- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-07-13
- Bylos Nr.
- Iv-872-353/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00467-2010-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Kęstutis Gudynas
- Pareiškėjas
- Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Atsakovas
- Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos įstaigų darbuotojų profesinei sąjungai
- Trečiasis asmuo
- R. M.
- Kategorijos
- 1.12Registrai
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato prašymą atsakovui Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos įstaigų darbuotojų profesinei sąjungai, tretysis suinteresuotas asmuo R. M., dėl nutarimo panaikinimo
Aprašomoji dalis
nusta t ė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašo panaikinti Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos komiteto 2010 m. gegužės 3 d. nutarimą, kuriuo atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos nariui – trečiajam suinteresuotam asmeniui R. M.. Pareiškėjas prašyme nurodė, jog Utenos apskrities vyriausias policijos komisariatas 2010 m. balandžio 16 d. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato gavo raštą Nr. 10-s-6646 „Dėl tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 10-7-IS-38 pateikimo“, kuriame informavo, kad Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus vyresnysis patrulis R. M. padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį jam pasiūlyta skirti tarnybinę nuobaudą. Todėl buvo kreiptasi į Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos įstaigų darbuotojų profesinę sąjungą (toliau – Profesinė sąjunga) dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą. Profesinės sąjungos komitetas 2009 m. gegužės 3 d. nutarimu nedavė išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą. Mano, kad toks sprendimas yra neteistas ir nepagrįstas. Teisės aktai nustato bei Lietuvos vyriausias administracinis teismas formuoja praktiką, jog profesinės sąjungos renkamas organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos nariui, privalo įvertinti tokios nuobaudos pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėje sąjungoje, nevertindamas pareigūnui inkriminuojamos veiklos pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas su prašymu nesutinka. Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjos skundas nepagrįstas ir prašo jį atmesti. Vadovaujantis LR Vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymo Nr. 1V-308 (toliau – Įsakymo) nustatyta tvarka bei Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 45 15.2 punkto nuostata, kad „Darbdavio pareiškimas, kuriuo prašoma sutikimo skirti darbuotojui drausminę nuobaudą, turi būti motyvuotas. Jame turi būti nurodytas konkretus darbo drausmės pažeidimas, ketinama skirti drausminė nuobauda, prie pareiškimo turi būti pridėti įrodymai, kuriais darbdavys grindžia savo prašymą (DK 35 str. 1 d.)“. Kadangi profesinės sąjungos renkamas organas negavo dokumentų, 2010 m. gegužės 3 d. posėdyje konstatavo, jog, nesusipažinęs su šių dokumentų turiniu, negali nustatyti, ar pareigūnas nėra baudžiamas neįvardinta tarnybine nuobauda ir už dalyvavimą profsąjunginėje veikloje.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 patvirtinto Vidaus tarnybos statuto 43 str. 4 d. numato garantiją vidaus reikalų sistemos pareigūnams – profesinių sąjungų nariams, t.y., kad skiriant tarnybinę nuobaudą, išskyrus atleidimą iš darbo, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2004 m. balandžio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A3-170-2004 (Administracinių teismų praktika Nr. 5) nurodė, kad aiškinantis šios garantijos turinį ir realizavimo tvarką, privalu atsižvelgti į kitas Vidaus tarnybos statuto normas, sistemiškai susijusias su teisės normomis, nurodytomis Vidaus tarnybos statuto 43 str. ir reguliuojančias profesinių sąjungų vidaus reikalų įstaigose statusą, vidaus reikalų sistemos pagrindus.
Profesinių sąjungų įstatymo 4 str. nustatyta, kad profesinės sąjungos veikia laikydamosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų. Konstitucijos 29 str. 1 d. nustatyta: „Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs“. Šiomis Konstitucijos nuostatomis yra įtvirtintas visų asmenų lygybės principas, kurio turi būti laikomasi taikant įstatymus. Šis principas įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai. Konstitucijos 29 str. įtvirtintas visų asmenų lygybės principas reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais, šis principas nustato formalią visų asmenų lygybę, taip pat, kad asmenys negali būti diskriminuojami arba kad jiems negali būti teikiama privilegijų. Šis konstitucinis principas nepaneigia to, kad įstatyme gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu (LR Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 30 d. ir 2000 m. gegužės 8 d. nutarimai). Vidaus tarnybos statuto 3 str. 1 d. nustatyta, kad vidaus tarnyba grindžiama lygiateisiškumo principu. Aiškindamas šią teisės normą teismas pažymėjo, kad vidaus reikalų sistemos pareigūnai – profesinių sąjungų nariai ir vidaus reikalų sistemos pareigūnai, nesantys profesinių sąjungų nariai, yra ir privalo būti traktuojami kaip lygūs įgyvendindami savo pagrindines teises, numatytas Vidaus tarnybos statute ir kituose įstatymuose. Narystė profesinėje sąjungoje vidaus reikalų sistemos pareigūno statuso nekeičia ir nesukuria tokios pareigūno padėties, dėl kurios pareigūnas, būdamas profesinės sąjungos narys, gali būti traktuojamas iš esmės skirtingai nuo pareigūnų, kurie nėra profesinės sąjungos nariai. Todėl būtinybė gauti sutikimą yra garantija profesinės sąjungos nariams, kuri būtina, kad būtų išvengta galimybės diskriminuoti pareigūnus dėl jų veiklos profesinėje sąjungoje, t.y. kad su jais nebūtų susidorota už tokią veiklą, taip pat užtikrinant lygias su kitais pareigūnais teises. Profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos nariui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, nevertindamas pareigūnui inkriminuojamos veikos pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų, pvz., ar įrodytas pažeidimo faktas, kaip kvalifikuota pažeidėjo veika, kokia konkreti tarnybinė nuobauda skirtina pareigūnui.
Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas yra vykdomasis valstybinės valdžios organas, turintis viešojo administravimo teises ir atliekantis jam priskirtų uždavinių tinkamą įgyvendinimą. Pareiškėjas, įgyvendindamas šiuos jam vykdyti priskirtus viešojo administravimo ir kitos valstybinės veiklos uždavinius, tuo pačiu vykdo ir vidaus administravimo veiklą, t.y., tvarkydamas struktūrą, valdydamas personalą, turimų materialinių-finansinių resursų tvarkymą bei valdymą, užtikrina normalų įstaigos funkcionavimą. Pareiškėjas, valdydamas personalą, statuto, pareiginių instrukcijų vidaus tvarkos taisyklių ir kitų vidaus reglamentavimo teisės aktų pagrindu privalo tinkamai organizuoti darbą, darydamas tarnybinius patikrinimus vykdyti administravimo kontrolę, siekiant įsitikinti, kaip kiekvienas pavaldus pareigūnas vykdo savo pareigas bei jiems pavestas konkrečias funkcijas ir, nustatęs nusižengimus, turi teisę bei pareigą reaguoti, parenkant ir taikant pareigūnams tarnybines nuobaudas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas 2010 m. balandžio 16 d. patvirtino tarnybinio patikrinimo išvadą dėl V. O. sukelto eismo įvykio, kuriuo pasiūlyta perduoti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkui spręsti klausimą dėl R. M. patraukimo tarnybinėn atsakomybėn (b.l. 9-15). R. M. - policijos pareigūnas ir yra statutinis valstybės tarnautojas, jis asmeniškai atsako už savo veiksmus ir sprendimus bei jų pasekmes. Kiekvienas policijos pareigūnas, vykdydamas jam patikėtas pareigas ir vykdantis policijos funkcijas, pažeidęs įstatymo reikalavimus, įstatymų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, gali būti traukiamas atsakomybėn. Pareiškėjas tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatė ir konstatavo, kad tretysis suinteresuotas asmuo padarė tarnybinius pažeidimus, todėl pagrįstai sprendė jo patraukimo drausminėn atsakomybėn klausimą.
Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas 2010 m. balandžio 22 d. raštu NR. 89-S kreipėsi į atsakovą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą (b.l. 16), tačiau 2010 m. gegužės 3 d. profesinės sąjungos komitetas nusprendė neduoti sutikimo skirti drausminę nuobaudą (b.l. 19), konstatuodamas, kad profesinė sąjunga negavo prašomų atsiųsti dokumentų, o nesusipažinęs su šių dokumentų turiniu, negali nustatyti, ar pareigūnas nėra baudžiamas neįvardyta tarnybine nuobauda ir už dalyvavimą profsąjunginėje veikloje.
Teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, kurioje yra ginčijamas profesinės sąjungos renkamojo organo nesutikimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, privalo patikrinti, ar nesutikimas yra grindžiamas dėl pareigūno narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, ar dėl kitų priežasčių. Teismas privalo nustatyti, ar profesinės sąjungos renkamojo organo nesutikimas nepažeidžia vidaus reikalų įstaigos interesų, ar nekliudo vidaus reikalų įstaigai vykdyti įstatymais jai priskirtų užduočių bei vidaus administravimo funkcijų, ar nekenkia vidaus tarnybos interesams. Spręsdamas šį ginčą teismas neturi nagrinėti būsimos nuobaudos pagrįstumo klausimų, nesusijusių su pareigūno naryste profesinėje sąjungoje (pvz., civilinė byla Nr. 3K-7-1136/2000, administracinės bylos Nr. A4-1240/2003, Nr. A11-37/2004). Konstatuotina, kad atsakovas neįrodė, jog tarnybinė nuobauda trečiajam suinteresuotam asmeniui skiriama dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Atsakovas, viršydamas savo kompetenciją, pažeidė pareiškėjo interesus nekliudomai vykdyti įstatymais jam priskirtas vidaus administravimo funkcijas, todėl ginčijamas atsakovo atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, pripažintinas neteisėtu ir turi būti panaikintas ABTĮ 88 str. 1d. 2p.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjas
nusprendži a:
Prašymą tenkinti.
Panaikinti Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos 2010 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. 82 neduoti sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą R. M..
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.