Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. M. (V. M.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovui E. J. dėl žalos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas V. M. ieškiniu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydamas iš atsakovo E. J. priteisti 97 971 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Ieškovas nurodė, kad 2007 m. pradžioje su atsakovu E. J. susitarė įsigyti butą, jį suremontuoti ir parduoti brangiau. 2007 m. kovo 2 d. ieškovas surašė įgaliojimą atsakovui jo vardu įteisinti nurodyto buto patalpas, įkeisti jas, rekonstruoti ir remontuoti. 2014 m. ieškovas sužinojo, kad jo vardu AB „Danske bankas“ paimti 288 000 Lt ir 50 000 Lt dydžio kreditai, nors sutikimo tokių sumų kreditų paėmimui jis nedavė. Ieškovas taip pat sužinojo, kad nupirktas butas nebuvo parduotas, o iš banko paimtas kreditas nebuvo grąžintas. Atsakovas pripažįsta savo veiksmų neteisėtumą, tačiau kategoriškai atsisako grąžinti pinigus.Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 23 d. nutartimi konstatavo ieškinio trūkumus ir nustatė terminą iki 2017 m. lapkričio 10 d. jiems pašalinti. Teismas nurodė, kad ieškovas nenurodė faktinio ieškinio pagrindo ir nepagrindė ieškinio jokiais rašytinais įrodymais. Kadangi ieškovui teikiama antrinė teisinė pagalba ir jis tik 50 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, teismas nurodė ieškovui sumokėti likusią 50 procentų žyminio mokesčio dalį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 13 d. nutartimi ieškovo V. M. ieškinį atsakovui E. J. dėl žalos priteisimo laikė nepaduotu.Teismas nurodė, kad ieškovas teismo nustatytu terminu 2017 m. spalio 23 d. nutartyje nurodytų trūkumų nepašalino, todėl ieškinys laikytinas nepaduotu ir grąžintinas ieškovui.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas V. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirajame skunde nurodomi šie argumentai:Teisės į teisingą teismą įgyvendinimas neatskiriamas nuo teisės byloje naudotis teisine pagalba, kad asmuo galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus. Asmenims, turintiems teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, ši pagalba teikiama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – VGTPĮ) nustatytais atvejais ir tvarka. Valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikia advokatai, atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį, valstybė garantuoja ir apmoka 100 arba 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. VGTPĮ 19 straipsnyje reglamentuoti antrinės teisinės pagalbos teikimo ypatumai apmokant 50 procentų išlaidų. Nurodytame straipsnyje nustatyta, kad jeigu apmokama 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pareiškėjas apmoka likusius 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ir atstovavimu bylose, kai jam yra baigta teikti antrinė teisinė pagalba. Baigęs teikti antrinę teisinę pagalbą, advokatas apie tai praneša Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, kuri praneša pareiškėjui mokėtiną antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą, sąskaitą, į kurią jis turi šią sumą sumokėti, ir mokėjimo terminą. Asmens išlaidos apmokant 50 procentų antrines teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ir atstovavimu byloje, pagal teisinę prigimtį yra jo patirtos išlaidos advokato pagalbai byloje apmokėti.Tiek dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei, tiek dėl asmens patirtų išlaidų už advokato, teikusio antrinę teisinę pagalbą, atlyginimo sprendžiama toje pačioje byloje, kurioje teikta teisme pagalba, prašymą atlyginti pateikus iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, t. y. pasibaigus procesui byloje kurioje teikta teisinė pagalba. Toks teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad butų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą, priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo ieškinys laikytas nepaduodu ir jam grąžintas nepašalinus trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.Teisė kreiptis į teismą yra konstitucinė asmens teisių ir laisvių apsaugos garantija – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinoje pabrėžiama, kad teisė kreiptis į teismą grindžiama teisminės gynybos prioritetu ir universalumu, pažeistos teisės gali būti ginamos teisme nepriklausomai nuo to, ar ši Konstitucijoje garantuota asmens teisė paminėta įstatyme arba lydimajame teisės akte ar ne (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1996 m. balandžio 18 d., 1999 m. birželio 23 d. nutarimai); asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso, asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m gegužės 8 d. nutarimas); teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių pažeidimo būtų galima spręsti teisme, gali būti nustatyta ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka, tačiau negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigta asmens, manančio, kad jo teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisė ginti savo teises ar laisves teisme (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d. nutarimas).Su pirmiau nurodyta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija koreliuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kurią Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas (kaip ir bet kuri kita asmens teisė) turi būti įgyvendinamas laikantis tam tikros tvarkos. Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos nustatytos įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2007); konstitucines nuostatas konkretizuoja ir detalizuoja civiliniai, baudžiamieji ir administraciniai (tiek procesiniai, tiek tam tikru aspektu ir materialiniai) įstatymai. Konstitucijos nuostatos nustato tik teisę kreiptis į teismą, bet ne šios teisės įgyvendinimo tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-518/2002).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2017 m. spalio 23 d. nutartimi konstatavo ieškinio trūkumus ir nustatė terminą jiems pašalinti. Teismas sprendė, kad ieškovas turi sumokėti likusią 50 procentų žyminio mokesčio dalį, kadangi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą jis yra tik 50 procentų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų. Ieškovui iki nustatyto termino nepašalinus ieškinio trūkumų, teismas skundžiama nutartimi ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir teigia, kad teismas netinkamai aiškino CPK ir VGTPĮ nuostatas, kadangi, byloje dalyvaujančiam asmeniui, esant 50 procentų atleistam nuo bylinėjimosi išlaidų, pareiga sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį atsiranda tik tada, kai byloje yra baigiama teikti antrinė teisinė pagalba ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba praneša asmeniui mokėtiną išlaidų sumą bei nurodo mokėjimo rekvizitus. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apelianto pozicija nesutinka, ją laiko teisiškai nepagrįsta.Turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą asmenys, nagrinėjant civilines, administracines ir administracinių nusižengimų bylas, taip pat baudžiamosiose bylose pareikštus civilinius ieškinius, atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas), su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju mokėjimo atsižvelgiant į šio įstatymo 14 straipsnio 4, 5, 6, 7 ir 8 dalis (VGTPĮ 20 straipsnio 1 dalis). Pagal VGTPĮ 14 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktus valstybė garantuoja ir apmoka 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jeigu nustatomas pirmasis asmens turto ir pajamų lygis, apmoka 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jeigu nustatomas antrasis asmens turto ir pajamų lygis. Pareiškėjas apmoka 50 arba 75 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ir atstovavimu bylose, gavęs tarnybos pranešimą. Tarnyba pranešime pareiškėjui nurodo mokėtiną antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą, sąskaitą, į kurią jis turi šią sumą mokėti, ir mokėjimo terminą (VGTPĮ 19 straipsnio 2 dalis). Pareiškėjas šio straipsnio 2 dalyje nurodytas išlaidas apmoka per tarnybos nurodytą terminą, bet ne vėliau kaip per mėnesį nuo pranešimo gavimo dienos. Jeigu pareiškėjas šio straipsnio 2 dalyje nurodytų išlaidų neapmoka, jos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjo prašymu tarnyba priima sprendimą dėl mokėtinos antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumos išdėstymo dalimis (VGTPĮ 19 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjas, turintis apmokėti 50 arba 75 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, turi apmokėti ir 50 arba 75 procentus kitų bylinėjimosi išlaidų (išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, ir proceso išlaidų), laikydamasis proceso įstatymų nustatytų terminų ir tvarkos (VGTPĮ 19 straipsnio 4 dalis). Antrinės teisinės pagalbos teikimas neatima iš pareiškėjo teisės pasinaudoti civilinio ir administracinio proceso įstatymuose nustatytomis bylinėjimosi išlaidų ir su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų apmokėjimo ir (arba) atlyginimo lengvatomis (VGTPĮ 20 straipsnio 4 dalis).Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017 m. rugsėjo 1 d. sprendimo matyti, kad ieškovui valstybės garantuojama ir apmokama tik 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kadangi jo turtas priskirtas antrajam pajamų lygiui. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017 m. rugsėjo 1 d. sprendimo 4 punkte nurodyta, kad vadovaujantis VGTPĮ 20 straipsnio 1 dalimi pareiškėjas 50 procentų atleidžiamas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas), su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju) mokėjimo.Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į aktualų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo reglamentavimą ir bylos faktines aplinkybes sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškinys yra pateiktas su trūkumais – nesumokėtas žyminis mokestis, vėliau nepašalinus trūkumų – laikė jį nepaduotu. Pažymėtina, kad VGTPĮ 19 straipsnio 4 dalis aiškiai ir nedviprasmiškai numato, kad pareiškėjas, turintis apmokėti 50 arba 75 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, turi apmokėti ir 50 arba 75 procentus kitų bylinėjimosi išlaidų (išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, ir proceso išlaidų), laikydamasis proceso įstatymų nustatytų terminų ir tvarkos, šiuo atveju CPK 80 straipsnyje ir 135 straipsnio 2 punkte numatytos tvarkos, t. y. sumokėti žyminį mokestį prieš paduodant ieškinį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas neteisingai interpretuoja VGTPĮ normas teigdamas, jog įstatymas numato, kad likusi 50 procentų žyminio mokesčio dalis turi būti sumokėta po teismo sprendimo priėmimo. Atskirajame skunde apelianto cituojamos nuostatos nustato ne žyminio mokesčio, o teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ar atstovavimu bylose, apmokėjimo tvarką (VGTPĮ 19 straipsnio 2 dalis), todėl nagrinėjamu atveju negali būti taikomos.Pažymėtina, kad apeliantas neturėdamas galimybės sumokėti žyminio mokesčio dalies, teikdamas procesinius dokumentus pirmosios instancijos teismui galėjo prašyti jį atleisti nuo likusios mokėtinos žyminio mokesčio dalies arba prašyti žyminio mokesčio mokėjimą atidėti (VGTPĮ 20 straipsnio 4 dalis, CPK 83 straipsnio 3 dalis, 84 straipsnis). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad apeliantas būtų teikęs pirmosios instancijos teismui tokio pobūdžio prašymus, atitinkamai teismas tokius prašymus būtų sprendęs, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad apeliantui buvo apribota teisė kreiptis į teismą ir ginti jo manymu pažeistas teises.Remdamasis išdėstytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.