- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-08-02
- Bylos Nr.
- 1-202-416/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-64-1-01137-2012-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laimondas Noreika
- Civilinis ieškovas
- K. B., Kauno teritorinės ligonių kasos
- Kaltinamasis
- V. K.
- Kategorijos
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas L.Noreika, sekretoriaujant L. B., dalyvaujant prokurorams G. Š. ir V. N., gynėjui adv. R. G., nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui K. B., jo atstovui adv. R. U., civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos atstovui nedalyvaujant, teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1977-07-10 Marijampolėje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas, kaltinamas pagal LR BK 138 str.1d.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
V. K. nesunkiai sutrikdė sveikatą kitam žmogui, tai yra, 2012-09-15 apie 04 val. būnant garaže, priklausančiame R. Š., esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, tyčia sudavė K. B. vieną smūgį plokščiu daiktu į veido sritį, tuo padarydamas K. B. galvos sumušimą, nosies kaulų lūžį, odos nubrozdinimus nosies nugarėlėje ir panosėje, vieno danties mažiau kaip pusės vainiko lūžimą, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
Apklaustas kaltinamuoju V. K. kaltu neprisipažino. Parodė, kad nukentėjusiojo nemušė. Su nukentėjusiuoju yra pažįstamas. Nukentėjusysis gyvena su jo buvusia žmona. Pas juos auga ir jo duktė. Tarp jų su K. B. yra buvę anksčiau konfliktų, tačiau pastaruoju metu nesipyko, nes tam neturėjo jokių priežasčių. 2012 rugsėjo mėn. 14d. apie 23 val. nakties susiskambino su nukentėjusiuoju K. B. ir susitarė susitikti ir išgerti alaus. Kieno iniciatyva buvo skambutis ir kas iš jų kuriam paskambino pirmas, dabar neatsimena. Tik atsimena, kad K. B. pakvietė išgerti alaus. Paprašė, kad jo automobilį vairuotų ir jį nuvežtų M. M.. Kartu vyko ir P. P.. Į į garažą Tautkaičių kaime atvažiavo kažkur apie 0.30 val. Atsivežė su savimi du 2 litrų talpos alaus butelius. Ten buvo K. B., kuris jau buvo išgėręs, ir dar vienas kažkoks žmogus garaže miegojo. Jie draugiškai išgėrinėjo alų. M. M. alaus negėrė, kadangi turėjo vairuoti. K. B. apgirto. Jų kalba pakrypo apie tai, kad K. B. skriaudžia jo dukrą. K. B. susinervavo ir kalba peraugo į žodinį konfliktą. Nenorėdamas į jį veltis, pasakė, kad tokius reikalus reikia aiškintis blaiviems. Atsistojo ir nuėjo į automobilį. Galėjo būti apie antra valanda nakties. Paskui jį į automobilį atėjo M. M. ir P. P.. Automobilyje apsižiūrėjo, kad nepasiėmė su savimi iš garažo alaus, todėl jo atnešti pasiuntė P. P.. Pats liko automobilyje. Netrukus iš garažo pasigirdo triukšmas. Jis į tą laiką išlipo iš automobilio ir nuo garažo buvo 6-7 metrų atstumu. M. M. tuo metu dar buvo automobilyje. Išgirdo, kad P. P. iš garažo šaukiasi pagalbos. Jis artėjo link garažo, tačiau į vidų specialiai nėjo, kadangi bijojo būti apkaltintas. Į vidų nuėjo M. M., kuris paskui sakė, kad išskyrė garaže buvusius – apgynė P. P. nuo K. B.. Tada visi sėdo į mašiną ir išvažiavo. K. B. tikrai nemušė. Viską gerai atsimena. Kas sumušė K. B., turi atsiminti ir jis pats. Kai prasidėjo šito įvykio tyrimas, jį spalio mėnesį apklausė. Tada jis prisiėmė kaltę, kad sumušė K. B.. Save apkalbėjo, kadangi jautė atsakomybę už į muštynes papuolusius draugus, kuriuos pats prisikalbino vykti pas nukentėjusįjį. Dabar sako tikrą tiesą. Nukentėjusiojo jis nemušė. M. M. jo taip pat nemušė. P. P. reikėjo ginti nuo nukentėjusiojo. Patvirtina, jog kai dar buvo prisiėmęs kaltę, siūlė K. B. susitaikyti. Dabar jau neatsimena, kokiomis sąlygomis vyko kalba apie tą susitaikymą. Tikrai niekam nei už pinigus, nei kitu būdu nesiūlė už jį prisiimti kaltę. Civilinių ieškinių nepripažįsta, kadangi nukentėjusiojo nesumušė ir nesužalojo.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas K. B. parodė, kad gavęs leidimą R. Š. garaže tvarkėsi savo automobilį. Jau buvo vėlu, kai jam bedirbančiam garaže paskambino V. K., kuris domėjosi, kuo jis užsiima. Atsakius, kad tvarko garaže automobilį, jis pasiūlė atsivežti alaus ir išgerti. Kadangi paskutiniu metu tarp jų nebuvo jokių konfliktų, nieko blogo nenujautė ir sutiko su V. K. pasiūlymu. Atvyko dar su dviem jaunuoliais, kurių nepažinojo. Visus įsileido į garažą. Toliau tvarkė automobilį, o atvykusieji gėrė atsivežtą alų. Garaže jis buvo vienas. Be atvykusiųjų jame daugiau nieko nebuvo. V. K. apgirto ir pradėjo priekaištauti, kad jis gyvena su jo buvusia žmona ir skriaudžia jo dukrą, rauna jai plaukus. Kategoriškai paneigė, kad taip būtų buvę ir pasiūlė jiems išvykti, nes iš V. K. pusės brendo konfliktas. Jie atsikėlė ir visi išėjo. Jis pats liko garaže. Už kelių minučių sugrįžo V. K. ir pasakė, kad paliko alų ir nori jį pasiimti su savimi. Nieko blogo neįtarė ir V. K. įsileido į garažą. V. K. pasiėmė alų. Lydėjo V. K. į lauką. Jį išleidinėjo ne per didžiąsias garažo duris, o per greta garažo esančią patalpą. Ten buvo malkų ir lentų. Patalpoje be jo ir V. K. daugiau nieko nebuvo. V. K. jau buvo ant laukujų durų slenksčio. Jis pats buvo patalpoje ir norėjo užsidaryti duris iš vidaus ir grįžti dirbti į garažą. Buvo tamsu ir nieko nesimatė. Staiga kažkokiu daiktu gavo smūgį į veidą. Tai įvyko paskui V. K. priėjus prie durų. Be V. K. daugiau nieko nebuvo, todėl smogti niekas kitas ir negalėjo. V. K. draugai jau buvo išėję anksčiau ir jų nebuvo. Nuo smūgio apsvaigo galva ir pradėjo bėgti kraujas. Negalvojo, kad sužalojimas rimtas. Kadangi mašina buvo nebaigta tvarkyti, iki ryto liko garaže. Sulaukęs ryto kreipėsi į ligoninės priėmimo skyrių. Buvo nustatyta, kad sulaužyta nosis. Po to kreipėsi į policiją ir buvo pradėtas tyrimas. Kažkurio iš V. K. pas jį buvusių draugų tėvas yra gaisrininkas. Jis ir skambino, ir buvo susistabdęs bei klausinėjo, kiek reikia pinigų, kad jis susitaikytų be teismo su V. K.. Kai jis nesutiko tartis, pradėjo skambinti V. K. tėvas. Siūlė taikytis. Po to grasino, kad jei nesitaikys, tai parašys pareiškimą, kad skriaudžia V. K. dukrą. Kadangi nesitaikė su V. K., atsirado pareiškimas. Jam dabar pareikšti įtarimai. Tas pareiškimas atsirado maždaug po mėnesio nuo jo sumušimo. V. K. pyksta, kad jis gyvena su jo buvusia žmona. Vieną kartą buvo atvažiavęs ir smogė jam į veidą. Dabar keršija kaltindamas dukters skriaudimu. Kadangi buvo sužalotas V. K. nusikalstamais veiksmais, byloje reiškia civilinį ieškinį 350 lt. nusikaltimu padarytai turtinei ir 5000 lt. neturtinei žalai atlyginti.
Liudytojas M. M. paneigė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad jis nematė, kas sumušė K. B., tačiau alaus į garažą buvo sugrįžęs pasiimti V. K.. Pastarasis netrukus sugrįžo. Jokio triukšmo ir konflikto garaže negirdėjo. Po įvykio V. K. buvo susitaręs su P. P., kad pastarasis prisiims kaltę, todėl ir melavo pirmos apklausos metu, jog būtent P. P. buvo susimušęs su K. B.. Tik kai nukentėjęs paprašė atlyginti jam padarytą žalą, tai P. P. jau nesutiko priimti kaltės. Nesupranta dėl kokių priežasčių šiuo metu V. K. teigia, jog nemušė K. B.. Šiuos parodymus paneigė ir paaiškino, kad teisme sako tiesą. 2012-09-14 vakare V. K. paprašė pavairuoti jo automobilį. Jis sutiko. Važiuoti reikėjo iki Tautkaičių kaimo. V. K. iniciatyva dar kartu pasiėmė P. P.. Nuvažiavo į tame kaime esantį kažkieno garažą gerti alaus. Jis pats negėrė, nes vairavo automobilį, be to, sekantį rytą jam reikėjo į darbą. Kai atvyko, garaže buvo jau gerokai apgirtęs nukentėjusysis bei garaže ant lovos miegojo kažkoks žmogus. V. K. su nukentėjusiuoju dėl kažko pradėjo konfliktuoti. Įsiminė nukentėjusiojo žodžiai V. K., kad apie viską reikės blaiviems pakalbėti. Jis ragino važiuoti, kad nebūtų konflikto ir jam ryte reikėjo į darbą. Visi atsisveikino ir susėdo į mašiną. Tada P. P. sugrįžo į garažą pasiimti ten likusio alaus. V. K. buvo automobilyje. Staiga išgirdo garaže triukšmą. Nuėjo ir pamatė, kad P. P. mušasi su K. B.. P. P. paėmė pagalį ir juo trenkė nukentėjusiajam į veidą. Jie buvo susikibę, todėl juos išskyrė. Nematė ar jie buvo kruvini, nekreipė į tai dėmesio. Su P. P. parėjo į mašiną ir visi trys išvažiavo į Kauną. Ko ten vyko, paaiškinti negali. Jis ryte į darbą nepateko. Su V. K. draugai. Su P. P. jau tik buvę draugai, po šių įvykių nebendrauja, jis pyksta, kad papasakojo, jog būtent P. P. sumušė nukentėjusįjį. Parodymus P. P. naudai ir nepalankius V. K. buvo davęs tik dėl P. P. spaudimo. Dabar sako tiesą. P. P. garaže konfliktavo su K. B.. Tai ir buvo pretekstas jų vėlesnėms muštynėms. V. K. su K. B. nekonfliktavo, o tik kalbėjosi dėl mergaitės ir tarėsi blaivi kažką išsiaiškinti. Todėl preteksto V. K. sumušti nukentėjusįjį nebuvo.
Liudytojas P. P. parodė, kad 2012-09-15 vakare buvo Sanavos miestelyje. Paskambino M. M. ir pasidomėjo, kur jis. Pasakius, jis privažiavo. Jis vairavo V. K. automobilį. Šis irgi buvo kartu. Pasiūlė nuvažiuoti pas draugą išgerti alaus. Jis sutiko ir jie visi trys nuvyko į Tautkaičių kaime esantį garažą, kur buvo nukentėjusysis. Ten gėrė alų. V. K. pradėjo konfliktuoti su nukentėjusiuoju. V. K. K. B. priekaištavo, kad šis gyvendamas su jo žmona skriaudžia jo dukrą. Tai matydamas, M. M. ragino važiuoti namo. Nukentėjęs sakė, kad viską reikia aiškintis būnant blaiviems. Tada jie visi trys susėdo į mašiną ir jau ruošėsi išvažiuoti. Tada V. K. pasakė, kad reikia nueiti į garažą ir pasiimti ten dar likusį alų. Jis išėjo. Užtruko ten gal 3-4 minutes ir sugrįžo. Jis nieko nesakė, iš garažo triukšmo taip pat nesigirdėjo. Jie visi išvažiavo į Kauną. Jis pats Kaune pasiliko, o M. M. su V. K. išvažiavo namo. Po kiek laiko jam paskambino V. K. ir paprašė jei kas klaustų, sakyti, kad ne V. K., o jis ėjo alaus į tą garažą. Apie K. B. sumušimą nieko nesakė. Tik vėliau suprato, kad V. K. jį tokiu būdu norėjo „pakišti“ ir pats išvengti atsakomybės. V. K. už tokią paslaugą siūlė 4000lt. Dėl tokių pinigų ir nežinodamas apie nukentėjusiojo sumušimą, jis beveik sutiko su V. K. pasiūlymu. Bet gerai, kad viską papasakojo tėvui, kuris pasakė, kad čia kažkas ne taip, nes „už nuėjimą alaus į garažą“ niekas 4 tūkstančių litų neduoda. Tiek ikiteisminiame tyrime, tiek pas teisėją apklausoje, tiek ir dabar sako tiesą ir vienodai. Jis nekonfliktavo su nukentėjusiuoju ir jam nebuvo reikalo su juo muštis. Į garažą alaus atnešti nėjo. Tą tvirtina kategoriškai. Alaus ėjo V. K.. Pas tyrėją iš pradžių net nežinojo, kad nukentėjusysis sumuštas. Tik po to pati tyrėja jam pasakė, kad K. B. lenta sumuštas. Kai V. K. nuėjo alaus į garažą, jis su M. M. buvo automobilyje. Motyvą muštis turi tik V. K., nes pyksta ant K. B. dėl buvusios savo žmonos ir dukters.
Liudytojas A. P. parodė, kad yra P. P. tėvas. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad kaltinamąjį V. K. pažįsta, nes abu gyvena Sasnavos miestelyje. 2012 m. rugsėjo mėn. pas jį į namus atvažiavo V. K. ir prašė su juo kartu važiuoti pas K. B., nes norėjo sužinoti, kiek K. B. reikia pinigų, kad šis atsiimtų pareiškimą dėl sumušimo garaže ir neturėtų pretenzijų V. K.. V. K. sakė, kad buvo siūlęs 4000 Lt, tačiau K. B. nesutiko, nes norėjo 6000 Lt. V. K. jam papasakojo, kad jis sukonfliktavo su K. B. garaže ir sudavė jam vieną smūgį į veidą kažkokiu daiktu. V. K. prašomas, sutiko pakalbėti su K. B.. Tuo tikslu vyko jo ieškoti į namus, bet nerado. Tada paskambino jam ir susitarė susitikti autobusų stotelėje. Nuvyko kartu su V. K., bet su K. B. kalbėti ėjo vienas. K. B. nesileido į kalbas ir nesutiko su jokia pinigų suma. Sūnus P. P. jam dar prieš tai buvo sakęs, kad V. K. jam siūlo 4000, kad sūnus prisiimtų kaltę. Sūnui uždraudė taip elgtis. Patvirtinam, kad pas sūnų P. P. į namus buvo atvažiavęs V. K. ir prašė siūlydamas pinigus apsiimti kaltę.
Liudytoja R. Š. parodė, kad su nukentėjusiuoju kartu dirba greitojoje. Ji yra medikė, o K. B. vairuotojas. 2012-09-15 davė K. B. sodybos Tautkaičių kaime raktus, kad šis garaže galėtų suremontuoti savo automobilį. Naktį K. B. paskambino ir pasakė, kad atvyko V. K. su draugais. O jiems išvykstant V. K. sumušė - sulaužė nosį. Paklausė V. B., ar jam nereikalinga skubi pagalba. Šis pasakė, kad ne. Ji į sodybą atvyko ryte ir K. B. nugabeno į priėmimo skyrių ligoninėje. K. B. girtas nebuvo, taip pat garaže nesimatė jokių girtavimo pėdsakų ar pašalinių asmenų. Pokalbio metu K. B. sakė, kad jam į veidą buvo suduota mediniu daiktu. Greičiausiai tai padarė V. K., nes jį vieną per malkinę lydėjo iš garažo į lauką. V. K. ėjo priekyje. Daugiau žmonių nebuvo ir niekas be jo suduoti smūgio daugiau negalėjo. Iš K. B. taip pat sužinojo, kad jau vėliau po įvykio V. K. tėvas siūlė jiems susitaikyti bei klausė, kiek reikia pinigų, kad viską baigti taikiai. Priešingu atveju grasino K. B. užvesti bylą dėl smurtavimo prieš mergaitę. K. B. taikytis atsisakė, tai praėjus kokiam mėnesiui tokia byla pradėta tirti. Jau praėjus kiek laiko po įvykio, kartu darbo metu su K. B. vyko darbo reikalais greitosios automobiliu. Juos sustabdė miestelio gaisrininkas A. P., kuris kvietė K. B. eiti į automobilį, kuriame yra V. K. ir tartis su juo dėl susitaikymo. Jis pasakė, kad darbo metu jie negali užtrukti ir pats K. B. nesutiko.
Liudytojas A. V. parodė, kad apie įvykį nieko nežino. Teko V. K. vežti pas A. P.. V. K. sakė, kad A. P. sūnus sumušė K. B., todėl reikia parodyti, kur jis gyvena. Kaip ir kas ten buvo iš tikro, jis nežino, nes nesigilino. V. K. yra jo pusbrolis. V. K. prašymu jį vežė pas A. P..
Liudytojas R. V. parodė, jog iš M. M. sužinojo, kad K. B. sumušė V. K.. V. M. sakė, kad ten buvo ir tikrai žino, jog mušė V. K.. Tik vėliau M. M. pradėjo pasakoti, kad nukentėjusįjį sumušė ne V. K., o P. P.. Kodėl M. M. pakeitė poziciją ir parodymus, jam nežinoma. Iškart po įvykio M. M. sakė, kad sumušė būtent V. K..
Liudytojas R. K. parodė, kad dirba gydytoju traumatologu Marijampolės ligoninėje. Gali būti, kad 2012-09-15d. ryte apžiūrėjo nukentėjusįjį. Jis yra matytas, bet aplinkybių neprisimena. Nuo to laiko iki šios dienos tekę apžiūrėti apie 1600 pacientų, todėl įvykio detalių neatsimena. Tokios traumos ir įvykiai yra neužsifiksuojanti kasdienybė. Kas liečia girtumo nustatymą pacientam, tai yra tvarka, kad jei yra įtarimas dėl galimo girtumo, tai jis nustatinėjamas. Šiuo atveju girtumas nustatinėjamas nebuvo, kas reiškia, kad įtarimo dėl neblaivumo su šiuo pacientu nebuvo. Daugiau negali nieko pasakyti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė įrodyta rašytiniais įrodymais: 2012-09-15 įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta - garažas, esantis Gegnės g., Tautkaičių k., Marijampolės sav. Jame surastos ir užfiksuotos dėmės, panašios į kraują(t.1, b.l. 3-7); Specialisto išvada Nr. G 835/12(09), iš kurios matosi, kad K. B. konstatuota galvos sumušimas, nosies kaulų lūžis, odos nubrozdinimai nosies nugarėlėje ir panosėje, vieno danties mažiau kaip pusės vainiko lūžimas, kurie galėjo būti padaryti kietu bukabriauniu daiktu, ne mažiau, kaip vienu poveikiu. Konstatuoti kūno sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą(t.1, b.l.16); 2012-10-09 akistatos tarp K. B. ir V. K. protokolu, iš kurio matyti, kad šio procesinio veiksmo metu K. B. patvirtino, kad alaus pasiimti į garažą sugrįžo V. K.. V. K. tvirtino, kad alaus nuėjo pasiimti P. P. bei pasigirdus garsams iš garažo, M. M. nuėjo pasižiūrėti, kas ten vyksta(t.1, 33-24 b.l.); V. K. ir nukentėjusiojo K. B. naudojamų mobiliojo ryšio telefonų išklotinėmis nustatyta, jog V. K. 2012-09-15 1.37 val. nakties paskambino nukentėjusiajam K. B. (tai atitinka nukentėjusiojo parodymams, jog jam paskambino V. K. ir pasiūlė atvažiuoti bei prieštarauja V. K. parodymams, jog susitikimas įvyko tą naktį K. B. iniciatyva)(t.1, b.l.118-119); 2013-03-06 akistatos tarp M. M. ir A. P. protokolu, iš kurio matyti, kad šio procesinio veiksmo metu A. P. parodė, kad su M. M. po įvykio bendravo pastarojo iniciatyva, kadangi jis pasakė, kad V. K. su jo pagalba nori kalbėtis su K. B., kad jis padėtų V. K. susitaikyti su K. B.. M. M. sutiko su tokiais parodymais, taip paneigdamas savo ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus, jog jam A. P. grasino, todėl jis ir buvo pasakęs, kad ne P. P. sumušė K. B. (t.1, b.l.159-160).
Nors kaltinamasis savo kaltę neigia, teismas laiko ją pilnai įrodyta. Kaltinamojo parodymais kaip įrodymais teismas nesivadovauja ir vertina juos kaip kaltinamojo siekimą išvengti atsakomybės. Jie yra nenuoseklūs, jie prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Teismas taip pat nesiremia kaip įrodymais liudytojo M. M. parodymais, kurie taip pat prieštaringi ir nenuoseklūs. Jų nepatvirtina kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Teismas juos vertina kaip jo pagalbą V. K., kad pastarasis išvengtų atsakomybės.
Tiek kaltinamojo, tiek ir liudytojo M. M. parodymus paneigia aukščiau analizuoti nukentėjusiojo, liudytojų R. Š., P. P., A. P. parodymai. Jie buvo logiški ir nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme. Jie nuosekliai sutapo ir sudarė vieningą įrodymų visetą, patvirtinančią nukentėjusiojo nurodytas jo sužalojimo aplinkybes. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad vienintelis V. K. turėjo motyvą ir pagrindą konfliktui su nukentėjusiuoju. Jis buvo vizito pas nukentėjusįjį iniciatorius, pasikvietęs ir kitus asmenis vykti kartu. Objektyviai telefoninių pokalbių išklotinių pagalba nustatyta ši kaltinamojo iniciatyva, tačiau kaltinamojo yra neigiama arba dangstoma užmaršumu. M. M. taip pat buvo patvirtinęs konflikto aplinkybes, taip pat, kad alaus į garažą ėjo bei sužalojo nukentėjusįjį V. K.. Tačiau jas vėliau pradėjo neigti, tuo kaltindamas P. P.. Kad tokia jo pozicija nenuosekli ir neatitinka tikrovės, patvirtina A. P., nurodydamas, kad jo sūnui už piniginį atlygį buvo siūloma apsiimti kaltę už V. K.. Taip pat, jog jis pats buvo V. K. prašomas tarpininkauti, kad už atlygį K. B. atsiimtų pareiškimą.
Pagrindą nesiremti M. M. pakeistais parodymais duoda konflikte net nedalyvavusio liudytojo R. V. parodymai. Iš jų seka, kad jis betarpiškai iš paties M. M. su detalėmis sužinojo, jog K. B. buvo sumuštas V. K. ir tik jau vėliau pradėjo pasakoti, kad nukentėjęs buvo sumuštas P. P.. Iš 2013-03-06 akistatos tarp M. M. ir A. P. protokolo matosi, kad jos metu A. P. parodė, kad su M. M. po įvykio bendravo pastarojo iniciatyva, kadangi jis pasakė, kad V. K. su jo pagalba nori kalbėtis su K. B., kad jis padėtų V. K. susitaikyti su K. B.. M. M. sutiko su tokiais parodymais. Šis sutikimas akivaizdžiai įrodo, kad M. M. tuo paneigia savo ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus, jog jam A. P. grasino, todėl jis ir buvo pasakęs, kad ne P. P. sumušė K. B. (t.1, b.l.159-160).
Tokiu būdu, ištirtų įrodymų viseto pagrindu teismas daro išvadą, jog V. K. kaltė pilnai ir neginčytinai įrodyta. Teismas nustatė, kad V. K. 2012-09-15 apie 04 val., būdamas garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, tyčia sudavė K. B. vieną smūgį plokščiu daiktu į veido sritį, tuo padarydamas pastarajam galvos sumušimą, nosies kaulų lūžį, odos nubrozdinimus nosies nugarėlėje ir panosėje, vieno danties mažiau kaip pusės vainiko lūžimą, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. V. K. pagal LR BK 138 str.1d. kvalifikuota tinkamai, nes pilnai atitinka šio nusikaltimo požymius. Tarp tyčinių V. K. smurtinių veiksmų ir jų padarinių – nesunkaus K. B. sveikatos sutrikdymo – yra tiesioginis priežastinis ryšys.
Byloje nukentėjusysis K. B. pareiškęs civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti viso 5350,00 lt. nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo. Iš jų 350,00 litų nusikaltimu padarytai turtinei, bei 5 000,00 litų nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Turtinė žala atsirado dėl V. K. smurto prieš jį metu sužaloto danties diagnostikos ir gydymo kaštų.
Neturtinę žalą grindžia tuo, kad dėl smurtinio nusikaltimo prieš jį metu patirtos traumos kentėjo didelius fizinius skausmus, dėl kurių buvo priverstas vartoti nuskausminamuosius vaistus, taip pat dėl nuskilusių dantų darbe jautė diskomfortą. Taip pat nusikaltimo padarymo metu patyrė pažeminimą, kuris taip pat tęsėsi iš kaltinamojo pusės ir ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu. Todėl, atsižvelgdamas į tai, neturtinę žalą vertintina 5 000,00 litų. Prašo civilinį ieškinį tenkinti.
Byloje taip pat pareikštas civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys, kuriuo prašoma atlyginti žalą, atsiradusią dėl nusikaltimo metu nukentėjusiojo patirtų sužalojimų gydymo, kuri sudaro 1637,37 Lt.
Civilinis atsakovas V. K. civilinių ieškinių nepripažįsta. Nurodo, kad nusikalstamos veikos neįvykdė, todėl negalima ir jo civilinė atsakomybė.
K. B. civilinis ieškinys tenkintinas pilnai.
Civilinis ieškinys dalyje dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo tenkintinas pilnai. Neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis savo nusikalstamais veiksmais padarė nurodyto dydžio turtinę žalą nukentėjusiajam(LR BPK 115 str.), ji įrodyta bylos rašytiniais įrodymais(t.1,b.l.127-128). Teismas ieškinio dydį laiko adekvačiu nusikaltimu padarytai turtinei žalai. Jis neprieštarauja suformuotai teismų praktikai bei visuotinai pripažįstamiems teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijams. Todėl iš V. K. K. B. naudai priteistina 350,00 Lt. nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.
Civilinis ieškinys dalyje dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo taip pat tenkintinas pilnai.
Teismas konstatuoja, jog kiekvienas asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kai ji padaryta dėl nusikalstamos veikos, todėl nukentėjusiojo K. B. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra tenkintinas(LR CK 6.250 str.2d., BPK 109 str.). Pagal LR CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus(LR CK 6.250 str. 2d.). Teismas, atsižvelgdamas į šiuos kriterijus sprendžia, kad nukentėjusiojo ieškinys šioje dalyje yra adekvatus. Aukščiau aptartais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą, kurio pasekmė- nukentėjusiojo sužalojimas, dėl ko K. B. nesunkiai sutrikdyta sveikata. Neabejotinai aišku, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir jų pasekmių nukentėjusysis partyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, skausmą, pažeminimą, t.y., dalį iš LR CK 6.250 str. 1d. nurodytų neturtinės žalos požymių. Sprendžiant priteistinos sumos dydį atsižvelgiama ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką, iš kurios seka, kad esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui neturtinės žalos atlyginimas varijuoja nuo 1500,00Lt. iki 15 000,00 Lt. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas taip pat atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę padėtį. Aukščiau išdėstytų duomenų pagrindu bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad nukentėjusiajam K. B. iš kaltinamojo priteistina 5 000,00Lt. nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo.
Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštas ieškinys įrodytas, dydis nustatytas rašytiniais įrodymais(t.1, b.l.177-178), pagrindas nustatytas analizuojant kaltinamojo kaltės įrodymus, todėl remiantis CK 6.263 str., BPK 109 str. ieškinys tenkintinas. Iš Valiaus K. K. teritorinės ligonių kasos naudai priteistina 1637,37 Lt. K. B. gydymo išlaidoms atlyginti.
Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamajam V. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe jam buvo nurodyta tai, kad jis veiką padarė būdamas neblaivus(t.1,b.l.166), tačiau įstatymas tokios atsakomybę sunkinančios aplinkybės nenumato. BK 60 str.1d. 9 p. nustato, kad atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma jei veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nagrinėjamoje byloje nustatyta tik aplinkybė, kad kaltinamasis vartojo alkoholį. Jo apsvaigimas ir apsvaigimo įtaka veikos padarymui nenustatyta, todėl atsakomybę sunkinanti aplinkybė jam šalinama.
Kaltinamojo įvykdytas nusikaltimas įstatymo priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str.3d.).
Kaltinamasis neteistas, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas patenkinamai, yra dirbantis.
Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikaltimą bei jį įvykdžiusį asmenį, daro išvadą, kad kaltinamąjį paveikti ir priversti ateityje laikytis įstatymų, yra pakankama laisvės apribojimo bausmė, artima sankcijos vidurkiui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304 str. 305 str. 307 str., teismas
NUSPRENDĖ:
V. K. pripažinti kaltu pagal LR BK 138 str.1d. ir nuteisti jį laisvės apribojimu 1(vieneriems)metams, įpareigojant būti namuose nuo 23.30 val. iki 06.00 val. ir neatlygintinai išdirbti 50 valandų per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti.
K. B. civilinį ieškinį tenkinti pilnai. Iš V. K. K. B. naudai priteisti 350,00 Lt. nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti, 5 000,00 Lt. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti pilnai. Iš Valiaus K. K. teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 1637,37 Lt. K. B. gydymo išlaidoms atlyginti.
Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.