Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-03-05 · Civilinė byla Nr. 2A-7-258/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-03-05
Bylos Nr.
2A-7-258/2014
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-02450-2012-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė, Rita Kisielienė (pran.), Alma Urbanavičienė
Ieškovas
V. S.
Atsakovas
J. K.
Išvadą teikia
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
  • 77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-7-258/2014Teisminio proceso Nr.2-01-3-02450-2012-2Procesinio sprendimo kategorija: 77.4.3.;78.2.1.;121.8. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. kovo 5 d. 202014Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Ritos Kisielienės (pranešėja), Romualdos Janovičienės, Almos Urbanavičienės rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo V. S. ir atsakovės J. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovei J. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, pagal atsakovės J. K. priešieškinį ieškovui V. S. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas V. S. pareiškė ieškinį, kurį patikslinęs prašo nustatyti nepilnamečio M. S., gyvenamąją vietą su jo motina J. K.; nustatyti nepilnamečio M. S. ir tėvo V. S. bendravimo tvarką:

nustatyti, kad V. S. su sūnumi M. S. turi teisę bendrauti visą dieną nuo 9.00 iki 21.00 val. (iki sūnui sueis ketveri metai) arba dvi dienas iš eilės nuo 9.00 iki 21.00 val. (po to kai sūnui sueis ketveri metai), prieš dvi dienas telefonu suderinus su motina J. K.. Suderintą dieną V. S. paima M. S. iš motinos gyvenamosios vietos ar vaikų darželio, o pasibaigus bendravimo laikui pristato M. S. į jo gyvenamąją vietą, prieš tai telefonu informavęs J. K.. V. S. turi teisę bendrauti su vaiku tretiesiems asmenims nedalyvaujant;

V. S. lyginiais metais su M. S. turi teisę švęsti Šv. Kūčias, pirmą Šv. Kalėdų ir primą Šv.Velykų dieną, nelyginiais metais – Šv.Kalėdų antrą dieną ir Šv. Velykų antrą dieną. V. S. su M. S. turi teisę Naujuosius metus švęsti pasibaigiant nelyginiams metams ir prasidedant lyginiams metams;

M. S. su tėvu V. S. bendrauja atostogų metu ir turi teisę praleisti su juo 5 kalendorines dienas rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu ir vasaros atostogų ne mažiau kaip 7 dienas ir ne daugiau kaip 14 kalendorinių dienų, nenustatant jokių apribojimų bendravimo su vaiku vietai. V. S. prieš dvi dienas telefonu informuoja J. K. apie atostogų pradžią ir abiem tėvams žinomą dieną paima iš M. S. iš motinos gyvenamosios vietos ir pasibaigus bendravimo laikui pristato M. S. į jo gyvenamąją vietą prieš tai telefonu informavęs J. K..; prašė įpareigoti J. K. informuoti V. S. apie pasikeitusį jos mobilaus telefono numerį, kitu atveju V. S. įgyvendina bendravimo tvarką neįspėdamas J. K.;

priteisti materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui M. S., iš tėvo V. S., mokant po 300 Lt nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikas sulauks pilnametystės;

priteisti V. S. jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad visada rūpinosi sūnumi, kad sūnaus interesai jam visada buvo svarbūs. Į (duomenys neskelbtini) išvyko 2010-10-06 siekdamas savo nepilnamečiam sūnui užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas bei išlaikymą, todėl sutinka vaiko išlaikymui mokėti periodines išmokas po 300 Lt kas mėnesį, mano, kad tokios sumos pakanka vaiko poreikiams.

Šalies argumentai

Atsakovė J. K. pateikė teismui priešieškinį, kurį patikslinusi prašo:

nustatyti nepilnamečio M. S. gyvenamąją vietą su jo motina J. K.;

nustatyti M. S. bendravimo su tėvu V. S. tvarką – darbo dieną tėvas turi teisę trumpalaikiam bendravimui su vaiku iš anksto su motina suderinęs bendravimo su vaiku laiką. Tėvas paima vaiką iš gyvenamosios vietos ir 20.00 val. grąžina vaiką nakvynei į jo gyvenamąją vietą.

Tėvas bendrauja su vaiku pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį, šeštadienį nuo 10.00 iki 19.00 val. Ir sekmadienį nuo 10.00 iki 19.00 val. Tėvas paima vaiką iš gyvenamosios vietos grąžina vaiką nakvynei į jo gyvenamą vietą. Kai vaikui sukaks 6 metai tėvas turi teisę bendrauti su vaiku 7 kalendorines dienas per metus kasmetinių tėvo atostogų laikotarpiu. Vaiko atostogų metu (rudens, žiemos, pavasario) tėvas bendrauja su sūnumi pusė kiekvienų atostogų laiko, pirmąją atostogų dalį. Vaiko gimimo dieną (sausio 3 d.) tėvas bendrauja su vaiku iš anksto su motina suderinęs bendravimo su vaiku laiką.

Neporiniais metais tėvas bendrauja su sūnumi pirmąją Šv.Velykų ir Šv.Kalėdų dieną, motina bendrauja su vaiku antrąją švenčių dieną. Poriniais metais – motina bendrauja su vaiku pirmąją Šv. Velykų ir Šv.Kalėdų dieną, - tėvas – bendrauja su vaiku antrąją švenčių dieną. Tėvas paima vaiką iš gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką nakvynei į jo gyvenamąją vietą. Kai vaikui sueis 10 metų tėvas turi teisė švęsti su vaiku Naujuosius metus pasibaigiant lyginiams metams ir prasidedant nelyginiams.

Tėvas apie vaiko paėmimą iš auklėjimo, mokymo ar ugdymo įstaigos, ar gyvenamosios vietos privalo informuoti motiną šalims priimtinomis priemonėmis: SMS žinute, telefonu ar elektroniniu paštu nustatytu terminu – paimant vaiką darbo dieną iš auklėjimo, mokymo ar ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos – ne vėliau kaip prieš 1dieną iki 12.00 val.; paimant vaiką savaitgalį – ne vėliau kaip prieš dvi dienas; paimant vaiką tėvo atostogų metu – ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius; paimant vaiką jo atostogų metu – ne vėliau kaip prieš dvi savaitės, paimant vaiką metinių švenčių dienomis – ne vėliau kaip 1 mėnuo iki šventės. Klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu ir ugdymu tėvai turi spręsti savitarpio susitarimu, atsižvelgdami į vaiko interesus, poreikius ir pomėgius, bei reikmes. Vaiko išvykimas į kelionę (užsienį) turi būti sprendžiamas abiejų tėvų susitarimu, kiekvienu konkrečiu atveju priimant vaiko interesus atitinkantį sprendimą. Vaiko ligos atveju, šalis, kuri tuo metu yra atsakinga už vaiko priežiūrą, privalo nedelsiant informuoti kitą šalį ir apmokėti vaiko gydymo išlaidas.

Priteisti nepilnamečiui M. S. išlaikymą periodinėmis išmokomis iš jo tėvo V. S., nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki jo pilnametystės po 700 Lt kas mėnesį, pinigus pervedant į vaiko motinos J. K. nurodytą sąskaitą banke.

Priteisti nepilnamečiam vaikui M. S. išlaikymo skolą 13 256,56 Lt už trejus metus iki ieškinio pateikimo teismui dienos, pinigus pervedant į J. K. sąskaitą banke. Paskirti nepilnamečio vaiko M. S. piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise jo motiną J. K.. Priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, nepilnametis vaikas šiuo metu gyvena su motina, kad 2011-12-10 patirta politrauma paskatino ją objektyviai įvertinti savo socialinę elgseną ir keisti gyvenimo būdą gerąja linkme, siekia įgyti specialybę, nuo 2012-04-16 dalyvauja integracijos į darbo rinką ir visuomenę projekte „Mano Guru: naujos galimybės darbo rinkoje“. Sūnaus būtinųjų poreikių tenkinimui per mėnesį išleidžia apie 1 000 Lt – 400 Lt drabužiams, 100 Lt avalynei, 50 Lt sveikatos priežiūrai, 270 Lt sūnaus lankomam lopšeliui darželiui (duomenys neskelbtini), perka žaislus, leidžia kartu su juo laisvalaikį, tam skiriant apie 50 Lt kas mėnesį ir apie 30 Lt atideda vaiko atostogoms. Į sūnaus poreikių sumą įskaito ir gyvenamosios patalpos komunalinių paslaugų mokesčio dalį – 100 Lt. Ieškovas neteikė sūnui išlaikymo nuo pat vaiko gimimo, išskyrus 760,88 Lt sumą, kurią yra gavusi atsakovė ir vaiko senelei G. K. pervestą 382,56 Lt sumą. Sūnų ieškovas matė keletą kartų per trejus metus, nedalyvavo vaiko auklėjime.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad J. K. ir jos nepilnametis sūnus M. S. gyvena 3-jų kambarių, 67 kv. m. ploto bute, su visais patogumais, kuris nuosavybės teisė priklauso atsakovei, jos broliui D. K. ir pusseserei. Būsto būklė – gera. Butas rastas tvarkingas, švarus, jame yra visi reikalingi baldai, namų apyvokos daiktai ir buitinė technika. Bute gyvena penki asmenys: atsakovė su vaiku, atsakovės motina, brolis ir senolė. Vaikui sudarytos tinkamos gyvenimo ir ugdymo sąlygos. Vaikas lanko vaikų darželį (duomenys nekelbtini). Berniukas auga sveikas. Nepilnametis nuo gimimo gyvena su motina, jo poreikius tenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą, kurioje susiformavo glaudus ryšys su senele, prosenele, dėde ir kitais šeimos nariais. Susiformavo pastovus emocinis ryšys su motina. Išlaikymas vaikui turi būti priteisiamas atsižvelgiant į minimalią mėnesinę algą, vadovaujantis susiformavusia teismų praktika.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš V. S. M. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 500 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-05-04, iki M. S. pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, priteisė iš V. S. M. S., gim. (duomenys neskelbtini), naudai 13 156,56 Lt išlaikymo įsiskolinimo. Nepilnamečio M. S. išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavedė tvarkyti uzufrukto teise J. K.. Nustatė tokią nepilnamečio M. S. ir tėvo V. S. bendravimo tvarką: V. S. su sūnumi M. S. turi teisę bendrauti visą dieną nuo 9.00 iki 21.00 val. (iki sūnui sueis ketveri metai) arba dvi dienas iš eilės nuo 9.00 iki 21.00 val. (po to kai sūnui sueis ketveri metai), prieš dvi dienas telefonu suderinus su motina J. K.. Suderintą dieną V. S. paima M. S. iš motinos gyvenamosios vietos ar vaikų darželio, o pasibaigus bendravimo laikui pristato M. S. į jo gyvenamąją vietą, prieš tai telefonu informavęs J. K.. V. S. turi teisę bendrauti su vaiku tretiesiems asmenims nedalyvaujant; V. S. lyginiais metais su M. S. turi teisę švęsti Šv. Kūčias, pirmą Šv. Kalėdų ir primą Šv.Velykų dieną, nelyginiais metais – Šv. Kalėdų antrą dieną ir Šv. Velykų antrą dieną. V. S. su M. S. turi teisę Naujuosius metus švęsti pasibaigiant nelyginiams metams ir prasidedant lyginiams metams; M. S. su tėvu V. S. bendrauja atostogų metu ir turi teisę praleisti su juo 5 kalendorines dienas rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu ir vasaros atostogų ne mažiau kaip 7 dienas ir ne daugiau kaip 14 kalendorinių dienų, nenustatant jokių apribojimų bendravimo su vaiku vietai. V. S. prieš dvi dienas telefonu informuoja J. K. apie atostogų pradžią ir abiem tėvams žinomą dieną paima iš M. S. iš motinos gyvenamosios vietos ir pasibaigus bendravimo laikui pristato M. S. į jo gyvenamąją vietą prieš tai telefonu informavęs J. K.. J. K. įpareigotina informuoti ieškovą apie pasikeitusius kontaktinius duomenis. Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė. Priteisė iš V. S. 142 Lt žyminio mokesčio už vaiko gyvenamosios vietos nustatymą J. K. naudai, iš J. K. priteisė 139 Lt žyminio mokesčio už bendravimo su vaiku tvarkos nustatymą V. S. naudai. Priteisė iš V. S. į valstybės biudžetą 574 Lt žyminio mokesčio ir 95,12 Lt teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodė, kad teisminio nagrinėjimo metu, ginčo dėl nepilnamečio vaiko M. S. gyvenamosios vietos neliko, nes ieškovas V. S. sutiko su atsakovės priešieškiniu šioje dalyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi vieningos praktikos, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (MMA). Visais atvejais vieno MMA (dabartiniu metu 1 000 Lt) dydžio išlaikymo poreikis yra preziumuojamas. Nurodė, kad nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, kad nepilnamečio vaiko M. S. poreikiai yra normalūs, nėra padidinti dėl sveikatos ar kurių nors kitų priežasčių. Atsakovė nurodė, kad jo išlaikymui per mėnesį reikia 1000 Lt. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad R. S. perdavė pinigus vaiko motinai ieškovo vardu arba išleido juos vaiko interesams, visas ieškovo pervestas lėšas atsakovės ir jos motinos vardu. Atsižvelgiant į tai, kad vaiko gimimo metu minimali mėnesinė alga buvo 800 Lt, o tėvai turi abu prisidėti prie vaiko išlaikymo, atsakovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintinas, priteisiant už trijų metų laikotarpį. Teismas laikė, kad skyrium gyvenančiam tėvui V. S. nustatytina jo gyvenimo sąlygas labiau atitinkanti bendravimo su vaiku tvarka, užtikrinanti maksimalų tėvo bendravimą ir vaiko interesus, todėl nustatė V. S. prašomą bendravimo su M. S. tvarką. Pažymėjo, kad santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo bendravimo su vaikais būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaikų interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

Apeliacinių skundų argumentai

Atsakovė J. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 gegužės 27 d. sprendimą dalyje dėl tėvo bendravimo su sūnumi tvarkos, nustatant, kad ieškovas su sūnumi bendrauja tokia tvarka:

Darbo diena – tėvas turi teisę trumpalaikiam bendravimui su sūnumi darbo dieną, iš anksto su motina suderinęs bendravimo su vaiku laiką. Tėvas paima vaiką iš gyvenamosios vietos ir 20.00 val. Grąžina vaiką nakvynei į ji gyvenamąją vietą.

Savaitgalis – tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį: šeštadienį nuo 10.00 val. Iki 19.00 val. ir sekmadienį nuo 10.00 val. Iki 19.00 val. Tėvas paima vaiką iš gyvenamosios vietos ir 19.00 val. grąžina vaiką nakvynei į jo gyvenamąją vietą.

Vaiko gimtadienis – tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi jo gimimo dieną iš anksto su motina suderinęs bendravimo su vaiku laiką.

Metinės šventės – neporiniais metais tėvas bendrauja su sūnumi pirmąją Šv. Velykų ir Šv. Kalėdų švenčių dieną, motina bendrauja su sūnumi antrąją švenčių dieną. Poriniais metais- motina bendrauja su sūnumi pirmąją Šv. Velykų ir Šv. Kalėdų švenčių dieną, tėvas bendrauja su sūnumi antrąją švenčių dieną. Tėvas paima vaiką iš gyvenamosios vietos ir 19.00 val. grąžina vaiką nakvynei į jo gyvenamąją vietą. Kai sūnui sueis 10 metų, tėvas turi teisę švęsti su sūnumi Naujuosius Metus pasibaigiant lyginiams metams ir prasidedant nelyginiams metams.

Vaiko atostogos – vaiko atostogų (ugdymo įstaigos nustatytos rudens, žiemos, pavasario atostogos) metu tėvas bendrauja su sūnumi pusę kiekvienų atostogų laiko, 1 –ąją atostogų dalį.

Tėvo atostogos – kai sūnui sukaks 6 metai, tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi 7 (septynias) kalendorines dienas tėvo kasmetinių atostogų laikotarpiu.

Tėvo informavimo pareiga – tėvas apie sūnaus paėmimą iš auklėjimo, mokymo ar ugdymo įstaigos, ar gyvenamosios vietos privalo informuoti motiną šalims priimtinomis priemonėmis: SMS žinute, telefonu ar el. paštu nustatytu terminu:

Paimant sūnų iš vaikų darželio ar gyvenamosios vietos darbo dienomis – ne vėliau kaip 1 dieną prieš (išvakarėse) iki 12 val.Paimant sūnų savaitgalį – ne vėliau kaip prieš 2 dienas;Paimant sūnų gimtadienio dieną, metinių švenčių dienomis – ne vėliau kaip 1 mėnuo iki šventės;Paimant sūnų tėvo atostogų metu – ne vėliau kaip prieš mėnuo iki šventės;Paimant sūnų tėvo atostogų metu – ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius;Paimant sūnų vaiko atostogų metu – ne vėliau kaip prieš 2 savaites.

Šalies argumentai

Tėvų sprendimų vaiko atžvilgiu priėmimas – klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu ir ugdymu, tėvai turi spręsti savitarpio susitarimu, atsižvelgdami į vaiko interesus ir poreikius, pomėgius bei reikmes.

Vaiko išvykimas į kelionę (užsienį) – turi būti derinamas ir sprendžiamas abiejų tėvų sutarimu, kiekvienu konkrečiu atveju priimant vaiko interesus atitinkantį sprendimą.

Ypatingi atvejai – vaiko ligos atveju šalis, kuri tuo metu yra atsakinga už vaiko priežiūrą, privalo nedelsiant informuoti kitą šalį ir apmokėti vaiko gydymo išlaidas.

-priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismo nustatyta tvarka yra neaiški, praktiškai ribotai įgyvendinama, pažeidžia nepilnamečio vaiko ir jo motinos teises ir teisėtus interesus. Vaiko buvimas jam neįprastoje, svetimoje aplinkoje dvi dienas iš eilės akivaizdžiai pažeis vaiko teises ir teisėtus interesus. Dvi dienos yra nepakankamas laikas informuoti apie vaiko paėmimą vaiko atostogų, tėvo atostogų metu. Nustatytas 10 dienų iki šventės (įvykio) terminas yra per mažas ir turėtų būti tikslinamas. Atsakovas turi asmeninių problemų dėl alkoholio, todėl nesutinka su tvarkos nuostata, kad dabar sūnus gali švęsti Naujuosius metus kartu su tėvu. Teismas nustatė ieškovo teisę būti su sūnumi visiškai neatsižvelgęs į vaiko atostogų reglamentavimo specifiką. Kategoriškai pasisako prieš vaiko išvežimą iš Lietuvos kol sūnui sueis 6 metai. Nurodo, kad sprendimus dėl sūnaus auklėjimo ir priežiūros turi priimti kartu su ieškovu, pirmiausia atsižvelgdami į vaiko interesus ir poreikius, įvertinę jo pomėgius ir reikmes.

Ieškovas V. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 gegužės 27 d. sprendimą dalyje ir priimti naują sprendimą – priteisti iš ieškovo sūnaus išlaikymui po 300 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012 m. gegužės 4d., iki M. S. pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka; atmesti priešieškinio reikalavimą priteisti iš ieškovo sūnaus naudai išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio pateikimo teismui dienos; perskaičiuoti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pirmoje instancijoje ir priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme; kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas turėjo įvertinti vaiko poreikius – t.y. išlaikymo dydį, kuris būtinas vaiko poreikiams tenkinti, šalims išlieka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, ieškovei tenka pareiga įrodyti, kad šalių nepilnamečiam sūnui būtinų poreikių tenkinimui kas mėnesį reikia 1000 Lt išlaikymo. Remtis atsakovės skaičiavimais nėra teisinga, nes skaičiavimas kelia pagrįstas abejones. Ieškovo nurodytų aplinkybių, kad šiuo atveju nepilnamečio vaiko išlaikymui per mėnesį visiškai užtenka 600 Lt dydžio išlaikymo teismas nei tyrė, nei vertino, dėl jų nepasisakė. Įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas nuostata, jog visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti, laikyti svaresniu. Teismas netinkamas aiškino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir ją taikė. Ieškovas iki kreipiantis į teismą išlaikymą savo nepilnamečiam sūnui, kaip tėvai buvo susitarę, teikė po 200 Lt. Jokių papildomų išlaidų, kurios buvo patirtos ir kurių nepadengė ieškovo teiktas išlaikymas ir iš SODROS mokėtos globos išmokos, nėra, todėl nėra, ką dengti. Teismas savo sprendimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą motyvavo išimtinai tuo, kad vaiko gimimo metu minimali mėnesinė alga buvo 800 Lt. Teismas, remdamasis byloje surinktų įrodymų visuma, privalėjo padaryti pagrįstą ir iš esmės teisingą išvadą, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, kad ieškovas trejus metus neteikė išlaikymo vaikams. Nenustačius vaiko poreikių, kelti išlaikymo dydžio klausimą nebuvo jokio pagrindo. Atsakovė ilgą laiką jokių pretenzijų ieškovui nereiškė, kas patvirtina, kad šalių sūnus buvo išlaikomas gera valia bendru sutarimu, atsižvelgiant į konkrečius vaiko poreikius ir tėvų galimybes tam tikru metu. Teismas nepasisakė, kad atsakovės pateiktų įrodymų kopijas savo parašu patvirtino advokato padėjėja, tokie įrodymai negali būti laikomi patikimais nes įstatymas draudžia advokato padėjėjui tvirtinti dokumentų nuorašus ar kopijas.

IV. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas V. S. pateikė atsiliepimą į atsakovės pateiktą apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad sprendimo dalies naikinimas vien formaliais pagrindais, vadovaujantis įstatymu, yra negalimas. Dviejų dienų laiko tarpas, skirtas tėvo bendravimui su vaiku ir jo auklėjimui, motinai paliekant penkias bendravimo su vaiku ir jo auklėjimo dienas, užtikrina tiek vaiko interesų apsaugą, tiek skyrium gyvenančio tėvo galimybę maksimaliai dalyvauti vaiko auklėjime. Ieškovui nesuvokiama dar viena atsakovės nepagrįsta baimė dėl vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos. Vaikas auga, jo poreikiai, kaip ir dienotvarkė, savaime kinta. Nustatant bendravimo su vaiku tvarką, turi būti vertinami ne vieno iš tėvų, bet jų abiejų, taip pat ir vaiko interesai. Informavimas prieš mėnesį ar tris apie grįžimą į Lietuvą, faktiškai ne tik kad sunkiai tikėtinas, bet ir apskritai neįmanomas. Atsakovės pasiūlyta tvarka riboja ieškovo maksimalią bendravimo su sūnumi galimybę ir pažeidžia tiek nepilnamečio sūnaus, tiek ieškovo teises ir interesus. Atsakovė nei nurodo, nei pagrindžia, kodėl, jos nuomone, kitos šventės yra tinkamos bendravimui su tėvu, o Naujieji metai – ne. Ieškovo priklausomybė nuo alkoholio įrodyta nebuvo. Atsakovės pasiūlyta alternatyva dėl tėvo bendravimo su sūnumi yra nekonkreti, dviprasmiška, ginčytina. Atsakovė siekia sumenkinti ieškovo vaidmenį sūnaus gyvenime, apriboti jo bendravimą su vaiku. Atskyrimą nuo atsakovės sūnus buvo patyręs ne kartą. Atsakovės esminėmis įvardintos sąlygos yra savaime suprantamos, kurių įtvirtinimas teismo sprendime būtų perteklinis.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

Apeliaciniu skundu ieškovas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš ieškovo šalių nepilnamečiam vaikui priteistas kas mėnesinis 500 Lt išlaikymas iki jo pilnametystės bei 13 156,56 Lt išlaikymo įsiskolinimas, t.y. nesutinka su teismo sprendimu dėl priteisto išlaikymo dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo.

CK 3.192 str. 2 d. numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Todėl jei būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui išlaikymą priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus teisinius kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama į tai, jog nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010). Pažymėtina, kad priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą kuri yra 1000 Lt, todėl atitinkamai iš V. S. priteista 500 Lt kasmėnesinė išlaikymo suma. Ta aplinkybė, kad, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, nepilnamečio vaiko M. S. poreikiai yra normalūs, nėra padidinti dėl sveikatos ar kurių nors kitų priežasčių, nesudaro pagrindo mažinti ir taip minimalią išlaikymo sumą per mėnesį, juolab, kad pats apeliantas nepateikė teismui įrodymų apie tai, kad jis yra nedarbingas ar dėl kitų priežasčių negali skirti nepilnamečiui vaikui net minimalios išlaikymo per mėnesį sumos. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais, tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas yra 31 metų amžiaus. Duomenų, jog ieškovas negali dirbti dėl sveikatos ar kitų objektyvių priežasčių byloje nepateikta. Taigi objektyviai vertinant ieškovas pajėgus dirbti ir gauti didesnes pajamas, kad būtų patenkinti ieškovo vaiko bei jo poreikiai. Išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti yra reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti. Aplinkybė, kad ieškovas šiuo metu nepakankamai uždirba, pati savaime negali reikšti, kad yra teisinis pagrindas perkelti šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymo naštą didesne dalimi atsakovei. Todėl nėra pagrindo nukrypti nuo orientacinio kriterijaus priteisiant išlaikymą nepilnamečiam vaikui.

Apeliantas taip pat ginčija savo pareigą mokėti susidariusį išlaikymo įsiskolinimą. Kaip nepagrįsti atmestini ieškovo apeliacinio skundu argumentai dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad nuo gimimo iki 2011 m. šalių mažamečiui vaikui buvo mokamos išmokos iš Sodros, o nuo 2011 m. nepilnamečiui mokamos globos išmokos, neatleidžia ieškovo, kaip vaiko tėvo, nuo pareigos teikti vaikui išlaikymą nuo pat jo gimimo (CK 3.192 str., 3.202 str.). Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš ieškovo 13 156,56 Lt išlaikymo įsiskolinimą įvertino ieškovo įmokėtas sumas išlaikymui ir jas išskaičiavo iš visos įsiskolinimo sumos, todėl nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino ieškovo pareigą padengti atsakovės reikalaujamą priteisti išlaikymo įsiskolinimą. Ieškovas neįrodė, kad išlaikymo įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu teikė didesnį negu teismo nustatytą pagal byloje esančius įrodymus išlaikymą, todėl kiti apeliacinio skundo argumentai neturi reikšmės. Apeliacinio skundo argumentai dėl byloje esančių įrodymų neatitikimo įstatymo reikalavimams (dėl atsakovės pateiktų įrodymų kopijų tvirtinimo) nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisingo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas.

Apeliaciniu skundu atsakovė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nustatyta ieškovo prašoma jo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka bei atmestas atsakovės reikalavimas dėl jos siūlomos ieškovo bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, iš esmės priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas be kita ko nustatė ieškovo bendravimo su vaiku tvarką iki pastarajam sukaks ketveri metai, o sprendimo priėmimo metu vaikui jau buvo suėjęs nurodytas amžius, nesudaro pagrindo naikinti šią teismo sprendimo dalį, kadangi sutiktina su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinamas vien formaliais pagrindais (CPK 328 str.). Apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė vaiko tėvo teisę bendrauti dvi dienas iš eilės nuo 9 iki 21 val., niekuo neparemtas. Abiejų tėvų teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, vaiko interesai reikalauja, kad vaikai būtų auklėjami abiejų tėvų (CK 3.165 str., CK 3.156 str. 1 d.). Vaiko neįmanoma auklėti su juo nebendraujant. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu kartu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, kai antrojo tėvo bendravimas ir auklėjimas visiškai neatitinka paties vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, kai vaiko brandai ir pasaulėžiūrai yra daroma žalinga įtaka. Byloje esanti įrodymų visuma nepatvirtina, kad būtų pagrindas šiuo metu atsakovui nustatyti minimalią bendravimo su vaiku tvarką. Tai, jog ieškovas šiuo metu gyvena ne Lietuvoje, nesudaro pagrindo nustatyti trumpesnę bendravimo trukmę, juolab, kaip pastebi ieškovas, Lietuvoje gyvena jo motina, nepilnamečio vaiko senelė, kurios gyvenamojoje vietoje sudarytos sąlygos tėvui bendrauti su vaiku. Sutiktina su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad dėl ieškovo gyvenimo kitoje šalyje, jo galimybė bendrauti su vaiku, suderinant darbą, skrydžius, finansines galimybes, informuoti apie planus grįžti į Lietuvą yra apsunkintos, todėl teismo patvirtinta atsakovės informavimo apie vaiko paėmimo tvarka pagal ieškovo pasiūlymą laikytina kaip labiau atitinkanti šalių interesų pusiausvyrą. Atmestini atsakovės apeliacinio skundo argumentai dėl ieškovo galimybės švęsti Naujuosius Metus su nepilnamečiu vaiku iki 10 metų ribojimo, kadangi byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas turi priklausomybę nuo alkoholio, dėl kurios turėtų būti ribojamas jo bendravimas su nepilnamečiu vaiku. Taip pat nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas nepagrįstai suteikė ieškovui teisę praleisti su vaiku 5 kalendorines dienas rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu. Pagal teismo patvirtintą ieškovo bendravimo su nepilnamečiu šalių vaiku tvarką ieškovui tenkanti atostogų su nepilnamečiu vaiku dalis nėra reikšmingai didesnė už tenkančią atsakovei, be to, nustatyta atsižvelgiant į tai, jog ieškovas gyvena užsienio valstybėje, todėl jo galimybės bendrauti su vaiku dažnesniais laiko intervalais objektyviai yra ribotos. Atsakovė nurodo, kad teismas nemotyvavo, kuo remdamasis nenustatė jokių apribojimų bendravimo su vaiku vietai. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apribojimų bendravimo vietai nustatymas nepagrįstai suvaržytų atsakovo, kaip tėvo, teisę matytis su nepilnamečiu vaiku, be to, nėra pagrįstas. Dėl ieškovės prašymo nustatyti tėvų sprendimo vaiko atžvilgiu priėmimo, vaiko išvykimo į kelionę (užsienį) tvarką ir kitus ypatingus atvejus, pažymėtina, kad nurodytos nuostatos yra perteklinės, kurių neįtraukimas į patvirtintą bendravimo tvarką nedaro pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

Teisėjų kolegija išaiškina, jog santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, vaiko sveikatos būklei, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką.

Atmetus apeliacinius skundus, nei ieškovui, nei atsakovei jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str., 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos teisėjai Rita KisielienėRomualda JanovičienėAlma Urbanavičienė