Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir, rašytinio proceso tvarka nagrinėdama pareiškėjų E. U., ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ir UAB „Vaikutis“ prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Taikos sutartį tvirtinti atsisakytina.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 str. 1 d. taikos sutartį apibrėžia kaip susitarimą, šalių tarpusavio nuolaidomis išsprendžiantį kilusį teisminį ginčą, užkertantį kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžiantį teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Taigi taikos sutartimi gali būti sprendžiamas jau kilęs teisminis ginčas arba užkertamas kelias teisminiam ginčui kilti ateityje. Dėl taikos sutarties, kuria siekiama išvengti ateityje tarp šalių galinčio kilti teisminio ginčo, patvirtinimo šalys su prašymu gali kreiptis į teismą Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXIX skyriuje (CPK 579-582 str.) nustatyta supaprastinto proceso tvarka. Kreipiantis į teismą su prašymu dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka turi būti išreikšta abiejų šalių suderinta valia, jų bendras prašymas, nes toks taikos sutarties patvirtinimas galimas tik tada, kai nėra ginčo tarp taikos sutarties šalių dėl šios sutarties sąlygų ir dėl sutarties teisminio patvirtinimo. Tačiau CK 6.984 str. bei CPK 42 str. 2 d. išskiria atvejus, kai šalių sudaryta taikos sutartis negali būti teismo patvirtinta – sudaryta dėl asmenų teisinio statuso ar veiksnumo, dėl klausimų, kuriuos reguliuoja teisės imperatyvios normos, klausimų, susijusių su viešąja tvarka ar prieštaravimu viešajam interesui. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka teismas gali patvirtinti, jeigu nustato, kad dėl sutarties teisminio patvirtinimo yra abiejų sutarties šalių valia, sutartis neprieštarauja vienos iš sutarties šalių interesams, imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nėra kitų sandorių negaliojimo pagrindų, taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negali būti tvirtinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-16 nutartis Nr. 3K-3-486/2013). Pažymėtina, kad iš taikos sutarties atsiradusi šalių prievolė taikos sutarties dalyko atžvilgiu yra nedali (CK 6.983 str. 2 d.). Todėl tuo atveju, kai teismas nustato, jog negalioja taikos sutarties atskiros sąlygos ar jų dalys, laikytina, jog negalioja visa taikos sutartis. Teismo procese nusprendus, jog negalioja dalis šalių pasirašytų taikos sutarties sąlygų, teismas turi nutartimi atsisakyti tvirtinti tokią taikos sutartį (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-02-19 nutartis Nr. 2-185/2009).

Nagrinėjamu atveju nei iš teismui pateiktos tvirtinti 2015-12-16 taikos sutarties nuostatų, nei iš pačio prašymo patvirtinti taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka neaišku, kokiomis konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis remiantis buvo sudaryta ši taikos sutartis. Nors taikos sutarties įvadinėje dalyje nurodyta, kad taikos sutartimi siekiama išspręsti klausimą dėl žalos atlyginimo, tačiau pačios žalos atsiradimo faktinės aplinkybės taikos sutartyje nurodytos itin abstrakčiai – nenurodyta dėl kieno, kokių veiksmų (neveikimo) ir kokiu būdu atsirado žala, nekonkretizuotas žalos turinys ir pan. (CPK 111 str. 2 d. 5 p.). Tai apsunkina galimybę įvertinti tikruosius taikos sutartį pasirašiusių šalių ketinimus ir įvertinti jų atitikimą imperatyviems įstatymo reikalavimams. Tačiau net ir esant šiems neaiškumams akivaizdu, kad taikos sutarties 4 punktas, kuriame nustatyta, kad taikos sutartimi šalių sutartas žalos atlyginimo dydis apima taip pat ir galinčią atsirasti ateityje turtinę ir neturtinę žalą, sudarytas pažeidžiant imperatyvią įstatymo nuostatą, nes susitarimai, apribojantys ar panaikinantys civilinę atsakomybę už sveikatos sužalojimą, gyvybės atėmimą ar neturtinę žalą, yra įstatymo griežtai draudžiami (CK 6.252 str. 2 d.). Be to, taikos sutartimi (4 p.) šalys susitarė dėl trečiųjų asmenų (pareiškėjos E. U. šeimos narių) teisių ir pareigų, kurie nėra šios taikos sutarties šalys (CK 6.189 str. 1 d.).

Pažymėtina ir tai, kad abejones dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms kelia ir šalių sudarytos taikos sutarties 9 punktas. Jame nustatyta vienašalė nukentėjusios pareiga laikytis konfidencialumo (CK 6.228 str.). Ji siejama ne išimtinai su šalių pasiektu taikiu susitarimu, derybų dėl jo metu nukentėjusios sužinota galimai bendrovės konfidencialia informacija (CK 6.164 str. 1 d.), bendrovės komercine paslaptimi (CK 1.116 str. 1 d.), bet su nukentėjusios teisės į privatų gyvenimą neadekvačiu ribojimu (CK 2.23 str.), t.y. mainais už taikų sutarimą nustatant absoliutų draudimą naudotis tik nukentėjusiajai priklausančia teise spręsti, kada ir kokia apimtimi viešinti privataus jos gyvenimo detales, susijusias su taikos sutartyje nurodomu įvykiu, jo aplinkybėmis, kas apima ir pasekmes nukentėjusios sveikatos būklei.

Taikos sutartyje esant sąlygų, prieštaraujančių imperatyvioms CK nuostatoms, tokia taikos sutartis negali būti tvirtinama teismo (CK 1.80 str.).

Pareiškėjams išaiškintina, kad teismo atsisakymas patvirtinti taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka neatima iš jų teisės, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo. Taip pat pareiškėjams išaiškintina, kad kreiptis į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo, kai civilinė byla dėl taikos sutartimi išspręstų klausimų teisme nėra iškelta, neprivaloma. Nepriklausomai nuo to, patvirtinta teismo ar ne, teisėtai sudaryta, imperatyvioms įstatymo normoms neprieštaraujanti ir galiojanti taikos sutartis, kaip ir bet kuri kita civilinė sutartis, šalims turi įstatymo galią (CK 6.157 str. 1 d., 6.189 str. 1 d.) ir turi būti vykdoma, kol nenuginčyta įstatymo nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti tvirtinti 2015-12-16 pareiškėjų E. U., a. k. (duomenys neskelbtini) ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, į. k. 302912288, ir UAB „Vaikutis“, į. k. 148530461, sudarytą taikos sutartį.

Nutartis neskundžiama.