- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-16
- Bylos Nr.
- 1A-864-317-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-64-1-01137-2012-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas (pirm.), Kęstutis Dargužis, Regina Majauskienė
- Nuteistasis
- V. K.
- Advokatai
- Angelė Fominienė
Pranešėjas Algirdas Jaliniauskas Baudžiamosios bylos Nr. 1A-864-317-2013
Teisėjas Laimondas Noreika Teisminio proceso Nr. 1-64-1-01137-2012-9
2013 m. spalio 16 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algirdo Jaliniausko, teisėjų Kęstučio Dargužio, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Jurgitai Barauskaitei, dalyvaujant prokurorui Linui Frančiakui, nuteistojo V. K. gynėjai-advokatei Angelei Fominienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 138 str. 1 d. laisvės apribojimu 1(vieneriems)metams, įpareigojant būti namuose nuo 23.30 val. iki 6.00 val. ir per 10 mėnesių neatlygintinai išdirbti 50 valandų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
K. B. civilinis ieškinys tenkintas pilnai. Iš V. K. K. B. naudai priteista 350,00 Lt. nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti bei 5 000,00 Lt. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas pilnai. Iš V. K. Kauno teritorinės ligonių kasos naudai priteista 1637,37 Lt. K. B. gydymo išlaidoms atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K. nuteistas už tai, kad nesunkiai sutrikdė sveikatą kitam žmogui, o būtent: 2012-09-15 apie 4 val. garaže, priklausančiame R. Š. ir esančiame (duomenys neskelbtini), Marijampolės sav., asmeninio konflikto metu tyčia sudavė K. B. vieną smūgį plokščiu daiktu į veido sritį, padarydamas jam galvos sumušimą, nosies kaulų lūžį, odos nubrozdinimus nosies nugarėlėje ir panosėje, vieno danties mažiau kaip pusės vainiko lūžimą t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistasis V. K. prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendį panaikinti ir priimti jo atžvilgiu naują - išteisinamąjį nuosprendį ir bylą nutraukti.
Apeliantas teigia, kad tokius parodymus, kurie užfiksuoti ikiteisminio tyrimo metu pirmoje apklausoje, jis davė todėl, kad jautė atsakomybę už į muštynes papuolusius draugus, kuriuos pats pakvietė vykti pas K. B.. Vėliau tiek tyrėjai, tiek ir ikiteisminio tyrimo teisėjui jis davė nuoseklius parodymus, ką patvirtino ir akistatoje su K. B.. Jo teigimu, liudytojas M. M. taip pat buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo ir paaiškino savo parodymų keitimo aplinkybes.
Skunde taip pat nurodoma, jog nukentėjusiojo K. B. parodymai yra prieštaringi, nenuoseklūs ir neatitinka tikrovės. Nei vienoje iš ikiteisminio tyrimo metu atliktų apklausų K. B. nenurodė, kad nuteistasis sugrįžo į garažą pasiimti alaus, o po to, jį išleisdamas, tarpduryje jis pajuto smūgį į veidą. Tokie parodymai buvo duoti tik akistatos su nuteistuoju metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tinkamai apžiūrėta įvykio vieta, nebuvo surastas, paimtas ir apžiūrėtas kaip daiktinis įrodymas daiktas, kuriuo buvo sužalotas K. B., neatlikti kriminalistiniai tyrimai (nepaimti pirštų pėdsakai nuo daikto, kuriuo buvo sužalotas nukentėjusysis), nesiaiškinta, ar atsidarius garažo durims, galima suduoti smūgį kokiu nors daiktu, nematant žmogaus, ir jį sužaloti, nesiaiškinta, ar tikrai, nukentėjusysis nematė asmens kuris jį sužalojo.
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, teismas, pripažinęs jį kaltu, rėmėsi vien prielaidomis, jo ir liudytojų parodymus vertino sau naudinga kryptimi ir juos iškreipdamas, užkirto jam teisę siekti teisingo visų bylai reikšmingų aplinkybių įvertinimo.
Teisėjų kolegija, išklausiusi argumentus nuteistojo gynėjos, prašiusios skundą tenkinti, pirmoje apklausoje prokuroro, prašiusio skundą atmesti, pripažįsta, jog nuteistojo V. K. apeliacinis skundas turi būti atmestas.
Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad nuteistojo V. K. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra įrodyta teisme ištirtais įrodymais- nukentėjusiojo K. B., liudytojų P. P., A. P., R. Š., R. V. parodymais, rašytine bylos medžiaga - įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto išvada.
Nukentėjusysis K. B. apie nuteistojo ginčijamas aplinkybes paaiškino, kad V. K. sugrįžo į garažą ir jam pasakė, kad paliko alų, todėl nori jį pasiimti. Nieko blogo neįtaręs, jis V. K. įsileido į garažą. V. K. pasiėmus paliktą alų, jis jį išleidinėjo ne per didžiąsias garažo duris, o per greta garažo esančią patalpą, kur buvo malkų ir lentų. Išleidžiant iš patalpos V. K., joje daugiau nieko nebuvo. V. K. jau išėjus ir esant prie laukujų durų slenksčio, o jam būnant patalpoje ir norint uždaryti patalpos duris iš vidaus, staiga jis kažkokiu tai daiktu gavo smūgį į veidą. Tai įvyko iš karto išleidus V. K. ir uždarinėjant duris. Be V. K. toje vietoje daugiau nieko nebuvo, todėl, nukentėjusiojo įsitikinimu, jam smogti daugiau niekas kitas ir negalėjo, nes V. K. draugai jau buvo išėję anksčiau ir jų nebuvo.
Tai, kad būtent V. K. sumušė K. B. patvirtino liudytojai A. P., R. Š., R. V..
Liudytojas A. P. nurodė, kad 2012 m. rugsėjo mėn. pas jį į namus atvažiavo V. K. ir prašė su juo kartu važiuoti pas K. B., nes norėjo sužinoti, kiek K. B. reikia pinigų, kad šis atsiimtų pareiškimą dėl sumušimo garaže ir neturėtų pretenzijų V. K.. V. K. jam papasakojo, kad jis sukonfliktavo su K. B. šio garaže, sudavė jam vieną smūgį į veidą kažkokiu daiktu.
Liudytoja R. Š. patvirtino nukentėjusiojo parodymus ir nurodė, kad naktį K. B. paskambino ir pasakė, kad buvo atvykęs V. K. su draugais, o jiems išvykstant, V. K. jį sumušė - sulaužė nosį. Pokalbio metu K. B. jai sakė, kad jam į veidą buvo suduota mediniu daiktu ir greičiausiai tai padarė V. K., kuomet jis jį vieną per malkinę lydėjo iš garažo į lauką. K. B. pasakojęs, kad V. K. ėjo priekyje, tuo metu daugiau žmonių nebuvo ir niekas be jo suduoti smūgio negalėjo.
Liudytojas R. V. patvirtino, kad iš M. M. sužinojo, kad K. B. sumušė V. K.. V. M. sakė, kad ten buvo ir tikrai žino, jog mušė V. K..
Tai, kad nuteistasis V. K. po išgertuvių ėjo į garažą pasiimti ten likusį alų ir sumušė K. B., taip pat patvirtino liudytojas P. P., nurodęs, kad V. K. pasakė, kad reikia nueiti į garažą ir pasiimti ten dar likusį alų. Jis išėjo. Užtruko ten gal 3-4 minutes ir sugrįžo. Kai V. K. nuėjo alaus į garažą, jis su M. M. buvo automobilyje. Jo nuomone, niekas kitas to padaryti negalėjo,
V. K. kaltę ir siekimą išvengti atsakomybės taip pat patvirtina liudytojo P. P. nurodytos aplinkybės, kad po kiek laiko jam paskambino V. K. ir paprašė jei kas klaustų, sakyti, kad ne V. K., o būtent šis liudytojas ėjo pasiimti palikto alaus į garažą. V. K. už tokią paslaugą jam pasiūlęs 4000lt. Liudytojo P. P. nurodytą aplinkybę patvirtino ir liudytojas A. P., teisme parodęs, kad pas sūnų P. P. į namus buvo atvažiavęs V. K., kuris siūlydamas pinigus, prašė prisiimti kaltę.
Netikėti nukentėjusiojo K. B. bei paminėtų liudytojų parodymais nėra pagrindo, nes parodymai nuoseklūs, atitinka vieni kitų parodymus bei rašytinei bylos medžiagai.
Kolegijos vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai nesivadovavo nuteistojo V. K. ir liudytojo M. M. parodymais. V. K. parodymai teisingai vertinti kaip siekimas išvengti atsakomybės, nes jie yra nenuoseklūs, prieštarauja kitiems byloje surinktiems ir nuosprendyje aptartiems įrodymams. Liudytojo M. M. parodymai tyrimo metu buvo prieštaringi ir nenuoseklūs, jų nepatvirtina kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai, todėl M. M. parodymai vertintini kaip siekimas apkalbėti P. P., siekimas padėti V. K. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad vienoje apklausoje (b.l. 31 t. 1) ir V. K. buvo pripažinęs, kad ne P. P., o būtent V. K. grįžo po išgertuvių į K. B. garažą pasiimti alaus, tad jo teisme duotais parodymais, kad pasiimti palikto alaus ėjo P. P., nėra objektyvaus pagrindo tikėti ir dėl to .
Nors tyrimo metu nebuvo nustatytas konkretus daiktas, kokiu V. K. sužalojo K. B., tačiau tai nepaneigia nuteistojo kaltės padarius LR BK 138 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.
Kolegija pripažįsta, jog V. K. kaltė įrodyta aukščiau aptartų nukentėjusiojo, liudytojų parodymų ir rašytinių įrodymų visuma, todėl apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas, o keisti jį skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.
nutaria:
Nuteistojo V. K. apeliacinį skundą atmesti.