sąskaita REO Nr. 04036206 (e. b. l. 40) ir 2018 m. liepos 31 d. už 218 kWh buvo išrašyta 24,63 Eur sąskaita REO Nr. 04826553 (e. b. l. 49). Tačiau 2018 m. rugpjūčio 2 d. nurašius EAP ir užfiksavus rodmenį 4093 kWh, be to, trečiajam asmeniui ieškovui atsiuntus suderinimo su atsakove aktą, kuriame taip pat užfiksuotas rodmuo 4093 kWh, bendroje sumoje atsakovei už birželio–liepos mėnesius nuo rodmens 3505 iki rodmens 4093, t. y. už 588 kWh, buvo paskaičiuota 66,44 Eur nepriemoka (588 x 0,113 = 66,4), išdalinta birželio ir liepos mėnesiams (33,22 x 2 = 66,4) kuri ir buvo įtraukta į 2018 m. rugpjūčio 31 d. kreditinę PVM sąskaitą faktūrą REO Nr. 05599285.

LAT yra išaiškinęs, kad Elektros energijos tiekimo vartotojams (pirkimo–pardavimo) sutartis yra viešoji sutartis (CK 6.161 straipsnio 1 dalis, 6.383 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad elektros energijos tiekimo įmonė privalo teikti tiekimo paslaugas visiems, kas kreipiasi, t. y. asmenims, turintiems energiją naudojančius įrenginius ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus, kurie yra prijungti prie energijos tiekimo tinklų, ir įrengtus apskaitos prietaisus. Energijos pirkimo–pardavimo sutartis reglamentuoja CK šeštosios knygos septintojo skirsnio normos, kuriose energijos vartotojas įvardijamas kaip abonentas (t. y. pirkimo–pardavimo sutarties šalis – pirkėjas), tačiau ši sąvoka nedetalizuojama, jos išaiškinimo nepateikta ir Elektros energetikos įstatyme, todėl, sprendžiant nagrinėjamoje byloje kilusį klausimą dėl to, kuriam subjektui – buto savininkui ar nuomininkui – tenka pareiga atsiskaityti už bute suvartotą elektros energiją, taikytinos specialiosios elektros energijos tiekimo santykius reglamentuojančios normos, įtvirtintos Elektros energijos teikimo ir naudojimo taisyklėse (toliau – Taisyklės). Taisyklių 20 punkte nurodyta, kad elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį tiekėjas, esant savininko raštiškam sutikimui ir kitoms Taisyklėse nurodytoms sąlygoms, gali sudaryti ne tik su savininkais, bet ir su nuomininkais. Taigi Objektui tiekiamos elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalis gali būti ne tik savininkas, bet ir buto nuomininkas.

Atsakovei, kaip nekilnojamojo turto nuomininkei, prievolė sumokėti už patiektą elektros energiją (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.388 straipsnio 1 dalis) ir įgyvendinti kitas su elektros energijos pirkimo–pardavimo santykiais susijusias pareigas (CK 6.387 straipsnio 1 dalis) atsirado vadovaujantis CK 1.71 straipsnio 2 dalimi, 1.136, 6.383, 6.384 ir 6.388 straipsniais, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 (2013 m. gruodžio 4 d. įsakymo Nr. 1-231 redakcija) patvirtintomis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėmis (toliau – Taisyklės), Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. 1-43 (2013 m. sausio 22 d. įsakymo Nr. 1-21 redakcija) patvirtintu Standartinių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais sąlygų aprašu (toliau – Aprašas) bei kitais teisės aktais ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje įtvirtinta nuostata, kad „<...> atsakovui prievolė mokėti už faktiškai suvartotą elektros energiją atsiranda pagal bendruosius civilinių įstatymų pradmenis bei prasmę. Ieškovas per prijungtą elektros tiekimo tinklą pateikia elektros energijos kiekį, o atsakovas, sunaudojęs pateiktą energiją, privalo sumokėti, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo įrenginių tvarkingumą, tinkamą naudojimąsi jais. Šių prievolių netinkamas vykdymas, jeigu atsirado nuostoliai, sudaro pagrindą atlyginti vienai iš šalių padarytus nuostolius“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. vasario 7 d. nutartis civ. b. Nr.3K-3-184/2001).

Elektros energetikos įstatymo 2 straipsnyje numatyta, jog elektros energija yra prekė, kuri pateikiama elektros energijos vartotojui, o Taisyklių 56.5 punkte įtvirtinta elektros energijos vartotojo pareiga nustatytais terminais ir tvarka pagal galiojančias kainas bei tarifus atsiskaityti su elektros energijos tiekėju už patiektą elektros energiją, elektros energijos persiuntimą ir kitas su tuo susijusias paslaugas ir(ar) galią. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra įtvirtinęs nuostatą, kad „Taisyklės yra privalomos tiek elektros energijos tiekėjams, tiek elektros energijos vartotojams nepriklausomai nuo jų pavaldumo ir valdomo turto nuosavybės formos, nes jos patvirtintos vykdant Energetikos įstatymą ir Vyriausybės pavedimą“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 25 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-60/2006).

Vadovaujantis Taisyklių 132.17 punktu, jeigu elektros energija tiekiama daugiabučio gyvenamojo namo bendroms reikmėms arba daugiabučiam gyvenamajam namui, kai kiekvienam daugiabučio gyvenamojo namo butui nėra įrengti atskiri teisės aktų reikalavimus atitinkantys operatoriui priklausantys elektros apskaitos prietaisai, už atsiskaitymą su tiekėju už patiektą elektros energiją, pagal įvadinių elektros apskaitos prietaisų rodmenis yra atsakingi daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai ir (ar) teisės aktų nustatytais atvejais – nuomininkai, panaudos gavėjai, laikinieji gyventojai, ir kiti teisėti objekto naudotojai.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ieškinį tenkina iš dalies ir iš atsakovės ieškovui priteisia rašytiniais įrodymais patvirtintą 115,70 Eur įsiskolinimą už suvartotą elektros energiją, vietoje ieškovės patikslintame ieškinyje prašomo priteisti 115,71 Eur įsiskolinimo.

Pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Prievolė tinkamai neįvykdyta, todėl ieškovo reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo iš atsakovės tenkintinas (CK 6.37 straipsnis, 6.123 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovės priteistinos 18,18 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 15 Eur žyminis mokestis, 0,23 Eur komisinis mokestis, sumokėtas „Swedbank“, AB bankui už žyminio mokesčio pervedimą ir 2,95 Eur išlaidos teisinėms paslaugoms apmokėti (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnis).

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos, kadangi į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, 2014 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Dėl skolos mokėjimo išdėstymo dalimis

Teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Jeigu teismo sprendimui, kuriuo iš Lietuvos valstybės priteistos mokėtinos sumos, įvykdyti reikalingos sumos nenumatytos patvirtintame valstybės biudžete, šio sprendimo įvykdymas atsakovo prašymu gali būti atidėtas kitiems biudžetiniams metams. Skubiai vykdytino sprendimo ar jo dalies įvykdymą atidėti ar išdėstyti negalima (CPK 284 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė skolos mokėjimą išdėstyti dalimis, nes nedirba, turi 3 grupę ir gauna mažas pajamas.

Ieškovas, nurodęs, kad teismas, tenkindamas prašymą išdėstyti skolą dalimis privalo atsižvelgti į abiejų šalių lygiateisiškumo principą, įvertinti tiek skolininko, tiek kreditoriaus interesus, ir siekti abiejų šalių interesų pusiausvyros, prašė, teismui nusprendus išdėstyti skolą dalimis, skolos mokėjimą skolininkei išdėstyti ne ilgesniam kaip 3 mėnesių laikotarpiui.

Teismui patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis nustatyta, kad atsakovė šiuo metu Lietuvoje nedirba. Iš atsakovės pateiktos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas matyti, kad atsakovės vidutines mėnesines pajamas sudarė: 2018 m. spalio mėn. priskaičiuota 81,32 Eur invalidumo/netekto darbingumo pensija (iš kurios išskaičius 40,66 Eur buvo išmokėta 40,66 Eur) ir priskaičiuota 68,4 Eur vaiko išlaikymo išmoka (iš kurios išskaičius 34,2 Eur, 2018 m. lapkričio 21 d. buvo išmokėta 34,2 Eur), t. y. bendra per mėnesį išmokama suma už spalio mėnesį sudaro 74,86 Eur (40,66,+ 34,2); 2018 m. lapkričio mėn. priskaičiuota 81,32 Eur invalidumo/netekto darbingumo pensija (iš kurios išskaičius 40,66 Eur buvo išmokėta 40,66 Eur) ir priskaičiuota 38,76 Eur vaiko išlaikymo išmoka (iš kurios išskaičius 19,38 Eur, 2018 m. gruodžio 19 d. buvo išmokėta 19,38 Eur), t. y. bendra per mėnesį išmokama suma už lapkričio mėnesį sudaro 60,04 Eur (40,66+ 19,38); 2018 m. gruodžio mėn. priskaičiuota 81,32 Eur invalidumo/netekto darbingumo pensija, iš kurios išskaičius 24,4 Eur išmokėta 56,92 Eur. Iš neįgaliojo pažymėjimo matyti, jog atsakovė nuo 2017 m. birželio 22 d. iki 2026 m. birželio 13 d. yra iš dalies darbinga (jos darbingumo lygis yra 55 proc.).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, atsakovės prašymą dėl priteistos sumos išdėstymo dalimis tenkina ir priteistą 133,88 Eur sumą išdėsto 7 mėnesių terminui, iki paskutinės mėnesio dienos sumokant kas mėnesį po 20 Eur, paskutinį mėnesį sumokant visą likusią sumą su 5 procentų dydžio metinėmis palūkanomis nuo priteistos sumos (115,70) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. kovo 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodytina, jog skolos sumos mokėjimas ir įskaitymas turi būti vykdomas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.54 straipsnyje nustatytą įmokų paskirstymo eiliškumą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265 straipsniais, 268 straipsnio 5 dalimi, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsniu, 279 straipsnio 1 dalimi ir 284 straipsniu

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ (įmonės kodas 303383884, buveinės adresas Žvejų g. 14, Vilnius) iš atsakovės A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini)):

115,70 Eur (vieno šimto penkiolikos eurų 70 euro centų) skolą už suvartotą elektros energiją,

5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (115,70 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. kovo 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,

0,23 Eur (23 euro centų) komisinį mokestį, sumokėtą „Swedbank“, AB bankui už žyminio mokesčio pavedimą, ir

2,95 Eur (dviejų eurų 95 euro centų) išlaidas už suteiktas teisines paslaugas.

Atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo dalimis tenkinti.

Teismo sprendimo vykdymą išdėstyti 7 (septyniems) mėnesiams, iki paskutinės mėnesio dienos sumokant kas mėnesį po 20 Eur, paskutinį (septintąjį) mėnesį sumokant 13,88 Eur ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (115,70) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. kovo 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Nurodyti, jog skolos sumos mokėjimas ir įskaitymas turi būti vykdomas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.54 straipsnyje nustatytą įmokų paskirstymo eiliškumą.

Sprendimo patvirtintą kopiją naudojant elektroninių paslaugų portalą siųsti ieškovo atstovei advokatei G. J. B. Sprendimo patvirtą kopiją paštu siųsti atsakovei A. B. ir trečiajam asmeniui V. Z..

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.